Žemės ūkio naujienos: 2022-09-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno supirkimo kainų viliotinis neužsitęsė
Šią vasarą ūkininkai galėjo džiaugtis rekordinėmis pieno supirkimo kainomis. Jos bent iš dalies padėjo padengti išaugusias pieno gamybos sąnaudas. Tačiau tik prasidėjus rudeniui pieno supirkėjų supratingumas, regis, pasiekė ribas ir jie ėmė mažinti kainas. Ūkininkai piktinasi, kad supirkėjai gudrauja ir mažina ne pieno kainą, o priedus.
Biržų krašte ūkininkaujantis Vytautas Stankevičius per visą vasarą savo pienines karves laikė fermose ir išleisdavo į lauką pakvėpuoti grynu oru tik specialiuose aptvaruose. Pašnekovas sako, kad ši vasara buvo labai gera: žolė augo puikiai, atolas pjautas jau keturis kartus. Neblogas bus ir kukurūzų derlius. Ūkininkams ūpą kėlė ir išaugusios pieno supirkimo kainos. Ankstesniais metais pieno kainos vasarą krisdavo žemyn, o šįmet viskas atvirkščiai – jos šovė aukštyn. Tačiau V.Stankevičius neslepia, kad karas Ukrainoje apsunkino ir pienininkų gyvenimą. Kaip skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agro rinka“, Lietuvoje žalio pieno supirkimo kaina 2021 m. birželį siekė 30,12 Eur/100 kg (be PVM), o šių metų birželį – 51,88 Eur/100 kg (be PVM).
„Vasaros pradžioje šienapjūtė buvo gana sudėtinga, nes buvo daug drėgmės, prisidžiovinome nemažai drėgno siloso. Vėliau orai normalizavosi, pavyko pašarus paruošti gana sklandžiai. Tiesa, šiemet juos gaminomės neįprastai brangiai, nes degalų kainos buvo labai didelės. Turėjome kelti ir atlyginimus darbuotojams, mat jie jau negalėjo išgyventi esant tokiai infliacijai“, – atsidūsta patyręs pieninkystės ūkio šeimininkas.
V.Stankevičius pastebėjo, kad atėjus rugsėjui pieno supirkimo kainos drastiškai krito žemyn. Jo svarstymu, tai galėjo lemti didelės energijos kainos. „Dujų ir elektros kainos kilo, perdirbėjams taip pat teko didelė našta. Turbūt jie jau nebegali susimažinti išlaidų, tad lengviausia viską nuleisti ūkininkams ant galvos, – apgailestauja pieno gamintojas. – Nuo rugsėjo kainos mažinamos per priedus. Galbūt tai daroma perdirbėjams susitariant vieniems su kitais, kaip mažinti savikainą. Laukiame normalaus Pieno įstatymo, tačiau kol jo nėra, toliau taip ir bus.“
Pelninga tiems, kas neskaičiuoja
Apie tai, kad didelių pieno supirkimo kainų „viliotinis“ truko vos pusę metų, kalba ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė. Pasak jos, nuo praėjusių metų gruodžio iki rugpjūčio pieno supirkimo kaina jai pakilo 50 proc. „Kai pradėjo infliacija rodyti dantis ir mums lygiagrečiai pieno kaina buvo pakelta, pradėjome pagaliau jaustis kaip lygiaverčiai partneriai. Mes pieną gaminame, jį iš mūsų superka. Tačiau atėjus rugsėjui visi gavome savotišką antausį – kainos buvo nurėžtos.
Popierius neverkia, kai jame rašomos nesąmonės. Gavome iš pieno supirkėjų laišką, kad bus mažinami priedai už pieną. Jie mums nerašo tiesiai šviesiai, kad pabrango degalai, elektra, dujos, todėl mažiname pieno supirkimo kainas, nes nenorime apkarpyti pelno. Jie mums rašo, kad sumažėjo pieno produktų suvartojimas, teigiama, kad sviesto vartojimas kažkuriose rinkose susitraukė. Pasitikrinau, kokia padėtis Lietuvoje. Statistiškai sviestas Lietuvoje per vasarą brango 40 proc. ir rugpjūtį sviesto suvartojimas krito 0,013 proc.
Aiškinama, kad kai kurių pieno produktų vartojimas sumažėjo, tačiau nutylima, kad kai kurių produktų, pavyzdžiui, rūgpienio, ledų, suvartojimas šią vasarą sumušė visus rekordus. Birželį Palangoje net rūgpienio pritrūko! Ar mus visai kvailais laiko? Partneriai taip nesielgia, mes tiesiog neturime, kaip amortizuoti savikainą“, – žodžių į vatą nevynioja R.Vilimienė.
Asociacijos vadovė neteko amo išvydusi pieno supirkėjų raštą, kuriame dėstoma, kad bus sumažintas „lojalumo priedas“. Tai reiškia, kad nubraukiami 2,5 ct/kg. „Kaip tai vertinti? Visą vasarą buvau lojali tiekėja, o nuo rugsėjo jau nebe?“ – nesuprato priedų mažinimo politikos ūkininkė.
R.Vilimienė įsitikinusi, kad pieno supirkėjai elgiasi itin nesąžiningai – jie nurėžia priedus, užuot mažinę supirkimo kainą. „Įstatymas aiškiai nurodo, kad jei ruošiamasi mažinti kainą, reikia prieš 30 dienų įspėti tiekėją, šiuo atveju – ūkininką. Tačiau jie kainos nemažina, tik „kerta“ per priedus. Prie dabartinės pieno kainos yra pridedamas 140 proc. siekiantis priedas. Visi žemės ūkio ministrai tai žino, bet niekas nieko nedaro. Pati ministerija sutinka, kad išleistą įstatymą supirkėjai apėjo. Tačiau kodėl tokie nesąžiningi veiksmai nepažabojami?“ – retoriškai klausia R.Vilimienė.
Ūkininkė priduria, kad nors už pieną gautas uždarbis šįmet buvo gerokai didesnis nei kada nors anksčiau, nuotaikas temdo gerokai išaugusios gamybos sąnaudos. „Neatsimenu, kada esame mokėję tokias kainas už degalus, pašarų priedus. Tie ūkininkai, kurie skaičiuoja savo išlaidas, per daug nedžiūgauja“, – atvira vidutinių pieno gamintojų asociacijos atstovė. Ji pabrėžia, kad šiųmetė vasara gali atrodyti pelninga tik tiems pieno gamintojams, kurie neskaičiuoja.
Savikainą išaugino ir karščiai
Pasak R.Vilimienės, vertinti paruoštų pašarų kokybę dar anksti, mat tyrimai bus atliekami tik lapkritį. Tuomet bus sužinota, ar paruoštas šienainis turi pakankamai kalcio, fosforo ir kitų medžiagų. Ūkininkė sako, kad šįmet pievų kompleksinėmis trąšomis netręšė, nes tiesiog jų neįpirko. Tačiau šiųmetė vasara buvo gana dosni, atolai atžėlė neblogai, todėl pašarų pieninėms karvėms turėtų užtekti iki kito sezono. „Pernai per karščius racioną sustiprinome papildais, kad karvėms užtektų energijos pieno gamybai. Reikia suprasti, kad kai karvei šalta, ji naudoja savo energiją, kad pasišildytų. Lygiai tas pats vyksta ir tada, kai labai karšta. Papildus davėme praėjusią ir šią vasarą. Paprastai to nedarome, bet per karščius smarkiai krito primilžiai, krinta pieno riebumas. Visi šie priedai prie maisto raciono labai padidino pieno gamybos savikainą“, – dėsto R.Vilimienė.
Iškreiptų veidrodžių karalystėje
Apie tai, kad rudenį gali būti ašarų, pieno gamintojams sako ir Jonas Kuzminskas, kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas. Jo pastebėjimu, pieno kainos pakilo staigiai ir greitai ėmė leistis žemyn. „Kiek dirbu pieno sektoriuje, pieno supirkimo kainos šią vasarą buvo pačios didžiausios. Ūkininkai, turintys savo šaldytuvus, už pieno kilogramą gavo 40,5 ct. Tačiau jos jau pradėtos mažinti. Rugsėjį kainos išliks tokios pačios, žiūrėsime, kaip reaguoja rinka. Paprastai pieno supirkėjai kainas ima mažinti kooperatyvams ir tik paskui ūkininkams, nes kitu atveju ūkininkus vilioja kooperatyvai“, – įsitikinęs J.Kuzminskas.
Pirmininko nuomone, vadinamasis nesąžiningos komercinės veiklos įstatymas apima ne prekybininkus, o tik pieno gamintojus ir supirkėjus, todėl jis yra nefunkcionalus. Jo įgyvendinamumą jis lygina su kreivų veidrodžių karalyste, kai keičiama ne pagrindinė pieno kaina, o pagrindinis žaidimo laukas – priedai, kurie yra didesni už pagrindinę kainą. „Vaidiname, kad kainas reguliuojame, atitinkame europinius reguliavimus, bet realybė yra kitokia“, – priduria J.Kuzminskas.
Laukuose – sausra
Žemaitijoje ūkininkaujantis Aivaras Ežerskis galvą suka ne tik dėl pieno supirkimo kainų, bet ir dėl sausros. Jo ganomose pievose – prasta padėtis, žolė išdžiūvusi, krinta ir primilžiai. 14 melžiamų karvių auginantis ūkininkas skaičiuoja, kad dėl dabar įsivyravusios sausros ūkyje pieno primelžiama maždaug penktadaliu mažiau. „Pas mus kone stichinė sausra. Ganyklose sausa žolė, akyse krinta primilžiai. Kol kas lietaus nenusimato. Sausra prognozuojama dar porą ateinančių savaičių“, – susirūpinęs jaunasis ūkininkas. Jei dangus ir toliau šykštės lietaus, ūkininkui neliks nieko kito. kaip tik šienainį vežti į ganyklas, nes gyvuliams tiesiog pritrūks pašarų.
Ūkininkui antrina ir J.Kuzminskas. Jis įsitikinęs, kad kitą savaitę karves laukuose teks papildomai šerti, nes ganiavose ima stigti žolės. „Galim pašarų ir neužtekti, todėl savo ūkyje galvoju mažinti mėsinių galvijų bandą“, – tikina J.Kuzminskas.
Dar negali pasakyti, kokia bus pieno supirkimo kaina
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje šių metų birželį–liepą siekė 515 eurų už toną, t. y. pakilo beveik 74 proc., lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Didžiausias visų laikų natūralaus pieno supirkimo kainos vidurkis fiksuotas šią gegužę – 527 eurai už toną, pernai buvo 312 eurų.
Per šių metų birželį–liepą supirkta 251,74 tūkst. t pieno, 0,7 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Šių metų rugpjūčio ir rugsėjo pieno supirkimo kainos oficialiai nėra paskelbtos. Kaip numato teisės aktai, negalime pasakyti pieno supirkimo kainų pokyčių, kol jų oficialiai nepaskelbė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Naudoja sukauptą rezervą
Šių metų birželio mėnesio kooperatyvo „Pienas LT“ pieno supirkimo kaina buvo 459,5 Eur už toną bazinio pieno (65 proc. didesnė nei pernai). Liepą kooperatyvas mokėjo 476,24 Eur už toną bazinio pieno (71 proc. daugiau nei pernai). Pieno supirkimo kainos pokytis visoje Lietuvoje per metus paaugo 78 proc. Neabejojame, kad „Pienas LT“ kooperatyvo veikla turėjo įtakos pieno supirkimo kainodarai Lietuvoje, kuri naudinga visos šalies ūkiams. Taip iš paskutinių vietų Europos Sąjungoje pakilome į lyderiaujančią poziciją.
Per 2022 m. birželį Lietuvoje supirkome 121,37 tūkst. t pieno (1,3 proc. mažiau nei pernai), o per liepą – 29,31 tūkst. t pieno (2,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį).
Praėjusi vasara buvo karšta, bet palanki pieno gamybai. Padidėjusi pieno supirkimo kaina skatino ūkius naudoti visaverčius pašarus ir priedus, o tai padėjo pasiekti didesnį produktyvumą.
Pieno supirkimo kainoms mažėti matome dvi objektyvias priežastis: išaugusi energetikos kaina, kuri taip pat aktuali pieno perdirbimo įmonėms, ir pieno produktų didmeninių kainų mažėjimas eksporto rinkose.
Reaguojant į suminėtus veiksnius ir šalies rinką, kooperatyvo „Pienas LT“ pieno supirkimo kaina nariams mažėja 1,5 ct, tačiau rugsėjį kooperatyvo narių pajamos išliks nepakitusios. Narių sprendimu, ankstesniais mėnesiais buvo kaupiamas rezervas, kuris einamuoju laikotarpiu leis išlaikyti tokias pat pajamas už parduotą pieną kaip ir rugpjūtį.
Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-09-13
Aplinkos ministras prašo nemokėti tūkstančių eurų už gręžinių įteisinimą
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad gyventojai neskubėtų mokėti tūkstančių eurų už neteisėtų vandens gręžinių įteisinimą. Motyvas – tuo galimai piktnaudžiauja įvairios įmonės. Be to, nuo kitos savaitės paprastinama tvarka ir paslaugos turėtų atpigti keletą kartų.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-09-16
Elektroniniuose laiškuose gali būti svarbi informacija
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia klientų dėmesį, kad elektroninio pašto adresais, nurodytais paraiškoje, NMA nuolat siunčia svarbias žinutes, priminimus, susijusius su vykdomais projektais. Norime paraginti pareiškėjus ir paramos gavėjus nuolat tikrinti paraiškoje nurodytas pašto dėžutes, nes jose gali būti svarbių NMA pranešimų. NMA rūpinasi, kad projektus įgyvendinantys pareiškėjai ir paramos gavėjai nepraleistų svarbių terminų, datų, įsipareigojimų.
Kaip NMA siunčiamus elektroninius laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą, galite rasti šioje Laiškų patikimumo užtikrinimo instrukcijoje.
Šaltinis: nma.lt, 2022-09-16
Ūkininkų sąskaitas pasieks 8,2 mln. Eur kompensacinių išmokų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradeda mokėti kompensavimo lėšas už prarastas pajamas dėl pritaikytos finansų drausmės. Kompensacijos mokamos pagal 2020 m. pateiktas paraiškas už deklaruotus plotus. Finansinės drausmės mechanizmas taikomas tiesioginėms išmokoms, siekiant papildyti Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus krizių rezervą, iš kurio teikiama parama žemės ūkiui.
Paramos gavėjui mokėtina kompensavimo suma apskaičiuojama pateiktai paraiškai pritaikytą finansinės drausmės sumą dauginant iš finansinės drausmės kompensavimo koeficiento. Išmokai už 2020 m. paraišką taikomas 1,195 koeficientas. Pavyzdžiui, jei ūkininkui dėl pritaikytos finansinės drausmės išmokų suma buvo sumažinta 1 000 Eur, tai jam bus kompensuota 1 195 Eur (1 000 x 1,195 = 1 195). Apskaičiuota, jog apie 3 tūkst. pareiškėjų gaus iki 5 Eur siekiančias išmokas. Tuo tarpu tais atvejais, kai kompensavimo suma yra mažesnė nei 1 euras, paramos gavėjui apskaičiuota suma neskiriama. Paramos gavėjams, nepateikusiems paraiškų 2021 m., kompensacijos nėra mokamos.
Jei paramos gavėjui buvo pritaikyta sankcija už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą, finansinės drausmės kompensavimo suma apskaičiuojama atsižvelgiant į sumažintą dėl sankcijos išmokų sumą.
Paramos lėšos bus mokamos į 2021 m. pateiktose paraiškose už deklaruotus plotus nurodytas banko sąskaitas. Siekdami, kad kompensacinės lėšos pasiektų paramos gavėjų ar jų valdos perėmėjų sąskaitas, prašome ūkininkų pasitikrinti, ar nesikeitė bankas ir (ar) banko sąskaita. Lengvai ir paprastai tai galima padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo. Taip pat portale pareiškėjas gali sužinoti apie išmokėtą kompensavimo sumą (skiltyje „Mokėjimų / atsiskaitymų informacija“).
Šaltinis: nma.lt, 2022-09-15
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
