Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-01-17

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis
Photo by Ales Krivec on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2023-01-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Vietos plėtros poreikiams – konkrečios paramos priemonės

Šiemet startuojančiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane vietos veiklos grupių (VVG) rengiamų vietos plėtros strategijų (VPS) temos yra gana plačios, orientuotos į verslo plėtrą, socialinių problemų sprendimų paieškas. Numatomos galimybės įgyvendinti ir bioekonomikos projektus, tačiau konkrečių teritorijų strategijų kryptys, priemonės bus žinomos tik VVG išanalizavus vietos poreikius, ekonominę socialinę situaciją ir parengus strategijas.

Vietos veiklos grupių poreikiai – įvairūs ir skirtingi

„Iš apačios į viršų“ – toks pagrindinis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „LEADER programa“ įgyvendinimo principas, kuris skatina socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. 2014–2020 m. KPP priemonė „LEADER programa“ įgyvendinama skirtingai nei kitos nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos priemonės.

„Vietos veiklos grupė, vadovaudamasi principu „iš apačios į viršų“, t. y. kartu su teritorijos gyventojais identifikuodama atstovaujamos teritorijos poreikius bei problemas, rengia visam laikotarpiui vietos plėtros strategiją. Pradėjus įgyvendinti strategiją pagal joje nusimatytas priemones, rengia joms taisykles, teikia konsultacijas pareiškėjams, renka vietos projektų paraiškas bei pagal nusimatytus atrankos kriterijus atrenka geriausius vietos projektus, kuriems, atlikus tinkamumo vertinimą, skiriama parama. VVG, kurios rengia naujo laikotarpio strategijas, yra 49“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Virginija Liukpetrytė.

Parama pagal šią priemonę skiriama VVG atstovaujamai teritorijai, o jos tikslas – spręsti atstovaujamos teritorijos problemas.

„2014–2020 m. KPP laikotarpiu LEADER priemonės biudžetas – apie 127 mln. Eur, jau patvirtinta paramos suma – 113 mln. Eur”, – sakė ŽŪM atstovė.

Vienam vietos projektui maksimali galima suma – iki 200 tūkst. Eur, o prioritetas – verslo (privataus, socialinio ar bendruomeninio) kūrimas ir plėtra bei naujų darbo vietų steigimas. Pagal VVG organizuojamus kvietimus paraiškas vietos projektams gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą arba registruoti konkrečioje VVG teritorijoje.

„Visos vietos veiklos grupės deda daug pastangų įgyvendinant strategijas. O sekasi įvairiai, nes VVG teritorijos skirtingos, tad ir jų poreikiai bei problemų sprendimo būdai yra skiriasi. Pavyzdžiui, Molėtai, Utena, Zarasai, Ignalina – turistiniai regionai, jų poreikiai bei veiklos vienaip ar kitaip siejasi su turizmu. Šalčininkai – pasienio kraštas, tad jų poreikiai bei problemos – visai kitos“, – pastebėjo V. Liukpetrytė.

Naujuoju laikotarpiu parama kiekvienai vietos plėtros strategijos priemonei gali būti skirtinga

Strateginiame plane ir toliau numatyta motyvuoti bendruomenės inicijuotą kaimo plėtrą iniciatyvos „iš apačios į viršų“ principo pagrindu, finansuojant vietos plėtros strategijas, kuriomis siekiama spręsti vietos iššūkius ir tenkinti vietos poreikius.

Priemonės „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra – LEADER“ tikslas – skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius.

Naujuoju 2023–2027 m. laikotarpiu priemonei yra numatyta beveik 74,9 mln. Eur.

Parama kiekvienai VPS priemonei pagal identifikuotus poreikius ar prioritetus gali būti suplanuota skirtinga. Nacionaliniu lygmeniu numatyta maksimali galima paramos suma vienam vietos projektui – iki 200 tūkst. Eur.

Priemonės pareiškėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą arba registruoti konkrečios VVG teritorijoje.

„Naujajame laikotarpyje, skirtingai nei ankstesniame, VVG yra suteikta galimybė laisvai pagal teritorijos identifikuotas problemas ar poreikius modeliuoti strategijose priemones ir jų rezultatų rodiklius bei rodiklių kiekybines reikšmes. Remiamų veiklų spektras gana platus, VVG pagal identifikuotus teritorijos poreikius konkrečias priemones modeliuos rengiamoje vietos plėtros strategijoje“, – aiškino ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-16

Jau greitai – pirmasis šiemet kvietimas teikti paraiškas trumpoms tiekimo grandinėms kurti

Jau nuo vasario 1 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus renkamos paraiškos dėl paramos vystyti trumpąsias tiekimo grandines ir skatinti vietos rinkas vietos lygmeniu. Paraiškos bus renkamos iki balandžio 3 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta beveik 5 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų.   Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ teikiama, kad būtų skatinamas ūkio subjektų bendradarbiavimas, kuriant ir vykdant trumposios tiekimo grandinės veiklą.

Reikalavimai pareiškėjams
 
Dėl paramos kviečiami kreiptis fiziniai asmenys bei privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara, taip pat privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba), bei viešieji juridiniai asmenys, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą.
 
Fiziniai ir juridiniai asmenys gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais, viešieji juridiniai asmenys – tik partneriais ir tarpininkais.
 
Fiziniai asmenys privalo būti savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.
 
Privatūs juridiniai asmenys ir viešieji juridiniai asmenys turi atitikti mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
 
Įgyvendinant projektus partneriai būtini
 
Pagal priemonę paraiškos gali būti teikiamos tik kartu su partneriais, kaip projekto grandinės dalyviais, kurie kartu įgyvendina projektą, t. y. fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, dalyvaujančiais įgyvendinant ir (ar) finansuojant projektą pagal pareiškėjo ir jo partnerių pasirašytą jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartis turi būti pasirašyta prieš pateikiant paraišką.
 
Pažymėtina, jog 2022 m. gruodį, pakeitus priemonės įgyvendinimo taisykles, įtvirtintos nuostatos dėl projektų partnerių ir jungtinės veiklos sutarties keitimo įgyvendinant projektą – toks keitimas nėra galimas, išskyrus atvejus, kai atsiranda nenumatytos aplinkybės, dėl kurių kyla grėsmė nepasiekti projekte numatytų tikslų ir rezultatų, neįgyvendinti projekto. Tokiu atveju NMA turi būti pateiktas motyvuotas prašymas su papildomais dokumentais ir NMA, įvertinusi naujojo partnerio atitiktį tinkamumo sąlygoms ir reikalavimams, partnerio pakeitimo, įtraukimo įtaką projektui (tikslams, rezultatams), jo prisidėjimą prie vykdomo projekto (partnerio finansinis ir veiklos įnašai), priima sprendimą dėl partnerio keitimo arba naujo įtraukimo.
 
Paramos dydis priklauso nuo vykdomos veiklos, intensyvumas – nuo įsigyjamų investicijų
 
Paramos suma vienam paramos gavėjui gali skirtis atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma ir ką planuojama įsigyti įgyvendinant projektą, taip pat ji priklauso nuo teikimo grandinės dalyvių skaičiaus (išskyrus žemės ūkio kooperatyvus).
 
Vienam trumpųjų grandinių kūrimo ir vystymo projektui gali būti skirta iki 150 tūkst. Eur be PVM.
 
Tuo tarpu, jei projekte numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizavimo vietas, įskaitant maisto produktų saugojimo ir laikymo būtiną įrangą, viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms, ir tai sudaro ne mažiau kaip 60 proc. visų projekte numatytų tinkamų išlaidų vertės, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, projektui gali būti skirta iki 250 000 Eur be PVM (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 85 000 Eur be PVM).
 
Kitos galimos paramos sumos numatytos projektams, kai projekte planuojama kurti ar naudoti regioninio lygmens logistikos centrus, t. y.:

jei naudojama esamos logistikos infrastruktūra ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu, vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 700 000 Eur be PVM (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 000 Eur suma be PVM);
jei vykdoma statinio (-ių) statyba, statinio (-ių) rekonstravimas, statinio (-ių) kapitalinis remontas, vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 1 500 000 Eur be PVM (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 000 Eur suma be PVM).

Labai svarbu, kad investicijos regioninio lygmens logistikos centro kūrimui ir (arba) naudojimui sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. visų projekte numatytų tinkamų išlaidų vertės.
 
Paramos intensyvumas, priklausomai nuo numatytų įsigyti investicijų, gali būti:

60 proc., kai įsigyjamos verslo plane numatytos išlaidos;
100 proc., kai įsigyjamos bendrosios išlaidos (ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos, išskyrus einamąsias bendradarbiavimo išlaidas), einamosios bendradarbiavimo išlaidos (ne daugiau kaip 20 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus projekto bendrąsias išlaidas), einamosios projekto įgyvendinimo išlaidos, skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, išlaidos (ne daugiau kaip 20 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos, iš jų ne daugiau kaip 50 proc. gali būti skirta pardavimų skatinimo reklamos išlaidoms kompensuoti).

Atrankos kriterijai
 
Pagal KPP veiklos sritį pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atrankos kriterijus, už kuriuos bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius ir sudaroma paraiškų pirmumo eilė.
1. Projekto grandinės dalyvių, gaminančių ir (arba) perdirbančių žemės ūkio ir maisto produkciją, skaičius (skaičiuojami visi projekto grandinės dalyviai):

5 ir daugiau – suteikiama 20 balų;
nuo 3 iki 4 – suteikiama 15 balų.

2. Projekte numatyti šie prekybos būdai (galima pasirinkti kelis būdus, tokiu atveju atrankos balai būtų sudedami – suteikiama ne daugiau kaip 40 balų):

tiesioginis produktų pristatymas vartotojams – suteikiama 15 balų;
pardavimai ūkiuose – suteikiama 10 balų;
naujų prekybos vietų ne ūkiuose steigimas – suteikiama 15 balų.

3. Projekto grandinės dalyviai yra žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys – suteikiami 5 balai.
 
4. Suplanuotų prekybos vietų skaičius – suteikiama ne daugiau kaip 20 balų:

1 prekybos vieta – 4 balai;
2 prekybos vietos – 8 balai;
3 prekybos vietos – 12 balų;
4 prekybos vietos – 16 balų;
5 ir daugiau prekybos vietų – 20 balų.

5. Projekto grandinės dalyviai rinkai tieks skirtinguose žemės ūkio sektoriuose pagamintų ir (ar) perdirbtų produktų – suteikiama 10 balų:

3 produktus – 5 balai;
daugiau kaip 3 produktus – 10 balų.

6. Projektas įgyvendinamas be tarpininkų – suteikiami 5 balai.
 
Tam, kad paraiška būtų toliau vertinama, privaloma surinkti 30 balų. Nesurinkus šio balų skaičiaus, paraiška atmetama.
 
Projekto įgyvendinimo trukmė
 
Suplanuotą projektą būtina pradėti įgyvendinti (pateikti pirmąjį mokėjimo prašymą) per 3 mėn. nuo avanso išmokėjimo dienos, jei numatytas išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdas. Jei numatytas kompensavimo be avanso mokėjimo arba sąskaitų apmokėjimo būdas, projektas turi būti pradėtas įgyvendinti (pateikti pirmąjį mokėjimo prašymas) per 6 mėn. nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.
 
Projektas privalo būti gyvendintas iki 2025 m. birželio 30 d. 
 
Paraiškos kartu su papildomais dokumentais NMA gali būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) arba pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2023-01-17

Ūkininkai prašo neskubėti bausti, kad nekaltumo nereikėtų įrodinėti teismuose 

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos išplėstiniame tarybos posėdyje pristatytos šiais metais ūkininkų laukiančios naujovės, diskutuota tiesioginių išmokų ir kitais klausimais. Susirinkime netiesiogiai dalyvavo ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, tačiau į daugelį klausimų ūkininkai atsakymų neišgirdo. Posėdyje taip pat dalyvavo Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, vadovaujantis Utenos ūkininkų sąjungai, bei kiti Utenos krašto ūkininkai.

ŽŪM pranešimą skaitė Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis specialistas Skirmantas Ramoška, paaiškinti naujoves bandė Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas.

Ūkininkams kilo neaiškumu dėl tiesioginių išmokų taisyklių, kraštovaizdžio programos reikalavimų vykdymo ir terminų, piktintasi nelogiškai suformuotais reikalavimais, pavyzdžiui, paprastą pievą reikia nupjauti iki rugsėjo 1 d., o kraštovaizdžio – iki rugpjūčio 1 d., kol dar auga javai.

„Labiausiai neramina tai, kad taisyklės įsigalios jau šio mėnesio pabaigoje. Susitikime apžvelgėme netikslumus, neaiškumus, šiose taisyklėse jų radome apie 40. Geriau tegul jos įsigalioja vėliau, kovo mėnesį, bet tinkamai paruoštos. Jeigu patvirtins tą rėmą, bus labai sunku jį taisyti. Kol kas darbo grupėse dar galima kažką koreguoti. Ministerija gali nekreipti dėmesio į socialinių partnerių siūlymus ir vienpusiškai patvirtinti taisykles, tačiau nesinori, kad atsitiktų taip, kaip visada atsitinka ir vėl sakytų: šiais metais pakentėkite, o kitais metais pataisysime“, – kalbėjo Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-16

„Naminuke” galės prekiauti tik ūkininkai ir tik kaimo turizmo sodybose

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pritaria siūlymui įteisinti naminės degtinės ir kitų silpnesnių, nei 65 laipsniai, tradicinių alkoholinių gėrimų gamybą ir vartojimą, tačiau prieš tai siūlo numatyti kontrolės bei kokybės užtikrinimo mechanizmus. Tokią Vyriausybės išvadą Seimui ŽŪM įregistravo penktadienį. Jos parlamentarai paprašė 2021 m. gruodį, kuomet šioms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms buvo pritarta po pateikimo.

Grupė valdančiųjų ir opozicijos Seimo narių siūlo leisti 65 tūrio proc. alkoholio koncentracijos gėrimus ruošti, laikyti ir parduoti Lietuvos ūkininkų registre registruotiems ūkininkams, kurie teikia kaimo turizmo paslaugas bei kurie yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Gėrimai būtų gaminami, laikomi, vartojami ir parduodami tik gėrimus pagaminusiam ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. Gaminti būtų leidžiama iki 1 tūkst. litrų kasmet.

 Pritardama inciatyvai ŽŪM kartu siūlo numatyti prievolę ūkininkams sudaryti sutartis su laboratorijomis, kurios tikrintų gaminamų gėrimų saugą ir kokybę ir išduotų tą patvirtinančius dokumentus. Dar siūloma sukurti jų gamybos ir prekybos kontrolės mechanizmą bei „įvardyti už gamybos ir prekybos priežiūrą ir kontrolę atsakingas institucijas“.

 Taip pat ministerija ragina tikslinti galiojančią mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką ir numatyti, kad alkoholinių gėrimų gamybos licencija ūkininkams suteiktų teisę užsiimti ir mažmenine jų prekyba. ŽŪM teigimu, tai leistų išvengti „nepagrįsto administracinės naštos didinimo“.

 Kartu ŽŪM pastebi, jog kartu su šiuo prekybos naminiais alkoholiniais gėrimais atlaisvinimu, atitinkamai turi būti pakoreguotas Administracinių nusižengimų kodeksas, patikslinti alkoholio produktų pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai, alkoholio reklamos sąvoka. Toliau šios įstatymo pataisos bus svarstomos Seimo Ekonomikos komitete, taip pat papildomuose Sveikatos reikalų bei Kaimo reikalų komitetuose.

 Pirminiame teisės akto projekte jo rengėjai siekė, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d. ŽŪM siūlymu naujoji tvarka galėtų pradėti veikti nuo 2024 m. Pasak pataisų rengėjų, įvairių daugelyje Europos Sąjungos šalių leidžiama užsiimti tokių alkoholinių gėrimų gamyba, propaguojant vietinius, turinčius liaudiškas tradicijas, gėrimus. Taip pat įstatymo pataisų autoriai siūlo įvertinti pavojų, kurį naminės degtinės nelegali ir nekontroliuojama gamyba kelia žmonių sveikatai ir gyvybei.

Tikimasi, kad legalizavus naminės degtinės gamybą bus užtikrinta gamybos apimčių ir kokybės kontrolė.

Atsižvelgiant į tai, kad namų gamybos alkoholinius produktus bus galima gaminti ir pardavinėti tik kaimo turizmo sodybose ir tik tose, kurias yra įsteigę ūkininkai, manoma, kad tokių objektų bus labai nedaug ir juose bus galima užtikrinti griežtą kontrolę.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-17

Glifosatu užteršęs ir taip sužlugdęs ekologinį ūkį gretimo sklypo savininkas turi atlyginti žalą

2023 m. sausio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo ūkininkei (ieškovei) už tai, kad jos ekologinio ūkio lauką glifosato turinčiais herbicidais užteršė gretimo sklypo savininkas ūkininkas (atsakovas). Ūkininkė ieškovė savo 63,74 ha ploto ekologiniame ūkyje augino žieminius kviečius, turėjo sutartį juos parduoti po 310 Eur už toną. Ieškovei priklausančio lauko pakraštys, besiribojantis su gretimu sklypu, kuriame ūkininkavo atsakovas, buvo užterštas glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais, šiems nuo atsakovo sklypo pasklidus ant ieškovės sklypo pakraščio (griovio).

Dėl minėtų cheminių medžiagų poveikio augalai iš abiejų griovio pusių išgelto ir nudžiūvo. VšĮ „Ekoagros“, konstatavusi tokią šoninę taršą, panaikino ūkininkei leidimą jos užaugintą produkciją parduoti kaip ekologišką, todėl jai teko parduoti žieminius kviečius kaip neekologiškus už mažesnę kainą, t. y. po 150 Eur už toną, rašoma pranešime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad naudojant cheminius preparatus būtina laikytis gerosios augalų apsaugos naudojimo praktikos ir įsitikinti, kad šių naudojimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o to nesilaikymas sudaro asmens veiksmų neteisėtumą. Atsakovas ūkininkas savo profesinėje veikloje naudoja profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus, todėl jis yra augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas, jam taikomi aukštesni profesinio rūpestingumo ir atidumo standartai.

Atsakovas nesuvaldė gretimo sklypo užteršimo rizikos ir tai patvirtina jo neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad žieminių kviečių pardavimo kainų skirtumas sudarė ūkininkės patirtą žalą, t. y. 40 510,40 Eur. Atsakovas sužlugdė ne tik ieškovės siekį ūkininkauti tvariai, saugoti gamtą, bet ir ieškovės verslo planus gauti didesnes pajamas iš ekologiškai užaugintų produktų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad pati ūkininkė turėjo atsakingai vertinti, ar nereikia įsirengti apsaugos juostų prie sertifikuojamų laukų, kaip tai nustatyta Ekologinio žemės ūkio taisyklių 45.1 punkte, ir deklaruoti apsaugos juostas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje.

Nusprendusi neįrengti kitiems asmenims aiškios iki 10 m pločio apsauginės juostos, ieškovė prisidėjo prie rizikos padidėjimo, kad laukai, kuriuose vykdoma ekologinė augalininkystė, gali būti užteršti neleistinomis medžiagomis ir dėl to ūkiui gali atsirasti (padidėti) žala. Toks rūpestingumo stokojantis ieškovės elgesys reiškė jos didelį neatsargumą ir tai sudaro pagrindą sumažinti priteistiną žalos atlyginimo dydį 30 proc. iki 28 357,28 Eur. Todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei 28 357,28 Eur žalą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-01-16

Ankstesnės žemės ūkio naujienos