Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-01-23

NMA parama, žemės ūkio naujienos
Photo by Filip Bunkens on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2023-01-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Prasidėjo „Žalioji savaitė 2023“

Berlyne duris atvėrė  87–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2023“. Vieni pirmųjų Lietuvos stendą aplankė ir su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku bei viceministru Egidijum Giedraičiu susitiko Berlyno merė Franziska Giffey, Vokietijos žemės ūkio ir maisto ministras Cem Özdemir, Europos Sąjungos žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski, Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachim Rukwied.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taip pat susitiks su Sakartvelo, Armėnijos, Ukrainos, Kosovo, Moldovos ir Latvijos bei Estijos ministrais ir jų delegacijomis.

Intensyvioje šios dienos darbotvarkėje numatytas ir susitikimas su vienos iš pirmaujančių žemės ūkio technikos gamintojų pasaulyje įmonės CLAAS GmbH vadovu Thomas Böck.

Kasmet parodoje „Žalioji savaitė“ demonstruojami naujausi produktai, didelis dėmesys skiriamas ekologiniam žemės ūkiui, sodininkystei, kaimo plėtrai ir atsinaujinantiems ištekliams. Paroda domisi ne tik paprasti lankytojai, bet ir maisto pramonės atstovai, didmenininkai, mažmenininkai, maitinimo įstaigos, žemės ūkio importuotojai, visų šalių žemės ūkio, miškininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir verslinės žvejybos specialistai, žemės ūkio ekspertai, politikai.

Lietuvos stende – nuo šakočių iki ekologiškų uogienių

Lietuvai parodoje atstovauja dvylika gamintojų. Žemės ūkio ministerijos ekspozicijoje lankytojų laukia Radviliškių kaimo kepyklos duonos gaminiai, bendrovės „Šerno pėda“ briedienos ir elnienos gaminiai, UAB „Medaus namai“ ekologiškas medus, MB „Šušvės midus“ midus ir saldainiai, bendrovės „Evija&partner” produkcija.

Čia savo gaminius pristatys ir Lietuvos ūkininkės: Diana Rušėnaitė – medų, turintį Nacionalinės kokybės produkto ženklą, Daiva Kvedaraitė – gaminius iš šaltalankių, Rita Dirvinienė – varškės sūrius, o Genovaitė Sakalauskienė – ekologiškas uogienes.

Individuali L. Sadauskienės įmonė parodos lankytojus vilios lietuviškais šakočiais, o tautodailininkė Danutė Tikužienė pristatys savo rankų darbus. Kaimo turizmo asociacija šios parodos lankytojus supažindins su galimybėmis ilsėtis Lietuvoje ir ją pažinti.

Parodos lankytojams – duona milžinė

Parodos lankytojus šį penktadienį į Lietuvos stendą vilios ir lietuviškos duonos kvapas. Jie turės neeilinę galimybę įvertinti išskirtinės kokybės ir išvaizdos produktą – Radviliškio kaimo kepyklos iškeptą duoną, kurios kepalas sieks net pusantro metro.

Šiai duonai Radviliškio kaimo kepykla sunaudojo 88 kg tešlos, pagamintos iš pasijotų ruginių miltų, vandens, raugo, kuriuo ji kildinama, druskos, kmynų ir žiupsnelio cukraus. Tai – tradicinė, ruginė duona, kuri vadinama „Ūkininko duona”. Duoną kepė 4 kepėjos, o į krosnį „šovė” ir „traukė” 6, nes ji labai didelė ir sunki.

Paroda vyks sausio 20-29 dienomis. Šiemet parodoje laukiama daugiau kaip 400 tūkst. lankytojų, kurie 128 tūkst. kvadratinių metrų siekiančiame plote galės pamatyti, ragauti, uostyti ir gėrėtis gaminiais iš 72 valstybių, kuriuos pristatys 1400 parodos dalyvių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-20

Žemės ūkio ministras K. Navickas susitiko su Ukrainos ūkio ir maisto pramonės ministru

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas parodoje „Žalioji savaitė“ susitiko su Ukrainos žemės ūkio ir maisto pramonės  ministru Mykola Solskyi. Ministrai aptarė Juodosios jūros uosto koridoriaus situaciją bei trukdžius, kuriuos sukuria Rusija. „Kalbėjomės apie eksporto koridorius, padėtį Juodosios jūros uostuose, kuri dėl neadekvačių Rusijos pareigūnų veiksmų prastėja kasdien. Tikiuosi, kad bendromis pastangomis, kiek galėdami, padėsime spręsti eksporto iš Ukrainos problemas, kad pasaulis nepritrūktų grūdų, o Ukrainos ūkininkai galėtų sėti, pjauti ir parduoti savo užaugintą derlių“, – sakė ministras K. Navickas.

Pasak Ukrainos ministro M. Solskyi, Rusija nevykdo savo susitarimo dalies, grūdus eksportuojančių laivų pralaidumas sumažėjo perpus, todėl milijonai žmonių visame pasaulyje negauna būtinos produkcijos. Šiuo metu daugiau kaip 100 laivų laukia eilėje ir situacija kasdien prastėja.

„Bendros frazės, kad koridorius veikia, yra apie nieką. Iš tiesų koridorius nedirba taip, kaip turėtų, todėl labai svarbus bendras pasaulinis požiūris, nes problema liečia milijonus. Laivų skaičius, praplaukiantis koridoriumi, turi padidėti du tris kartus, kaip buvo anksčiau. Mažėjantis grūdų iš Ukrainos eksportas reiškia didesnes produkcijos kainas, tad visi už tai mokame“, – sakė Ukrainos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras.

Ukrainos ūkininkai net vykstant karui dirbo laukus, tačiau situaciją sunkino ir lietingas ruduo bei prasta žiema. Pasėta apie 30 proc. mažiau javų, todėl labai svarbu, kad Juodosios jūros koridorius tinkamai veiktų.

Ministras padėkojo Lietuvai už visokeriopą pagalbą, tiek priimant pabėgėlius, tiek aukojant ir vykdant įvairias iniciatyvas, tarp kurių – elektros generatorių siuntimas į šią šalį, tiek palaikant Ukrainą politiniu lygmeniu.

„Mūsų požiūris į grėsmes yra vienodas, nes turime vienodos patirties su ta valstybe. Esame labai dėkingi, kad Lietuva taip aktyviai padeda Ukrainai, tikiuosi, kad tai tęsis iki mūsų pergalės“, – teigė Ukrainos ministras Mykola Solskyi.

Susitikime sutarta, kad Baltijos šalių žemės ūkio ministrai, išreikšdami solidarumą ir palaikymą, artimiausiu metu apsilankys Ukrainoje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-20

Susietoji pajamų parama už pienines karves – kokie pokyčiai laukia?

Žemės ūkio ministerija parengė 2023-2027 metų susietosios pajamų paramos už pienines karves administravimo taisyklių projektą, kuriame numatoma šios paramos teikimo tvarka. Parama bus mokama valdos valdytojams, atitinkantiems visus šiuos reikalavimus:

1. kurie einamaisiais metais pateiks Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus ir šiose paraiškose nurodys, jog prašo skirti susietąją pajamų paramą už pienines karves. Valdos partneriai valdoje gali būti užregistruoti ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. (imtinai);

2. už Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas valdos valdytojo ir (ar) partnerių vardu ir nepertraukiamai išlaikytas valdoje einamųjų metų balandžio 1 d.– birželio 30 d. (imtinai) pienines karves;

3. jeigu ŪGR yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) per paskutinius 18 mėnesių iki einamųjų metų kovo 31 d. Jeigu per minėtus 18 mėnesių pieninė karvė ŪGR buvo registruota kitos valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu, laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas, jeigu prieauglio atvedimas arba gaišimas užregistruotas ŪGR bet kurios valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu per minėtus 18 mėnesių.

Nauja tai, kad paramos dydžius numatyta diferencijuoti pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių:

Už pirmąsias 10 karvių (imtinai),
Už 11–50-tąją karves (imtinai),
Už 51–150-tąją karves (imtinai)
Nuo 151 karvės ir daugiau už likusias karves.

Paramos dydžiai apskaičiuojami vadovaujantis atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta paramos dydžių apskaičiavimo metodika.

Tikslūs paramos dydžiai bus nustatyti atskirais žemės ūkio ministro įsakymais, kasmet paaiškėjus tiksliam pareiškėjų skaičiui ir šiuose ūkiuose laikomų pieninių karvių skaičiui.

Nauja ir tai, kad už pieninę karvę numatoma skirti papildomą 10 Eur išmoką, jeigu laikytojo tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d.

Ministerija primena, kad valdos valdytojai ir jų partneriai privalo laikytis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų.

Labai svarbu laiku į ŪGR suvesti ne tik pieninių veislių karvių duomenis, bet ir duomenis apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą), t. y. per 7 kalendorines dienas.

Valdos valdytojai turės laikytis Valdymo ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

Administravimo tvarka išlieka ta pati: VĮ Žemės ūkio duomenų centras pateiks duomenis iš registrų, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliks ūkinių gyvūnų patikras vietoje. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasi gautais duomenimis ir atlikusi administracines patikras, apskaičiuos galutines paramos sumas ir perves į valdos valdytojų sąskaitas.

Paramos avansus numatoma mokėti nuo 2023 m spalio 16 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-23

Nuo vasario 1 d. bus laukiamos smulkių ūkio subjektų paraiškos

Nuo vasario 1 d. iki balandžio 3 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos, skirtos remti smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta beveik 6,9 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.   Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ galės būti skiriama fiziniams asmenims, smulkiųjų ūkių savininkams, smulkiesiems miško valdytojams bei labai mažoms įmonėms. Jie paraišką turi teikti kartu su partneriais, užsiimančiais ta pačia veikla,

pvz., žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais ir (ar) alternatyviąja veikla užsiimantys subjektai su alternatyviąja veikla užsiimančiais subjektais.

Pareiškėjai ir (arba) partneriai turi būti veikiantys kaimo vietovėje ir kartu numatyti vykdyti bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą, organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais.

– Pareiškėjai ir partneriai turi atitikti tinkamumo gauti paramos sąlygas ir reikalavimus: smulkiųjų ūkių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, paramos paraiškos pateikimo dieną turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 15 000 Eur. Šiuo paraiškų teikimo etapu, kuris vyksta einamųjų metų pirmąjį pusmetį, VED paramos paraiškos pateikimo dienos duomenys nustatomi pagal Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., apskaičiuotą ūkio ekonominį dydį einamųjų metų sausio 1 d., kuris ŽŪDC duomenų bazėje skelbiamas šių metų sausio 30 d.
– Smulkiųjų miško valdytojų miško valda turi būti ne didesnė kaip 20 ha.
– Labai mažos įmonės turi veikti ne trumpiau kaip dvejus metus bei iš veiklos gaunamos pardavimo pajamos ataskaitiniais metais turi būti ne mažesnės kaip 12 vidutinio darbo užmokesčio dydžių.
– Fiziniai asmenys privalo būti kaimo gyventojais bei vykdyti individualią veiklą ne trumpiau nei vienus metus ir iš veiklos gauti pajamų, kurios ataskaitiniais metais (gautos tiesioginės išmokos neįskaičiuojamos į pareiškėjo ir (arba) partnerio veiklos pajamas) sudaro ne mažiau nei 12 minimalios mėnesinės algos dydžių (apskaičiuojama pagal ataskaitinių metų minimalios mėnesinės algos dydį).

Visos sąlygos ir reikalavimai gauti paramą išdėstyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Paramos dydis ir intensyvumas

Parama vienam projektui įgyvendinti gali siekti 90 tūkst. Eur be PVM, o didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. Eur.

Skiriamos paramos intensyvumas priklauso nuo tinkamų finansuoti projekto išlaidų:

-projekto bendrosios išlaidos ir einamosios bendradarbiavimo išlaidos – 100 proc.;
-verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc.;
-kai verslo planas įgyvendinamas smulkiesiems ūkininkams bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose – 70 proc. Ataskaitiniais metais gautos pajamos iš konkretaus specializuoto sektoriaus (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ar daržininkystės) turi sudaryti ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo ir partnerio (vertinama kiekvieno atskirai) žemės ūkio veiklos pajamų.

Detalus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas pagal remiamos veiklos sektorius pateiktas įgyvendinimo taisyklėse.

Paraiškų atrankos kriterijai ir suteikiami balai

Projektai bus vertinami pagal atrankos kriterijus, kuriuos atitikus bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 40 privalomųjų balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Jei paraiškos surinks vienodą atrankos balų skaičių ir joms finansuoti nepakaks lėšų, bus atliekamas papildomas paramos paraiškų atrankos vertinimas, sudarant pareiškėjų eilę pagal mažiausią prašomą paramos sumą.

Atrankos balai suteikiami pagal šiuos kriterijus:

Projekto dalyvių skaičių:

– 5 ir daugiau – suteikiama 30 balų;
– nuo 3 iki 4 – suteikiama 20 balų.

Projekte dalyvaujančių smulkiųjų ūkių ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (VED), vidurkį:

– VED nuo 4 000 Eur iki 4 999 Eur – suteikiama 15 balų;
– VED nuo 5 000 Eur iki 6 999 Eur – suteikiama 10 balų.

Smulkiųjų miško valdytojų miško valdų dydžio vidurkį:

– nuo 1 ha iki 3 ha įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
– nuo 3 ha iki 7 ha – suteikiama 10 balų.

Labai mažų įmonių ir (ar) fizinių asmenų vykdomos veiklos trukmės vidurkį:

– daugiau nei 5 metai – suteikiama 15 balų;
– nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai – suteikiama 10 balų.

Bent vieno iš sektorių (gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės, miškų ūkio, kaimo turizmo) pajamas: kai įgyvendinus projektą pajamos iš numatyto sektoriaus sudarys ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų, suteikiami 25 balai.

Pagal projekto susietumą su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla – suteikiama 10 balų.
Pagal numatomo įgyvendinti projekto apimtis, kai:

– kiekvieno smulkiojo ūkio VED padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
– kiekvieno smulkiojo miško valdytojo pajamos padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
– kiekvienos labai mažos įmonės pajamos iš vykdomos veiklos padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
– kiekvieno fizinio asmens pajamos iš vykdomos veiklos padidės daugiau kaip 20 proc. – suteikiama 20 balų.

Paraiškų pateikimo tvarka

Paraiškos pagal veiklos sritį ir prašomi dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai gali būti teikiami pasirašyti tik elektroniniu būdu, t. y. kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema adresu www.zumis.lt, pasirenkant meniu punktą „Pranešimai“.

Naudinga informacija:

Šaltinis: nma.lt, 2023-01-23

Pieno produktų kainos pasiekė aukštumas: ūkininkai pyksta, ministerija siūlo aiškintis tarpusavyje

Pieno produktų kainos Lietuvoje pasiekė aukštumas, tuo metu ūkininkai piktinasi už parduodamą žaliavą gaunantys vis mažiau. Karvių augintojai sako, kad jei taip bus ir toliau, gali tekti baigti ūkininkauti. Ūkininkė Regina skaičiuoja, kad pieno supirkimo kainos nuo vasaros jai sumažėjo ketvirtadaliu. Moteris sako nesuprantanti, kodėl už pieną gauna vis mažiau.

„Kadangi tas mažėjimas toks stichinis ir kartais būna du kartus per mėnesį, tai mes negalim net kažko susiplanuoti keisti“, – aiškino ūkininkė Regina Bernatonienė.

Moteris svarstė ir apie taupymą. Pieno kainos parduotuvėse kyla, tačiau ūkininkai už žaliavą gauna vis mažiau: pastarieji žada nutraukti veiklą. „Jei yra kažkokie svyravimai, automatiškai viskas krenta per pieną, per pieno kokybę, sveikatingumą. Tai mes sumažinti savo išlaidų nelabai galime. Nebent paaukojant pieno kiekį, bet tada dar mažesnės pajamos“, – aiškino R. Bernatonienė.

Pasak vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės, supirkimo kainos pradėjo mažėti nuo rugsėjo ir jei smulkieji ūkininkai vasarą už kilogramą pieno galėjo gauti iki 37 centų, šiandien gauna 25-is. Anot asociacijos pirmininkės, karvių augintojams tenka itin maža galutinės produkto kainos dalis. „Daugumai nuostolis – tai jų visas gyvenimas. Tai čia net ne pinigais apskaičiuojama ir tas pasitraukimas ne dėl to, kad mes apsiskaičiavom, tai ne dėl to, kad mūsų produktas yra neperkamas. Tai nesąžiningo verslo, nesąžiningos konkurencijos rezultatas“, – įsitikinusi Vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė.

Dalis karvių augintojų svarsto baigti ūkininkavimą. Tačiau pasakoja, kad ir galvijų pardavimas tampa nuostolingas – mėsos sektoriuje tebėra 2019 metų supirkimo kainos. Tuo metu pieno supirkėjai sako, kad rinkoje situacija katastrofiška. Daugiau nei pusė produktų yra eksportuojama, o kaina priklauso nuo užsienio rinkos.

„Niekas nieko nebenori pirkti, laukia kol dar labiau nupigs ir to rezultatas – pieno perdirbimo įmonės, gaudamos mažiau pajamų, turėjo mažinti savo kaštus. Tarp jų – ir žaliavinio pieno supirkimo kainas“, – aiškino „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.

„Pricer“ maisto krypties vadovas teigia, kad sulėtėjęs eksportas lemia ir pieno perteklių. „Vakaruose sako brangus tas jūsų pienas, valgykit patys. Mes tiek patys nesuvalgome, tai turės mažintis kainas“, – įsitikrinęs „Pricer“ vadovas Petras Čepkauskas. Specialistai neabejoja – norint stabilizuoti pieno kainas ir sulėtinti pieno ūkių nykimą, būtini pokyčiai.

„Iš tikrųjų turi valdžios politikai įsitraukti ar mes bendrai, paaiškinti, kokia šalies politika. Ar mes norime stambinti ūkius, kad pasidarome du tris ūkius, kad pieno poreikį padengia, ar mes decentralizuojame, palaikome tuos smulkiuosius?“, – svarstė P. Čepkauskas. „Tad išeina, kad matome, kaip nyksta pieno ūkiai. Man tik labai keista, kodėl valstybė nesiima reguliuoti šitos ūkinės veiklos“, – sakė Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Petras Puskunigis.

Žemės ūkio ministerija situaciją komentuoti atsisakė teigdama, kad ūkininkai ir pieno supirkėjai santykius turėtų išspręsti tarpusavyje.

Šaltinis: lrt.lt, Urtė Šlevaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, 2023-01-22

Ankstesnės žemės ūkio naujienos