Žemės ūkio naujienos: 2023-03-27

Pieno taryboje diskutuota dėl dviejų variantų – savanoriškojo ir privalomojo – fondų veiklos galimybių, paramos intensyvumo. Pieno sektoriuje yra pačių įvairiausių ūkių, todėl ir nuostoliai jų nevienodi. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai turi aukštą rizikos lygį, o žemės ūkio bendrovės ir pieno perdirbėjai – daug mažesnį. Tačiau taryboje sutarta, kad rizikos valdymo fondas yra tikrai reikalingas.

„Visi kartu turime sutarti, kur judėsime. Svarbu, kiek kuriam segmente būtų svarbus privalomumas, o kitam – savanoriškumas. Tačiau ministerijos pastangų prioritetas skirtas smulkiems, pažeidžiamiausiems ūkiams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie reikalingų teisės aktų parengimą ar esamų tobulinimą.

Pieno įstatymas – kooperacijos apsauga ir priedų skaidrumas

Pieno taryboje buvo pristatyti ir siūlomi Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (vadinamojo Pieno įstatymo) pakeitimai. Juos Žemės ūkio ministerija inicijavo, siekdama iš esmės išspręsti problemas, kurias dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų patiria pieno pardavėjai.

Naujasis Pieno įstatymas panaikintų pieno grupes, stiprintų pieno gamintojų derybines galias.

„Įstatymo pakeitimai turi du svarbiausius tikslus – apginti pieną parduodančius kooperatyvų narius ūkininkus ir turėti aiškias bei skaidrias priedų, priemokų sudarymo sąlygas. Priedų skyrimo tvarka turėtų būti skelbiama viešai. Norime, kad pieno gamintojai gautų teisingą kainą už tos pačios kokybės tokį patį pieno kiekį“, – pabrėžė žemės ūkio ministras.

Šią ministerijos iniciatyvą palaikė dauguma ūkininkų. Iki šiol priedai sudaro didžiąją dalį superkamo pieno kainos. Ministerija sieks, kad priedai ir priemokos būtų reglamentuoti ir negalėtų sudaryti daugiau kaip 20 proc. pieno kainos.

Pasak ministro, kitose šalyse yra gerai išplėtota ūkininkų kooperacija, todėl ten reikia ir daug mažesnio reguliavimo. Kol Lietuvoje nedaug kooperuotų ūkininkų, neišvengiamai turime turėti tarpinį variantą ir apginti silpnesniąją grandį.

Pieno įstatymo projektas netrukus bus pateiktas derinti visiems socialiniams – ekonominiams partneriams.

Valstybės pagalbą gaus apie 90 proc. pieno gamintojų

Ministerija keičia nacionalinės pagalbos lėšų – pieno gamintojams valstybės skirtų 8 mln. Eur – teikimo principus, atsižvelgiant į skirtingas ūkininkų pajamas ir finansinę naštą.

Liktų galioti nuostata, kad pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams išmoka bus 10 proc. didesnė. Atskaitos taškas – ūkininko vardu registruotų pieninių karvių skaičius 2023 m. kovo 1 d. Paraiškas paramai gauti numatoma pradėti rinkti nuo balandžio 24 d. iki gegužės 12 d.

Tačiau paramos gavėjų ratas turėtų siaurėti – ji būtų paskirstyta tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina yra mažesnė nei 35 centai už litrą. Ministerijos skaičiavimu, tokių ūkininkų būtų apie 90 proc.

Preliminariais skaičiavimais, kooperatyvo nariai už karvę turėtų gauti apie 96 Eur, kiti pieno gamintojai – 87 Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-24

Iki šiol pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ buvo skirta 18,4 mln. Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2014-2022 m. laikotarpiu buvo patvirtintos 4 999 paraiškos draudimo įmokų daliniam kompensavimui: 4 576 paraiškos – augalų ir pasėlių, 423 – ūkinių gyvūnų. Šiuo metu išmokėta paramos suma siekia 17,9 mln. Eur, o 2023 m. planuojama skirti apie 4,5 mln. Eur.

Augalų ir pasėlių draudimo įmokos taip pat kompensuojamos ir iš Lietuvos biudžeto: 2012-2022 m. laikotarpiu išmokėta valstybės pagalbos suma sudaro 26,2 mln. Eur, o 2023 m. planuojama skirti 4,30 mln. Eur.

Svarbu pažymėti, kad ši parama yra skiriama nepriklausomai nuo to, ar draudžiamas įvykis įvyksta, ar ne – vis tiek kompensuojama sumokėtų draudimo įmokų dalis.

Augalus ir pasėlius drausti naudinga

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus vadovo Sigučio Jundulo teigimu, įvairios gamtos stichijos žemdirbiams padaro nemažų nuostolių, ir jų kasmet vis daugėja. Todėl savo augalus ir pasėlius draudžiantys ūkininkai ne kartą įsitikino šio draudimo nauda. Juo labiau, kad valstybė kompensuoja sumokėtų draudimo įmokų dalį. Ši parama skiriama nepriklausomai nuo to, ar draudžiamas įvykis įvyksta, ar ne.

Anot S. Jundulo, draudimo nauda ūkininkai galėjo įsitikinti pernai, kai liepos 12 d. prasiautusios audros, lietūs, kruša, ledai žalos padarė už 60 mln. Eur: buvo išguldyti javai, išlaužytos pupos, užplakti žirniai, nukapotos rapsų ankštaros ir t. t. Patyrę nuostolius žemdirbiai gavo ne tik draudimo išmokas, bet jiems buvo kompensuota ir draudimo įmokų dalis. Todėl finansiniai nuostoliai buvo kur kas menkesni nei tų, kurie pasėlių nebuvo draudę.

„Draudimas – tai rizikų valdymo priemonė. Akivaizdu, kad įvairių rizikų daugėja ir mūsų ūkinė veikla nukenčia ne tik nuo gamtos stichijų. Taigi draudimas yra vienas iš racionalių sprendimų norint išvengti didelių nuostolių, juolab kad dalis įmokų yra kompensuojama“, – tikino LŪS Marijampolės skyriaus vadovas S. Jundulas.

Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijoje ūkininkaujantis Ričardas Juknevičius, valdantis apie 60 ha augalininkystės ūkį, pernai pasėlius draudė pirmąjį kartą ir pasinaudojo galimybe gauti paramą draudimo įmokoms. Taip pasielgti ūkininką paskatino žymiai išaugusios energetinių išteklių kainos ir gamybos sąnaudos, taip pat – padidėjusi rizika dėl pajamų už būsimą derlių. Ričardas džiaugiasi priėmęs sprendimą apdrausti pasėlius, nes tai pasiteisino ir padėjo ūkiui išvengti didelių problemų. Anot ūkininko, jei ne draudimas, ūkis būtų atsidūręs labai kritiškoje situacijoje, nes vasarą prasiautusios audros, liūtys, kruša nusiaubė rapsus, miežius ir dalį kviečių. Rapsai nukentėjo visu 100 proc., o bendrai buvo prarasta apie 70 proc. pasėlių. Kadangi pernykštė patirtis parodė, kad gamta gali sukelti įvairiausių nemalonių reiškinių, ūkininkas patikino, jog šiemet ir vėl draus pasėlius.

Kaip teikti paraiškas

Pretenduoti į draudimo nuo stichinės sausros paramą gali tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, užsiimantys augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste ir savo vardu įregistravę valdą ir (arba) ūkininko ūkį.

Pareiškėjams, apdraudusiems augalus ir pasėlius nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų sumos, neviršijant atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų didžiausiųjų draudimo įmokos įkainių pagal augalų rūšis 1 ha deklaruoto ploto.

Aktyvaus ūkininko kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama remiantis pagal savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, paskutinių trejų metų laikotarpiu arba paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Ši informacija skelbiama Valstybės duomenų agentūros svetainėje.

Paraiškos ir susiję dokumentai teikiami savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, Žemės ūkio skyriui. Prieš sumokant draudimo įmokas dokumentai siunčiami el. paštu (pasirašoma elektroniniu parašu) arba pristatomi asmeniškai ar per įgaliotą asmenį (kiekvienas lapas pasirašomas pareiškėjo parašu).

Parama draudimo įmokų kompensavimui tęsiama

Naujuoju finansiniu laikotarpiu išlaikomas priemonės tęstinumas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatyta rizikos valdymo intervencinė priemonė draudimo įmokų daliniam kompensavimui „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“. Paramai numatyta apie 12 mln. Eur, o pagrindinės draudimo ir kompensavimo sąlygos išlieka tos pačios: augalai ar pasėliai draudžiami nuo didesnių nei 20 proc. produkcijos nuostolių; draudžiama nuo stichinės sausros ir (arba) iššalimo stichinių meteorologinių reiškinių rizikų; draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – vieneri vegetaciniai metai; apdrausti augalai auginami Lietuvos teritorijoje; paramos gavėjas – ūkininkas. Ūkininkui išmokamą paramos sumą planuojama apskaičiuoti pagal atskiru žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus 1 ha apdrausto ploto nustatytus vieneto įkainius pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.

SP taip pat numatyta skatinti žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimąsi ir plėtrą. Tai ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjekų sukurta savanoriška tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-24

Pasak ūkio šeimininko Vito Merkevičiaus, dar sunkoka prognozuoti žiemos padarytus nuostolius, bet artėjant kovo viduriui, šeimos ūkio laukuose jis matė visokių vietų – buvo ir pašalusių, ir pamirkusių, ir papuvusių pasėlių plotelių. Ūkininkas beveik neabejojo, kad kažkiek žieminių javų plotų teks ir atsėti.

V.Merkevičiaus pastebėjimu, jų krašte į žiemos užgaidas bei pavasario įnorius labiau sureagavę yra žieminiai rapsai. „Naktimis dar šiek tiek vis pašąla. Dabar svarbiausia, kad nebūtų labai pulsuojančių permainų, kai dieną saulė šviečia ir pašildo iki 5–8 laipsnių šilumos, o naktį temperatūra krenta iki 12 šalčio. Tada ir kilnoja, ir trauko augalų šaknis. Tai gal būtų blogiausia. Drėgmės žemesnėse vietose, kur vanduo daugiau susirenka, subėga, jau jaučiasi ir pas mus, bet drėgmės pavasarį gal nebus per daug“, – pastebėjimais pasidalino Jankų seniūnijos ūkininkas.

Kazlų Rūdos miškingame krašte žiema nebuvo itin pikta ir ūkininkui atrodo, kad jos praktiškai nebuvo. V.Merkevičiaus teigimu, pirmiausia pasnigo, po to – pašalo, tai bijojo, kad žieminiai javai gali iššusti. Kai buvo atlydys, galėjo žieminiai rapsai iššusti, nes žemė nebuvo įšalusi, todėl visas vanduo tuo metu susigėrė į žemę, bet žiema dar tęsėsi, buvo pūgų.

Kalbintas ūkininkas dar negalėjo apibendrinti ūkio pasėlių būklės ir dėl to, kad ne kiekvieną dieną į laukus važiuoja. Kai galės įeiti, ketino visur atidžiai apžiūrėti. Stebėti laukus privalo, nes, anot jo, investuoti labai dideli pinigai. „Visi ūkininkai stresavome ir prognozavo, kad bus labai blogai, tad pernai pirkome brangias trąšas ir degalus. Kai prisipirkome, jų kainos mažėja, kaip „važiuoja žemyn“ ir rapsų, kviečių, javų grūdų kainos. Tad „aritmetika“ metų pabaigoje gali nelabai susivesti“, – pavasariniais rūpesčiais pasidalino V.Merkevičius.

Pasak ūkininko, pakilios nuotaikos būna tada, kai žemdirbys mato teigiamus poslinkius rinkoje. To, deja, nėra. „Tarkime, kad ir paprasčiausia salietra, vienas iš komponentų. Pernai rudenį ūkininkai pirko mokėdami 900 Eur/t, o dabar, pavasarį, – net žemiau 500 Eur/t. Tai didelis skirtumas. Rudenį, žiemą antros klasės kviečių kaina buvo 320 Eur/t ir daugiau, o dabar, kovo pirmą dešimtadienį, – apie 260 Eur/t. Ir tai čia – biržos kaina, parduodančiajam lieka vos 230 Eur/t. Čia kaip žaidžiant loterijoje – labai rizikuoji“, – situaciją analizavo ūkininkas.

Šiemet Merkevičių šeimos ūkio laukuose per du trečdalius sudaro žieminiai kviečiai, o apie ketvirtadalį – žieminiai rapsai. Šiek tiek augina kvietrugių. Jankų krašto dirvos nevienodos, tai ir Merkevičių ūkyje jų yra įvairių – ir derlingesnių, ir smėlingų. Dar yra pasilikę plotelių vasarinėms kultūroms.

Visą žiemą prabuvo vandeny

Pasėlių būkle susirūpinęs ir kito Lietuvos krašto – Kalvių kaimo (Kamajų sen. Rokiškio r.) ūkininkas Jonas Venslovas. Važiuodamas pro šalį kai kuriuose laukuose aiškiai matė neįprastą metų laikui vaizdą – žieminių kviečių spalva jau buvo pasikeitusi. „Kviečių viršūnės pasidariusios tokios balkšvos. Jau nebelikę gražaus sveiko žalumo. Ar ankstyvos sėjos būtų, ar vėlyvos sėjos, jau taip yra“, – „Valstiečių laikraščiui“ pamatytus vaizdus pakomentavo ūkininkas iš Rokiškio rajono.

Jo teigimu, kol kas per anksti spręsti, kiek reikės atsėti, o gal ir iš viso nereikės. Ūkininkas teigė tokios žiemos, kokia buvo ši, dar nėra regėjęs – visą žiemą pasėliai išbuvo vandenyje. Niekaip vanduo nesusigėrė, nes nuolatos arba lydavo, arba pasnigdavo, o žemė šiemet jų krašte nė kiek nebuvo įšalusi. Todėl J.Venslovas neatmeta, kad pavasarį gali būti nemažai išmirkimų. „Sausio mėnesį buvo vos ne potvynis. Melioracijos grioviuose ligi pusės tekšojo vanduo. Kovo 13 dieną pradėjo leisti sniegą, tai vanduo vėl pakilo“, – apie situaciją pasakojo jis.

Iš žiemojančių kultūrų Venslovų ūkyje šiemet auginami tik žieminiai kviečiai – jų iš rudens pasėta net 450 ha. Tokio dydžio laukus ir stebi šį pavasarį. Anot ūkininko, nežino, kas darysis sulaukus balandžio, kai augaliukai pradės vegetuoti. Jis planuoja pasėti dar ir vasarinių kultūrų – paprastai sėja grikių, pupų. Pernai, kai ilgai buvo šalta, grikiams nepatiko. „Jeigu ir šiemet bus taip šalta, grikių gal ir neišeis auginti. Grikiams reikia šilumos ir drėgmės. Jeigu bus šalta, tai galima ir nesėti, nes neužauga“, – aiškino Kalvių kaimo ūkininkas, galvojantis grikius keisti pupomis, o gal nusipirkti miežių ar vasarinių kviečių sėklos. Jei šiemet bus sunku laikytis sėjomainos, dalį laukų planuoja palikti žaliajam pūdymui.

Anot Rokiškio krašto žemdirbio, jis dėl to, kas bus, pernelyg nepergyvena, nes kai prieš 20 metų viena vasara buvo labai lietinga ir negalėjo net išsikulti javų, suprato, kad nereikia alinti savęs ir kasmet „užsiprogramuoja“ bėdoms ūkyje. Nuo to laiko J.Venslovas laikosi taisyklės – „gamta visko nesunaikins, nes žmonės yra jos vaikai. Ji tik įspėja, kad žmonės jos neniokotų.“

„Yra tokių, kurie daug kartų aria, kultivuoja, aš atvirkščiai – esu iš tų, kurie tausoja, saugo dirvožemį“, – tikino ūkininkas.

Iš savo kaimynų ūkininkų J.Venslovas neseniai girdėjo, kad kai kurie rapsų laukai jų krašte gali būti žuvę. Esą gali tekti juos atsėti, nes jie lepesni, labiau bijo drėgmės. Todėl manoma, kad rapsams šiemet buvo labai sunki ir nepalanki žiema. Rokiškio ir Anykščių rajonų pariby ūkininkaujantis J.Venslovas nepamena, kad anksčiau būtų buvusi tokia žiema be šalčių. „Šią žiemą tik pačioje pradžioje koks vienas centimetras buvo įšalęs, tada prisnigo ir viską po sniegu paleido, atitirpo įšalas, bet pasėliui iš to – nieko gero“, – sakė jis.

Prognozėmis pasidalinusi Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė sakė, kad ji dar rudenį atkreipė dėmesį, jog Zanavykijoje kai kur žieminiai rapsai buvo prastokai sudygę, o šį pavasarį daugelis ūkininkų ir agronomų kalba, kad paskutinis pavasarinis sniegas rapsams sudavė taip, kad daugelį laukų gali tekti atsėti.

„Lauke naktį – minusas, dieną – pliusas. Orai labai permainingi. Sniego nebuvo daug, jis jau nutirpo. Žieminiams kviečiams Zanavykijoje gal ir nebuvo padaryta daug žalos, bet rapsams – tikrai yra. Prognozės ne kokios, nes iš žieminių kultūrų gaunamas didesnis derlius negu iš vasarinių“, – kalbėjo I.Žemaitienė.

Skubėti nereikėtų

Petras Kulikauskas, Rokas Antanynas, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės konsultantai:

Tikrieji metų laikai, kurie yra vertinami pagal orus, dažnai nesutampa su kalendoriniais. Meteorologijoje tam tikro metų laiko pradžia ir pabaiga vertinama pagal pastovios vidutinės paros oro temperatūros perėjimą per tam tikrą ribą. Pavasarį svarbiausios yra trys temperatūros ribos: 0,5 ir 10 °C. Pasibaigus žiemai, prasideda ankstyvasis pavasaris ir augalų vegetacijos pradžios laukimas, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 5 °C. Perkopus 5 °C ribą, pradeda vegetuoti žiemojantys daugiamečiai augalai. Vidutiniškai Lietuvoje tai įvyksta balandžio 7 d. – ankščiausiai Pietų, Pietvakarių Lietuvoje. Ši pavasario fazė dažnai įvardijama kaip „žaliasis pavasaris“.

Temperatūros perėjimas per 10 °C apibūdina aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpio pradžią, kai prasideda daugumos augalų vystymasis. Tai labiausiai laukiamas pavasario laikas, kuomet gamta iš tiesų pabunda. Paskutinė pavasario fazė dar vadinama vėlyvuoju pavasariu, arba „žiedų pavasariu“, – būtent šioje pavasario fazėje daugelis augalų pradeda žydėti. Tai įvyksta vidutiniškai balandžio 29 d., ir Vidurio Lietuvoje anksčiau nei Žemaičių aukštumoje ir Rytų, Pietryčių Lietuvoje. Dažnai pasitaiko situacija, kad meteorologiniai sezonai atskiruose Lietuvos regionuose prasideda skirtingu metu.

Vidutinė pavasario trukmė Lietuvoje yra 86 dienos. Vykstant klimato kaitai, pavasario sezonas tampa vis ilgesnis žiemos sąskaita – ankstyvoji pavasario fazė (perėjimas per 0 °C) paankstyvėjo.

Kovo16 dieną, įvertinus kai kuriuos pasėlius Tauragės rajone, galima teigti, kad jie peržiemojo gerai. Bet nusiraminti dar nevertėtų, orų permainos nenuspėjamos. Ramesni gali būti ūkininkai, kurie laikosi augalų auginimo technologinių reikalavimų: tinkamai parinko augalams dirvas, parinko tinkamas veisles, tinkamą priešsėlį, išsityrė dirvožemius, rudenį subalansuotai patręšė, atliko pagal poreikį piktžolių, ligų kontrolę. Iš dalies nušalę lapai nieko baisaus, svarbiausia, kad augimo pumpuras būtų sveikas, gerai išvystytos augalų šaknys.

Kol kas dar anksti kalbėti apie tręšimus bei žemės dirbimus. Dabar geriausias laikas atlikti kitus darbus: pasiskaičiuoti pavasario sėjai reikiamos sėklos normą, t. y patikrinti sėklos daigumą, švarumą, ūkinę vertę, pasiplanuoti tręšimus, kokį kiekį azoto atiduoti augalams, kokia forma tinkamiausia. Nitratinis azotas yra greito poveikio, o amoniakinis azotas veikia lėčiau ir ilgiau. Todėl, planuojant pirmąjį tręšimą, svarbu suprasti, kad augalai yra alkani ir jiems reikia maisto. Todėl geriau rinktis nitratinę azoto formą. Kadangi azotinės trąšos brangios, prieš tręšimą būtų gerai žinoti mineralinio azoto kiekį dirvožemyje. Tačiau skubėti tręšti nereikėtų. Naktimis temperatūra nukrenta iki -5, dieną pakyla iki +5 C. Dirvos temperatūra taip pat žema, todėl mikroorganizmų pasaulis dar miega. Tinkamiausia temperatūra mikroorganizmų veiklai +7 C.

Kalbant apie dirvožemio drėgmę – dirvos, kurios yra sunkios, granuliometrinės sudėties, yra įmirkusios, kai kur telkšo nedideli tvenkiniai. Todėl su darbais reiktų neskubėti, dar neaišku, kokių išdaigų iškrės pavasaris, kaip kad užpraeitą savaitę iškritęs sniegas.

Didelio optimizmo nekelia

Dr. Lina Marija Butkevičienė, VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė:

Kovo viduryje per žiemą išvargintų pasėlių būklė prasta – tiek žieminiai rapsai, tiek ir javai atrodo labai negražiai. Jie yra praradę sodrią žalią spalvą, kuria galėjome džiaugtis sausio mėnesį, dabar – ryškiai papilkėję.

Kol kas dar labai sunku pasakyti, kur pasėliai jau gali būti žuvę, o kur – dar gyvi. Daugiau gyvybės galima įžvelgti žiemkenčių laukuose, tad didelė tikimybė, jog jie – dar gyvi, bet peržiemoję rapsai atrodo prastai – jų lapai išsausėję. Guodžia tai, kad rapsų šaknyse to išsausėjimo kol kas nematyti, todėl reikia tikėtis, kad jos vis dar gyvybingos. Kaip yra iš tikrųjų, labai greitai parodys pavasarinė šiluma – kai saulutė pašildys, gali nutikti visko – gali būti, kad suvargę rapsai vys, džius, paaiškės ir kurios rapsų šaknys negyvos, nes tuomet jos pasidaro tarsi guminės. Šiaip rapsai linkę regeneruotis – tai labai gyvybingi augalai. Javai, nors ir atrodo išgyvenę žiemą, bet dar reikia laiko, kad aiškiau matytųsi, ar gyvens toliau. Kol kas aišku tik tai, kad žemėje yra susikaupę labai daug drėgmės. Jos prisikaupę net ir tose vietose, kur vandens niekada anksčiau nebūdavo.

Stebiu du laukus netoli namų. Vienas buvo vėlokai užsėtas ir, prasidedant žiemai, augalai buvo nedideli. Sausio mėnesį nuleidus sniegą jie atrodė labai gražiai – buvo gražus žalias laukas. Bet šiandien jis atrodo labai prastai. Kitas laukas atrodo kiek geriau – matyti, kad augalai dar turi gyvybės.

Tiesa, Kauno regione sniego buvo mažai, bet jo stygius ir šalčiai kaip tik labiausiai išvargina pasėlius. Dabar jiems labiausiai kenkia permirkusios dirvos ir kai kur laukų paviršiuje telkšantis vanduo. Jo labai daug. Manau, kad ir kituose šalies regionuose bus ne tiek iššalusių, kiek išmirkusių rapsų ir javų plotų. Nors pasėliai šį pavasarį suvargę, bet dar yra vilties, kad atsigaus. Gal ne ištisi plotai nukentėjo, bet tik tam tikros jų dalys. Bet jei nukentėjusių plotų yra daugiau nei pusė, tai tokių pasėlių neverta laikyti, ypač rapsų, nes į nukentėjusius javus dar galima įsėti vasarojaus, o rapsų laukuose to jau nepadarysi.

Tačiau kaip iš tiesų peržiemojo rapsai, žiemkenčiai, kol kas dar anksti prognozuoti, aišku tik tiek, kad jie – suvargę. Kol kas nėra tos žalios spalvos, kuri būdinga pavasariui. Manau, kad lemtingiausia buvo kovo pradžia. Ir tokia tendencija kartojasi metai iš metų – pasėliai labiausiai nukenčia ne per pačią žiemą, bet pavasarį. Augalas reaguoja į dienos ilgėjimą ir į vasario mėnesį atsirandančią teigiamą temperatūrą. Jis prabunda, pradeda žaliuoti, prasideda vegetacija. Bet ateina šalčiai, po to – vėl atšilimas. Ir kuo daugiau tokių prabudimų, tuo labiau augalas ir nusialina. Šį pavasarį jie taip ir atrodo. Jei pavasaris lėtas, vėsus, tuomet augalai pamažu ir lengviau atsigauna, bet staigūs atšilimai juos tiesiog išdžiovina. Ir nesvarbu, kad laukuose yra drėgmės perteklius.

Iš Šiaurės Lietuvos ūkininkų jau teko girdėti, kad ten gali pasitaikyti ir pasėlių iššalimo atvejų. Esant žemesnėms temperatūroms, nesusidarius sniego dangai ar tiesiog nupustytose vietose, ant kalvelių, rapsai galėjo ir iššalti, o kviečiai pas juos – užmirkę.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-03-24

„Nuspręsta mokėti paramą visiems ūkininkams, kurie per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo žemesnę nei vidutinė, 35 ct/l, pieno kainą“, – penktadienį žurnalistams po ŽŪM ir ketvirtadienį protestavusių ūkininkų atstovų susitikimo sakė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas..

„Žemiau 35 centų visiems ūkininkams kompensuojame“, – teigė viceministras.

Parama būtų paskirstyta tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina yra mažesnė nei 35 centai už litrą.

Anot P. Astrausko, tokią kainos „kartelę“ siūlo ir patys ūkininkų atstovai. ŽŪM skaičiuoja, jog į išmokas galės pretenduoti 9 iš 10 šalies pieno ūkių.

„Tai atlieps 90 proc. ūkininkų lūkesčius”, – pabrėžia jis.

Ministerija yra atlikusi analizę, kurios duomenimis vasarį 91 proc. ūkininkų kilogramą pieno pardavė už 15–35 centus, kuomet likę 9 proc. – 35–70 centų. Šie 1057 ūkių pardavė 70 proc. viso pieno, gavo 77 proc. visų pajamų, o laiko 55 proc. visų karvių.

Pasak P. Astrausko, parama pieno gamintojams būtų išmokėta gegužę, gavus ir apdorojus viso ketvirčio kainų statistiką.

„Išmokos ūkininkus turėtų pasiekti apie gegužės pabaigą, tikėtina. Turime sulaukti oficialių kovo mėnesio duomenų – juos gausime balandžio 15 d., turėsime apdoroti ir paleisime kvietimą teikti paraiškas“, – sakė viceministras.

10 proc. didesnė išmoka būtų skirta ūkininkams, kurie priklauso kooperatyvams ir juose parduoda savo produkciją.

„Tam, kad būtų šiek tiek didesnė paskata ūkininkams kooperuotis“, – pažymėjo P. Astrauskas.

ŽŪM informuoja, jog paraiškas paramai gauti numatoma rinkti nuo balandžio 24 d. iki gegužės 12 d.

Jaunųjų ūkininkų atstovas patobulintą išmokų tvarką giria

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigė, kad ŽŪM pasiūlytas išmokų modelis yra teisingas.

„Ta sklaida mus tenkina, ministerija šiandien įsiklausė, iš tikrųjų, tie priimti sprendimai turėtų patenkinti bent 90 proc. pieno gamintojų“, – žurnalistams sakė A. Svitojus.

„Šitoje vietoje gali būti nepatenkintos tam tikros korporacijos, kurios turi nemažus lašinius, pelnus, jos norėtų taip pat gauti tą socialinę paramą. Tačiau socialinė parama turėtų keliauti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, o čia skiriama parama šeimos ūkiui, tvariam, teisingam vystymuisi“, – kalbėjo jis.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas antrino, kad pagal naująją išmokų tvarką finansinė pagalba pasiektų smulkius, vidutinius ir šeimos ūkius, kurie „šiai dienai nebeišgyvena“.

Jo teigimu, atlikusi analizę ŽŪM pamatė, kad anksčiau pasiūlyta išmokų tvarka – skirti 37-38 eurų paramą už karvę visiems ūkiams – nebūtų tikslingai nukreipta labiausiai nukentėjusiems ūkiams.

„Labai džiaugiamės, kad gavę duomenų, padarę analizę, pamatėme, kokie yra faktiniai kainų skirtumai. (…) Ministerija atvėrė akis ir pamatėme, kad pieno kainos skiriasi iki 4 kartų. Jei paramą dalintumėm visiems gamintojams už gyvulį, ta parama didžiąja dalimi ūkiniams subjektams, kuriems ir taip nėra prastai“, – žurnalistams sakė V. Buivydas.

„Girdime, matome skaičius, kad kai kurie ūkininkai gauna iki 80 centų (už litrą pieno – ELTA)“, – akcentavo jis.

Ūkininkų atstovas skaičiavo, kad pridėjus subsidiją, gaunamas atlygis už parduotą litrą pieno padidėtų 8-9 centais.

ELTA primena, kad ministerija praėjusią savaitę pasiūlė skirti 8 mln. eurų biudžeto lėšų 37-38 eurų dydžio išmokoms už laikomą karvę skirti. Savo ruožtu patys ūkininkai tikina, kad tokios paramos ūkiams neužteks bei prašo 40 mln. eurų skubios paramos, ragina žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką atsistatydinti.

ŽŪM šią savaitę inicijavo Pieno įstatymo projekto pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias, apibrėžti, kada žaliavinis pienas būtų parduodamas ar perkamas nesąžiningai.

Ministerija siūlo nebegrupuoti žalio pieno pardavėjų pagal parduodamo pieno kiekį, nustatyti, kad derybos dėl jo kainos vyktų ne su atskiru pardavėju, o su jų grupe, kuri atstovautų visus konkrečiam pardavėjui pieną tiekiančius ūkininkus.

Be kitų pakeitimų, dar siūloma nustatyti, kad sutarta pieno supirkimo kaina galėtų būti fiksuota arba perskaičiuojama pagal objektyvius rodiklius, o pieno pirkėjai pagal viešą tvarką galėtų taikyti iki 20 proc. pirkimo kainos siekiančias priemokas ir priedus.

Ketvirtadienį prie Seimo vyko protestas, rengtas tęsiantis ūkininkų nepasitenkinimui dėl stipriai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei ŽŪM ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.

Pirmadienį ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje K. Navickas iš Bendrijos Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo prašė suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.

Lietuva į žemės ūkio eurokomisarą dėl lėšų kreipėsi kartu su Latvija, o, anot ŽŪM, jų poziciją palaiko dalis kitų šalių.

Kaip antradienį parlamentarams aiškino I. Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes Lietuvoje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, o staigiai kritus supirkimo kainoms pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino jas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.

Stiprinti derybinę poziciją I. Šimonytė ir K. Navickas ragina kooperuojantis.

Šaltinis: Lukas Juozapaitis, ELTA, 2023-03-24

2022–2023 m. grūdų prekybos apimtys pasaulyje pagal naujausias prognozes turėtų sudaryti 407,4 mln. t ir tai būtų 0,9 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2023 m. sausio mėn., bet 16,4 mln. t mažiau, palyginti su 2021–2022 m.IGC naujausiais sausio mėnesio prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2022–2023 derliaus metų pabaigoje numatomos didesnės 2,5 mln. t ir turėtų sudaryti 579,3 mln. t, tai būtų 18,3 mln. t mažiau, palyginti su 2021–2022 derliaus metų pabaigos atsargomis. 2023 m. vasario mėn. duomenimis, tai būtų mažiausios atsargos per paskutinius aštuonerius metus.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 4 (418) / 2023 m