Žemės ūkio naujienos: 2023-08-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas dėl praūžusios audros paprašė grūdininkų solidarumo
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kreipėsi į grūdininkus prašydamas solidarumo – praūžusi audra su kruša dalyje ūkių prakiurdė stogus, po kuriais esantis derlius sušlapo, tad elevatoriai itin reikalingi. Su Lietuvos grūdininkus vienijančių asociacijų, grūdų augintojų ir perdirbėjų, AB „Lietuvos geležinkelių” atstovais ministras taip pat diskutavo apie derlių, ukrainietiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, grūdų kokybę.
„Mačiau audros padarinius, tai kažkas neįtikėtino. Tas, kas papuolė į tą krušos ruožą, yra tai, ko aš niekada negalėčiau įsivaizduoti Lietuvoje. Paprašiau solidarumo padėti nukentėjusiems. Savivaldybės vertina nuostolius, bus sprendžiama, kiek galima kompensuoti per draudimo išmokas, kitas priemones. Pagalbos instrumentai veikia, savivaldybės turi surinkti informaciją, jos paskelbia ekstremaliąją situaciją, vertina ir tuomet jau įsijungia kiti instrumentai. Bet kokiu atveju pirmasis yra draudimas“, – sako ministras.
Ukrainietiškų grūdų tranzitas
AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė duomenis, kiek buvo vežama ukrainietiškų grūdų. Šiuo metu ši produkcija per Lietuvą nekeliauja. Prasidėjus karui Europos Sąjunga atidarė sienas ir leido, minimaliai kontroliuodama, įvežti grūdus tranzitu. Kol kas, pasak ministro, reikia nuveikti nemažai darbų, kad minimalus tranzitas atsinaujintų.
Žemės ūkio kooperatyvo „Mūsų ūkis” vadovas Aušrys Macijauskas, kalbėdamas apie ukrainietiškų grūdų tranzitą, pabrėžė Lietuvos geležinkelių vaidmenį, taip pat domėjosi, kaip užtikrinama grūdų, vežamų per Lietuvą, kokybė.
„Ūkininkams kelia didžiulį nerimą, ar tie grūdai nenusės mūsų vietinėje rinkoje ir prekyboje, ar neįneš sumaišties, kad nenukentėtų mūsų ūkininkai. Nerimą kelia ir ukrainietiškų grūdų kokybės kontrolė“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Ministras K. Navickas pabrėžė, kad produkcija, kuri lieka Lietuvoje, yra kontroliuojama atsakingų Lietuvos institucijų, o per šalį keliaujanti produkcija turi kokybės sertifikatus.
„Mes matome galimybes padėti Ukrainai, o rizikoms suvaldyti yra atsakingos institucijos. Galiu patikinti – nekalbame apie nesuvaldomus kiekius. Kontrolė yra, mechanizmai veikia, ūkininkų nuogąstavimus girdime, bet visi keliami klausimai yra valdomi. Grūdų tranzitas sustojo dėl įvairių priežasčių: paties geležinkelio apkrovos kitais kroviniais, ribojimai įsivežti tam tikrus produktus iki rugsėjo 15 d. bei papildomos patikros Ukrainos-Lenkijos pasienyje. Pagrindinė kliūtis šiandien – kaina. Kai buvo aukštos grūdų kainos, buvo galima amortizuoti logistikos sąnaudas ir vis dar parduoti grūdus be didelių nuostolių, dabar to nebegalime. Ukraina ir mes kreipėmės dėl tam tikrų logistikos kompensavimo mechanizmų, atidaryti Baltijos kelio koridorių“, – kalbėjo ministras.
Taip pat aptartas reikalavimas nurodyti augalų veisles deklaruojant pasėlius, sertifikuotos sėklos naudojimas, grūdų džiovinimo įkainiai ir skaičiavimai, tręšiamųjų produktų ir augalų apsaugos naudojimo elektroniniai žurnalai, tręšiamųjų produktų kokybė ir kiti svarbūs klausimai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-09
Kruša suniokojo dalį derliaus, pastatų ir technikos: vertinami nuostoliai, ieškoma pagalbos būdų
Pastarosiomis dienomis praūžusios liūtys su kruša suniokojo dalį derliaus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, apsilankęs Panevėžio rajone Rimaisių kaime esančiame Gintauto Čiplio augalininkystės ūkyje bei žemės ūkio bendrovėje „Jotainiai“ įsitikino – gamtos stichija nepagailėjo ne tik derliaus, bet ir statinių bei mašinų: grūdų sandėlių, karvidžių, namų stogai nusėti kiaurymėm, pasėliai išguldyti, automobiliai apdaužyti.
Pakeliui iš Panevėžio rajono savivaldybės į Rimaisių kaimą meras Antanas Pocius rodė krušos nužymėtą ribą, kur prasideda laikinai plėvele uždangstyti skylėti namų stogai. G. Čiplio augalininkystės ūkio grūdų sandėlio stogas – kaip rėtis, išdžiovintą ir saugoti paruoštą derlių per stogo kiaurymes permerkė liūtis. Laukuose nenukulta dar apie 500 t grūdų, bet jų vežti nėra kur, aplinkiniai elevatoriai pilni. Suskaldytas ir ūkininko namo naujas molinių čerpių stogas. Neįtikėtina jėga ledo gabalai kiaurai pramušė ir storas čerpes, ir hidroizoliacinę plėvelę.
ŽŪB „Jotainiai“ prakirsti ne tik grūdų sandėlių, bet ir karvidžių stogai.
„Ūkio karvidės šiuo metu atnaujinamos, tad per netikėtą krušą laukuose ganėsi 500 karvių. Dėl skaudžių ledokšnių smūgių ir iš išgąsčio išsilaksčiusius galvijus buvo vargo vėl suginti bandon. Karvės nusėtos žaizdų ir gumbų, na, bet nei vienos neužmušė, tai jau gerai“, – sako bendrovės ūkio vadovas Eimantas Čeponis, ministrui aprodęs laukuose ledų sudaužytas ir pažeistas kukurūzų burbuoles.
Ėmusios pelyti, jos bus netinkamos pašarui, nes kels pavojų galvijų sveikatai, tad kyla rūpestis, kaip apsirūpinti pašarais žiemai. Vis tik jis tikisi, kad pelėsį neutralizuoti pavyks.
„Viena, kai stebi TV kanalų žinių reportažus apie gamtos stichijos siautėjimus ir jų pasekmes užsienyje, visai kas kita, kai tai vyksta šalia, kai matai sunkiai emocijas tvardančius ūkininkus, visą parą gelbėjusius derlių ar varinėjusius išsilaksčiusius galvijus. Savivaldybės specialistai vertina patirtus nuostolius.
Ūkininkai prašo ir paprastų priemonių: padėti rasti, kur būtų galima „atjautos“ kainomis pasaugoti grūdus; nebausti ir nestabdyti techninės apžiūros galiojimo dėl važiavimo automobiliu su suskilusiu priekiniu stiklu, nes pakeisti į naują jau eilės ir užtruks mažiausiai mėnesį; rasti sprendimus dėl palankesnių asbestinio šiferio utilizavimo kainų. Artimiausiomis dienomis planuoju susitikimus ir, manau, kad bendromis pastangomis rasime būdus, kaip pagelbėti šioje precedento neturinčioje padėtyje“, – sako ministras K. Navickas.
Dalis ūkių atskiras augalų rūšis jau yra nukūlę, tačiau galutinių duomenų apie šios gamtos stichijos pažeistus plotus dar nėra, draudikai aktyviai registruoja pranešimus apie nuostolius ir pradeda vertinti laukus.
Žemės ūkio ministerija primena, kad kruša ir stichinė liūtis yra draudžiamos rizikos. Šiuo metu apdraustas plotas yra 486 tūkst. hektarų, o apsidraudusių ūkių yra 2502.
Ką reiktų daryti norint skelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją
-Savivaldybė, norinti skelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją, turi kreiptis į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, kad gautų patvirtinimą, jog savivaldybės teritorijoje buvo užfiksuotas stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį.
-Savivaldybė, gavusi oficialią informaciją apie stichinį meteorologinį reiškinį (labai smarką krušą ar labai smarkią audrą, lietingą laikotarpį), pateikia šią informaciją savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovui.
-Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas, susipažinęs su pateikta informacija, nedelsdamas sušaukia savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, kuris įvertina, ar įvykis atitinka nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus, t. y. ar stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlė žemės ūkio augalų žūtį didesniame arba lygiame 10 ha plote.
-Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, nustatęs, kad įvykis atitinka ekstremaliojo įvykio kriterijų ir dėl šio
nustatyto ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių nustatymo, nusprendžia, ar būtina teikti savivaldybės merui pasiūlymą skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje ir skirti savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą.
-Savivaldybės meras, gavęs nurodytą pasiūlymą, ne vėliau kaip kitą dieną nuo nurodyto pasiūlymo gavimo dienos priima potvarkį, kuriuo skelbia visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir skiria savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą.
-Apie gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją savivaldybė privalo informuoti Nacionalinį krizių valdymo centrą ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-09
Ministro K. Navicko prašymas padėti grūdininkams, nebeturintiems kur laikyti derliaus, išgirstas – pirmoji pagalbos ranką tiesia bendrovė „Jonavos grūdai“
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko prašymas pagelbėti Lietuvos grūdų augintojams, nukentėjusiems nuo savaitės pradžioje praūžusios audros su kruša, išsaugoti derlių, sulaukė pirmojo atgarsio – akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“ pranešė pasirengusi padėti. „Džiaugiuosi, kad į prašymą solidariai padėti nukentėjusiems taip greitai reaguota. Lankydamasis Panevėžio rajone pats mačiau, su kuo susidūrė ūkininkai: sandėliavimo pastatų stogai kiauri, tad labai svarbu kuo skubiau užtikrinti derliaus išsaugojimą“, – teigia žemės ūkio ministras.
Ūkininkų, nebegalinčių saugoti grūdų savo sandėliuose, kuriuos apgadino savaitės pradžioje praūžusi audra su kruša, grūdai bus priimami Jonavoje ir nemokamai saugomi iki naujųjų metų.
Grūdus bus galima atsiimti juos bet kuriuo metu arba parduoti juos elevatoriaus paslaugomis besinaudojantiems prekybininkams grūdais. Jei grūdus atsiims ūkininkas, jis turės sumokėti grūdų priėmimo ir atkrovimo paslaugos mokestį, taip pat už kitas paslaugas, jei jų prireiks (pavyzdžiui, džiovinimą ar valymą).
Ūkininkas, norintis pasinaudoti galimybe nemokamai saugoti grūdus Jonavos elevatoriuje, turės pateikti savivaldybės administracijos pažymą, patvirtinančią, kad ekstremalus stichinis reiškinys, dėl kurio reikalinga pagalba laikinai pasaugoti grūdines kultūras, padarė žalą turtui.
Pažymoje turi būti nurodyta:
-žemės ūkio veiklos subjekto pavadinimas, grūdų sandėlio, iš kurio reikia išvežti grūdus, adresas;
-kultūros pavadinimas;
-kiekis, kurį reikia saugoti (jei nėra galimybių sandėliuoti savo ūkyje);
-numatomas kiekis (tuo atveju, jei dar yra nenukulta ir nėra galimybių sandėliuoti);
-savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro arba savivaldybėje sudarytos komisijos sprendimas faktinėms aplinkybėms konstatuoti.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-10
Jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams skirta papildomų lėšų
Informuojame, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skyrė papildomų lėšų projektams, vykdomiems pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškų teikimo laikotarpiu nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. buvo pateiktos 1 253 paraiškos ir paprašyta daugiau kaip 18,78 mln. Eur, kai tuo tarpu skirta 10,73 mln. Eur.
Atlikus paraiškų pagal atrankos kriterijus vertinimą ir sudarius pirmumo eilę, paaiškėjo, kad paramos lėšų visiškai pakanka 236 paraiškoms, surinkusioms 80–95 balus, 573 paraiškoms, surinkusioms 75 atrankos balus, paramos lėšų pakanka iš dalies. 444 paraiškoms, surinkusioms 70 ir mažiau atrankos balų, paramos lėšų nepakako.
ŽŪM priėmus sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo, 573 pareiškėjams, surinkusiems 75 atrankos balus, papildomai skirta daugiau nei 1,4 mln. Eur.
Primintina, jog pagal KPP priemonę smulkieji Lietuvos ūkininkai galėjo kreiptis dėl paramos žemės ūkio produktų gamybos ir (arba) žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimo ir teikimo rinkai veiklos.
Pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. buvo pateiktos 1 022 paraiškos. Bendra visose pateiktose paraiškose prašoma dotacijų ir lengvatinių paskolų suma sudaro 66,2 mln. Eur, kuri du kartus viršijo skirtą biudžetą – 35 mln. Eur.
Paraiškas įvertinus pagal atitiktį atrankos kriterijams ir pagal suteiktų balų skaičių sudarius paraiškų prioritetinę eilę, paaiškėjo, jog paramos lėšų visiškai pakanka 205 paraiškoms, surinkusioms 85–100 balų, 96 paraiškoms, surinkusioms 80 atrankos balų, paramos lėšų pakanka iš dalies. 721 paraiškai, surinkusiai 75 ir mažiau atrankos balų, paramos lėšų nepakako.
ŽŪM priėmus sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo, 96 projektams, surinkusiems 80 atrankos balų, papildomai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur.
Pagal SP priemonę jaunieji ūkininkai galėjo prašyti paramos žemės ūkio produktų pirminei gamybai ir (arba) žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą.
Šaltinis: nma.lt, 2023-08-09
Ekologiškas ūkininkavimas į darbo rinką pritraukia dukart daugiau jaunų ūkininkų – taip prisidedama prie socialinio tvarumo žemės ūkyje
Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių ekologiniai ūkiai, palyginti su tradiciniais, į darbo rinką pritraukia jaunesnius ūkių vadovus, teigiama Europos Komisijos žemės ūkio rinkos apžvalgoje. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Bendrijoje penktadaliui (21 proc.) ekologinių ūkių vadovauja jaunesni nei 40 metų specialistai, kai tokio amžiaus vadovai dirba tik kas dešimtame tradiciniame ūkyje (12 proc.).
Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ pažymi, kad tokiu būdu ekologinė žemdirbystė ir ekologiško maisto gamyba prisideda ne tik prie klimato kaitos bei poveikio aplinkai mažinimo tikslų, bet ir socialinio tvarumo kaimo vietovėse bei žemės ūkyje.
Šaltinis: Pieno centras, Stasys Likas
Ministerijoms siūlant ukrainietiškus grūdus tikrinti Baltijos šalių uostuose – rinkos dalyvių abejonės
Grūdų augintojus ir perdirbėjus vienijančios organizacijos skeptiškai vertina Europos Komisijai (EK) pristatytą trijų ministerijų iniciatyvą stiprinti Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalių uostus ir krovinius tikrinti juose, o ne pasienyje su Lenkija. Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidento Aušrio Macijausko, tiek ūkininkams, tiek kontroliuojančioms institucijoms nėra aišku, kaip, perkėlus patikros procedūras, reiktų užtikrinti, jog atvežti grūdai atitinka kokybės reikalavimus.
Jo teigimu, prieš plėtojant vadinamąjį Baltijos kelią būtina užtikrinti, kad vežami grūdai neatsidurtų vietinėje rinkoje, juose nebūtų ES draudžiamų pesticidų ar kad tai nebūtų genetiškai modifikuoti arba be dokumentų vežami grūdai.
„Į tuos pasiūlymus perkelti kontrolę nuo Lenkijos ir Ukrainos pasienio į Lietuvos uosto teritoriją žiūrime truputį skeptiškai, bet ne tik mes. Lygiai taip pat skeptiškai žiūri ir kontroliuojančios Lietuvos institucijos. Jos klausia paprasto klausimo: uoste patikriname grūdus ir pasirodo, kad juose yra draudžiamų pesticidų. Kur dėti tuos šimtus tūkstančių ar milijonus tonų grūdų, kas prisiims atsakomybę?
Todėl tokie pasiūlymai, mūsų manymu, yra šiek tiek bravūriški ir ne visai pamatuoti“ – trečiadienį žurnalistams po susitikimo su žemės ūkio ministru sakė A. Macijauskas.
„Pačioje Ukrainoje prieš kelias savaites pradėtas tyrimas prieš 300 komercinių įmonių, kurios prekiavo grūdais be jokių (…) kilmės dokumentų, kokybės serfitikatų, sąskaitų faktūrų – „juodaisiais grūdais“. Tai jei nedarysime kontrolės, kas užtikrins, kad tokie grūdai be jokių dokumentų nepapuls į Lietuvą“, – teigė jis.
Liepos pabaigoje Žemės ūkio, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos kreipėsi į EK, prašydamos skatinti ukrainietiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Ministerijų vadovai Komisijai pasiūlė grūdų fitosanitarines ir muitines patikras vykdyti ne Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, o Baltijos šalių uostuose, taip pat paragino svarstyti Ukrainos grūdų tranzitą Baltijos keliu skatinti finansinėmis priemonėmis.
Po susitikimo su ministru žurnalistams kalbėjęs Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas pažymėjo, kad subsidijos tranzitą paskatintų, tačiau jis vis vien būtų ribotas dėl logistinių kliūčių.
„Gal galėsime labiau padėti, čia motyvacijos, piniginės pagalbos klausimas. Bet logistiškai nesame parankūs“, – sakė jis.
Perdirbėjų atstovas: per Lietuvą daug grūdų nepervešime
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį pažymėjo, jog šiuo metu ukrainietiškų grūdų eksportas Klaipėdos uostu yra sustojęs.
Anot K. Šimo, Lietuva negali būti paranki valstybė ukrainietiškų grūdų eksportui.
„Lietuva, (gabenti grūdus iš Ukrainos – ELTA) tuo koridoriumi, kuriuo dabar dirbome visus metus, nėra palankiausia šalis ir mes daug kuo nepadėsime ir daug nepervešime“, – akcentavo jis.
Pasak jo, uosto pajėgumų krauti ir sandėliuoti grūdus Lietuvoje pakaktų, tačiau juos atvežti vilkikais – itin brangu, o geležinkeliais – sudėtinga, nes dėl siauresnės vėžės Lenkijoje visi kroviniai turi būti perkrauti.
„Nesame labai logistiškai patogūs ukrainiečiams kaip pirmas pasirinkimas. Yra Rumunija, Bulgarija, Lenkija, kitos šalys, kurios daug arčiau, kur uostai šalia (…) Mes esame toliau, reikia pervažiuoti visą Lenkiją ir jiems neapsimoka ekonomiškai. Jei vežama autotransportu, tai yra milžiniška kaina – praktiškai antra kaina sumokama logistikai“, – teigė K. Šimas.
Grūdų perdirbėjų atstovo nuomone, dėl techninių kliūčių per Lietuvą daugiausia galėtų būti eksportuojama iki maždaug 0,5 mln. tonų grūdų per sezoną.
ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi, susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.
