Žemės ūkio naujienos: 2023-09-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pristatyta informacija apie paramą investicijoms į melioracijos sistemas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pristatė svarbiausią informaciją apie paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. Kviečiame susipažinti su: Pristatymo įrašu; Prezentacija; Kita naudinga informacija apie paramą.
NMA atstovė Laura Bružienė pateikė informaciją apie priemonės taisyklių naujoves, tinkamumo gauti paramą sąlygas, reikalavimus, tinkamų išlaidų kategorijas ir kitą aktualią informaciją.
Paraiškas galima teikti nuo spalio 2 d. iki lapkričio 30 d. Svarbu, jog pasiekus paramos paraiškų, teikiamų vykdyti reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas veiklą, priėmimo etapui skirtą lėšų sumą, paraiškų teikimas stabdomas. Paraiškos, teikiamos vykdyti esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklą, priimamos iki paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos – lapkričio 30 d.
Šaltinis: nma.lt, 2023-09-21
Vėl galima gauti paramą investicijoms į žemės ūkio valdas
Paskelbtas III kvietimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Tai viena iš populiariausių priemonių tarp ūkininkų. Paraiškas pagal šį kvietimą galima teikti iki lapkričio 3 d.
„Dėl „Paramos investicijoms į žemės ūkio valdas“ kreipiausi pernai ir jau pasirašėme sutartį. Investicijas skirsime pieninės gyvulininkystės bazei sukurti plyname lauke: pastatams statyti 200 pieninių karvių, robotams ir kitai įrangai įsigyti“, – apie planus panaudoti paramą pasakoja Kupiškio raj. ūkininkas Egidijus Černius. Jis planuoja, kad parama sudarys pusę investuojamos sumos. Dabar jis laiko apie 200 mėsinių karvių ir tiek pat prieauglio.
Kas gali gauti paramą
Per š. m. pavasarį paskelbtą I kvietimą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gauta 412 paraiškų bendrai daugiau kaip 87 mln. Eur sumai, kuri skirtas lėšas (61,7 mln. Eur) viršijo 42 proc. Aktyviausiai paramos prašė mėsos sektoriaus ir pieninės galvijininkystės atstovai – jų prašoma parama skirtas paramai lėšas viršijo, atitinkamai, daugiau kaip 2 ir 1,5 karto. „Tai rodo, kad konkurencija tarp pareiškėjų labai didelė. Todėl planuojantys teikti paraiškas turėtų nedelsti“, – pataria Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė.
Naujausiame kvietime „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ skirta 71,4 mln. Eur lėšų. Iš jų pieninės galvijininkystės sektoriui – 20,6 mln. Eur, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 18 mln. Eur, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams –13,8 mln. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams –19 mln. Eur paramos lėšų. Dar per 8,1 mln. Eur paramos lėšų skirta lengvatinėms paskoloms.
Pretenduoti į paramą gali ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
Kokie paramos tikslai
Parama skirta ūkiams modernizuoti, kad būtų įgyvendinti Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos tikslai: didinamas ūkių gyvybingumas ir konkurencingumas, diegiamos inovacijos, kurios padeda modernizuoti ir restruktūrizuoti techninę ūkių bazę, gaminami didesnės pridėtinės vertės produktai.
Paramos sutartis pagal anksčiau skelbtus kvietimus „Paramai investicijoms į žemės ūkio valdas“ jau yra pasirašę daugiau kaip 6,6 tūkst., ūkininkų ir žemės ūkio įmonių, kuriems išmokėta apie 450 mln. Eur. Paramą jie panaudojo naujai žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, gamybinių pastatų statybai, keliams remontuoti ir rekonstruoti, įsirengti infrastruktūrą bei vandens gręžinius, vandentiekį, kanalizaciją.
Naujausiame kvietime „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ remiamos veiklos yra žemės ūkio produktų gamyba, savo valdose pagamintų produktų apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai.
Vienas paramos gavėjas gali gauti iki 300 tūkst. Eur investicinę paramą arba iki 600 tūkst. Eur, kai teikiama ir investicinė paraiška, ir numatyta įgyvendinti kolektyvines investicijas ar statybas, rekonstravimą, kapitalinį remontą. Didžiausia paskolos suma vienam gavėjui gali būti iki 200 tūkst. Eur. Kai drauge prašoma investicinės paramos ir paskolos, paramos dydžiai sumuojami ir jie gali būti, atitinkamai, – 500 tūkst. ir 800 tūkst. Eur.Parama gali kompensuoti nuo 40 iki 50 proc. projekto išlaidų, o jauniesiems ūkininkams,žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, ir pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, – ji padidinama 20 proc. punktų.
Parama skaičiuojama milijardu
ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė primena, kad paramai investicijoms į žemės ūkio valdas lėšos numatytos ir įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP), kuriame šiai paramai planuojama skirti 230 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur suplanuota paskoloms.
Š. m. lapkritį–gruodį ūkininkai ir ūkių atstovai galės pretenduoti į planuojamą SP paramą pagal kelias intervencines priemones. Parama ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“ skirta modernizuoti ūkiams, kurių valdos ekonominis dydis (VED) ne mažesnis nei 30 001 Eur, o šios paramos suma projektui yra 500 tūkst. Eur, intensyvumas – 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Smulkiems–vidutiniams ūkiams – nuo 16 001 Eur iki 30 000 Eur EDV – paramos suma yra 200 tūkst. Eur, o intensyvumas – 65 proc. Parama labai smulkiems ūkiams – nuo 4 000 Eur iki 16 000 Eur EDV – nuo 25 tūkst. Eur (kai paraiška teikiama be partnerių) iki 100 tūkst. Eur (kai paraiška teikiama su partneriais), o intensyvumas – 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Bus remiama žemės ūkio produktų gamyba ir pareiškėjo žemės ūko valdoje užaugintų ar pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimas gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose. ES investicine parama siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinamos inovacinės ūkių technologijos ir tvari žemės ūkio veikla.
Parama ūkių plėtrai taip pat bus teikiama pagal SP intervencines priemones „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“.
Ūkininkas E. Černius užsimena, kad padavė paraišką ir rugpjūčio pradžioje skelbtai paramai pagal veiklą „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Ją gavus prie suplanuotos pastatyti pieninių galvijų fermos bus statoma biodujų jėgainė ir diegiamos technologijos, kad būtų mažinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) bei gerinama oro kokybė.
M. Jusienė skaičiuoja, kad nuo 2000 iki 2021 m. pagal investicinę paramą į žemės ūkio valdas iš viso suteikta per 1 mlrd. Eur paramos lėšų, kuriomis, skaičiuojant su pareiškėjų įnašais, paremta per 3 mlrd. Eur investicijų. Didžiausia paramos suma per minimą laikotarpį skirta gyvulininkystei – daugiau kaip 500 mln. Eur arba 51 proc. nuo visos šiai priemonei skirtos paramos sumos, apie 38 proc. – augalininkystei, apie 10 proc. – sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-09-21
Navickas: ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą yra per brangus
Ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą yra per brangus, todėl jie šiuo keliu beveik negabenami, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą nelabai vyksta, o būtų gerai (kad vyktų – BNS), būtų gerai uostui, bet kaina nulemia“, – antradienį opozicinėje Seimo demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ teigė ministras.
„Eksportas nevyksta – per mus pervežti gerokai brangiau. Ukrainos pusė už toną gali mokėti apie 65 eurus, o „Lietuvos geležinkelių“ kaina sudaro iki Klaipėdos uosto apie 100-120 eurų. Skirtumas yra. Patys ukrainiečiai, kaip ir Europos Komisija, rodo mažesnius skaičius (grūdų gabenimo – BNS)“, – pridūrė K. Navickas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios, K. Navicko teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 87 tūkst. tonų ukrainietiškų grūdų: „Tai pusantro laivo“.
Europos Komisija praėjusią savaitę nusprendė nepratęsti draudimo į ES importuoti ukrainietiškus grūdus, tačiau Lenkija pirmadienį pareiškė, kad ir toliau laikysis draudimo juos importuoti, nors Kyjivas užginčijo šią priemonę Pasaulio prekybos organizacijai.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.
Visgi prieš tris mėnesius ES susitarė apriboti grūdų importą iš Ukrainos į penkias kaimynines Bendrijos nares – Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apsaugoti pastarųjų ūkininkų, kaltinusių, kad importas sukėlė kainų griūtį jų rinkose, interesai.
Navickas apie pieno krizę: ūkių modernizavimo projektai nestoja, investicijos nesitraukia
Nors pieno ūkiai traukiasi, džiugu, jog Lietuvos pieno sektorius modernėja, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, net ir šiemet nukritus supirkimo kainoms bei tebesitęsiant vadinamajai pieno krizei, ūkių modernizavimo projektai nestoja, investicijos neatsitraukia. „Kadangi buvo labai daug įdėta paramos į pienininkystės ūkį ir tų modernizavimo projektų dabar tikrai gausu, buvo nerimas, ar prasidėjus krizei šitie projektai neužsibaigs, ar neatsitrauks investicijos.
Šito dalyko nematome ir tas tikrai džiugina“, – antradienį susitikime su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija Seime teigė K. Navickas.
„Tie ūkiai, kurie modernėja, jų yra tikrai nemažai. Kur mes einame – link modernesnio pieno sektoriaus“, – pabrėžė K. Navickas. Laikantis žemoms žaliavinio pieno supirkimo kainoms ir ūkininkai pažymi, jog vis daugiau šalies pieno gamintojų nebeišgali vykdyti veiklos. Parlamentarų susitikime su ministru dalyvavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis pabrėžė, kad nuo metų pradžios karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 7,5 tūkst.
„Dabar pasitraukė 80 fermų, 3 proc. pieno gamyba krenta, 3 tūkst. ūkininkų nueina. (…) Ūkiai kaimuose traukiasi. Pas mus Prienuose pasitraukė ūkiai po 170, 100 ir 97 karves“, – teigė J. Vilionis. Savo ruožtu K. Navickas pastebėjo, kad karvių Lietuvoje „mažėjo visais laikais“, o labiausiai traukiasi itin smulkūs ūkiai, kuriuos valdo vyresni nei 60 metų asmenys.
„Pasižiūrėjome pagal ūkių struktūras, koks segmentas stipriausiai mažėja. Mažėja tie, kurie laiko iki 10 karvių ir kurių (ūkininkų – ELTA) amžius yra virš 60 metų. 63 proc. kurie atsitraukė yra vyresni nei 60 metų. „Buvau susitikęs su ūkininkais, kurie turi didesnius ūkius, kalbėjomės, klausiau apie modernizavimą – kodėl (nemodernizuoja ūkio – ELTA). Vėlgi, amžius ir nėra kam to ūkio perduoti.
Kiti nenori įsipareigoti, nes bijo sankcijų ar pan.“, – kalbėjo K. Navickas. „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius akcentavo, kad Lenkijoje, jo teigimu, 100 kg pieno kaina siekia 43 eurus, o Lietuvoje – 33 eurus, tačiau lenkiška pieno produkcija Lietuvoje yra apie 20–30 proc. pigesnė nei lietuviška. K. Navicko teigimu, Lenkijoje yra gerokai stipresnė kooperacijos tradicija: „Patys kooperatyvai sprendžia kainas, padeda savo nariams, randa sprendimus, valdo tuos finansinius srautus pelno sąskaita, kitais dalykais. Dėl to jie turi sėkmingesnį dalyką.“ „Visos šalys, kur kooperacija stipri, turi geresnes sąlygas“, – sakė ministras.
Šaltinis: delfi.lt, 2023-09-19
Siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus
Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus. Tokios žemės savininkams galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje. Šiems itin ūkininkams aktualiems siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, teigiama pranešime spaudai.
Priėmus pataisas ūkininkai galėtų išlaikyti dirbamos žemės plotus, būtų užtikrinti jų įsipareigojimai deklaruojant pasėlius. Dabar už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginama pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininkui sutikus suteikiama valstybinė žemė, kuri ribojasi su paimamu sklypu. Esama atlygio už paimamą žemę tvarka neleidžia žemės savininkui ar kitam jos naudotojui gauti lygiavertį valstybinės dirbamos žemės sklypą kitoje vietoje, tai labai apriboja ūkininkaujančiųjų galimybes dirbti žemę.
Šaltinis: delfi.lt, 2023-09-20
Konsultavimo paslaugoms – beveik pusė milijono eurų
Ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai nuo š. m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. sausio 4 d. bus kviečiami teikti paraiškas paramai konsultavimo paslaugoms gauti. Kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ 2023–2025 metams bus skirta 426 060 Eur.
Nauja tai, kad šia parama pasinaudoti pareiškėjai bus kviečiami tik pagal vieną veiklos sritį t.y. konsultavimo paslaugos kompensuojamos ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams. Anksčiau buvo dar dvi veiklos sritys – miško valdytojams ir kaimo vietovėse veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Konsultavimo paslaugomis pasinaudoti tinkami pareiškėjai turės iki 2025 m. birželio 30 d.
Įsakymo Dėl žemės ūkio ministro 2016 m. Balandžio 25 d. Įsakymo nr. 3d-245 „dėl lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos srities „parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ konsultavimo paslaugų gavėjų atrankos ir konsultavimo paslaugų teikimo išlaidų finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas.
