Žemės ūkio naujienos: 2023-09-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Patvirtinti susietosios paramos už pienines karves dydžiai
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino susietosios paramos už pienines karves dydžius. Paramos avansus (70 proc.) numatoma mokėti nuo spalio 16 d., likusią paramos dalį – nuo gruodžio 1 d. Strateginiame plane nustatyta, kad paramos dydžiai diferencijuojami pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių pagal keturias pakopas:
-185,12 Eur už karvę bus mokama už pirmąsias 10 karvių (imtinai);
-238,06 Eur už karvę bus mokama už 11–50-tąją karves (imtinai);
-264,54 Eur už karvę bus mokama už 51–150-tąją karves (imtinai) ;
-198,26 Eur bus mokama nuo 151 karvės ir daugiau už likusias karves.
Svarbu žinoti, kad už pirmąsias 10 karvių (nesvarbu, koks ūkio dydis) bus mokama pirmoji išmoka – 185,12 Eur. Pavyzdžiui, jeigu pieno gamintojas laiko 12 karvių, tuomet už 10 karvių jis gaus po 185,12 Eur už karvę, o už 2 karves – po 238,06 Eur už karvę.
Parama bus mokama valdos valdytojams, kurie atitiks visus šiuos reikalavimus:
1. kurie 2023 metais pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paraiškas gauti paramą už deklaruotus plotus. ir šiose paraiškose nurodė, jog prašo skirti susietąją pajamų paramą už pienines karves.
2. už Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas valdos valdytojo ir (ar) partnerių vardu ir nepertraukiamai išlaikytas valdoje 2023 m. gegužės 1 d.– 2023 m. birželio 30 d. (imtinai) pienines karves;
3. jeigu ŪGR yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) per paskutinius 18 mėnesių iki 2023 m. balandžio 30 d.
Papildoma išmoka
Svarbu ir tai, kad papildomą 10 Eur išmoką už pieninę karvę, atitinkančią reikalavimus paramai gauti, numatoma skirti, jeigu laikytojo tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.
Valdos valdytojai ir jų partneriai privalo laikytis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo.
Labai svarbu į ŪGR laiku suvesti ne tik pieninių veislių karvių duomenis, tačiau taip pat laiku suvesti ir duomenis apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą), t. y. per 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo sekančios dienos nuo įvykio.
Taip pat išlikusi nuostata, kad valdos valdytojai turi laikytis valdymo ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, (GAAB reikalavimai).
Administravimo tvarka išlieka ta pati:
VĮ Žemės ūkio duomenų centras teikia duomenis iš registrų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka ūkinių gyvūnų patikras vietoje, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasi gautais duomenimis ir atlikusi administracines patikras, apskaičiuos galutines paramos sumas ir perves į valdos valdytojų sąskaitas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-20
Grūdų krova Klaipėdos uoste šiemet išaugo trečdaliu
Klaipėdos uoste šiemet jau perkrauta 2,3 mln. tonų grūdų – 31 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (1,75 mln. tonų). Krovos kompanijų atstovai teigia, kad šis skirtumas nesiejamas su šių metų derliumi, nes į statistiką įtraukiamas ir anksčiau sukauptas grūdų kiekis. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika sako, jog didelio augimo įspūdį gali sudaryti šiemet išvežtas senas derlius.
„Vertinant aštuonis mėnesius, tai dalis yra seno derliaus, kuris iš praėjusių metų buvo užsistovėjęs ir išvažiavo tik šiais metais. Dėl to kai kuriais mėnesiais yra su tokiu įspūdingu augimu“, – BNS teigė V. Šileika.
Anot jo, panaši situacija kartojasi kasmet: „Kiekis išvažiuoja maždaug tas pats per metus, anksčiau ar vėliau“.
Bendrovės „Vakarų krova“ vadovas Gediminas Rimkus sako, jog šiemet grūdų krova vyksta panašiai, kaip ir pernai, tiksliau ją bus galima vertinti lapkričio pradžioje.
„Dabar sunku kažką pasakyti, mes maždaug praėjusių metų lygyje krauname. Kažkokių indikacijų neįprastų nėra, sezonas tik prasidėjo, ką nors daugiau bus galima pasakyti spalio pabaigoje, lapkritį“, – BNS teigė G. Rimkus.
Anot jo, nedidelę dalį bendrovėje kraunamų grūdų sudaro produkcija iš Ukrainos, tačiau dėl sudėtingos logistikos uostamiestį pasiekia tik labai nedideli kiekiai šios šalies produkcijos.
„Kiekiai dabar labai sumažėję, logistika labai ilgai užsitęsia, iki Klaipėdos gal kokias 60 dienų keliauja“, – sakė G. Rimkus.
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos duomenimis, iš šiemet perkrautų 2,3 mln. tonų grūdų maždaug 3 proc. (apie 60 tūkst. tonų) yra rusiški.
Kaip BNS teigė Muitinės departamentas, Rusijos maisto produktams Vakarų sankcijos netaikomos dėl bado grėsmės pasaulyje, išskyrus kviečius iš Rusijos neteisėtai aneksuotų Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų – iš ten grūdų importas į Europos Sąjungą draudžiamas.
Klaipėdos uoste grūdus, be „Vakarų krovos“, krauna „Bega“, Malkų įlankos terminalas bei didžiausia uosto krovos kompaniją „Klasco“, praėjusią savaitę apie grūdų krovą pranešė ir Birių krovinių terminalas (BKT), anksčiau krovęs Vakarų sankcijų suvaržytos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšas.
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ duomenimis, per grūdų sezono piką geležinkeliu Lietuvoje pervežama iki 70 proc. viso metų derliaus.
Bendrovė BNS nurodė, jog šiemet sausį–rugpjūtį pervežė 2,9 mln. tonų grūdų, iš jų lietuviškų – 1,8 mln. tonų, dar 1,1 mln. tonų tranzitu vežta į Kaliningradą, o apie 63 tūkst. tonų – į Draugystės stotį Klaipėdoje uoste veikiančių įmonių užsakymu.
Uosto direkcijos duomenimis, 2022 metais Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 3,2 mln. tonų grūdų, kurie gabenami į Ispaniją, Saudo Arabiją, Nigeriją ir kitas Afrikos šalis.
Ministras: svarstymai dėl pieno įstatymo bus atnaujinti lapkritį
Pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatantis vadinamasis pieno įstatymo projektas vėl bus svarstomas lapkritį, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Pasak jo, ši rinka turi būti reguliuojama. „Jis (projektas – BNS) dabar praeina ekspertinį vertinimą. Labai tikimės, kad lapkritį mes galėsime prie jo sugrįžti ir rasti sprendimą.
Akivaizdžiai matome, kad rinkos reguliavimo mechanizmas turi būti ir matome tam pagrindo“, – antradienį opozicinėje Seimo demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ teigė ministras.
Diskusijos dėl vadinamojo pieno įstatymo projekto Seime įstrigo birželio pabaigoje, kai Kaimo reikalų komitetas svarstydamas padarė pertrauką pažadėjęs per vasarą projektą aptarti su žemdirbiais, be to, paprašė ekspertinio pataisų įvertinimo.
Žemės ūkio taryba bei ūkininkų organizacijos iki šiol teigė nepritariančios projektui, kuris, anot jų, tinkamai nesuderintas su ūkininkais, į reguliavimą neįtraukti prekybininkai.
Įstatymo projektu siūloma nuo šių metų lapkričio pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti įteisinti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.
Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.
Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.
Šiuo metu penkios didžiausios pieno perdirbimo grupės perdirba apie 90 proc. viso superkamo pieno.
Ukraina teigia pateikusi ieškinį kaimynėms dėl grūdų importo draudimo
Kyjivas pirmadienį pranešė, kad Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pateikė ieškinius trims Europos Sąjungos kaimynėms – Lenkijai, Slovakijai ir Vengrijai – dėl jų draudimų importuoti ukrainietiškus grūdus. Vidurio Europos šalys nepritarė praėjusią savaitę priimtam Europos Komisijos sprendimui nutraukti importo draudimą, o Kyjivas įspėjo, kad gali imtis teisinių veiksmų.
Dėl draudimų kilo keblus diplomatinis konfliktas su Lenkija, kuri yra ištikimiausia Ukrainos sąjungininkė jos kovoje su Rusijos invazija.
„Mums labai svarbu įrodyti, kad atskiros valstybės narės negali uždrausti importuoti ukrainietiškų prekių, – pareiškime teigė Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko. – Štai kodėl mes teikiame joms ieškinius.“
„Kartu tikimės, kad šios šalys panaikins apribojimus ir mums nereikės ilgai spręsti šio klausimo teismuose“, – pridūrė ji.
J. Svyrydenko teigė, kad Ukrainos eksportuotojai dėl draudimų ir toliau patiria didelių nuostolių.
Rusijos invazija smarkiai sutrikdė Ukrainos grūdų eksportą Juodąja jūra, todėl ES tapo svarbiu jų tranzito maršrutu ir eksporto kryptimi.
Lenkija, Slovakija ir Vengrija nepaisė EK sprendimo panaikinti apribojimus ukrainietiškiems grūdams ir pratęsė draudimus.
Šis klausimas ypač opus Lenkijoje, kur kitą mėnesį vyks rinkimai. Dabartinė populistinė dešinioji „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) partijos vyriausybė turi didelę paramą žemės ūkio regionuose.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-09-18
Šiais metais Lietuvoje nuimamo grūdų derliaus drėgnis daugiau kaip 5 proc. didesnis negu praėjusiais metais tuo pačiu metu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2023 m. nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d. supirktų grūdų drėgnis buvo 5,28 proc. didesnis negu 2022 m. analogišku laikotarpiu ir sudarė vidutiniškai 14,74 proc. Iš jų kviečių vidutinis drėgnis sudarė 14,74 proc. (+5,11 proc.), miežių – 14,85 proc. (+3,61 proc.), kvietrugių – 14,78 proc. (+2,45 proc.), rugių – 14,83 proc. (-0,16 proc.). Vidutinis rapsų drėgnis laikotarpiu nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d., palyginti su analogišku 2022 m. laikotarpiu, buvo 8,34 proc.didesnis negu praėjusiais metais ir sudarė 9,61 proc.
Šiais metais nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d. supirktų kviečių baltymų kiekis sudarė 12,89 proc. ir buvo 0,60 proc. mažesnis negu praėjusiais metais, o kviečių šlapiojo glitimo kiekis buvo mažesnis 0,61 proc. ir sudarė vidutiniškai 24,45 proc. Kviečių sedimentacijos rodiklis sumažėjo 2,83 proc. (iki 43,87 ml), o kritimo skaičius buvo didesnis 5,93 proc. ir sudarė 292,51 s. Bendras priemaišų kiekis grūduose sudarė 6,48 proc. ir, palyginti su 2022 m. analogišku laikotarpiu, buvo 17,17 proc. mažesnis.Rapsų kokybė pagal išspaudžiamo aliejaus kiekį šiais metais geresnė – iki rugpjūčio 20 d. supirktų rapsų aliejingumas sudarė vidutiniškai 46,85 proc. – buvo 2,05 proc. didesnis negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 16 (430) / 2023 m
Šiųmetis derlius ir stebino, ir liūdino
Ūkininkams šiemet metų būta gana ramių, tačiau su savais iššūkiais – vėlyvos šalnos, sausra, o kai kur dar ir gamtos stichijos. Laimei, Kėdainių rajoną jos šįmet aplenkė, tačiau ypatingai gausiu derliumi jis vis tiek pasidžiaugti negali. O lygindamas praėjusius ir šiuos metus Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis pastebėjo, kad derlius šiais metais mažesnis.
„Labai gaila, kad grūdų kaina labai stipriai krenta. Taip yra dėl įvežamų ukrainietiškų grūdų“, – paaiškino ūkininkų atstovas.
Tačiau, kaip sakė pašnekovas, buvo ir kas maloniai nustebino: „Rapsų derlius kiek nustebino, nes po pavasarinių šalnų ir sausros galvojome, kad iš rapsų nieko nebus, bet jų derlius tikriausiai buvo panašus, kaip ir pernai. Problema – kad kaina nukrito beveik perpus. O buvo pirktos trąšos, įdėtas darbas, technika, degalai…“
Kalbėdamas apie nuostolių priežastis D. Sabulis pažymėjo, kad jų būta net kelių.
„Pagrindinės šių metų nuostolių priežastys yra sausra ir šalnos, net kai kur runkeliai buvo nušalę.
Su jau pasibaigusia rapsų sėja taip pat daug problemų buvo – žmonės pastaruoju metu yra pamėgę juostinę sėją, kai sėjama tiesiai į ražieną. Dėl to buvo atsiradę labai daug šliužų. Vieni juos naikino, kiti – ne, tai taip ir išeina, kad jų yra visur“, – kalbėjo pašnekovas.
Aplenkė gamtos stichijos
Paklaustas, kaip atrodo Kėdainių rajonas Lietuvos kontekste, Kėdainių krašto ūkininkų atstovas sakė: „Kaip ir visada, galbūt kažkiek atsiliekame nuo Pasvalio kraštų, bet mes bent jau didžiojoje regiono dalyje negavome škvalų, krušų, nebuvo padaryta didelių nuostolių. Kėdainių rajone mažai teko matyti išguldytų pasėlių, bent jau toje vietoje nenukentėjome“.
Kaip sakė, pašnekovas, prastas derlius šiemet buvo ne tik dėl kiekybės, bet ir dėl kokybės.
„Kalbant apie kokybę, sausra padarė įtaką, kad kviečiuose yra mažiau baltymų, o dėl to yra ir mažesnė kviečių klasė, o tarp klasių skirtumas – 20–30 eurų. Tarkim, trečios klasės kviečių šiais metais yra daug, kaip, beje, ir pašarinių grūdų. Taigi, prastesnė ir kokybė, ir derlius“, – sakė D. Sabulis.
Vis tik šių metų jis neįvardijo kaip nuostolingų.
„Šiuos metus apibūdinčiau kaip tokius, kuriais ūkininkai uždirbo skoloms padengti ir liks labai nedaug pelno“, – apibendrino pašnekovas.
