Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-11-21

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-11-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministras K. Navickas: ūkininkai itin svarbūs, ypač dabar

Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje ministrai aptarė 2030 m. ES miškų strategijos įgyvendinimo pažangą, išvadas dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos ir kitus svarbius klausimus. Europos Komisijos patvirtintos  gairės, įgyvendinant 2030 m. ES miškų strategiją, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, yra žingsnis į priekį, skatinant gerąją praktiką ir prisidedant prie veiksmingos miškų politikos įgyvendinimo, atsižvelgiant į vietos sąlygas.

„Tačiau pastaruoju metu pastebime naujas su miškais susijusias ES lygmens iniciatyvas, kurios nėra įtrauktos į miškų strategiją. Tai kelia grėsmę miškų politikos nuoseklumui, tvaraus miškų valdymo principų taikymui“, – sakė ministras.

Kalbėdamas apie Europos Tarybos vieningai patvirtintas išvadas dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos ministras pabrėžė, kad būtina skatinti ekonominį augimą, užimtumą, socialinę įtrauktį kaimo vietovėse, pritraukti jaunimą, mažinti skaitmeninę atskirtį, gerinti susisiekimą, kitas paslaugas.

„Ūkininkai yra itin svarbūs, ypač dabar, dėl jų vaidmens tiekiant maistą, siekiant Žaliojo kurso tikslų. Svarbus dėmesys visiems, kad nė vienas nebūtų pamirštas. Kaimo problemos įvairios, neapsiriboja viena socialine grupe ar veikla. Todėl norint realaus proveržio būtina pasitelkti ne tik BŽŪP lėšas, bet ir kitų ES fondų ir instrumentų finansavimą. Būtina ne tik deklaratyviai palaikyti viziją, bet realiai įsipareigoti skirti lėšų kaimo vietovėms iš kitų fondų“, – teigė ministras K. Navickas.

Jis taip pat pabrėžė įvairių sričių institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo stiprinimo svarbą.

Ministrai išklausė pirmininkaujančios valstybės narės informaciją apie Reglamentą dėl tam tikrais naujais genominiais metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų. Šiuo metu dar yra likę keli neišspręsti sėkmingam šio reglamento įgyvendinimui svarbūs klausimai. Tai – galimybė drausti atskirų antros kategorijos naujais genominiais metodais gautų augalų auginimą savo teritorijoje, taip pat reikiamo lygio kontrolė ir sambūvio tarp įvairių ūkininkavimo būdų įgyvendinamumas.

„Būtinas aiškumas dėl tyrimo metodams numatytų išimčių, rizikos aplinkai vertinimo, monitoringo, kas bus įgyvendinamuosiuose aktuose. Svarbus ir patentavimo klausimas, kuris turi būti įvertintas siekiant užtikrinti genetinės medžiagos ir sėklų prieinamumą“, – pastebi ministras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-21

Investicijoms į ūkius – parama ir lengvatinės paskolos

Nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai gali kreiptis pagal vieną iš trijų paramos formų: galima prašyti tik investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos), investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ar tik lengvatinės paskolos. Šiam kvietimui numatytas skirti 80 mln. Eur biudžetas.

Parama – reikšminga pagalba norintiems modernizuoti ūkius

Pieno gamintojas iš Kazlų Rūdos Juozas Kazakevičius jau pasinaudojo parama investicijoms į žemės ūkio valdas. Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos atitinkamą priemonę pateikė pernai rugsėjį, o šiemet spalio pradžioje jau buvo įsigijęs visą planuotą šiuolaikišką pašarų gamybos ir žemės dirbimo techniką: presą, išmaniąją sėjamąją, kuri naudojama taikant neariamąją žemdirbystę, ir noraginį skutiką.

„Siekdami taupyti laiką, mažinti gamybos sąnaudas ir prisidėti prie aplinkos tausojimo, sugalvojome parašyti projektą. Norint tvariai ūkininkauti ir našiai dirbti, reikia investuoti į ūkį ir atnaujinti techniką. Kadangi mūsų ūkis – gyvulininkystės, buvo finansuojama 50 proc. projekto išlaidų“, – aiškino ūkininkas, dirbantis per 190 ha žemės ir laikantis apie 1400 galvijų, iš kurių daugiau kaip pusšimtis melžiamų karvių.

J. Kazakevičius teigė nesitikėjęs, kad taip greitai ir sklandžiai gaus investicinę paramą ir nusipirks ūkiui labai reikalingą modernią techniką. „Projekto įgyvendinimas tikrai buvo labai sklandus. Įspūdį paliko kvalifikuoti NMA specialistai, kurie visais atvejais teikė informaciją, viską detaliai paaiškindavo. Toks malonus ir dalykiškas bendravimas net motyvuoja ir skatina naudotis parama“, – savo įspūdžiais dalijosi pieno gamintojas.

Jis dar pastebėjo, kad įgyvendinant projektą reikia laikytis prisiimtų įsipareigojimų. „Mums vienas tokių svarbiausių – padidinti melžiamų karvių skaičių nuo 51 iki 62“, – sakė ūkininkas.

Kas gali pretenduoti į paramą?

Į paramą pagal SP intervencinę priemonę gali pretenduoti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus ūkininkai, fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą. Pastarasis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams (ŽŪK), kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Pažymėtina, kad paraišką galima teikti kartu su partneriais, kurių skaičius nėra ribojamas, tačiau partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas paramos paraiškoje bei susijęs su vykdoma žemės ūkio veikla.

Pagal intervencinę priemonę atskiriems žemės ūkio sektoriams numatyti atskiri biudžetai, todėl paraiška gali būti pateikta tik pagal vieną žemės ūkio sektorių, detalizuojant pagal tam sektoriui priskiriamas gyvūnų ar augalų rūšis, taip pat ir pagal vieną paramos formą, ir vieną remiamą veiklą.

Yra remiama žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto ŽŪK savo narių valdose; taip pat žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto ŽŪK kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.

Svarbiausi įsipareigojimai?

Siekiant paramos ir teikiant paraiškas privalu atitikti ne tik pareiškėjams keliamus reikalavimus, bet ir prisiimti bei įvykdytipatvirtintus įsipareigojimus.

Kai pareiškėjas pretenduoja į investicinę paramą ar investicinę paramą ir lengvatinę paskolą, jis turi užtikrinti, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 30 001 Eur. To nereikalaujama iš pripažintų ŽŪK, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Minėtą įsipareigojimą dėl valdos ekonominio dydžio prisiima ir projekto partneriai, kai paraiška pateikta gauti investicinę paramą, taip pat ir pareiškėjai, kurie prašo tik lengvatinės paskolos.

Kitas įsipareigojimas pareiškėjams, kurie prašo investicinės paramos ar investicinės paramos ir lengvatinės paskolos, – dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų teisės aktų reikalavimų. Įgyvendinus projektą įsigytos investicijos turi atitikti reikalavimus, jeigu jie taikomi investicijoms.

Jei negrąžintinos dotacijos ir lengvatinės paskolos prašo pripažintas ŽŪK, jis turi užtikrinti, jog toks statusas, taip pat ir narystė pripažintame ŽŪK, ir apyvartos su kooperatyvu vykdymas bus nepertraukiamai išlaikyti nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai ŽŪK nutraukia veiklos vykdymą arba bankrutuoja. Jei narystė prarasta dėl kitų priežasčių, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tokio fakto atsiradimo narystė turi būti atkurta kitame pripažintame ŽŪK – tai taikoma pareiškėjams, kurių paramos paraiškoms suteikti atrankos balai už narystę.

Svarbu ir tai, kad kolektyvinių investicijų pagrindu pagal projektą įgytu turtu projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu turi naudotis tik pripažinto ŽŪK nariai.

Pareiškėjai taip pat turi nepamiršti, kad iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos turi užtikrinti atitiktį atrankos kriterijams, už kuriuos paramos paraiškai buvo suteikti balai. Tai netaikoma tiems, kurie gauna tik lengvatinę paskolą.

Projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiupareiškėjams svarbu laikytis ir kitų nustatytų įsipareigojimų: laiku pateikti mokėjimo prašymus ir reikiamus jų priedus, dirbtinai nekurti sąlygų gautiparamą, pasiekti ir išlaikyti paramos paraiškoje numatytus projekto priežiūros rodiklius ir kt.

Svarbu nepakeisti veiklos pobūdžio, tikslų ar įgyvendinimo sąlygų nuo paramos sutarties sudarymo, taip pat – infrastruktūros objekto ar jo dalies nuosavybės teisių, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui, neperduoti (nuoma, panauda ir kt.), be NMA sutikimo neįkeisti už paramos lėšas įgyto turto nuo paramos sutarties sudarymo.

Paraiškos teikėjas turi įsigyti (visiškai apmokėti, pristatyti į projekto įgyvendinimo vietą, įregistruoti viešuosiuose registruose, jeigu tai privaloma) bei naudoti projekte numatytai veiklai vykdyti visas projekte numatytas investicijas ir saugoti patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentus. Investicijos turi būti įsigyjamos ne iš susijusių asmenų.

Įsidėmėtina, kad projekto, kuriam skiriama investicinė parama bei investicinė parama ir lengvatinė paskola, įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje ir negali viršyti 24 mėn. laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Tuo atveju, kai pareiškėjas paraiškoje nurodo, kad projekte numatytas įsigyti turtas bus įsigyjamas finansinės nuomos (lizingo) būdu, projekto įgyvendinimo trukmė nuo sutarties pasirašymo dienos negali būti ilgesnė kaip iki 2029 m. birželio 30 d.

Paraiškų vertinimas

Pareiškėjams reikėtų atkreipti dėmesį, kad, pretenduojant į investicinę paramą bei investicinę paramą ir lengvatinę paskolą, yra atskirai sudaromos kiekvieno sektoriaus paramos paraiškų pirmumo eilės. Paraiškų atrankos vertinimas atliekamas pagal atitinkamam žemės ūkio sektoriui nustatytus atrankos kriterijus.

Skirtingų žemės ūkio sektorių paraiškos vertinamos pagal 7 atrankos kriterijus, o už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 1 iki 30balų. Reikėtų įsidėmėti, kad privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius visuose sektoriuose 35 balai.

Išimtis tiems, kurie prašo tik lengvatinės paskolos, – jų pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimas neatliekamas.

Pateikiama elektroniniu būdu

Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai NMA turi būti pateikiami per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS), užpildžius elektroninę formą interneto prieigoje adresu https://zumis.lt. Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-21

Ūkininkai krapšto pinigus žemei: kai kam mokestis padidėjo du kartus

Šį mėnesį žemės savininkai jau turėjo  sumokėti žemės mokestį. Daugeliui sąskaita tapo nemalonia staigmena, kai kuriems šis mokestis išaugęs du ir daugiau kartų. Registrų centras aiškina, kad taip atsitiko dėl perskaičiuotų  žemės verčių, esą jos per penkerius metus gerokai išaugo. Ūkininkai teigia, kad negali tiek daug ir be jokio įspėjimo išaugti mokesčiai. 

Jie nenuleidžia rankų ir siekia, kad vertės būtų peržiūrėtos, o savivaldybių, nuo kurių patvirtinto koeficiento taip pat priklauso galutinė mokesčio suma, prašo taikyti minimalų procentą.

Prienų rajone žemės mokestis išaugo labiausiai šalyje. Nors mokėjimo terminas jau pasibaigęs, ūkininkai teigia nesirengiantys nuleisti rankų. Bando kalbėtis su savivaldybe, kaip išspręsti klausimą, kitaip, sako, dalis ūkininkų tiesiog bus priversti parduoti ūkius.

„Mus nustebino Registrų centro vertinimo tvarka, – sako ūkininkas Martynas Butkevičius. – Jeigu kažkur prie kelio ežeriukas, kažkur apaugęs mišku, ten vertės labai pakilusios. Deja, ūkininkams tas, sakyčiau, nei šildo, nei šaldo, netgi papildomų rūpesčių sukelia tie ežerai.“

Toks drastiškas mokesčių didėjimas – be precedento, sako Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

„Šiaip jau įprasta praktika, kad mokesčiai yra didinami arba keičiami metai prieš jiems įsigaliojant. Tokia geroji praktika, tuo tarpu šie mokesčiai užgriuvo kaip griaustinis iš giedro dangaus ūkininkus, nei savivaldybės nespėjo sureaguoti pakeisdamos tarifus, nei ūkininkai sukaupti pakankamai lėšų tokiam mokesčiui sumokėti“, – skundžiasi jis.

Pasak žemdirbių, nors darbai laukuose baigti, pailsėti nėra kada. Rengia raštus Vyriausybei, Seimui, kad būtų peržiūrėta verčių skaičiavimo metodika. Kaip sako ūkininkai, ji turi būti suprantama ir teisinga. O dabar, pasak žemdirbių, atrodo, kad metodiką robotai sukūrė.

„Tai gali būti labai blogos pasekmės ūkininkams, nes padidėjus mokesčiams ne visi sugebės tuos mokesčius netgi padengti, o jeigu ateityje mokesčiai dar kils, o jei kils NT mokesčiai, tai mus gali tekti išparduoti korporacijom ir tapsime nuomininkais, tiek savo žemės, tiek savo namų“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Blogos pasekmės gali laukti ne tik ūkininkų, bet ir visų perkančių maisto produktus: jie tiesiog pabrangs.

„Dėl to iškilusio mokesčio didėja savikaina, – aiškina A. Macijauskas. – Dalį žemės ūkininkai nuomoja iš kitų žemės savininkų, jie ta proga pakels žemės mokestį, nes norės, kad ūkininkas jiems kompensuotų tą išaugusią mokestinę naštą.“

„Kadangi pajamos mažėja ūkininkų, tai tikrai brangs, – pritaria Prienų rajono ūkininkas M. Butkevičius. – Kokį 20 proc. tikriausiai ir pabrangs.“

Registrų centras žemę vertino po penkerių metų pertraukos. Per šį laiką, vertintojų teigimu, jos kaina gerokai pakilo. Labiausiai šoktelėjo, beveik 80 procentų, žemės ūkio paskirties sklypų.

„Kadangi mokestinės vertės yra nustatomos rinkos pagrindu, tos kainos atsispindėjo ir vertėse, – sako Registrų centro skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė. – Jeigu mokestinės vertės būtų tvirtinamos kiekvienais metais, tas pokytis nebūtų toks ženklus ar matomas kaip po penkių metų.“

Žemės mokestį sudaro ir savivaldybių taikomas tarifas, kuris svyruoja nuo vienos šimtosios (0,01) iki 4 procentų. Savivaldybės dažniausiai linkusios taikyti mažesnį tarifą, tačiau šiemet kai kurios jį padidino. Taip surinkdamos daugiau lėšų į savo biudžetus. Žemės mokestis tenka tik savivaldybėms.

Kilus pasipiktinimo bangai, žemdirbiams pagalbą žada Žemės ūkio ministerija, peržiūrėdama vertinimo metodiką.

„Kad ji būtų tikslingesnė, tikslesnė, nes tikrai yra sudėtinga ūkininkams konkuruoti su nekilnojamojo turto vystytojais, žemės mokestis turi būti įvertinamas, ta žemė, kuri naudojama duonai auginti, ji turi būti vertinama pagal tuos pačius kriterijus, o ne pagal tai, kiek ji arti miesto ar kiek šalia kaimynai nusipirko sklypus saulės elektrinių statymui“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Žemės mokestį šiemet turi sumokėti ne tik ūkininkai ar privačių namų savininkai, bet ir 45 tūkst. daugiabučių gyventojų įvairiuose miestuose. Kai kam tai – pirmas kartas, nes, išaugus žemės vertei, mokesčio suma tapo didesnė nei du eurai. Mažesnės mokėti nereikia.

„Jeigu mes kalbam apie nuosavų namų rinką, kur kažkada buvo pievos, o po to atėjo urbanizacija, pradėjo statytis žmonės namus, atvestos komunikacijos, dujotiekis, elektra ir taip toliau, tai tokios teritorijos gali kitą kartą ir kelis kartus pabrangti“, – sako „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Ekspertai sako, kad daugiabučių ant privačios žemės daugėja. Todėl ir žemės savininkų, gyvenančių butuose, daugės. Bet brangi žemė – gerai.

„Norėdami parduoti, jie tikriausiai gautų gerokai didesnę kainą, negu būtų gavę prieš 5 metus, – aiškina A. Antanavičius. – Nežinau, ar dėl to reikėtų labai piktintis ir pergyventi, kad turto vertės padidėjo, nes atitinkamai padidėjo ir šeimos turtas.“

Nors Registrų centro atstovė teigia, kad visos vertės nustatomos pagrįstai, nepatenkintieji turi galimybę ją pakeisti.

„Kiekvienais metais nuo sausio iki kovo 31 d. kiekvienas mokesčio mokėtojas gali parašyti prašymą patikslinti mokestinę vertę, prie prašymo turėtų būti pridėta individualaus vertinimo ataskaita, tada, jeigu sprendimas būtų tikslinti, ši vertė įsigaliotų nuo šių metų sausio 1 dienos“, – sako L. Kanišauskienė.

Žemės mokestį laiku, iki lapkričio 15 d., sumokėjo 80 proc. savininkų, vadinasi, į savivaldybių biudžetus įplaukė per 50 mln. eurų.

Šaltinis: Reda Gilytė, lrt.lt, 2023-11-21

Stambiems žemvaldžiams ruošiamas apynasris

Šiais metais žemės įsigijimo įstatymas ne kartą buvo tiek ūkininkų, tiek politikų dėmesio centre. Ūkininkai pastebėjo, kad dabar galiojantis įstatymas pilnas spragų, verslininkai rado landų ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus, didesnius nei 500 ha. Nors tai kurį laiką buvo tarsi vieša paslaptis, regis, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) drauge su Aplinkos ministerija (AM) pagaliau išgirdo žemdirbius. Išanalizavę susidariusią situaciją, jie imasi lopyti įstatyme paliktas skyles. Tačiau tiek ministerijų atstovai, tiek žemdirbių atstovai sutinka – darbas nebus greitas ir lengvas.

Derėtis dėl kainos nepanoro

Kaip minėto įstatymo nuostatos pasikeis, akylai stebi ir tūkstančiai šalies ūkininkų. Viena jų – Jurgita Sutkuvienė, kurios tėvai Šakių rajone dirba nedideliame 9 ha ūkyje. Jauna moteris, anksčiau svarsčiusi tapti jaunąja ūkininke, sako, kad dar jai būnant mažai, apylinkėse vyravo daugiametės pievos, aplink buvo gal 10 žemės savininkų, dabar telikę trys. Žemės sklypai šiuo metu sutelkti trijų stambių ūkininkų rankose.

„Prieš kelerius metus tėtis gavo laišką, kad parduodamas su jo žeme besiribojantis sklypas. Už vos daugiau nei hektarą buvo paprašyta 10 tūkst. eurų. Žemės savininkas buvo nekilnojamojo turto agentūros vadovas. Tiesą pasakius, seniai norėjome nusipirkti tą sklypą, bet kaina mums buvo neįkandama. Derėjomės. Jis mums atvirai pasakė, kad jau turi kitą pirkėją ir kaina nebederinama. Tai buvo skaudus smūgis, nes pirkėjas buvo stambus ūkininkas, kuris ir įsigijo žemę“, – su apmaudu prisimena J.Sutkuvienė.

Moteris tęsia, kad ūkininkauti, kai aplink įsigyti žemės pasidarė nebeįmanoma, sunku, o apie ūkio plėtrą bent kol kas tenka tik pasvajoti. „Šakių rajone ne vienas ūkininkas valdo daugiau kaip 1 tūkst. ha, o kur dar žemės ūkio bendrovės. Smulkūs ūkiai nekonkurencingi, mes negalime nei tokios brangios žemės įsigyti, nei konkuruoti dėl žemės nuomos“, – atsidūsta Jurgita.

Diskusijos prasidėjo

Šių metų rugpjūtį žemdirbių atstovai Lietuvos valdininkams pateikė rezoliuciją „Dėl nacionalinės žemės ūkio politikos ir Lietuvos strateginio plano“. Joje buvo akcentuojama žemės įstatymo spraga, kuria pasinaudoję žemvaldžiai neribotai įsigyja žemes. Praėjus keliems mėnesiams, regis, ūkininkų kreipimasis buvo išgirstas ir žemdirbių atstovai praėjusį penktadienį buvo pakviesti į AM diskutuoti bei ieškoti išeičių, kaip užkardyti įstatymus apeinančius asmenis.

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė susitikime su socialiniais partneriais, ŽŪM, pristatė Europos šalių praktiką ir teisinę bazę, susijusią su žemės ūkio žemės įsigijimu. Taip pat supažindino su Valstybės saugumo departamento (VSD) AM prašymu pateiktu įvertinimu dėl galiojančio žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo nacionalinio saugumo požiūriu.

„VSD atsakyme konkrečių grėsmių, susijusių su ūkių stambėjimu, nenurodė. Peržiūrėjome 2023 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, jame taip pat nebuvo įvardytų tiesioginių teisinio reguliavimo žemės valdymo ir naudojimo srityje ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąsajų. Tačiau akcentuojami susiję globalūs iššūkiai dėl maisto. Už tai atsakinga ŽŪM, formuojanti žemės ūkio politiką. Vertindama esantį teisinį reguliavimą, ji turi įvertinti ir nacionalinio saugumo elementą“, – pažymėjo M.Juodvalkė.

Savo ruožtu ŽŪM viceministras Donatas Dudutis pateikė pirminius siūlymus, kaip spręsti kylančius žemės ūkio paskirties žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja klausimus. Siūloma keisti Civilinį kodeksą ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Patikslinus minėtų įstatymų nuostatas, būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, nei leidžiama sudarant juridinio asmens akcijų perleidimo sandorį, kai parduodama mažiau nei 25 proc. juridinio asmens akcijų.

Pagrindinė kryptis – stiprinti šeimos ūkius

Susitikime taip pat buvo siūloma panaikinti galimybę įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, nei leidžiama šiuo metu, sudarant mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens, taip pat įteisinti tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorius. Būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties plotą, nei leidžiama, įsteigiant kelis juridinius asmenis, taip eliminuojant įsteigtų juridinių asmenų grandinėlės principą.

„Pagrindinės dvi kryptys – palaikyti, stiprinti šeimos ūkius ir neleisti perteklinio ūkių stambėjimo. Siūlome sprendimus, kurie užkardytų žemės oligarchizaciją, užtikrintų šeimos ūkių tęstinumą, panaikintų trikdžius, su kuriais jie susiduria“, – teigė žemės ūkio viceministras. AM viceministrė buvo išsakiusi poziciją, kad ji palaikys ŽŪM siūlomą kryptį.

Gali sumažinti nelygybę

Apie tai, kad žemės įsigijimo įstatymas neveikia jau seniai, kalba Žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Jie išplatino pranešimą, kuriame nurodo, kad stambūs žemvaldžiai nevaldomai koncentruoja didelius žemės plotus, o mažesnes pajamas gaunantys asmenys dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų neturi prieigos prie žemės. Tai kelia ekonominę atskirtį, riboja galimybes kurtis jauniesiems ūkininkams, kyla rizika kartų kaitai. ŽŪR vadovybė įsitikinusi, kad ne toks, koks yra dabar, o veikiantis žemės įsigijimo ribojimo įstatymas gali sumažinti nelygybę ir užtikrinti teisingesnį žemės naudojimą bei pasiskirstymą.

Pasak ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, iki šiol žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys randa spragų, kurios padeda nesunkiai apeiti žemės įsigijimo įstatymą. Pasak jo, apie 400 įmonių valdo maždaug 644 tūkst. ha žemės, o žiūrint dar siauriau – apie 30 susijusių asmenų valdo maždaug 0,5 mln. ha žemės Lietuvoje.

„Galima sakyti, kad 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės, – potencialią grėsmę įžvelgia A.Svitojus. – Be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra mūsų žemės ūkio pagrindas, todėl turėtume didelį dėmesį skirti jų ekonominiam saugumui, privalome užtikrinti, kad skirstoma parama juos pasiektų, o nebūtų nukreipiama daugiausia į stambių žemvaldžių rankas.“

A.Svitojus įsitikinęs, kad taisyti įstatymą reikėtų nuo šiuo metu galiojančios tvarkos, kai akcininkui, turinčiam ne daugiau kaip 25 proc. akcijų skirtingose įmonėse, nesumuojamas bendras hektarų kiekis. ŽŪR pirmininkas atkakliai siūlo susietumą įvesti jau nuo pirmos akcijos.

„Tiesą pasakius, nerimą kelia tai, kad nei ŽŪM, nei AM neturi duomenų, kas tiksliai valdo žemes. Kitaip sakant, jei valdo iki 25 proc. akcijų paketą keliose skirtingose įmonėse, tuomet formaliai neskaičiuojama, kad tas asmuo turi žemės. Tai yra puiki terpė apeiti dabar galiojantį įstatymą“, – neabejoja jis.

ŽŪR pirmininkas pabrėžė, kad kas dvi savaites bus inicijuojami susitikimai aptarti, kas nuveikta siekiant tobulinti įstatymą. „Negalime palikti šio klausimo judėti savo eiga. Ne visi biurokratai nori dirbti, kalbu atvirai, o čia reikia gerai pasukti galvą, kad sudėtume visus reikalingus saugiklius. Be kita ko, ateityje teks keisti ir Civilinį kodeksą, pažiūrėti susijusius asmenis. Turime viską daryti žingsnis po žingsnio, nes tai labai svarbūs nutarimai, greitų sprendimų būti negali. Be to, turime suprasti, kad iš kitų žemės ūkio atstovų sulauksime didelio pasipriešinimo. Procesas gali užtrukti“, – pridūrė ŽŪR vadovas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vicepirmininkė, ekologinio ūkio savininkė Eglė Markevičiūtė pastebi, kad žemės vis labiau konsoliduojamos stambių žemvaldžių rankose. Mažesnius ūkius valdantiems žemdirbiams vis sunkiau konkuruoti ne tik dėl žemės įsigijimo, bet ir dėl nuomos. Ji sutinka, kad taisyti žemės įsigijimo įstatymą būtina, tačiau bet kokie siūlymai neturėtų būti įgyvendinami karšta galva.

„Susitikime daug kalbėta apie tai, kad reikia keisti Civilinį kodeksą, tačiau visa tai padaryti gana komplikuota. Manau, reikės ieškoti kitų alternatyvų tam, kad įgyvendintume ministerijų siūlymus ir nereikėtų keisti Civilio kodekso“, – įsitikinusi LŠŪS vicepirmininkė.

Įstatymo projektas dar neparuoštas

Parlamentaras, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma dar rugsėjį kalbėjo, kad būtina pažaboti stambių žemvaldžių apetitą. Tuo tikslu jis rengė įstatymo projektą, kuriuo ir turėtų būti uždėtas apynasris. Jis planavo įvesti sąvokas, tokias kaip „tiesiogiai valdoma žemė“, kai žemė turima nuosavybės teise, ir „netiesiogiai valdoma žemė“, kai žmogus turi akcijų arba yra juridinio asmens dalininkas.

Pasak Seimo nario, jei žemės ūkio bendrovė turi 100 ha, o jos akcininkas turi 20 proc. akcijų, tuomet jam būtų priskiriama 20 ha žemės. Taip būtų sumuojamos visos žemės, kad jos neviršytų 500 ha ribos. Jis patikino: kas jau sukaupė žemės daugiau nei maksimali riba, niekas iš jų žemės nenusavintų ir nereikalautų jos parduoti.

Tačiau po susitikimo su AM ir ŽŪM sako, kad jo rengiamas įstatymo projektas dar nepasiruošęs išvysti dienos šviesą. „Įstatymo projektas parengtas, tačiau jis nėra tokios kokybės, kad galėčiau registruoti. Aiškinuosi, ką galime padaryti, kad būtų ištaisytos spragos, taikant šiuo metu galiojantį įstatymą. Nesinorėtų paskubomis parengti, o paskui konstatuoti, kad įstatymas neveikia taip, kaip buvo tikėtasi“, – toliau konsultuotis su žemės ūkio atstovais nusiteikęs J.Razma.

AM vykusiame susitikime sutarta, kad AM ir ŽŪM pateiks šiuos siūlymus ūkininkų organizacijoms ir lauks jų pastabų, o tada bus ieškoma galutinio sprendimo.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2023-11-17

Lietuvoje šių metų spalio mėnesio antroje pusėje daugumos grūdų supirkimo kainos mažėjo

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2023 m. 42 savaitę (10 16–22) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 216,36 EUR/t – 2,01 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę (41 savaitę (10 09-15) buvusia kaina bei 33,75 proc. mažesne kaina negu prieš metus (2022 m. 42 savaitę (10 17–23).

Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 42 savaitę siekė 172,14 EUR/t, tai buvo atitinkamai 10,01 proc. ir 42,33 proc. mažesnė kaina, palyginti su prieš savaitę ir prieš metus buvusiomis kainomis.

Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 183,00 EUR/t – 11,75 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina bei 34,87 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.

Tačiau pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina padidėjo – analizuojamu laikotarpiu jie buvo superkami vidutiniškai po 173,39 EUR/t – 7,74 proc. didesne kaina negu prieš savaitę, bet 41,80 proc. mažesne kaina negu prieš metus.

Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 42 savaitę išliko stabili ir sudarė 423,10 EUR/t, bet buvo 33,74 proc. mažesnė negu prieš metus.

Šaltinis: Agro RINKA nr. 19 (433), 2023-10-30

Ankstesnės žemės ūkio naujienos