Žemės ūkio naujienos: 2023-11-20

Šiais metais net dešimtyje gyvulininkystės ūkių ŽŪR įgyvendina projektą „Automatizuotos biotechnologinių produktų purškimo sistemos naudojimas gyvulininkystės ūkiuose, mažinant žemės ūkio biologiškai skaidžių atliekų poveikį aplinkai“. Šią technologiją įdiegę ūkininkai pastebėjo teigiamą probiotikų poveikį jau pirmaisiais naudojimo mėnesiais.

Gerina gyvulių sveikatingumą

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai arba fermentuoti produktai, darantys teigiamą poveikį gyvūnų sveikatai, gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą. Gyvulininkystės ekspertai pripažįsta, kad probiotikai yra veiksminga priemonė gyvulių fiziologinėms funkcijoms gerinti, disbakteriozei gydyti ir profilaktikai. Jie taip pat padeda pašalinti patogeninius mikroorganizmus, fermose padeda kovoti su pelėsiu.

Taip pat pastebėtas teigiamas poveikis galvijų sveikatingumui: gerėja maisto medžiagų absorbcija, teigiamai veikiama jų imuninė sistema, o vienu pagrindinių probiotikų efektu laikoma subalansuota bakterinė žarnyno mikroflora.

ŽŪR įgyvendinamo projekto tikslas – mažinti biologiškai skaidžių atliekų (mėšlo ir srutų) kenksmingų dujų sklaidą ir nemalonius kvapus iš stacionarių ūkinės veiklos objektų, diegiant inovatyvias biotechnologijų sistemos panaudojimo galimybes, siekiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kiekio mažinimo.

Remiantis World Resource Institute (2019) prognoze, ateityje pasaulyje didės gyvūninės kilmės maisto poreikis – dėl to, intensyvinant gyvulininkystę (didinant gyvūnų skaičių, t.y. tankumą fermose), didės ir išlakų (emisijų) koncentracija gyvūnų auginimo vietose. Degraduojant biologiškai skaidžioms atliekoms išsiskiria amoniakas, sieros vandenilis ir kitos sieros junginių turinčios cheminės medžiagos, pasižyminčios nemaloniais kvapais.

Dideli kiekiai emisijų sukelia ne tik gyvūnų ligas, bet ir darbuotojų bei aplinkinių gyventojų sveikatos sutrikimus – nemalonūs kvapai (amoniako, sieros vandenilio ir kt.) ryškiai jaučiami gyvulių auginimo patalpose, labai lengvai nemalonūs kvapai pasklinda ir į gyvenamąją aplinką. Darbuotojai ir gyventojai jaučia diskomfortą. Nuo patogeninės mikrofloros gali susirgti gyvuliai. Tręšiant laukus mėšlu ir laistant srutomis, turinčiomis savo sudėtyje patogeninę mikroflorą, į dirvą įnešami patogeniniai mikroorganizmai, todėl mėšlo puvimo procesas yra pakeičiamas žemos temperatūros fermentacijos procesu.

Be to, gyvulininkystės ūkiuose labai svarbu efektyviai kvapus mažinti techninėmis, cheminėmis ar mikrobiologinėmis priemonėmis. Pati veiksmingiausia priemonė – mikrobiologinė, specialios natūralios mikrofloros – probiotikų kompozicijos. Šiuo projektu siekiama skatinti gyvulininkystės sektoriaus ūkius sparčiau diegti biotechnologijų naujoves susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui bei nemalonių kvapų prevencijai ir mažinimui, kuri gyvulininkystėje dar sunkiai sprendžiama, tačiau yra labai aktuali.

Nemalonių kvapų mažiau

Pasaulinė praktika rodo, kad gyvulininkystės ūkių šeimininkai probiotikus ūkiuose naudoja ne tik dėl gyvulių sveikatingumo, bet ir dėl nemalonių kvapų šalinimo. Telšių krašto ūkininko Rimanto Šerlinsko ūkyje projekto pagalba įdiegta automatizuota probiotikų purškimo sistema, pirmiausia dėl gyvūnų gerovės – neutralizuojant fermoje esančius kvapus gerėja ne tik ūkio darbuotojų, bet ir galvijų savijauta.

Ūkininko fermose probiotikai automatizuotai paskleidžiami kartą per savaitę. Nors higienizavimas atliekamas tik du mėnesius, poveikis jau juntamas. „Naudojame probiotikus dar tik nuo vasaros, bet jau pradėjome pastebėti poveikį. Užėjus į fermą oras nebe toks tvankus, nemalonių kvapų mažiau“, – pastebėjo R.Šerlinskas.

Pastebėta, kad jei fermoje sukuriama bekvapė aplinka, karvės į ketvirtą parą duoda maždaug vienu litru daugiau pieno. Pasiteiravus, ar karvių produktyvumas padidėjo, ūkininkas pripažino, kad dar anksti vertinti, ar primilžiai keitėsi, mat šiltuoju metų laiku jis piendavių bandą gano ganyklose. Šių metų pabaigoje jis tikisi „suskaičiuoti viščiukus“ ir apibendrinti, kokie pokyčiai fermoje fiksuoti įgyvendinant projektą.

„Vienareikšmiškai tai ilgalaikis projektas. Jeigu tyrimai rodo, kad probiotikai veikia, kodėl jų nenaudoti? O ir gyvuliai jaučiasi geriau, mums į fermas maloniau užeiti“, – tikino R.Šerlinskas.

Nori tausoti ir gyvulius, ir aplinką

Ir kito Telšių krašto ūkyje įdiegta pažangi automatizuota biotechnologinių produktų purškimo sistema. Pieno ūkio šeimininkas Marijus Kaktys sako, kad anksčiau probiotikus teko paskleisti vadinamuoju nugariniu purkštuvu, tačiau darbas palengvėjo įdiegus automatizuotas sistemas, kurios fermas išpurškia kartą per savaitę. Ūkininkas probiotikus naudoja dėl kvapų kontrolės.

„Aplink ūkį gyvena kaimynai, todėl nesinori su jais pyktis ir jiems gyvenimo kokybės gadinti. Be to, turime rūpintis aplinka, gamta. Žinau, kad probiotikai padeda „užrakinti“ amoniaką. Dabar jau pastebime, kad kvapų fermoje tikrai mažiau, oras gaivesnis. Tikiuosi, kad ir piendavės dėl to jaučiasi geriau. Probiotikai patenka ir ant gyvuliams skirto pašaro, todėl gerėja karvių virškinimas“, – tikina M.Kaktys.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-20

Ministerija tikisi Europos Komisijos pritarimo naujai siūlomiems Strateginio plano keitimams. Daugiausia pokyčių bus susiję su ekologinėmis sistemomis, Strateginio plano biudžeto tvarkymu. Numatoma koreguoti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimą, peržiūrėti ekologinio ūkininkavimo paramos sistemą, didinti daugiamečių pievų ir kraštovaizdžio elementų populiarumą, siūlyti naujus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pakeitimus.

Sulaukęs savivaldybių darbuotojų klausimų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo, ministras ketina su Aplinkos ministerija inicijuoti diskusijas, kad darbo krūvis nustatinėjant nuostolius būtų nuimtas nuo savivaldybių specialistų pečių.

Į ministro dėmesio lauką pateko ir daug diskusijų konferencijoje sulaukusi augalų bei pasėlių draudimo priemonė, reikalaujanti įvertinti juridinių ir fizinių asmenų susietumą, taip pat jų patirtus sunkumus. Pasak savivaldybių atstovų, tai viena iš sudėtingiausiai administruojamų priemonių.

Savivaldybių darbuotojams rūpėjo ir naujoji žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka. Domėtasi, ar galima būtų taikyti išimtį šlapynėms, kuriose ribojama žemės ūkio veikla. „Apie išimtis tobulinant žemės vertinimo metodiką kalbėsime su Aplinkos ministerija“, – sakė ministras.

Nuo lapkričio 15 d. įsigaliojus draudimui iki kovo 20 d. netręšti laukų mėšlu ir srutomis, savivaldybių darbuotojams rūpėjo, kas laukia tų ūkių, kurie negalėjo laiku atlikti tręšimo darbų nuo liūčių nukentėjusiuose regionuose. „Bus individualiai vertinama nukentėjusių ūkių padėtis. Ūkininkams greičiausiai teks kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir gauti leidimą įterpti srutas į dirvą po termino“, – kalbėjo ministras.

Daug dėmesio konferencijoje sulaukė aktualūs melioracijos klausimai. Ministerijos specialistai informavo, kad netrukus visuomenei bus pristatytas parengtas Melioracijos fondo įstatymo projektas, o Seimui pateiktas Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymo keitimo projektas.

Konferenciją surengė Žemės ūkio ministerija kartu su Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacija.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-17

„Su ekspertų pagalba esame perskaičiavę ekologinių išmokų dydžius“, – teigė ji.

Ministerija siūlo 2024–2027 metais išmokas už ekologinį ūkininkavimą bei perėjimą prie jo didinti 15–16 proc. Išmokos už javų, javų pašarams ir sėklai bei daugiamečių žolių sėklai auginimą augtų iki 275 Eur/ha, už vaisių, uogų ar daržovių auginimą – iki 644 Eur/ha, daugiametes žoles – 229 Eur/ha. Pereinantiems prie šių kultūrų auginimo ekologiškai išmokos atitinkamai augtų iki 322, 750 ir 238 Eur/ha.

„Biudžetas eigoje būtų didinamas, jei atsirastų poreikis paremti daugiau ekologinių ūkių plotą“, – sakė ŽŪM specialistė. Be išmokų didinimo, ŽŪM nuo kitų metų taip pat siūlo ekologiškai ūkininkaujantiems leisti dalyvauti visose gamybinėse ekoschemų veiklose. „Tai Augalų kaita, Tarpiniai pasėliai, Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, Sertifikuotos sėklos naudojimas“, – sakė J. Stakėnienė.

Taip pat ūkininkaujantiems ekologiškai nuo 2024 metų būtų peržiūrimi išmokų dydžiai stambesniems ekologiniams ūkiams (iki šiol išmokos 200 ha viršijantiems plotams mažinamos 30 proc.), visas ekologinio ūkininkavimo veiklas remti Kaimo plėtros fondo lėšomis. Antrąkart tobulinamą 2023–2027 m. žemės ūkio strategiją dar numatyta papildyti daugiamečių pievų plėtrai skirtomis ekoschemomis.

Pasak ŽŪM specialistės, daugiamečių pievų plotai Lietuvoje mažėja, šiemet deklaruota 560 tūkst. ha, atkurti privaloma dar apie 100 tūkst. ha., tad plano keitimu ministerija dar nori populiarinti daugiamečių pievų steigimą.

Tam, be kitų pakeitimų, ministerija planuoja sukurti naujas ekoschemas, skirtas daugiamečių pievų įrengimui ir atnaujinimui.

Papildomos išmokos prie bazinės išmokos už šias veiklas būtų mokamos nuo kitų metų. Be kita ko, ŽŪM siūlys priemones kraštovaizdžių elementų deklaravimui populiarinti, Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų, Tarpinių pasėlių ekoschemų korekcijas. J. Stakėnienė komitete vylėsi, jog Europos Komisija antrąjį strateginio plano keitimą patvirtins iki kito pasėlių deklaravimo pradžios.

ELTA primena, kad pasibaigus šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui paaiškėjo, kad Lietuvoje sumažėjo deklaruotų ekologinių ūkių plotų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-17

Draudimo tręšti žemę laikotarpis nebus keičiamas

Žemę tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Šis draudimo laikotarpis keičiamas nebus.

Draudimo bet kokiu atveju tręšti žemę – įmirkusią, įšalusią ar apsnigtą – mėšlu ir srutomis laikas nustatytas atsižvelgus į mokslininkų pateiktus duomenis bei įvertinus ilgamečius hidrometeorologinius duomenis.

Augalų vegetacijos pradžia Lietuvoje laikytina III kovo dekada, o pabaiga – spalio III dekada, todėl tręšimo mėšlu ir srutomis laikotarpis nustatytas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., numatant galimybę pavasarinį tręšimą pradėti anksčiau, jei hidrometeorologinės sąlygos tai leidžia. Vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau nei 5°C, augalų vegetacija nevyksta ir jie neįsisavina maisto medžiagų (azoto, fosforo ir kt.) iš laukuose skleidžiamo mėšlo ir (ar) srutų, todėl tręšimas tokiomis sąlygomis padidina maisto medžiagų išsiplovimą į vandenis.

Ieškos galimybių padėti nukentėjusiems ūkiams

Šiemet ruduo yra itin lietingas. Gausūs krituliai, įmirkusi dirva apsunkino arba padarė neįmanomą srutų išvežimą į laukus bei tręšimo darbus juose. Beveik visuose Lietuvos regionuose buvo viršyta daugiametė vidutinė spalio mėnesio kritulių norma, o Rietavo, Kaišiadorių ir Tauragės savivaldybėse ji viršyta daugiau nei du kartus. Lapkričio mėnesio pirmasis dešimtadienis buvo ypač lietingas Plungės ir Kretingos savivaldybėse – iškritusių kritulių kiekis beveik 4 kartus didesnis nei įprastai. Rietavo ir Telšių savivaldybėse įprastas daugiametis kritulių kiekis šiuo laikotarpiu viršytas beveik 3 kartus, o Klaipėdos, Šilutės, Tauragės bei Skuodo savivaldybėse – beveik 2 kartus.

Dėl gausių kritulių ir pakilusio vandens lygio ekstremali situacija paskelbta Kretingos savivaldybėje bei Klaipėdos savivaldybės Priekulės seniūnijoje.

Atsižvelgiant į susidariusias hidrometeorologines sąlygas bei aplinkybes konkrečiuose ūkiuose, kurie negalėjo išvežti srutų ir atlikti tręšimo darbų, Žemės ūkio ministerija kartu su savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centrais ieškos mėšlo ir (ar) srutų sutvarkymo galimybių.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-17

Plotus susimažinę

Šiemet kukurūzų auginimo grūdams patirtį turintys Vilkaviškio rajono ūkininkai Robertas ir Julius Mickevičiai kukurūzus augino 100 ha. Sūnus su tėčiu vėlyviausios kultūros auginimo plotus šiemet žymiai susimažino, nes ankstesniais metais jų augindavo 500–600 ha. Apimčių neplės ir kitais metais.

Matlaukio kaimo ūkininkas R.Mickevičius į šeimos ūkio kukurūzų laukus kombainą išvairavo dar spalio 18 dieną, bet buvo dienų, kai trukdė lietus, teko darbus laikinai stabdyti ir laukti, kol pradžius. Mickevičių ūkyje auginami vidutinio ankstyvumo kukurūzai. Paprastai jų nuėmimo-kūlimo laikas – apie spalio vidurį arba šiek tiek vėliau, priklausomai nuo gamtos sąlygų. Jos šiemet nelepino ir vasarą. Mickevičiai sakė, kad ir kukurūzams pakenkė sausra: vienu metu vasarą jie pastebėjo, jog kukurūzų burbuolėms buvo pritrūkę drėgmės, jos ne visai taip formavosi, kaip įprastais metais, bet užaugo visai neblogas – vidutinis derlius.

Tėvas ir sūnus specializuojasi auginti kukurūzus grūdams daug metų ir pripažįsta, kad moka juos auginti. Šiemet Mickevičių ūkyje nukultų kukurūzų grūdų drėgmė svyravo nuo 26 iki 30 proc. Grūdus džiovino savo ūkio džiovykloje. Ūkio šeimininkai skaičiavo, kai drėgmė grūduose siekė 28 proc., tad šlapių kūlė apie 10–11 t/ha, bet išdžiovintų liko apie 8–9 t/ha.

Ankstesniais metais Mickevičiai tvirtino, kad užauginus ir iškūlus kukurūzų grūdus visada yra kur juos padėti – iki šiol nebuvo bėdos juos parduoti, tačiau šiemet viskas kitaip. Pasak R.Mickevičiaus, jaučiama ukrainietiškų grūdų konkurencija ir vietos ūkininkai nieko negali pakeisti. „Ukrainoje tęsiasi karas ir šios šalies ūkininkai nori grūdus kuo greičiau parduoti. Mes dabar visi turime kažkaip išgyventi tą laiką, o paskui, kai nebus karo, reikia tikėtis, kad viskas vėl stos į ankstesnes vėžes“, – vylėsi Matlaukio kaimo ūkininkas.

Nemažai metų Mickevičių ūkyje išauginti kukurūzų grūdai keliaudavo ir į netolimą užsienį. Kasmet dalį jų išveždavo į Latviją ir Estiją. Kaimyninėse šalyse jie planuoja ieškoti rinkų ir šiemet. „Mes siūlysime ir ten, bandysime būti pranašesni savo išaugintų grūdų kokybe“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino Mickevičiai.

Augintojus iš Vilkaviškio rajono sumažinti kukurūzų auginimo plotus privertė aplinkybės – prieš tai stebėjo rinką, konkurenciją, bet labai daug įtakos susitraukimui ir apsisprendimui turėjo išaugę džiovinimo kaštai, sąskaitos už sunaudotą elektrą. Rudenį kuliami kukurūzai visada drėgnesni nei vasarą kuliami javai.

„Kai išauga džiovinimo išlaidos, tai labai sumažina pelningumą. Todėl ir mažinome auginimo apimtis. Vietoje kukurūzų pasėjome daugiau rapsų ir kviečių. Kitos grūdinės kultūros užėmė jų vietą ūkyje, – aiškino ūkininkas. – Matysime ateityje, ko labiau ūkiui reikės. Visada galime vėl padidinti kukurūzų plotus, bet kitais metais – dar ne. Sėsime tiek pat, kiek šiemet – apie 100 ha.“

Dabar, palyginus su anksčiau, nedideliuose plotuose augančius kukurūzus Mickevičiams daug lengviau nukulti rudenį – jie dėl to visiškai neturi bėdos. Jeigu orai būtų buvę palankūs, galėjo juos išsikulti per savaitę. „Metai įdomesni, sudėtingesni, bet vis tiek mes abu su tėčiu laikomės, dirbame“, – atsisveikindamas sakė Robertas.

Pardavimai lyg loterija

Liudvinavo seniūnijos (Marijampolės sav.) ūkininkas Darius Isoda šiemet savame krašte vienas pirmųjų nukūlė kukurūzus. Dalį derliaus džiovino, dalį – ne, nes pasiskaičiavo, kad tai ūkiui per brangu. Marijampolės krašto ūkininkas sakė nesigailįs šiemet turėjęs išankstinę sutartį.

Kukurūzus jis augino 110 ha plote, prikūlė apie 1 500 t grūdų. Šiemetis derlingumas ūkininką tenkino – prikūlė apie 13 t/ha, kai drėgmė grūduose sudarė nuo 28 iki 32 proc. Pasak ūkio šeimininko, kuliant drėgmė buvo „bėgiojanti“. Jis įsitikino, jog rudenį nukulti sausesnius kukurūzus – misija beveik neįmanoma. D.Isodos teigimu, jeigu grūdus parduodi spiritui varyti ir metano dujoms gaminti, tai jie net negali būti sausi, nes perdirbėjams dar geriau drėgni. Šiemet kukurūzų grūdus D.Isoda išvežė į Pasvalio bioetanolio ir biodujų gamyklą UAB „Kurana“. „Pardaviau Lietuvoje pagal išankstinę sutartį ir gavau po 165 Eur/t. Gana neblogai“, – sakė ūkininkas.

Kitiems ūkininkams, kurie neturėjo išankstinių sutarčių, spalio mėnesį Lietuvos supirkėjai siūlė 120 Eur/t. D.Isoda domėjosi grūdų supirkimo kainomis kaimyninėje Lenkijoje. Spalio pabaigoje už šlapių, 30 proc. drėgmės kukurūzų grūdus Lenkijoje supirkėjai mokėjo 85 Eur/t. Be to, ūkininkas girdėjo, kad supirkėjai Lietuvoje gana greitai užsipildė talpas, kiek ir buvo numatę supirkti perdirbimui.

Ūkininkas D.Isoda kukurūzus grūdams planuoja auginti ir kitais metais, bet su sąlyga, jeigu pavasarį turės pasirašęs išankstinę sutartį, jeigu ne, tada augins ribotą kiekį. Anot D.Isodos, kai ankstesniais metais kukurūzų grūdų supirkimo kaina buvo didelė, tai galėjo su jais daryti ką nori – galėjo juos ir džiovinti, bet kai kaina „ant ribos“, džiovinimas kainuoja nemenką sumą. O dar nukūlus ir išdžiovinus reikia nuvežti į kitą Lietuvos pakraštį – prisideda transportavimo išlaidos. Tada džiovinti ir vežti jau neapsimoka.

„Jeigu būtų mokama kokie 250 Eur/t už sausus grūdus, tai gal ūkyje apsimokėtų ir džiovinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ skaičiavo ūkininkas, paminėjęs, kad šiemet už sausus 14–14,5 proc. drėgmės kukurūzų grūdus, kiek jis domėjosi, supirkėjai Lietuvoje siūlė 185 Eur/t.

Apibendrindamas kukurūzų auginimo rezultatus, D.Isoda teigė, kad šie metai labai prasti kukurūzams nebuvo, nors laukuose dėl sausros derlius nevienodas. Jo pastebėjimu, visą laiką kukurūzai gerai augdavo lengvoje žemėje, bet šiemet jie geriau užaugo sunkesnėje. Kur buvo visai lengva žemė, ten net nesuformavo burbuolių – kai kur jų iš viso nebuvo.

„Kur šilainė, kur „pieskos“, ten niekas neužaugo. Bet tokios žemės mūsų ūkyje labai maži ploteliai, dideliame lauke radome visko. Kur gera, sunkesnė žemė, burbuolės buvo „dičkės“ – gal net 15 t/ha“, – pasakojo D.Isoda.

Sunaudos pašarams

Pienininkystę plėtojančios Padovinio ŽŪB (Marijampolės sav.) pirmininkas Gintautas Gumauskas sakė, kad jų pačių ūkyje išaugintų kukurūzų grūdų derlius pirmiausia yra skirtas gyvuliams šerti – melžiamų karvių pašarams praturtinti. Bendrovės vadovas pasakojo, kad vasarą atrodė, jog kukurūzų grūdų derlius gali būti kuklokas, bet prikūlė ne mažiau kaip ir ankstesniais metais.

„Vieni kukurūzų laukai prasčiau davė, kiti – žymiai geriau. Kukurūzai užaugo pakankamai gerai – derlius ir pas mus neblogas“, – teigė G.Gumauskas, paminėjęs, kad jie tik mažus kiekius iškultų kukurūzų grūdų padžiovino pardavimui, visa kita pasilieka savo ūkio reikmėms.

Anot ŽŪB pirmininko, kukurūzų grūdų derlius tiktų bioetanolio, tikriausiai ir krakmolo gamybai, bet, jo pastebėjimu, kai kainos „juokingos“ – neverta parduoti. „Mes geriau karvėms juos sušersime, ypač, kad žolinių pašarų šiemet pasiruošėme 20–25 proc. mažiau, tai bandysime išsiversti. Kukurūzų siloso pasiruošėme kaip ir kiekvienais metais, gal net 1 tūkst. t daugiau, bet šienainio pasigaminome kokiais 2 tūkst. t mažiau“, – apie žolinių sausų pašarų labai didelį nepriteklių aiškino G.Gumauskas.

Jo teigimu, aplink Padovinį ir Marijampolės regione šiemet laukai labai nukentėjo nuo sausros. Nuo vasaros vidurio tik retkarčiais pakrapnodavo, bet nė karto gausiau nepalijo. Tačiau kukurūzai atlaikė, nes tai pietinių kraštų augalas – jo šaknų sistema stipresnė. G.Gumausko pastebėjimu, nors kukurūzai nenuvylė, prieš kūlimą jie jau ne noko, o tiesiog džiūvo akyse. Dar taip niekad nebuvo, kad tiek sausų medžiagų turėtų, panašūs požymiai būdavo tik po šalnų, o šiemet – viskas kiek kitaip.

Padovinio ŽŪB augina įvairaus derlingumo kukurūzus. Ankstyvo derlingumo sėja grūdams, o vėlyvesnio – silosui, žaliajai masei. Šiemet, anot pirmininko, ir vieni, ir kiti pateisino lūkesčius, ir grūdams, ir masei užaugo. „Mes niekada tokių sausų nekūlėme kaip šiemet – 27 proc. drėgmės. Nukūlėme apie spalio vidurį. Buvo palankios dvi savaitės ir tuo pasinaudojome. Nes kai grūdai būna drėgni, kišasi kombainas“, – kalbėjo G.Gumauskas.

Jis nuomone pasidalino ir apie šiemetines kukurūzų grūdų supirkimo kainas. „Už „žalius“ temoka 120 Eur/t ir dar reikia vežti per visą Lietuvą. O už išdžiovintus – 170 Eur/t, bet tai kiek degalų džiovyklai reikia“, – pastebėjo bendrovės vadovas, atkreipęs dėmesį, kad Suvalkijoje laukuose dar yra nenuimtų jau linkstančių kukurūzų laukų.

Zanavykai įžvelgia naudą

Derlingomis žemėmis apdovanotame Šakių rajone, pasak šios savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, kukurūzai nėra labai populiari kultūra. Kukurūzus daugiausia augino Plokščių, Kubilių, Lukšių, Griškabūdžio pienininkystės bendrovės. Nuo seno kukurūzus grūdams augina Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė, tradiciją tęsia ūkininkai Darius ir Jaunius Stonkai.

Šakių rajone šiemet buvo deklaruota iš viso 3 587 ha kukurūzų. Didžiausi plotai jų auginama Plokščių seniūnijoje – 961 ha, Griškabūdžio seniūnijoje – 642 ha, Žvirgždaičių bei Lukšių seniūnijoje – apie 400 ha, o Sudargo seniūnijoje – 381 ha.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-20