Žemės ūkio naujienos: 2023-11-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Srutų išpylimo į laukus poreikį vertins savivaldybių ekstremalių situacijų centrai
Dėl itin lietingų orų ir įmirkusios dirvos daliai šalies ūkių nepavyko ištuštinti srutų talpyklų ir patręšti laukų iki teisės aktais nustatyto termino pabaigos. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos nutarė, kad savivaldybių ekstremalių situacijų centrai srutų išpylimo į laukus poreikį vertins individualiai kiekvienam ūkiui. Ir tiktai susidarius ekstremaliai situacijai konkrečiame ūkyje galės būti taikomos išimtys leisti dar pilti srutas į laukus.
Abiejų ministerijų ir LRVK Nacionalinio krizių valdymo centro surengtame pasitarime buvo ieškoma sprendimų dėl galimai gresiančios ekstremalios situacijos suvaldymo ir aptarti jos sumažinimo veiksmai. Sutarta, kad savivaldybės, kuriose ūkiai susiduria su srutų pertekliaus iššūkiu, turi vadovautis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo punktu „Nuotekų, srutų, kitų teršalų patekimas į vandens telkinį, kai daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“.
Jeigu yra pagrįstų įtarimų, savivaldybėms rekomenduojama situaciją vertinti kaip „gresiančią ekstremalią situaciją“. Tam, pirmiausia, būtina tiksliai identifikuoti ūkius, kurie susiduria su srutų pertekliaus problema, ir įvertinti srutų kiekius, susikaupusius talpyklose.
Savivaldybių ekstremalių situacijų organizavimo centrai turi individualiai spręsti konkrečių ūkių atvejus ir, įvertinę faktines aplinkybes, ieškoti efektyviausių sprendimų. Srutų išpylimo į laukus poreikis taip pat turi būti vertinamas kiekvieno ūkio individualiai.
„Pabrėžtina, kad sprendimas skleisti srutas laukuose turėtų būti vertinamas kaip paskutinis pasirinkimas. Pirmiausia turi būti ieškoma alternatyvių sprendimų: dalintis laisvomis talpomis tarp ūkių (gal mokant kompensacijas), įrengti / įsigyti papildomas / laikinas talpas, panaudoti kitos paskirties talpyklas ar pan. Jei nėra alternatyvos, svarbu užtikrinti, kad būtų paskleidžiamas tik toks minimalus srutų kiekis, kuris leistų atlaisvinti vietą srutoms sukaupti iki pavasarinio tręšimo (4 mėn.)“, – pabrėžia aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-24
Nuostolių dėl šalnų patyrusiems sodininkams bei uogų augintojams bus išmokėta daugiau kaip 2 mln. eurų
Beveik 200 ūkininkų, kurių sodų ir uogynų derlius nukentėjo dėl šalnų, bus atlyginta žala. VĮ Žemės ūkio duomenų centras apskaičiavo paramą – paskirstyta visa 2,1 mln. Eur paramai skirta suma. Iš viso buvo pateikti 207 prašymai paramai gauti, 201 reikalavimus paramai gauti atitikęs prašymas buvo patenkintas, dviem pareiškėjams parama neskirta, nes patirta žala sudarė mažiau kaip 100 Eur. Likusiems 199 pareiškėjams parama skirta.
Informacija apie apskaičiuotą paramą perduota Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuo metu tikrinamos atsirinktos paraiškos, išmokas planuojama pradėti mokėti po trijų savaičių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-24
Trumpa maisto tiekimo grandinė – galimybė pasiekti vartotoją tvariausiu keliu
Mišrus ūkis ar trumpa maisto tiekimo grandinė gali ne tik užtikrinti ūkio stabilumą, bet ir atverti naujų verslo kelių. Tai įrodo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko Jurbarko rajone aplankytas Vyganto Baršausko augalininkystės, pienininkystės ūkis bei Svajonės Vaicekauskienės puoselėjama sūrinė „Sūrio džiazas“. Šimaičių seniūnijoje dirbantis Vygantas su šeima laiko apie 70 melžiamų karvių, 230 ha plote augina kviečius, miežius, rapsus, kukurūzus, žirnius ir kt. Tai, pasak ūkininko, ir išmokos, padeda išgyventi pienininkystės sektoriui.
Tėvų pėdomis seka vienas sūnus, baigęs agronomijos mokslus ūkininkauja šalia esančiame savo ūkyje.
„Išmokos yra didelė paskata. Džiaugiamės, kad išsilaikom, dirbam, išsaugom darbo vietas. Šiuo metu samdome keturis vietos gyventojus, kurie padeda ūkyje“, – sako Vygantas, su ministru aptaręs svarbiausius ūkiui pievų, išmokų, tręšimo klausimus.
Tai, kad įvairiapusė veikla padeda vystyti ūkį ir atveria naujų galimybių, įrodo ir sūrinės „Sūrio džiazas“ įkūrėjai, su kuriais susitiko ministras.
Nuo 1992-ųjų Jurbarko rajone Svajonės Vaicekauskienės vyras turėjo specializuotą gyvulininkystės ir pieno ūkį, vienu metu jame augino net 150 karvių. Tačiau ėjo metai ir ši veikla ėmė nebetenkinti ir Vaicekauskai sumažino savo ūkį iki 50-ies galvijų, įsigijo įrangą, įsirengė cechą ir ėmėsi fermentinių sūrių gamybos. Dabar „Sūrio džiazo“ asortimente yra ne viena dešimtis pavadinimų produktų, gaminiai pasiekia net kitas šalis.
„Šie sūrininkai – puikus pavyzdys, kaip efektyviai gali veikti trumpos maisto tiekimo grandinės, iš kurių naudą gauna ir ūkininkai, ir vartotojai. Produktai gaminami iš šeimos ūkyje auginamų karvių pieno, nemažą jų dalį patys gamintojai ir parduoda. Žemės ūkio ministerija trumpų maisto tiekimo grandinių vystymui skiria prioritetą, siekiame, kad vietos gamintojai intensyviau įsitrauktų į vietinę rinką ir tiektų savo produkciją viešosioms maitinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms“, – sako ministras.
Strateginio plano parama trumpoms tiekimo grandinėms teikiama pagal jau veikiančius KPP modelius
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane pažymima itin didelė trumpų tiekimo grandinių reikšmė. Jos pradėtos plėtoti 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu, parama trumpoms tiekimo grandinėms išlieka ir naujuoju finansiniu laikotarpiu. 2023-2027 m. trumpoms tiekimo grandinėms skatinti numatoma skirti 10 mln. eurų.
Vidutinė paramos suma projektui bus diferencijuojama pagal projekto tikslus ir apimtis, laikantis KPP laikotarpio patirties ir nustatytos 3 lygių paramos teikimo modelių. Paramos intensyvumas – nuo 20 iki 60 proc. verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, 100 proc. – bendrosioms projekto einamosioms bendradarbiavimo ir kitoms išlaidoms. Paramos galės prašyti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo veikla; bei juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, perdirbimo, rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo veikla. Išlieka svarbi sąlyga, kad parama bus skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip du subjektai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-27
Pagerbti geriausi Jurbarko rajono ūkininkai ir darbščiausi kaimo žmonės
Jau 30-ąjį kartą vykusiame konkurse „Metų ūkis 2023“ pagerbti ir apdovanoti darbščiausi Jurbarko rajono žmonės. Konkurso nugalėtojus ir rajono kaimiškųjų seniūnijų darbštuolius išrinko seniūnai kartu su bendruomenėmis. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įteikė padėkas už sėkmingus bendruomeninio verslo projektus Padubysio bendruomenei bei Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonijai „Jurbarko Sandora”.
Ūkininkui Vygantui Baršauskui ministras padėkojo už pažangių technologijų diegimą pieno ūkyje, o Svajonei ir Valdui Vaicekauskams – už strategijos „Nuo lauko iki stalo“ įgyvendinimą. Padėka įteikta ir Eržvilko seniūnijos specialistui Antanui Giedraičiui.
„Šiais metais buvo keletas dalykų, kurie tapo nemažu iššūkiu. Pirmiausia, tai pasėlių deklaravimas. Visi susidūrėte su daug įvairių naujovių, reikalavimų, kurie kai kuriais atvejais ir mums antakius pakėlė. Ačiū už jūsų darbus, buvo gera tuos metus būti su visa ūkininkų bendruomene, kuo toliau, tuo labiau susišnekam ir tai yra labai džiugu“, – sakė ministras K. Navickas.
„Metų ūkio“ konkurso nugalėtoju tapo Linos ir Donato Jackių ūkis, įkurtas Pašaltuonio kaime, Eržvilko seniūnijoje.
Antroji vieta teko Daivai ir Airanui Karpavičiams (Pikčiūnų kaimas, Seredžiaus seniūnija).
Trečioji – Drąsutei ir Eimantui Bikulčiams iš Paulių kaimo, Šimkaičių seniūnijos.
Apdovanoti kaimo darbščiausieji
Tautvydas Jackis iš Eržvilko – už bendruomeniškumą, pagarbą ir pagalbą žmonėms bei meilę žemei.
Eligijus ir Rimantas Pinaičiai iš Girdžių – už krašto papročių ir tradicijų išsaugojimą, nuolatinę paramą bendruomenei.
Danguolė ir Remigijus Šimulynai iš Juodaičių – už bitininkystės tradicijų puoselėjimą, patirties dalijimąsi su jaunaisiais bičiuliais ir aktyvią veiklą bendruomenėje.
Giedrius Greičius iš Jurbarkų – už kokybiškas daržoves ne tik ant Lietuvos pirkėjų stalo, bet ir ant daugelio Europos šalių.
Roma Pociuvienė iš Raudonės – už pieno ūkio išlaikymą.
Simona ir Egidijus Marmakai iš Seredžiaus – už drąsą miestą iškeisti į kaimą, darbštumą bei optimizmą.
Erika ir Vaidas Norkai iš Skirsnemunės – už meilę Skirsnemunei ir paramą puošiant savo kraštą.
Irutė Liaudenskienė iš Smalininkų – už nuolatinę geranorišką pagalbą, prižiūrint Smalininkų miestelio viešąsias erdves.
Saulius Ivaškevičius iš Šimkaičių – už tvarų ir pavyzdingą ūkininkavimą.
Dalia ir Arvydas Bakanai iš Veliuonos – už pieno ūkio išlaikymą, sodybos grožio puoselėjimą ir begalinį darbštumą.
Indrė ir Edgaras Ulevičiai iš Viešvilės – už bitininkystės tradicijų puoselėjimą ir aktyvią veiklą bendruomenėje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-27
Lietuva skirs 2 mln. eurų pagalbai grūdams iš Ukrainos išvežti
Tarptautinei humanitarinei maisto programai „Grūdai iš Ukrainos“ Lietuva šiemet skirs 2 mln. eurų, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Kyjive viešinti premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį sakė, kad ši iniciatyva svarbi dėl Rusijos blokuojamų grūdų išvežimo kelių Juodojoje jūroje. „Rusija vėl siekia maistą paversti ginklu, tačiau šįkart tokios užmačios nebus sėkmingos, be kita ko – ir iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ dėka“, – po iniciatyvos viršūnių susitikimo Kyjive šeštadienį sakė I. Šimonytė.
Grėsmė pasauliniam maisto tiekimui neturi būti naudojama kaip karo įrankis, o maisto saugumą pažeidžiančios šalys turėtų sulaukti neatidėliotino tarptautinės bendruomenės atsako, pabrėžta susitikimo metu priimtoje bendroje deklaracijoje.
Lietuva Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuotai humanitarinei maisto programai ir pernai skyrė 2 mln. eurų.
Pernai Ukrainoje prasidėjus karui ir Rusijai blokavus šalies uostus Juodojoje jūroje, šalis paprašė tarptautinės pagalbos išvežant grūdus. Dalis jų eksportuota ir per Klaipėdos uostą.
