Žemės ūkio naujienos: 2023-12-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerijai – ūkininkų kritika dėl daugiamečių pievų atstatymo tvarkos
Ūkininkams sulaukus pranešimų apie būtinų atkurti daugiamečių pievų plotus, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai ir žemdirbių atstovai kritikuoja Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), esą ši nepadarė visko, kad atstatymo sąlygos būtų patobulintos. Pasak jų, dėl prievolės atstatyti pievas ūkiai patiria nuostolius – ypač smulkesni gyvulių augintojai.
KRK parlamentaras Jonas Gudauskas posėdyje trečiadienį pažymėjo, kad ŽŪM nemato galimybių keisti esamą daugiamečių pievų atkūrimo schemą, nors tartis dėl palankesnių sąlygų į ES institucijas Briuselyje vykę ūkininkai tikino, jog keisti tvarką dar galima.
„ŽŪM neturi aiškaus atsakymo, nes ūkininkai, susitikdami sako, kad gali, ŽŪM, sako, kad negali“, – teigė J. Gudauskas.
„Neturime konkretaus ir aiškaus atsakymo, ar tikrai taip yra, kad ministerija, kaip rašo pažymoje, padarė viską. Manau, kad dar ne viską“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, daugiamečių pievų plotus suarė gyvulininkystės ūkiai, ypač Vakarų Lietuvoje, o naudos iš jų atkūrimo, esą „Lietuvai, ūkiui, kraštui nėra“. J. Gudauskas svarstė, kad KRK, ŽŪM ir ūkininkai galėtų diskusijas tęsti toliau.
KRK narys Juozas Baublys antrino, kad Lietuvoje trūksta ilgalaikės strategijos, o plotų pievoms būtų galima numatyti ne tarp žemės ūkio paskirties plotų.
„Tikrai dar yra galimybių deklaruoti papildomus plotus, tų plotų yra. Gal kai kur nuosavybėje parašyta ne žemės ūkio naudmenos, o kiti plotai. Galima pasižiūrėti, ar tikrai negalima jų deklaruoti kaip pievas. Ypatingai nederlingose žemėse“, – sakė J. Baublys.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas posėdyje sakė, kad prievolė atkurti pievas yra „didžiulė našta už kurią niekas nenori atlyginti“, labiausiai paveikianti smulkius ir vidutinius gyvulininkystės ūkius Vakarų Lietuvoje.
„Sudėjus daugiametes ir natūralias pievas praktiškai nebeturime kuo užsiimti“, – teigė V. Buivydas.
Jo teigimu, esamos išmokos už pievas per mažos, reiktų ieškoti daugiau skatinamųjų priemonių joms išsaugoti.
„Pievų Vidurio Lietuvoje daugiau neprikursime, bet reikia ieškoti galimybių (…) ūkininkams, kurie tas pievas turi, papildomai gauti pajamų. Šiandien tos pajamos, kurios mokamos už daugiametes pievas, neskatina. Todėl visi bandome išvengti šios naštos“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.
Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė siūlė skaičiuojant atkuriamų pievų plotus įtraukti ir 2019 metais suartas pievas.
„Turėtume per tą visą laikotarpį nešti tą naštą visi vienodai. Nes 2019 metais yra 74 tūkst. ha, o vėliau mažėjo iki po 30 tūkst. ha“, – sakė Z. Dargienė.
Su ūkininkais ir ES institucijų atstovais Briuselyje šį klausimą aptaręs europarlamentaras Bronis Ropė teigė, esą Lietuvos žemdirbių išskiriamos problemos yra specifinės, nors daugiametes pievas būtina atkurti visoje Bendrijoje.
„Organizavau susitikimą su Žemės ūkio generalinio direktorato vadovybe ir specialistais. Ir pakankamai aiškiai atvykę Lietuvos žemdirbiai paaiškino situaciją. Bent jau man susidarė įspūdis, kad (Europos – ELTA) Komisijos žmonėms pasidarė aišku, kad yra problemų tiek su apskaita, tiek su nustatyta tvarka. Ir kad ta problema yra būtent Lietuvoje, o ne Europoje“, – KRK posėdyje teigė B. Ropė.
Ūkininkai, pagal Europos Sąjungos reikalavimus, įpareigoti atkurti daugiametes pievas, kadangi 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais metais – 2018 m. Pasak žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, šie metai nėra palankūs Lietuvai, nes iki 2018 m. pievų plotai Lietuvoje didėjo, nuo tada – mažėja.
Atkurti daugiametes pievas privaloma žemdirbiams, kurie, remiantis 2020–2022 m. paraiškų informacija, jas suarė arba kitaip pakeitė. Nacionalinė mokėjimo agentūra praėjusį trečiadienį individualiai apie prievolę informavo apie 26 tūkst. ūkininkų.
2023 m., pasak E. Giedraičio, ūkininkų prašoma atstatyti 69 proc. viso suarto daugiamečių pievų ploto, nebūtinai toje pačioje vietoje. 96 proc. jų turės atstatyti iki 10 ha pievų, pabrėžė jis.
Už prievolės nevykdymą žemdirbiams būtų skiriama administracinė bauda. Viceministro teigimu, sankcijos yra „maksimaliai sušvelnintos“.
„Jei jie pirmais metais to nepadarytų (būtų pritaikyta – ELTA) 1 proc. sankcija, antrais metais 2 proc., paskui ji po truputį didėja. Atsisakėme to, kas buvo iki šiol, kad ketvirtais metais būtų 100 proc. sankcijos. Šito neliko“, – aiškino E. Giedraitis.
Daugiametės pievos Europos Sąjungoje saugomos nuo 2015 metų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-20
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2023 m. lapkričio mėnesį
Informuojame, kad 2023 m. lapkričio mėn. vidutinė natūralaus (4,41 proc. riebumo ir 3,56 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 419,63 Eur už t, t. y. 10,7 proc. didesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2023 m. spalio mėn. – 389,32 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2023 m. lapkričio mėnesį, palyginus su 2023 m. spalio mėn., padidėjo 6,55 proc. ir buvo 315,30 Eur už t.
2023 m. lapkričio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 23,2 proc. mažesnė, palyginus su 2022 m. lapkričio mėn. (2022 m. lapkričio mėn. – 546,35 Eur už t).
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. lapkričio mėnesį už natūralų pieną (4,37 proc. riebumo ir 3,63 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 458,96 Eur už t. Palyginus su 2023 m. spalio mėn., ši pieno kaina padidėjo 5,6 proc. (2022 m. lapkričio mėn. ji buvo 586,08 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. lapkričio mėn., palyginus su 2023 m. spalio mėn., padidėjo 4,2 proc. ir buvo 341,77 Eur/t Eur už t (2022 m. spalio mėn. – 435,90 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2023 m. lapkričio mėn.).
2023 m. lapkričio mėn. buvo supirkta 104,22 tūkst. t pieno, 4,4 proc. daugiau, palyginus su 2022 m. lapkričio mėn.
Šaltinis: vic.lt, 2023-12-20
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kas leidžiama, o kas draudžiama pelkių, šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų teritorijose
Šių metų rugsėjo pabaigoje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pradėjo tvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), žemėlapius. Patvirtinus juos žemės savininkai apie nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas informuojami registruotais laiškais. Laiškus gavusiems gyventojams kyla daug klausimų, todėl Aplinkos ministerija primena, kokia veikla šiose teritorijose galima, o kokia draudžiama, rašoma pranešime spaudai.
Pelkės ir šaltinynai
Teritorijose, kuriose nustatytos pelkių ir šaltinynų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, leidžiama:
*Šienauti, šalinti arba retinti sumedėjusią augaliją, jeigu naudojamos priemonės nesuardo pelkių ir apypelkių augalinės dangos, jeigu sumedėjusių augalų ar nendrių kirtimas nesikerta su saugomų rūšių ir buveinių apsaugos tikslais. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
*Ganyti, nes tradiciškai žemapelkėse ir joms artimose šlapynėse buvo ekstensyviai ganoma – tokia veikla palankiai veikia šlapynes.
Teritorijose, kuriose nustatytos pelkių ir šaltinynų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiama:
*Sausinti, t. y. įrengti sausinimo sistemas. Keisti šaltinynų ir jų grupių hidrologinį režimą, t. y. ne tik juos nusausinti, bet ir patvenkti.
*Ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą.
Draudimas sausinti pelkes ir šaltinynus, keisti šaltinynų ir jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą netaikomas tais atvejais, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai.
*Suarti
*Sodinti mišką
* Užsodinti želdiniais
* Įrengti vandens telkinius (leidžiama įrengti vieną, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinį nepratekamą vandens telkinį).
Natūralios pievos ir ganyklos
Teritorijose, kuriose nustatytos natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, leidžiama:
* Šienauti (rekomenduojama laikytis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo patarimų, t. y. leisti išsiperėti anksti lizdus sukantiems paukščiams, pvz., tilvikams; šienaujant su greitaeigiais mechanizmais – pradėti iš lauko vidurio; žolės nesmulkinti ir nepaskleisti, o jeigu biomasė nereikalinga – geriau tik nupjauti ir palikti; jeigu leidžia galimybės – taikyti mozaikišką šienavimo būdą ir pramečiavimą).
*Ganyti gyvulius (rekomenduojama laikytis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo patarimų, pvz., kad ganyklos apkrova per visą ganymo sezoną neviršytų 1 sąlyginio galvijo 1 ha).
*Aptverti.
*Šalinti ar retinti sumedėjusią augmeniją (atsižvelgus į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus). Teritorijose, kuriose nustatytos natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiama:
*Suarti.
*Sausinti, t. y. įrengti sausinimo sistemas.
*Keisti žolynų būklę ir sudėtį. Gamtiniu požiūriu, žolynų sudėtį nepalankiai keičia tręšimas, kalkinimas, kultūrinių augalų įsėjimas.
*Užsodinti želdiniais.
* Įveisti mišką.
Atkreipiame dėmesį, kad natūralios pievos ir ganyklos, pelkės ir šaltinynai atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir mūsų visų gyvenime. Sugerdamos anglies dvideginį iš atmosferos ir stabilizuodamos drėgmės režimą, kaupdamos vandenį ir mažindamos potvynių grėsmes upių žemupiuose, o vėliau sausringais laikotarpiais lėtai jį atiduodamos, jos yra svarbios daugelio organizmų rūšių, įskaitant paukščius ir natūralius augalų apdulkintojus, buveinės. Šiems kraštovaizdžio elementams kyla grėsmė išnykti. Keičiantis ūkininkavimo pobūdžiui natūralių pievų ir ganyklų ekosistemos traukiasi. Bendras pelkių plotas Lietuvoje dar išlieka gana stabilus, bet neišvengiama iššūkių dėl gretimuose plotuose intensyvėjančio žemės ūkio, transformacijos į kitas žemės naudmenas, urbanizacijos, atnaujinamos melioracijos ir durpių kasybos, klimato kaitos. Nutrūkus ekstensyviai žemės ūkio veiklai pelkėse, atviri jų plotai mažėja, nes užželia nendrėmis, krūmais ir medžiais. Todėl siekiant užtikrinti šių ekosistemų stabilumą imtasi teisinės šių teritorijų apsaugos taikant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatančias tam tikros veiklos ribojimą.
Šaltinis: delfi.lt, 2023-12-08
Žemės ūkio agentūrai perduodama dalis VMVT funkcijų
Vyriausybė priėmė sprendimą, kad nuo 2024 02 16 d. Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio agentūra) būtų paskirta kompetentinga institucija ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje, turėtų teisę išduoti leidimus teikti ūkinių gyvūnų veislininkystės paslaugas bei atlikti ūkinių gyvūnų veislininkystės paslaugų teikėjų priežiūrą.
Sprendimas ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje funkcijas iš jas vykdančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) perduoti Žemės ūkio agentūrai priimtas atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus tyrimus dėl galimų sisteminių ilgalaikių korupcinių veikų VMVT, taip pat dėl Valstybės kontrolės atlikto VMVT veiklos audito.
Valstybės kontrolės audito rezultatai parodė, kad VMVT inspektorių darbo krūvis yra netolygus ir kai kurių yra per didelis. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių ne iki galo įgyvendinti 2020–2021 m. VMVT kontrolės planai. Funkcijų perdavimo klausimu taip pat vyko konsultacijos su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovais bei VMVT kolegijos nariais.
Tikimasi, kad kompetentingos institucijos ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje veiklos perleidimas Žemės ūkio agentūrai leis VMVT koncentruotis į kitų jai pavestų veiklos sričių administravimą, kontroliavimą ir skaidrinimą, o Žemės ūkio agentūrai skirti dar daugiau dėmesio ūkinių gyvūnų veislininkystės srities koordinavimui ir priežiūrai bei esant poreikiui ir efektyvinimui.
