Žemės ūkio naujienos: 2023-12-22

Atkurti teks 10 ha

Kiek reikės atkurti daugiamečių pievų, NMA žemėlapyje jau pasitikrino Elektrėnų savivaldybėje ūkininkaujantis Saulius Stirna. Jam kitąmet reikės atsėti 10 ha pievų. Tačiau to ūkininkas nesureikšmina. Kadangi jis valdo mišrų ūkį, kuriame auginami mėsiniai galvijai, avys, jis žolynus sunaudos pašarams. „Turime gyvulių, jų skaičius po truputį didėja, žolę sunaudosime pašarams“, – didelės bėdos dėl atkuriamų pievų jo valdomose žemėse nemato ūkininkas.

Tačiau jis sutinka, kad ne visiems žemdirbiams taip pasisekė, kaip jam. Pasak jo, skaudžiausiai bus smogta tiems, kurie gyvulininkystės ūkius perėmė iš tėvų, senelių, gyvulius likvidavo ir pradėjo verstis augalininkyste.

„Manau, kad žemės ūkio ministras vis tiek turės „ateiti į protą“ ir atsitraukti nuo kai kurių siūlymų. Dėl dabartinio sprendimo didžiausią žalą patirs jaunieji ūkininkai, kurių tėvai jiems perleido gyvulininkystės ar mišrius ūkius, o atžalos pasirinko augalininkystės kryptį. Tie ūkiai, kurie šiandieną yra mišrūs – jų šis pakeitimas beveik nepalies, nes galės pasiruošti daugiau pašarų ar tiesiog didesniame plote ganyti gyvulius“, – įsitikinęs S.Stirna.

Verslu šieno ritiniai nekvepia

Daugiamečių pievų atkūrimo klausimas plačiai aptarinėtas ir socialiniuose tinkluose. Ūkininkai liejo apmaudą, kad jiems reikės gerai pasukti galvą, kur ir kaip atkurti reikalaujamus plotus, o štai kiti žemdirbiams nešykštėjo pasiūlymų. Vienas jų – parduoti paruoštus šieno rulonus, esą dabar tokie skelbimų portaluose pardavinėjami po 35 Eur/vnt. Tačiau S.Stirna į tokį siūlymą žiūri nerimtai.

„Šiemet buvo sausra, iš vieno hektaro pavyko gauti tik tris šieno rulonus, o įprastais metais – 11. Taip, šiandieną rulonai kainuoja apie 30 Eur/vnt. Tačiau tokios kainos matomos tik pavieniais atvejais, kai žolinių pašarų rinkoje trūksta dėl gamtinių sąlygų. Pasiūlyti ūkininkams užsidirbti iš šieno rulonų galėtų tik žmogus, neturintis jokio supratimo apie žemės ūkį“, – tikina S.Stirna.

Kraštovaizdžio ūkininkavimas

Atsidarius NMA žemėlapį, kuriame pažymėti suartų pievų plotai, labiausiai raudonuoja Tauragės rajonas. Čia reikės atkurti daugiau kaip 3,5 tūkst. ha. Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Petras Kulikauskas VL tikino, kad seniau galvijininkyste garsėjęs kraštas pamažu keičia kryptį – pieno ūkiai traukiasi, vietoje jų kuriasi augalininkystės arba mišrūs ūkiai.

„Sunku pasakyti, kaip elgsis ūkininkai, kurie gyvulių nelaiko, bet turės prižiūrėti ir atkurti pievas. Jiems teks samdyti techniką, kad pievas nušienautų, atsiranda nauja forma – „kraštovaizdžio ūkininkavimas“, kai žmonės iš turimo ploto negaus pajamų ir nekurs pridėtinės vertės“, – sakė P.Kulikauskas.

Jis abejoja, ar dar Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) keis savo poziciją dėl atkuriamų pievų plotų. P.Kulikauskas ūkininkams pataria nedėti daug vilčių, nes visi šie reikalavimai ateina iš ES.

Pievas suarė dėl pašarų galvijams

Plungės krašte ūkininkaujantis Marijus Kaktys – pieno ūkio šeimininkas. Jis, kaip ir daugelis kitų pienininkų, ne tik prižiūri pievas, bet ir sėja grūdus, kuriuos vėliau naudoja pašarams, likusius – parduoda. Pašnekovas niekaip nesupranta, kodėl ilgus metus ūkininkai buvo raginti diversifikuoti ūkius, verstis keliomis kryptimis, kad patyrus sunkumų viename sektoriuje balansą pavyktų išlaikyti gaunant pajamų iš kito verslo.

„Mūsų valdžios vyrai nuolat kalbėjo, kad reikia diversifikuoti ūkius, nes taip sumažinsime ūkininkavime kylančias rizikas. Tačiau šis siūlymas atsisuko prieš mus visai kitu lazdos galu. Galvijų bandą padidinome, todėl mums natūraliai reikėjo apsėti daugiau ploto, kad užsiaugintume grūdų. Dabar „raudonuojančiuose“ laukuose pasėti žiemkenčiai“, – pasakojo M.Kaktys, pripažindamas, kad dar nėra nusprendęs, ką darys su reikalavimu atstatyti išartas pievas. Jis neatmeta galimybės ir prisiimti sankciją.

Kam grės sankcijos?

Reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas nuo 2023 m. tapo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimu, todėl, atsiradus reikalavimui atkurti daugiametes pievas ir jų neatkūrus, sankcijos taikomos ne konkrečiai paramos schemai, o visai pareiškėjo paraiškai, nurodo NMA.

Jei pareiškėjas nevykdo pareigos atkurti suartų daugiamečių pievų ploto, jam taikomos sankcijos už GAAB reikalavimų nesilaikymą, kaip tai numatyta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje. Taigi, pareiškėjui neatkūrus reikalaujamo atkurti daugiamečių pievų ploto, 2024 m. bus sumažintos visos išmokos (tiesioginės išmokos bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių kompensacinės išmokos), kurioms taikomi GAAB reikalavimai.

Vadovaujantis minėta metodika, sankcijos procentinis dydis gali sudaryti nuo 1 proc. iki 5 proc., įvertinus pažeidimą (neatkurtą plotą), vadovaujantis Metodikos 1 priedo 1 punkte nurodytais kriterijais: 1 proc. sankcija, jei pažeidimo plotas iki 10 ha (imtinai); 3 proc. sankcija, jei pažeidimo plotas nuo 10 ha iki 50 ha (imtinai); 5 proc. sankcija, jei pažeidimo plotas nuo 50 ha.

Įžvelgė dviprasmybę

Ūkininkas S.Stirna neabejoja, kad dalis ūkininkų neieškos būdų kur atsėti pievą, kurios jam nereikės, o tiesiog susitaikys su sankcija.

„Jau dabar keliaujant per Lietuvą matyti laukuose palikti šieno rulonai. Jų niekam nereikia, o iškastinis kuras deginamas pjaunant žolę, paskui ją presuojant. Tai gamtosauginiu požiūriu irgi nėra tvaru. Tiesą sakant, keistai atrodo, kad atkurti pievas turi tik tie, kas jas suarė prieš trejus metus, o tie augalininkystės ūkiai, kurie tai padarė prieš 20 metų – viskas tvarkoje. Manau, tai nėra sąžininga ir tie ūkininkai, kurie suarė pievas neseniai, liko atpirkimo ožiais“, – dviprasmybę naujoje tvarkoje mato Elektrų apylinkinėse mišrų ūkį valdantis S.Stirna.

Jis tikina, kad ūkininkai dar nesudeda rankų ir po Naujųjų Metų ruošiasi dar kartą kalbėtis su ŽŪM, mat žemdirbiai įsitikinę, kad žalienų Lietuvoje netrūksta. Ūkininkas mano, kad atkuriant pievas turėtų būti leidžiama įtraukti ir pagriovius bei apsaugos juostas, kurios lieka nuo melioracijos griovių.

Kaip ir kur atkurti pievą?

Taip kai kuriems ūkininkams liko neaišku: jei jis iš rudens pasėjo žiemkenčius, o dabar matyti, kad tame lauke kitąmet bus būtina sugrąžinti daugiametę pievą, ar jis tikrai turės vietoje žiemkenčių pavasarį sėti žolinius pasėlius? NMA komunikacijos skyriaus vadovė Vaiva Kovaliūnienė paaiškino, kad daugiametę pievą atstatyti galima:

· toje pačioje vietoje;

· kitame plote, kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį nėra nustatyta daugiametė pieva ar ganykla;

· kitame plote, kuris pagal 2023 m. paraiškų teikimo duomenis buvo nedeklaruotas ir kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį yra nustatyta daugiametė pieva.

„Taip pat pažymėtina, kad, jeigu pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, arba kurios yra daugiametės, bet nebuvo deklaruotos, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Jas deklaruoti reikės likusį metų skaičių, kad susidarytų penkeri metai iš eilės. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima“, – sakė V.Kovaliūnienė.

Siūlo prisitaikyti prie pokyčių

Dalis žemdirbių įsitikinę, kad pievų referencinis plotas (750 tūkst. ha) yra sukurtas dirbtinai. Tačiau ŽŪM su tuo nesutinka. ŽŪM specialistų atsiųstame laiške dėstoma, kad dirbtinio daugiamečių pievų rodiklių kūrimo tikrai nebuvo, nes ES reglamentai aiškiai apibrėžia, kokios pievos tampa daugiametėmis. Jeigu penkerius metus iš eilės pievos deklaruojamos kaip pievos ir nėra pateikiama jokių papildomų duomenų, kad jose buvo auginamos kitos kultūros, tuomet jos laikomos daugiametėmis pievomis.

Pasiteiravus, kokią išeitį ŽŪM siūlo ūkininkams, kurie neturės kaip įdarbinti atkurtų pievų, nes jie nelaiko gyvulių, specialistai pripažino, kad augalininkystės ūkiams tai bus naujas iššūkis. Tuo tarpu didelei daliai gyvulininkystės ūkių tokia problema nekils. „Tačiau manome, kad žemės ūkio, kaip ir kitos verslo rūšies, atstovai ras kaip prisitaikyti prie besikeičiančių aktualijų ir priims savo verslui naudingiausius sprendimus“, – užtikrino ŽŪM.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2023-12-22

Perdirba burokėlius

Suvalkijos krašte UAB „Vaiskona“, daugybę metų žinoma kaip sulčių spaudėja, įgyvendina naujovę – pradėjo perdirbti šaknines daržoves, ir numato gaminti burokėlių sulčių koncentratą. Šiai gamybai žaliavą – maistinius burokėlius – galės išauginti šalies ūkininkai. Bendrovės planuose – burokėlių sulčių koncentratą tiekti užsienio rinkai.

UAB „Vaiskona“ direktorius Rolandas Sirtautas VL neneigė, kad pradėjus naujo produktą gamybą atsiras ir žaliavos poreikis, todėl Lietuvos daržininkai, jeigu tik norės, galės auginti didesnius kiekius burokėlių, skirtų perdirbti.

„Mes burokėlius pirksime ne tik iš Vilkaviškio rajono ūkininkų, bet ir iš visos Lietuvos. Kas pasiūlys geresnę kainą, iš tų ir supirksime“, – tikino verslininkas, paaiškinęs, kad su norinčiais auginti burokėlius perdirbimui bus sudaromos išankstinės sutartys. Kai perdirbėjai su daržininkais tarpusavyje tarsis, įmonės vadovas jiems rekomenduos, kokių burokėlių reikės – tradiciškai ar ekologiškai išaugintų, ir kokių veislių – bus kažkas panašaus, kaip yra cukrinių runkelių auginime.

Perdirbus burokėlius į sulčių koncentratą, gamybos metu atliks pakankamai maistingos burokėlių išspaudos. Kol kiekiai maži, burokėlių išspaudos panaudojamos sliekų auginimui, o ateityje, kai kiekiai išaugs, burokėlių išspaudas siūlys ir gyvulių augintojams.

„Burokėlių išspaudas atiduoti sliekams, galvoju, yra beveik nusikaltimas. Reikia juos atiduoti gyvuliams, nes jiems jie yra kaip delikatesas – maistinga, daug ląstelienos. Dabar kol kas išspaudas paima sliekų augintojai“, – teigė R.Sirtautas.

Lapkričio pabaigoje UAB „Vaiskona“ prasidėjo naujai įdiegtos automatizuotos įrangos bandomasis gamybos laikotarpis. Įranga jau išbandyta, bet, anot vadovo, dar likę derinimo dalykai, kuriuos pristabdė užklupusi žiema, todėl laukiama, kol atšils orai. Kitų metų pradžioje UAB „Vaiskona“ apsilankys verslo partneriai iš Italijos. Kartu baigs derinti įrangą ir paleis gamybą. Iki šiol gamybos bandymams reikėjo nedidelių kiekių žaliavos, todėl sunaudojo augintojų pasiūlytus burokėlių likučius – to pradžiai užteko. Kitais metais bendrovė pradės pirkti burokėlius iš ūkių.

„Idėja perdirbti burokėlius kilo man pačiam, o ją įgyvendinti padėjo italų įmonė. Ji pasamdė subrangovus – lenkus, kad jiems būtų arčiau, taip kažkiek atpigino projektą, nei būtų patys viską darę“, – naujiena dalijosi R.Sirtautas, tikėdamasis, kad 2024 metais gamyba jau ir įsibėgės.

Išbandys ir morkas

Vilkaviškiečiai sulčių koncentratų gamintojai savo sumanymo perdirbti burokėlius realumą pasitikrino ir pasaulinėje parodoje. Jie įsitikino, kad burokėlių sulčių koncentratas sulaukė dėmesio – produktas yra paklausus.

UAB „Vaiskona“ vadovas patikino, kad jie sultis gali išspausti iš labai daug ko. Iki šiol daugiausia spaudė iš obuolių, bet jau turi nusipirkę įrangą ir planuoja kitais metais spausti iš šviežių bei šaldytų uogų. Jeigu rinkoje prigis burokėlių sulčių koncentratas, tai bandys spausti ir morkų sultis. Tada perdirbimui reikės dar daugiau daržovių. Morkų sulčių koncentratą gamins ta pačia įranga, kurią pritaikė burokėliams.

„Įranga, kuri išgarina vandenį iš sulčių, pas mus bendrovėje yra bendra tiek daržovėms, tiek vaisiams, uogoms, tik skiriasi žaliavos paruošimo būdas. Obuoliams jis reikalingas vienoks, o kietoms daržovėms – vėl kitoks. Čia jau ne šiek tiek, o daug iššūkių kyla“, – minėjo perdirbimo bendrovės vadovas.

Jis sakė, kad investicija į naujoves taip pat buvo nemaža – kainavo apie 1,5 mln. eurų. Vien tam, kad būtų galima spausti burokėlius, morkas ir gauti jų sulčių koncentratą. Vilkaviškiečiai perdirbėjai įsitikino, kad technologinė linija tikrai galinga. Tą pripažino ir jų partneriai italai.

Ar pavyks burokėlių sulčių koncentrato įsigyti mūsų šeimininkėms, R.Sirtautas abejoja, nes pagal planus – viskas išvažiuos užsienio rinkai. Tiesa, kaip bus realiame gyvenime, dar nežino.

„Kažkiek gal ir pilstysime vietos rinkai, bet dar nežinau“, – pridūrė jis, pasidžiaugęs, kad gamyboje senų gamybinių linijų nebeliko – jie visus ankstesnius gamybinius įrenginius pilnai atnaujino.

Nauda dviguba

Kitame Lietuvos pakraštyje žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Joniškio aruodas“ apjungė nemažai ūkininkų, kurie Joniškyje įkurtai ŽŪB „Golden Fields“ augina žaliavą – liucerną. Žemdirbiai neneigia, kad nauja gamykla pateisino joniškiečių lūkesčius.

„Ši gamykla nebuvo kurta tik tam, kad ją sukurtum, ji sprendžia tam tikras ūkininkų problemas. Dėl to ji ir buvo sumanyta“, – VL aiškino ŽŪK „Joniškio aruodas“, kuris yra šio verslo partneris, generalinė direktorė Jurita Zubauskienė.

Pasak ŽŪK „Joniškio aruodas“ vadovės, tai buvo kaip priemonė padėti ūkininkams spręsti dėl reikalavimų sėjomainai kylančias problemas. Jos teigimu, liucerna yra ankštinė žolė, kuri gerina dirvožemį, tokiu būdu padeda ūkininkams kovoti ir su piktžolėmis.

„Be to, liucernos auginimas prisideda prie žaliojo kurso nuostatų įgyvendinimo ir tai yra pravartu ūkiams – teisingai susidėlioję sėjomainą, jie gali pretenduoti į platesnį tiesioginių išmokų ratą. Ūkininkams tai yra gera priemonė, leidžianti gerinti dirvožemio struktūrą, ūkininkauti tvariau“, – kalbėjo ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė.

Šiuo metu Joniškio krašto ūkininkai, šio kooperatyvo nariai, liucerną augina 600 ha žemės plotuose. Kitiems metams vėl numatyta liucernos auginimo plėtra.

„Pagrindinis dalykas, dėl ko mums reikėjo šią kultūrą auginti, tai dirvožemio struktūros gerinimas. Yra ir antroji priežastis – sėjomainos galimybės iki šiol buvo skurdžios. Trūko augalų, kurie galėtų būti naudojami sėjomainoje“, – aiškino J.Zubauskienė.

ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė pastebėjo, kad nieko nesiimant, kai skurdi sėjomaina, intensyviai ūkininkaujant dirvožemis būna ne geriausios būklės, dažnai – gan sparčiai prastėja. Tai ūkininkai pastebi pagal gaunamą derlių – šis nuolat menksta. Negana to, keičiantis ūkininkavimo sąlygoms, ne visur ir ne visada bus galima taikyti atsėliavimą.

„Tokios sąlygos ir padiktavo būtinybę kažką daryti, pavyzdžiui, auginti liucerną. Tačiau visuomet reikia galvoti ir apie veiklos rentabilumą – apsimokėjimą. Tad auginti liucerną vien tam, kad augintum – nelabai racionalu. Teko ieškoti, kam ją būtų galima panaudoti. Nes dabar ūkiams už išaugintą liucerną ateina pajamos, kurios padeda sudėlioti geresnį ūkio efektyvumą“, – privalumus vardijo J.Zubauskienė.

Joniškio gamykloje ūkiuose išauginti žalieji pašarai išdžiovinami ir presuojami. Ateityje numatytas ir kitas perdirbimo būdas – granuliavimas. Viskas, ką pagamina iš lietuviškos žaliavos, iškeliauja svetur – joniškiečiai dirba eksportui.

ŽŪK „Joniškio aruodas“ viešai skelbia, kad juos domina žoliniai pašarai – superka kukurūzų, įvairių žolių mišinių, dobilų, liucernos silosą, taip pat sausą lauko šieną. Esant poreikiui, gali padėti nupjauti, sugrėbti, supresuoti žolę ir nuvežti. ŽŪK „Joniškio aruodas“ kviečia ūkininkus auginti pardavimui liucerną ir mišinius su liucerna.

Domina ir suvalkiečius

Praėjusią vasarą pasirodė pranešimų, jog išimtinę tiekimo sutartį su viena didžiausių pašarų tiekėjų pasaulyje „Al Dahra Group“ pasirašiusi ŽŪB „Golden Fields“ vertina galimybę Lietuvoje statyti ir antrą gamyklą. Tokius svarstymus patvirtino bendrovės generalinis direktorius Mahmoudas Ahmedas.

Naują verslą teigiamai vertindamas ŽŪK „Joniškio aruodas“ valdybos pirmininkas Alvydas Vizbickas VL sakė, kad yra visokių ateities planų, tarp kurių – ir užmojai plėstis į kitus šalies regionus. Tačiau ar taip bus – kol kas kalbėti dar labai anksti.

„Aš pats esu ūkininkas ir gerai žinau situaciją, besiklostančią su pievomis, kurių vis daugiau lieka nenušienautų ir nenuganytų. Šioje gamykloje išdžioviname, surišame į ryšulius ir išvežame į užsienį ne tik liucerną, bet ir kukurūzus, žolę, silosą, šieną, šiaudus“, – aiškino ŽŪK „Joniškio aruodas“ valdybos pirmininkas.

Joniškio įmonės savininkų planuojama plėtra Lietuvoje suinteresuoti ir Vilkaviškio krašto žemdirbiai. Gyvulių ūkiuose labai sumažėjo, todėl pievų nebus kam panaudoti, o jas privalės deklaruoti. Ne visur galės suarti. O ŽŪB „Golden Fields“ ateityje planuoja supirkti ir sausą šieną.

„Kalbama, kad panašų fabriką, koks jau dirba Joniškyje, žada statyti pas mus Pilviškiuose. Tokios paskirties įmonė Joniškyje – kol kas vienintelė Lietuvoje. Būtų gerai, kad tos kalbos virstų realybe“, – VL kalbėjo vienas Vilkaviškio rajono ūkininkas. Jis neslėpė, jog pasvarsto, kaip būtų, jei nutartų parduoti gyvulius, kam tuomet galėtų panaudoti pievas, kurių arti negalės.

Tokių svarstančiųjų Vilkaviškio rajone yra ir daugiau, nes per pieno krizę sunaikino mažesnius pienininkystės ūkelius, kurių nemaža dalis dabar užsiima mėsinių galvijų auginimu, tačiau ir ši veikla tampa mažai rentabili. Todėl jie mielai bendradarbiautų su žolės perdirbėjais, jei tik tokių Suvalkijoje atsirastų.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas VL pripažino, jog kol kas apie įmonės, kuri apdorotų žolę, kūrimąsi rajone negirdėjęs, nes niekas dėl to į savivaldybės administraciją dar nėra kreipęsis. Tačiau jei toks sumanymas būtų – vargu ar prieštarautų.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2023-12-22

Informuojame, kad paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2023 m. spalio mėnesio bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, perkantį žalią pieną iš pieno gamintojų, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes. Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2023 m. spalio mėnesio bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.

Šaltinis: vic.lt, 2023-12-21

Anot MMO, nuo rugpjūčio, kuomet pradėjo augti žaliavinio pieno kaina Lietuvoje, ji padidėjo 23,9 proc.

Pasak E. Simonio, pienas Lietuvoje brango kur kas sparčiau nei ES vidurkis, o mūsų šalies stambiesiems tiekėjams mokama kaina susilygino ir viršijo europinį vidurkį.

Stambiems pieno gamintojams Lietuvoje už natūralų pieną perdirbėjai lapkritį mokėjo vidutiniškai 45,89 centus už kilogramą, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

„Pieno kainos Lietuvoje svyruoja smarkiau nei kitose ES šalyse, kadangi turime vyraujančius smulkius ūkius. Pagrindinėse ES pieno pramonės šalyse kainos yra pastovesnės dėl stambiųjų ūkių koncentracijos“, – pranešime sakė E. Simonis.

Jis pridūrė, kad kai kurie stambieji pieno ūkiai Lietuvoje šį lapkritį gavo didesnes kainas, nei ūkiai Vokietijoje, Airijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ar Olandijoje.

Vidutinė žaliavinio pieno kaina Bendrijoje šį spalį išaugo 1,8 proc., iki 44,22 centų už kilogramą, rodo MMO duomenys.

Šių metų spalį Lietuvoje pieno buvo supirkta 5,7 proc., o lapkritį – 4,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-12-22

Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos „Leader“ ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė Seimo komitetuose yra sakiusi, kad trumpoji tiekimo grandinė būtų didelė paspirtis ūkininkams, kurie ketina ir nori tiekti produkciją viešųjų paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Nauja tvarka bus taikoma tik labai mažiems, mažiems ir vidutiniams gamintojams – ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams. Jie maisto produktus galėtų tiekti tiesiogiai arba per vieną tarpininką, o įmonės ar įstaigos juos pirktų supaprastintai ar neskelbiamų derybų būdu.

Pataisomis siekiama užkirsti kelią pirkimuose dalyvauti didelėms įmonėms, importuotojams ir prekybos tinklams.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 metais paskelbta analizė atskleidė, kad maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje dominuoja didieji tiekėjai, o sutarčių su bendrijomis, kooperatyvais, ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis vertė siekia vos apie 2 proc. visų tokių pirkimų vertės.

Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2023-12-21