Žemės ūkio naujienos: 2023-12-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkui nesvetimi viso kaimo žmonių rūpesčiai
Vilkaviškio rajono ūkininkui Remigijui Alavočiui darbus ūkyje tenka derinti su Bačkiškių kaimo seniūnaičio pareigomis. Vyras gyvena tame pačiame kaime, tad jam artimos ir ūkininkų problemos, ir bendruomenės žmonių rūpesčiai, kurių netrūksta. Savame ūkyje Bačkiškių kaime R.Alavočius plėtoja mišrų ūkį. Didžiąją jo dalį sudaro augalininkystė, o mažąją – gyvulininkystė, kuri šiemet šeimininkui kelia didžiausią rūpestį.
Ūkininkauti savarankiškai Remigijus pradėjo 2008 metais. Jis nesigaili pasukęs į žemės ūkį, nes žemdirbystės pradmenis gavo tėčio Zeniaus Alavočiaus ūkyje. Šiemet Remigijus deklaravo apie 240 ha žemės. Dirbamoje žemėje augino kviečius ir rapsus.
Skaičiuodamas grūdinių kultūrų derliaus rezultatus, ūkininkas teigė, kad metai buvo vidutiniai – nei geri, nei blogi. Kviečių derliui labai didelę įtaką turėjo sausra – jis kuklesnis, bet rapsų derliui gamta nepakenkė – rapsų prikūlė daugiau nei 4,5 t/ha.
R.Alavočiaus pastebėjimu, šiemet ir žemesnio balo žemėse Bačkiškių krašte, ir net Dzūkijos žemėse, kur daugiau vyrauja priešsmėliai, smėlis, rapsai užderėjo gerai. Bet kviečiai, augę priesmėliuose, nuo sausros nukentėjo. Tokių priesmėlingų vietų buvo ir R.Alavočiaus ūkio kviečių laukuose.
Remigijaus ūkyje vietos pakanka ir galvijams auginti, nes dalį žemės sudaro pievos. Jaunas vyras jas panaudoja pagal paskirtį – užsiima galvijininkyste. Ši sritis jam nesvetima – myli gyvulius. Tačiau neneigia, kad gyvulininkystė dabar norimos grąžos neneša.
Gruodžio mėnesį Remigijaus ūkio bandoje kartu su veršeliais augo apie 40 mėsinių galovėjų veislės galvijų. Pasak ūkininko, jau metas dalį išaugintų galvijų parduoti, bet rinkoje vyrauja chaosas – galvijienos supirkimo kainos smukusios žemyn.
„Galvijų auginimo perspektyva pamažu gęsta. Turiu artimiausiu metu parduoti užaugintus gyvulius, bet dar esu priverstas laukti man palankesnės kainos“, – susirūpinęs kalbėjo mėsinių galvijų augintojas.
Tokia situacija gali būti ir kituose galvijų augintojų ūkiuose. Šiemet Lietuvoje susiklostė taip, kad mažesni pienininkystės ūkiai nyko ir išpardavė gyvulius mėsai. Be to, mėsinių galvijų augintojai rudenį, nenorėdami iš laukų parginti galvijų į tvartus, juos irgi stengėsi parduoti. Susidarius rinkoje didelei galvijų pasiūlai, supirkimo kainos krito.
„Šiemet – labai prastai. Galvoju dar dvejus metus auginti galvijus, nes esu prisiėmęs įsipareigojimų. Po to, ar tęsti galvijų auginimą, ar ne, reikės jau rimtai svarstyti“, – teigė Remigijus.
Pašarų teko pirkti
Ūkininkas pripažino, kad šiemet dėl sausringos vasaros pašarų žiemos periodui iš savo pievų tiek, kiek reikėtų, nesusirinko – teko galvijams jų pirkti. Paprastai šieną ir šienainį pats gamindavosi, o šiemet pirko ne tik kukurūzų siloso ritinius, bet ir šienainio. Dar ir savo pagaminto šienainio kažkiek turi, bet jo nebūtų užtekę – tuo ir nedėkingi metai gyvulių augintojui.
„Vienu metu buvo labai žema galvijų supirkimo kaina, o pašarų kaina, jeigu pirkti reikia, gana didelė. Nežinia, kiek supirkėjai mokės ir žiemą – pagal paskutines tendencijas lyg ir turėtų kainos kilti, bet matysime, kaip bus. Prieš Naujuosius daugelis augintojų galvijus jau būna pardavę, tai ir supirkimo kainos kiek pakyla. Dažnai jos kyla dar ir metų pradžioje. Bet ar taip bus ir šią žiemą – neaišku“, – situaciją analizavo ūkininkas, neslėpdamas, jog investavus į pašarus, turįs ir nors kiek uždirbti.
VL pašnekovo teigimu, kai šiemet padėtis ir mėsinėje gyvulininkystėje tokia katastrofiška, vis dažniau pagalvoja, kad pasilikus tik augalininkystės kryptį būtų lengviau, nes jau ir dabar ji sudaro ūkio pagrindą. Bet tuomet dalį pievų galėtų suarti ir nežinia, kokį poveikį ūkiui turėtų toks žingsnis.
Vilkaviškio krašte populiarios kultūros – cukrinių runkelių – Remigijus dar neaugina, bet prie jų jam yra tekę dirbti tėčio Z.Alavočiaus ūkyje. Jų atsisakė, kai buvo labai sumažinta supirkimo kaina ir jų tiesiog neapsimokėjo auginti. Be to, ūkyje turėta cukrinių runkelių priežiūros technika jau buvo morališkai pasenusi, o investuoti į ją – neapsimokėjo. Dabar situacija jau kiek kitokia, tačiau ar grįš prie šios kultūros auginimo, parodys laikas.
Sodyboje dar kuriasi
Jeigu atsisakytų gyvulininkystės, Remigijui būtų paprasčiau, turėtų daugiau laisvo laiko, nes nereikėtų rūpintis galvijais, pašarų ruošimu žiemai. Galėtų daugiau darbų pasidaryti ir prie namų – tobulinti vis labiau gražėjančios sodybos aplinką. Jau ir dabar ši sodyba traukia praeivių žvilgsnius.
Kai ūkininkas nusipirko apleistą sklypą, jame iš buvusio statinio jau buvo likę tik griuvėsiai. Pasiruošimo darbus atliko pats savomis rankomis. Nugriovė, išvalė sklypą ir pradėjo kurtis „nuo nulio“. Kai atėjo laikas statyti namą, pasak šeimininko, buvo itin atsakingi darbai, tad juos patikėjo statybininkams, nes reikėjo labai daug laiko ir žinių.
Šeimininkas iš anksto žinojo, ko nori, žvalgėsi gerų pavyzdžių, bet vėliau sodybos veidą kūrė pagal save. Dabar sako, kad namus susikūrė tokius, kokių norėjo, bet pagal susikurtą vaizdą dar turi ir ką ir toliau veikti.
Visi tiesia pagalbos ranką
Kai atlieka laiko nuo ūkiškų darbų, Remigijus jį skiria visuomeninėms seniūnaičio pareigoms –tarpininkauja tarp Bačkiškių kaimo žmonių ir Keturvalakių seniūno. Bačkiškių kaimo seniūnaičiu jis dirba antrą kadenciją. Jų kaimo gyvenvietėje gyvena apie 250 gyventojų. Jam nesvetimi ūkininkų ir kaimo žmonių reikalai. Savo veiklos teritorijoje Remigijus priskaičiuoja apie dešimtį vidutinio dydžio ūkių.
Tačiau Remigijus pastebi ir pokyčių – ūkių, kuriuose žmonės ūkiškai gyvendami valdė po 3 ha, augino karvę, porą kiaulių, jau beveik nebelikę. Sumažėjo ir tokių ūkininkų, kurie anksčiau laikydavo 4–5 karves ir parduodavo pieną supirkėjams. Yra vos keletas, kurie dar melžia po kelias karves ir iš pieno patys spaudžia sūrius, patys juos veža į turgų.
„Taip kaimo žmonės ir verčiasi. Atsisakę tokių ūkių dažniausiai pasirinkę darbus miestuose. Labai patogu nuvažiuoti į Marijampolę ir Vilkaviškį. Kas turi nuosavus automobilius, tai labai patogu, bet ir pro patį kaimą pravažiuoja maršrutinis autobusas. Žinoma, kai kuriems važiuojantiems viešuoju transportu dar tenka paėjėti pėsčiomis iki pagrindinio kelio“, – pasakojo Bačkiškių kaimo seniūnaitis.
Remigijus VL pasakojo, kad vietos ūkininkai vienijasi, kai tenka prižiūrėti vietinės reikšmės kelius. Jo teigimu, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija Keturvalakių seniūnijai skirdavo lėšų, už jas seniūnija nupirkdavo žvyro, o vietos ūkininkai kooperuodavosi ir išpirktą žvyrą išvežiodavo ant seniūnijos kelių. Taip bendromis jėgomis pasigerino vietinės reikšmės kelių būklę.
„Kai seniūnija nuperka žvyrą, mums, ūkininkams, belieka jį tik parvežti ir supilti, o seniūnijos pasamdytas greideris sulygina ir taip kelias tampa patogesnis. Tokių darbų dar likę ir kitiems metams. Viena kelio atkarpa, kurią patobulinome, sujungia Bardauskų ir Mockabūdžių kaimus, nes kai būdavo šlapia, lydavo, lengvuoju automobiliu tekdavo sukti nemažą ratą aplinkui. Dviejų kilometrų atkarpą nužvyravome, tai dabar visi galime važiuoti tiesiai ir žmonėms labai patogu“, – džiaugėsi seniūnaitis.
Krašto ūkininkai vienijasi ir žiemą, kai užpusto kelius. Pasitelkia savo techniką, pajėgas ir patys prisižiūri, kad keliai būtų išvažiuojami.
Prisideda kuo gali
Seniūnaičio pareigos – visuomeninės, todėl nėra apmokama už darbą. Numatyta skirti kompensaciją už kelionėms pirktus degalus, tačiau R.Alavočius kol kas tuo nesinaudojo. Sako, kad mažai tenka važinėti, nes kaimas nedidelis – viskas vietoje, bendrauja vieni per kitus, susiskambina, pasitelkia socialinius tinklus.
Anot Remigijaus, jam nėra sunku ūkininkavimą suderinti su seniūnaičio veikla, nes jam, kaip seniūnaičiui, darbo nėra labai daug. Kai atsiranda kokia problema, kurią reikia spręsti, kažkur patalkinti, tai iš anksto derina darbus, susidėlioja savo laiką ūkyje ir viską laiku padaro. Paskui kurį laiką būna laisvas – tik ūkininkauja.
Kaimo bendruomenė rengia ir įgyvendina projektus, tvarko viešąsias erdves. Kai Bačkiškių kaime įrenginėjo tinklinio aikštelę, seniūnaitis savo technika nuvažiavęs nukasė gruntą, paruošė vietą. Kai šiame kaime sugedo gatvių apšvietimas – tamsiuoju paros metu nedegė lempos, Remigijus gyventojų prašymą perdavė seniūnui. „Esu toks tarpininkas tarp žmonių ir seniūno“, – sakė jis.
Šis kaimas dar neturėjo savo kryžiaus, tad šiemet rudeniop Bačkiškius papuošė nematerialiojo paveldo vertybė – medinis kryžius. Tuo rūpinosi Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkė Aušra Mickevičienė, parašiusi projektą ir gavusi finansavimą. Kryžių sukūrė iš Vilkaviškio kilęs nagingas tautodailininkas, medžio skulptorius Algimantas Sakalauskas, o seniūnaičio Remigijaus rankų prireikė šį kryžių pastatant.
Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2023-12-20
Patvirtintos Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje projektinės idėjos
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetas patvirtino Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektines idėjas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ įgyvendinimo taisykles. EIP projektines idėjas, pagal kurias galima teikti EIP projektų įgyvendinimo planus, galite rasti čia.
EIP veiklos grupės, kurių projektinėms idėjoms pritarta, nuo 2024 m. sausio 15 d. iki vasario 9 d. bus kviečiamos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM teikti EIP projekto įgyvendinimo planus.
Pagal ŽŪM inicijuotas EIP projektines idėjas EIP projekto įgyvendinimo planus gali teikti bet kuri EIP veiklos grupė, atitinkanti taisyklėse numatytus reikalavimus ir sąlygas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-19
Padidinta parama bearimėms technologijoms įsigyti
Norintys įsigyti tiesiogines ar juostines sėjamąsias nuo sausio 3 d. bus kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. Už įsigytą vieną sėjamąją didžiausia kompensacinė suma padidinama nuo 40 tūkst. eurų iki 80 tūkst. eurų, išlaikomas 40 proc. paramos intensyvumas. Paraiškas priims Aplinkos projektų valdymo agentūra, daugiau informacijos yra čia.
Primename, kad naudojantys bearimę technologiją ir deklaravę ją pasėlių deklaravimo metu 2024 m. galės papildomai gauti 66 eurų arba 20 eurų (priklausomai nuo naudojamos technologijos) priemoką už žemės ūkio augalų pasėlius pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje veiklą Neariamosios, tausojamosios žemdirbystės technologijos“.
Visos Europos Sąjungos Modernizavimo fondo priemonės, įskaitant ir bearimių technologijų skatinimo priemonę, yra skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti. Kompensacinių išmokų, kurios yra skiriamos investicijoms į bearimės žemdirbystės plėtojimą, tikslas yra paskatinti taikyti žemės ūkio augalų auginimą bearimiu būdu, kuris tiesiogiai užtikrina energijos sąnaudų mažinimą ir prisideda prie dirvožemio kokybės gerinimo. Investicinė priemonė turi aiškiai nustatytą pasiekimo rodiklį – sutaupyti 40 litrų degalų, skaičiuojant vienam hektarui pasėlių.
Bearimės technologijos, pvz. tiesioginė sėja, mažina ūkininkavimo sąnaudas, kadangi nebevykdant dirvos arimo, vienu technologiniu važiavimu atliekami keli darbai: sėklos guolio paruošimas, sėklų įsėjimas ir trąšų įterpimas. Įgudus taikyti tiesioginės sėjos technologiją, pasiekiamas įprastas pasėlių derlingumas ir sutaupoma apie 30-40 proc. įprastoje gamyboje naudojamų išteklių (degalų, mineralinių trąšų bei augalų apsaugos produktų), kartu prisidedama prie paviršinių vandens telkinių taršos mažinimo, pagerinamos dirvožemyje sąlygos biologinei įvairovei, sumažinamos ŠESD emisijos ir darbų apimtys.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, iki 2023 m. rugsėjo pabaigos buvo pateiktos 105 paraiškos paramai gauti už beveik 4 mln. Eur.Daugiausia paraiškų pateikė Kėdainių raj. ūkininkai-įsigytos 6 sėjamosios – ir Biržų, Marijampolės, Mažeikių, Skuodo, Vilkaviškio rajonų žemdirbiai – įsigyta po 5 sėjamąsias kiekviename minėtame rajone. Šiuo metu jau išmokėtas finansavimas 34 pareiškėjams, dar 48 pareiškėjams finansavimas jau yra skirtas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-20
Ministerija antrą kartą Europos Komisijos prašo pakeisti Lietuvos žemės ūkio strateginį planą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pateikė Europos Komisijai (EK) papildomą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimą. Daugiausia siūlomų pakeitimų susiję su žaliosios architektūros tobulinimu. Prašymas pakeisti planą teikiamas antrą kartą, nes pirmaisiais jo įgyvendinimo metais Lietuvos žemės ūkio sektorius susidūrė su įvairiais neplanuotais iššūkiais: Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmėmis, sudėtinga pieno rinkos situacija, nepalankiomis žemės ūkio vystymui klimato sąlygomis, pranešė ministerija.
Pakeitimai susiję su daugiamečių pievų atkūrimo poreikiu, kraštovaizdžio elementų populiarinimu, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos gamybinių veiklų. Siūlomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų pakeitimai.
Įvertinus šių metų pasėlių deklaravimo rezultatus, keičiamos ekologinių sistemų įgyvendinimo sąlygos.
Siekiant skatinti ekologinį ūkininkavimą, siūloma leisti ekologiškai ūkininkaujantiems dalyvauti visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose. Taip pat numatoma apie 15–16 proc. didinti visų ekologinių kompensacinių išmokų dydžius.
Įvertinus daugiamečių pievų atkūrimo poreikį, planą siūloma papildyti nauja ekologine sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuri būtų skirta daugiamečių pievų įkūrimui ir jų atnaujinimui bei priežiūrai.
Ekoschemose, kuriose dalyvaujant nustatytas ūkinių gyvūnų ganymas, siūloma sumažinti ganymo intensyvumo reikalavimą, taip sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą ir siekiant išlaikyti kuo didesnius daugiamečių pievų plotus.
Taip pat apie 20 proc. didinamos kompensacinės išmokos naujai įkuriamiems žoliniams kraštovaizdžio elementams.
Be to, nuo 2024 metų siūloma nustatyti didžiausias planuojamas kompensacines išmokas visoms ekologinėms sistemoms, kad ateityje būtų išvengta nepanaudotų lėšų.
Siūloma, kad pareiškėjai laikytųsi minimalios augalų kaitos reikalavimo bent 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote, tai reiškia, kad tas pats pasėlis negalėtų būti auginamas ilgiau nei vieneri metai tame pačiame lauko plote.
ŽŪM siūlomus pakeitimus EK turėtų įvertinti ir dėl jų priimti sprendimą ne vėliau kaip per tris mėnesius.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-12-18
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
