Žemės ūkio naujienos: 2024-01-24

Sunkiojo ūkininkų technika – traktoriai ir miškavežiai Vilnių užplūdo dar pirmadienį. Jie išrikiuoti dviem eilėmis visame Gedimino prospekte nuo Seimo iki Katedros. Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai skaičiavo, kad čia bei prospekto prieigose buvo apie 1300 sunkiosios technikos vienetų.

Akciją ketinama tęsti ir ketvirtadienį, o iš Vilniaus su sunkiąja technika pajudėti penktadienio rytą.

Protesto organizatoriai prieš Vyriausybę pastatė sceną, ant jos kabo du plakatai su užrašais „MES SAKOME GANA“ ir „Žemės ūkio rūmai nėra šios akcijos organizatorius“, taip pabrėžiant, jog akciją rengia Lietuvos žemės ūkio taryba.

Protesto akcijoje dalyvaujantys žmonės rankose laiko plakatus su užrašais „LIETUVA, TAVO KAIMAS MIRŠTA“, „Reikalaujame išspręsti pieno krizę“, „NĖRA ŪKININKŲ, NĖRA MAISTO, NĖRA LIETUVOS“.

Ūkininkas Vytas iš Ukmergės rajono pažymėjo, kad čia atvyko dėl valdžios daromų nesąmonių bei teigė besiskundžiantis dideliu biurokratizmu.

„Valdžia daug nesąmonių daro, susišnekėti neįmanoma, neklauso, vienu žodžiu daug reikalų. Kiek dokumentų tvarkyti, purškimai, pastoviai reikia sėdėti prie popierių. Jei nori tvarkingai viską daryti, tai reikia papildomo žmogaus“, – skundėsi proteste dalyvaujantis ūkininkas.

Tuo tarpu proteste dalyvaujantis ūkininkas Povilas iš Rokiškio rajono LRT.lt teigė, kad dėl dabartinės žemės ūkio vykdomos politikos nuotaikos yra prastos.

„Kaip čia pasakius, nuotaikos nekokios, dėl to čia ir susirinkome“, – sakė jis.

„Pagrindinės problemos – kuras, dujos. Aš grūdininkas esu, pienininkams dar sunkiau“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Gedimino prospekte kalbinti miestiečiai apie ūkininkų protestą turėjo kiek kitokią nuomonę

„Mano nuomonė apie protestą būtų dvejopa. Šiandieninėje situacijoje, manyčiau, to nereikėtų. Kelti klausimus galima ir kitais būdais. Pokalbių, susitikimų metu kompromisas visada yra galimas“, – teigė Vilniuje kalbinta moteris.

Ji teigė pasigendanti konkretumo iš ūkininkų bei atkreipė dėmesį, kad Gedimino prospekte sunkioji technika gali apgadinti grindinį. Vis dėlto, moteris sakė gerbianti ūkininkus, tačiau sutinkanti, kad ne visų jų reikalavimai yra pagrįsti.

„Gerbiu ūkininkus, nes jie mus aprūpina maistu. Tačiau esu pati susidūrusi su situacija, kada, buvo žalias dyzelinas pardavinėjamas už ūkio ribų“, – kalbėjo prie Vyriausybės sutikta moteris.

Pasižvalgyti į protestą atvykęs Saulius negailėjo kritikos ūkininkams, o pačią akciją pavadino „cirku“.

„Jie reikalauja pigesnio žalio kuro. Tačiau yra daug verslų, kurie atlieka su transportu susijusias paslaugas, bet jiems žalio kuro niekas neduoda, nors jie lygiai tokie patys rinkos dalyviai. Kodėl ūkininkai turi turėti išskirtines teises?“ – retoriškai klausė vyras.

6 reikalavimai

Ūkininkai į Vilnių suvažiavo keldami šešis reikalavimus valdžiai. Pirmiausia siekiama, kad būtų išspręsta daugiamečių pievų problema. Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti arba daugiau nei penkerius metus neariami sklypai. Jeigu tokių pievų ir bendro žemės ūkio plotų santykis sumažėja daugiau nei 5 proc., Nacionalinė mokėjimo agentūra įpareigoja ūkininkus jas atkurti.

Ūkininkų reikalavimai

• Stabdyti rusiškų grūdų tranzitą;

• Spręsti daugiamečių pievų problemą;

• Spręsti pieno supirkimo kainų problemas;

• Grąžinti žymėto kuro naudojimo taisykles;

• Mažinti naftos dujų akcizą;

• Saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita.

Kitas tikslas – sprendžiama ūkininkų pieno krizė. Teigiama, kad būtina užtikrinti, jog pieno superkamoji kaina nebūtų mažesnė už savikainą. Smarkiai kritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms, dar pernai visoje Lietuvoje vyko ūkininkų protestų akcijos.

Dar viena ūkininkų keliama problema – sumažinti šiais metais padidintą akcizą naftos dujų naudotojams. Akcizas šiuo metu siekia siekiantį 304,1 euro/tonai. Tai padidino dujų balionų kainą – 50 litrų balionas pabrango maždaug 8 eurais.

Taip pat keliamas tikslas, kad vandens telkinių, saugotinų teritorijų zonos būtų plečiamos tuomet, jei ūkininkams bus suteiktos kompensacijos.

Ūkininkams svarbu, kad būtų pakeistos žymėto dyzelino naudojimo taisyklės, nes nuo šių metų įsigaliojo apribojimas, kad žymėti degalai nebūtų naudojamas lengvuosiuose, krovininiuose automobiliuose, o tik žemės ūkio technikai.

Šeštasis ūkininkų keliamas tikslas – kad būtų stabdomas rusiškos kilmės grūdų eksportas per Lietuvą. Kadangi Europos Sąjungos sankcijos maisto produktams iš Rusijos nėra taikomos, dalis ūkininkų tvirtina, kad tai mažina jų eksportuojamos produkcijos kainas.

Vyriausybė imsis pokyčių

Trečiadienį Vyriausybės komunikacijos departamentas išplatino pranešimą, kad Vyriausybės vykdomi ir numatyti darbai bei terminai žemės ūkio problemų sprendimams yra rasti.

Atsižvelgdama į Lietuvos ūkininkų išsakomas problemas bei sausio pradžioje įvykusį Ministrės Pirmininkės susitikimą su Lietuvos žemės ūkio taryba ir jame pasiektą sutarimą, Vyriausybė jau anksčiau yra numačiusi ir toliau sieks:

• Tariantis su Europos Komisija, toliau spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams. Sausio 23 d. įvykusiame Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir ES žemės ūkio komisaro Janusz Wojciechowski susitikime sutarta, kad EK skubos tvarka paržiūrės deleguotąjį reglamentą GAAB1 dėl daugiamečių pievų ir pateiks galimus sprendimus iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios.

• Pateikti Seimui derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, Vyriausybės siūlomą įtraukti į pavasario sesijos darbotvarkę, taip reaguojant į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų ir akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras. Akcizų įstatymo projektas paskelbtas derinti sausio 22 d. Įstatymo pakeitime siūloma grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje naudojamose transporto priemonėse, jame taip pat siūloma sumažinti naftos dujų akcizą;

• Iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus su gamtos apsauga susijusių reikalavimų įgyvendinime, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo;

• Aplinkos ministerijai įvertinus socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, patvirtinti aktualius pakeitimus iki vasario 1 d.;

• Įvertinus kaimyninėse Baltijos valstybėse vykstančio rusiškų grūdų (ES nesankcionuojama prekė) tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms.

Šaltinis: Robertas Macius, Jonas Deveikis, lrt.lt, 2024-01-24

Į sostinę atvykę ūkininkai siekia atkreipti dėmesį į tokias problemas kaip daugiamečių pievų atstatymo tvarka, kuro akcizo didinimas, saugomų teritorijų plėtra.

Kiek anksčiau antradienį K. Navickas LRT RADIJUI teigė suprantantis, su kokiomis problemomis susiduria ūkininkai, ir tikino ėmęsis veiksmų ištaisyti padarytas klaidas. Tai esą susiję su akcizu suskystintoms naftos dujoms ir žaliuoju kuru. Visgi, anot ministro, konkrečių rezultatų ūkininkams dar reikės šiek tiek palaukti.

Kalbėsis su EK

K. Navickas pirmadienį lankosi Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje. LRT paklaustas, kaip vertiną jau ne pirmą kartą protestuojančių ūkininkų pasipiktinimą, K. Navickas atsakė, kad pirmiausia jiems patiems vertėtų į situaciją „pasižiūrėti savikritiškai“.

„Didžiąją dalį reikalavimų modernūs ūkininkai jau ir dabar atliepia ir atliepdavo iki pasikeitusio reglamentavimo. Reikia nepamiršti, kad, jeigu jau kyla bėdos (bėdos sakau kabutėse) dėl europinių reikalavimų, reikia nepamiršti, kad tie reikalavimai yra taip pat papildomi ir pinigine nauda.

Mes, matyt, iš savo politikos formavimo šitą balansą suradome ir surandame, net ir daugiamečių pievų ir ganyklų sprendimus siūlome neperskirstant biudžeto nuo kitų gamybinių priemonių. Balanso ieškojimas, matyt, ir yra esminė vertybe šioje žemės ūkio politikoje“, – komentavo K. Navickas.

„Tokio liūdesiui pagrindo tikrai, manau, kad būtų galima turėti ir mažiau“, – pridūrė ministras.

Daugiausiai akcentuodamas dyzelino ir suskystintų naftos dujų akcizų aspektus, K. Navickas tvirtino, kad dėl kitų klausimų su ūkininkais taip pat ir toliau bus kalbamasi.

„Žinoma, kalbėsimės. Mano kompetencijos sąraše vienas iš aktualiausių klausimų yra daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimas. <…> Kalbamės su Europos Komisija (EK), šiandien turiu susitikimą su komisaru. <…> Labai tikiuosi, kad kokią nors išeitį galėsime rasti“, – pažymėjo ministras.

Protestas vyks iki penktadienio

LRT.lt primena, kad ūkininkų protestas vyks sausio 23–26 dienomis. Antradienį planuojama suvaryti visą žemės ūkio techniką į Gedimino prospektą. Oficialus renginys prasidės trečiadienį ir tęsis iki penktadienio ryto.

Sostinės Gedimino prospekte numatomi eismo ribojimai. Bus draudžiamas transporto priemonių, išskyrus gyventojų, aptarnaujantį ir viešąjį transportą, eismas nurodytose Gedimino pr. dalyse.

Transporto priemonių kolonos rikiuosis netoli Avižienių, taip pat kelyje į Vilnių nuo Trakų rajono. Dar viena vieta numatyta prie Molėtų plento. Kolonos bus lydimos policijos.

Manoma, kad technikos skaičius gali viršyti 500. Pačių protestuojančiųjų skaičius gali siekti 5 tūkst. Galutinis skaičius kol kas dar nežinomas.

Per protestą dirbs daugiau policijos pajėgų, bus pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos pajėgos.

Šaltinis: Gabrielė Sagaitytė, lrt.lt, 2024-01-23

Tik per kiek daugiau nei dvi savaites visos šiuo paraiškų teikimo laikotarpiu pateiktos 484 ūkininkų, jaunųjų ūkininkų ir kitų žemės valdytojų paraiškos buvo įvertintos pagal atitiktį atrankos kriterijams, pritaikius juos mažėjančios svarbos tvarka (atrankos kriterijus galima rasti šiame straipsnyje).

Primintina, jog bendra prašoma pareiškėjų paramos suma yra 726 tūkst. Eur (jei būtų naudojama maksimali vienam pareiškėjui skirta paramos suma), tuo tarpu paramos priemonei 2023–2025 metams skirta paramos suma sudaro 426 tūkst. Eur. Taigi sudarius paraiškų pirmumo eilę paaiškėjo, kuriems pareiškėjams galės būti skirta parama.

Jau žinoma, kad paramos visiškai pakanka 127 paraiškoms, kurioms galės būti skirta 190,5 tūkst. Eur. Paramos lėšų iš dalies pakanka 169 paraiškoms – dėl papildomo finansavimo šioms paraiškoms NMA jau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims sprendimą dėl šių lėšų skyrimo ar neskyrimo. Žinotina, kad, jei nebus skirta papildomų lėšų priemonės veiklos sričiai finansuoti, ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams, kurie atitiko tą patį atrankos kriterijų, pagal kurį nepakanka lėšų, pirmenybė teikiama tiems, kurių žemės ūkio naudmenų plotas yra didesnis, vertinant pagal paskutinės patvirtintos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos duomenis.

Likusioms 188 paraiškoms paramos lėšų nepakako.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-01-23

Dar šiemet sausio pradžioje protestavusių žemdirbių atstovas, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas tuomet sakė, kad dialogas su centrine valdžia vyksta, susitiko jis ir su premjere Ingrida Šimonyte.

Visgi, kaip LRT RADIJUI aiškina I. Hofmanas, protestuoti toliau jį paskatino patys žemdirbiai, kurių išgirsti pažadai netenkino.

„Dialogas vyksta, mes matome dedamus žingsnius link bendradarbiavimo, bet toks buvo žemdirbių bendruomenės sprendimas. Žemdirbiams netiko tie pažadai, kuriuos mes išgirdome, ir tiesiog žemdirbių bendruomenė išstūmė savo organizacijas ir privertė imtis koordinavimo ir organizavimo akcijų vykdant jų valią“, – tvirtina Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas.

„Ūkininkai nori matyti jau kažkokį realų rezultatą. Įtampa žemdirbių bendruomenėje yra didelė – pagalvokite, žmonės net iš Skuodo, iš tolimiausio rajono, tiek kilometrų pasiryžta važiuoti su traktoriais. Vadinasi, problemų tikrai yra, jiems skauda“, – priduria I. Hofmanas.

Žemės ūkio ministras K. Navickas savo ruožtu teigia suprantantis, su kokiomis problemomis susiduria ūkininkai, ir teigia ėmęsis veiksmų ištaisyti padarytas klaidas. Tai esą susiję su akcizu suskystintoms naftos dujoms bei žaliuoju kuru.

„Mūsų Vyriausybės politinės kultūros dalis yra pripažinti ir ištaisyti klaidas. Tai įvyko labai greitai po susitikimo, jau vakar (pirmadienį – LRT.lt) buvo paskelbti teisės aktų projektai Teisės aktų registre dėl žaliojo dyzelio tvarkos sugrąžinimo, tokios, kokia buvo, taip pat akcizo naftos dujoms tarifo sumažinimo iki 41 euro“, – LRT RADIJUI teigia ministras.

Visgi, pažymi K. Navickas, konkrečių rezultatų ūkininkams dar reikės šiek tiek palaukti.

„Konkretus rezultatas bus, kai Seimas pradės dirbti dėl įstatymų pakeitimo. Dabar vis tiek turi būti visos derinimo procedūros išlaikytos. (…) Yra dalykų, kuriuos dar reikia spręsti lygiagrečiai – kalbame apie natūralių pievų ir ganyklų sprendimus.

(…) O kalbant apie daugiamečių pievų ir ganyklų klausimą, kuris yra, matyt, pats karščiausias, (…) šiandien (antradienį – LRT.lt) 17 val. Lietuvos laiku turiu susitikimą su eurokomisaru“, – sako žemės ūkio ministras.

„Visi esame tame pačiame kelyje ieškoti sprendimų. Žinoma, tiek ir Europos Komisiją, tiek ir mus riboja teisės aktai, bet manau, kad bendromis pastangomis kažkokį kelią surasime“, – priduria jis.

Paklaustas, ar ketina eiti kalbėtis su Vilniuje protestuosiančiais ūkininkais, K. Navickas patikina, kad tai – jo planuose.

„Aš turiu kvietimą rytoj (trečiadienį – LRT.lt) po Vyriausybės posėdžio, ketinu išeiti“, – teigia politikas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkui I. Hofmanui užsiminus, jog žemdirbiai norėtų, kad žemės ūkis būtų pripažintas strategine šaka ir kad dėl jo atsirastų nacionalinis partijų susitarimas, ministras pabrėžia, jog bent šiuo metu toks žingsnis nėra tikėtinas.

„Ilguoju laikotarpiu, matyt, [tai yra] realu. Dabar šiuo laikotarpiu, kai mes esame jau rinkimų tiesiojoje, sunku įsivaizduoti tokias prielaidas, nes kiekviena partija dabar konkuruos. (…) Po rinkimų, matyt, būtų galima rimtai apie tai kalbėti“, – teigia K. Navickas.

LRT.lt primena, kad ūkininkų protestas vyks sausio 23–26 dienomis. Antradienį planuojama suvaryti visą žemės ūkio techniką į Gedimino prospektą. Oficialus renginys prasidės trečiadienį ir tęsis iki penktadienio ryto.

Tam tikrose Gedimino pr. dalyse numatomi eismo ribojimai. Bus draudžiamas transporto priemonių, išskyrus gyventojų, aptarnaujantį ir viešąjį transportą, eismas nurodytose Gedimino pr. dalyse.

Transporto priemonių kolonos rikiuosis netoli Avižienių, taip pat kelyje į Vilnių nuo Trakų rajono. Dar viena vieta numatyta prie Molėtų plento. Kolonos bus lydimos policijos.

Manoma, kad technikos skaičius gali viršyti 500. Pačių protestuojančiųjų skaičius gali siekti 5 tūkst. Galutinis skaičius kol kas dar nežinomas.

Protesto metu dirbs daugiau policijos pajėgų, bus pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos pajėgos.

Šaltinis: Aistė Turčinavičiūtė, Rūta Kupetytė, lrt.lt, 2023-01-23

Per tris mėnesius trukusį paraiškų teikimo laikotarpįpagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo pateikta 10 paraiškų. Bendra jose prašoma paramos suma sudaro beveik 950 tūkst. Eur. Šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 1,242 mln. Eur. Taigi, paramos lėšų pakanka visoms pateiktoms ir pirmumo eilėje atsidūrusioms VVG paraiškoms.

Spalio–gruodžio mėnesiais trukęs paraiškų teikimo etapas – trečias iš 2023 metais paskelbtų paraiškų teikimo etapų pagal KPP priemonės ,,LEADER programa“ veiklos sritį ,,VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“. Pirmuoju ir antruoju paraiškų teikimo etapais, vykusiais 2023 m. vasario–kovo mėn. ir liepos–rugpjūčio mėn., buvo pateikta po 3 paraiškas.

Iš visų per 2023 m. pateiktų paraiškų patvirtintos 5 paraiškos, pateiktos dėl paramos vykdyti VVG tarptautinio bendradarbiavimo projektus, ir 8 paraiškos, pateiktos dėl paramos vykdyti teritorinio bendradarbiavimo projektus. VVG tarptautinių projektų iniciavimui nebuvo pateikta nė viena paraiška.

Primintina, jog paraiškas kartu su partneriais pagal priemonę galėjo teikti kaimo vietovių VVG ir dvisektorės VVG.

Parama teikiama pasirengti įgyvendinti tarptautinio bendradarbiavimo projektus (techninė parama) ir tarptautinio bendradarbiavimo bei teritorinio bendradarbiavimo projektus. Teritorinio bendradarbiavimo projektai tinkami finansuoti, kai:

* investuojama į žmogiškąjį kapitalą (pvz., mokymus);

* investuojama į viešosios poilsio, laisvalaikio, rekreacinės infrastruktūros kūrimą ir (arba) atnaujinimą;

* vykdoma ekonominė veikla.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-01-23