Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-25

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Čmilytė-Nielsen registruotas pataisas ūkininkams vadina „gera pradžia“: nuo jų reikėtų pradėti Seimo sesiją

Susitikti su į Vilnių sugužėjusiais ūkininkais žadanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad girdėti visus šešis protestuotojų reikalavimus yra būtina. Visgi, priduria ji, realiai įgyvendinti įmanoma ne kiekvieną. Politikė teigia, jog pakeitimai dėl suskystintų naftos dujų akcizo ir žymėto dyzelio, apie kuriuos užsiminė žemės ūkio ministras, būtų „jau gera pradžia“.

Ketvirtadienio susitikimui su protestuojančiais ūkininkais besiruošianti V. Čmilytė-Nielsen LRT RADIJUI atskleidžia, jog su kai kuriais iš jų jau teko pabendrauti neformalioje aplinkoje.

„Ne su vienu traktoriaus vairuotoju teko kalbėti neformaliai dar, laukiant jų atėjimo šįryt į kabinetą“, – tikina Seimo vadovė.

Pagrindinė jų siunčiama žinutė, anot jos, – jog žemės ūkio sektoriui iš valdžios dėmesio norėtųsi daugiau. Pakartojo protestuotojai ir šešis esminius savo reikalavimus, išplatintus kiek anksčiau.

Kaip žinia, ūkininkų reikalavimai yra tokie: stabdyti rusiškų grūdų tranzitą, spręsti daugiamečių pievų problemą, spręsti pieno supirkimo kainų problemas, grąžinti žymėto kuro naudojimo taisykles, mažinti naftos dujų akcizą, saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita.

V. Čmilytė-Nielsen, paklausta, ar šie reikalavimai jai atrodo pagrįsti, pabrėžia, kad svarbu diskutuoti apie visus juos, tačiau realiai įgyvendinti kiekvieną galimybių vargiai atsirastų.

„Reaguoti ir girdėti reikia visus reikalavimus, be jokios abejonės. Ką galime koreguoti, yra kitas klausimas, ir kas apskritai priklauso nuo įstatymų pakeitimų“, – sako Seimo pirmininkė.

LRT RADIJO pašnekovės teigimu, žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiūlyti pokyčiai dėl suskystintų naftos dujų akcizo ir žymėto dyzelio būtų „jau gera pradžia“ gerinant ūkininkų padėtį. Anot politikės, nuo šių pasiūlymų būtų galima pradėti Seimo pavasario sesiją.

„Jau buvo pasakyta, kad buvo registruotos pataisos dėl suskystintų naftos dujų akcizo, kurį ketinama ženkliai sumažinti, (…) taip pat dėl žymėto dyzelio. Štai čia du tokie reikalavimai, į kuriuos atsižvelgta. Manau, kad tai jau yra gera pradžia.

(…) Manyčiau, (nuo jų – LRT.lt) mes ir turėtume pradėti pavasario sesiją, kuo greičiau reaguodami į tai, ką reikėtų koreguoti“, – tvirtina V. Čmilytė-Nielsen.

Tuo tarpu vertindama idėją dėl nacionalinio partijų susitarimo, apimančio žemės ūkio sektorių, Seimo vadovė išlieka skeptiška ir sako, kad bent jau dabar tai būtų neįmanoma.

„Nacionaliniai susitarimai nėra sidabrinė kulka, kuri išsprendžia visas problemas, kaip mes žinome iš švietimo susitarimo. Atrodytų, tokia sritis, kuriai absoliučiai visos parlamentinės partijos skiria prioritetą, bet parodė praktika, kad netgi iš tokių susitarimų galima kažkuriuo momentu, artėjant rinkimams, pasitraukti.

Tai, sakyčiau, įėjus į rinkiminį ciklą, tikėtis, kad galime pasirašyti naują susitarimą dėl žemės ūkio, yra sudėtinga. Bet diskutuoti dėl jo, žinoma, galime“, – dėsto V. Čmilytė-Nielsen.

Nors kai kurie politikai, tame tarpe ir žemės ūkio ministras, kai kuriuos valdžios sprendimus ūkininkų atžvilgiu vadina klaidomis, Seimo vadovė nėra tokia kategoriška.

„Nežinau, ar tai yra klaidos, ar tam tikra kryptis, kuri, natūralu, šiai grupei mažiau patinka. Čia, matyt, visą laiką reikia rasti balansą tarp skirtingų interesų“, – teigia ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, „konstruktyvūs susitikimai“ tarp ūkininkų ir Vyriausybės atstovų vyko dar prieš protesto akciją Vilniuje. Politikė tikisi, jog dialogą pavyks megzti ir toliau.

„Matyt, buvo pasirinktas toks ganėtinai ryškus būdas atkreipti dėmesį. Tikiuosi, kad ta forma nesutrukdys tam, kad būtų geranoriškumas ir valia susitarti iš abiejų pusių.

(…) Žinoma, pastebimas tas protestas, sumaniai organizuotas, bet svarbiausias, matyt, dalykas yra tai, kad abi pusės viena kitą girdėtų, ir tikiuosi, kad rezultatas šių poros dienų bus būtent toks“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Paklausta, ar, jos nuomone, ūkininkų kritikos nuolat sulaukiantis žemės ūkio ministras K. Navickas gali toliau eiti pareigas, politikė teigia, kad apie tai svarstyti turi ne ji. Visgi, priduria Seimo vadovė, kritikos ministras, būna, gauna ne be pagrindo.

„Dėl žemės ūkio ministro galima pasakyti tiek, kad kritikos strėlių į jį skrieja nuo pat kadencijos pradžios nemažai. Na, matyt, nebūna visiškai be pagrindo tai. Bet tai yra, visų pirma, Vyriausybės prerogatyva ir premjerės prerogatyva, ar pasitikėjimas šiuo ministru vis dar yra“, – akcentuoja Seimo pirmininkė.

LRT.lt primena, jog sunkioji ūkininkų technika – traktoriai ir miškavežiai – Vilnių užplūdo dar pirmadienį. Jie išrikiuoti dviem eilėmis visame Gedimino prospekte nuo Seimo iki arkikatedros. Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai skaičiavo, kad čia ir prospekto prieigose buvo apie 1 300 sunkiosios technikos vienetų.

Šaltinis: Aistė Turčinavičiūtė, Rūta Kupetytė, lrt.lt, 2024-01-25

Prezidentas į susitikimą su žemdirbiais siunčia patarėją Niewierowiczių

Vilniuje protestuojantiems žemdirbiams ir toliau tikintis susitikti aukščiausiais šalies vadovais, prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius sako, kad Prezidentūra į susitikimą su ūkininkais deleguoja jį. Anot jo, prezidentas su protestuojančiais ūkininkais negali susitikti dėl to, kad jų kvietimą gavo kai jau buvo suplanauoti kitus susitikimai.

„Mes jį gavome jau po to, kai buvo suplanuoti visi prezidento susitikimai regionuose, informavome ūkininkus, o susitikti patarėjų lygyje visada esame atviri. Prezidentas paprašė, kad grįžčiau šiandien į Vilnių, esu Vilniuje ir jeigu būsiu pakviestas, pas ūkininkus, be abejo, nueisiu ir pasakysiu keletą žodžių nuo prezidento“, – ketvirtadienį LRT RADIJUI sakė J. Niewierowiczius.

Jo teigimu, Prezidentūra vertina ūkininkų aktyvumą kalbant svarbiais jiems klausimais.

„Prezidentas yra pasisakęs, kad labai svarbu, kad ūkininkai yra aktyvūs, išsako savo poziciją, kad kalba apie tai, kas, jų manymu, yra neteisinga ir kai kuriuose punktuose iš tiesų tenka pripažinti, kad Vyriausybė paskubėjo (…) kad buvo padarytos klaidos“, – teigė J. Niewierowiczius.

Patarėjo teigimu, šalies vadovas remia žemdirbių siekį iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą.

J. Niewierowiczius sakė, kad Prezidentas nevertina žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbo, tačiau matyti, jog sunkiai sekasi susitvarkyti su neeilinėmis problemomis.

„Matome, kad problemos yra neeilinės ir kad ministrui sunkiai sekasi susitvarkyti su tais iššūkiais, į visą procesą tiesiogiai įsijungė premjerė, kaip suprantame iš komunikavimo, pati premjerė prisiėmė prisiėmė atsakomybę (…) Viskas yra derinama Vyriausybės kanceliarijoje, taigi sakyčiau, kad tam tikros išvados Vyriausybėje jau padarytos ir prezidento vertinimas šitoje vietoje turbūt yra antraeilis“, – sakė J. Niewierowiczius.

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ketvirtadienio naktį pranešė, kad dar kartą kreipėsi į premjerę, tikisi žemdirbių susitikimo su aukščiausiais šalies vadovais.

„Jau yra žinoma, kad dalyvauti antrąją dieną pakviestas prezidentas G. Nausėda taip pat pasirinko kitus susitikimus Lietuvoje. Lietuvos žemės ūkio taryba pakartotinai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę su kvietimu rasti laiko susitikimui. Tikimasi, kad tęsiantis žemdirbių akcijai aukščiausi šalies vadovai vis tik ras laiko susitikti su žemdirbių bendruomene“, – teigiama tarybos pranešime.

Ūkininkams protestuojant Vilniuje G. Nausėda lankėsi Radviliškyje, o ketvirtadienį suplanuotas jo vizitas Raseinių rajone.

Premjerė I. Šimonytė trečiadienį neatėjo į mitingą teigdama, kad aktualius klausimus su ūkininkais aptarė anksčiau.

Trečiadienį mitinge pasirodė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kuris sakė, jog iš Europos Komisijos (EK) išgirdęs pažadą padėti spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą, anksčiau ji pranešė, kad Vyriausybė siūlo grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių sunkvežimiams, taip pat sumažinti SND akcizą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį protestuotojams sakė, kad jų problemos yra girdimos, ir ragino kartu ieškoti sprendimų.

LŽŪT teigia, kad ministrų atsakymai protestuojančių žemdirbių netenkino – pasigesta konkretumo.

„Atsakymai netenkino protestuojančių ūkininkų, ūkininkai pasigedo konstruktyvumo ir konkretumo sprendžiant susidariusias problemas, kurios įvardintos pateiktuose reikalavimuose. Kol kas žemdirbiams nelieka kito kelio, kaip tęsti protesto akcijas toliau“, – teigiama pranešime.

Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas trečiadienį kalbėdamas mitinge neatmetė, kad protestas gali tęstis ir ilgiau nei iki penktadienio – savivaldybės bus prašoma leidimą pratęsti neterminuotam laikui. Dabar leidimas jiems suteiktas iki penktadienio pavakario.

Žemdirbiai siekia atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, ragina atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kelia daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

Šaltinis: Valdas Pryšmantas, lrt.lt, 2024-01-25

Ūkininkai tęsia protestą ir tikina: „Politikai jau taiso savo klaidas“

Antradienį į Vilnių atvykę ūkininkai toliau tęsia protesto akciją prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką. Akcijos organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas teigė, kad ketvirtadienį renginyje tikimasi šiek tiek mažiau – apie 2 tūkst. dalyvių. Trečiadienį jų buvo apie 3 tūkst., o po pietų jų gretos gerokai sumažėjo.

Iš Vilniaus su sunkiąja technika ūkininkai pajudėti planavo penktadienio rytą, tačiau organizatoriai savivaldybės prašė pratęsti leidimą protestui neribotam laikui.

Skaičiuojama, kad Vilniuje yra apie 1 300 traktorių ir kitos sunkiosios technikos. Dalis jų išrikiuota Gedimino prospekte.

Ūkininkas Petras Šiaučiūnas ketvirtadienį LRT.lt teigė, kad ūkininkai nusiteikę gerai.

„Nuotaikos geros, nesitrauksime“, – trumpai sakė jis.

P. Šiaučiūnas pastebėjo, kad protestas duoda rezultatų, o politikai jau taiso savo klaidas.

„Jau keičiasi, jau dirba darbus, klaidas taiso“, – tikino ūkininkas.

Ūkininkas Saugirdas iš Kaišiadorių teigė į Vilnių su traktoriumi atvykęs dar antradienį.

„Laukiame sprendimų, nes dar tik dėl kuro pažadai yra. Laukiame ne pažadų, o darbų. Mums jau 3 metus žada, kad išspręs [problemas], bet niekaip“, – kalbėjo Saugirdas.

Jis teigė, kad, jei bus duotas leidimas protestuoti ne tik iki penktadienio, pasiliks Vilniuje ir ilgiau.

„Vis tiek, užtrukome, kol atvažiavome. Nors ir nėra toli, bet visokiais šunkeliais važiuoti reikėjo. Autostrada būtų buvę paprasčiau, bet neleido“, – pažymėjo ūkininkas.

Tuo tarpu proteste dalyvaujanti žemės ūkio technikos atstovė iš Kauno Indrė LRT.lt pažymėjo, kad ūkininkai vis dar nėra išgirsti.

„Nemanau, kad kažkas labai pasikeis. Nepaisant to, kiek garsiais kažkas protestuos, bandys sakyti, jų neklausys. Vakar tą girdėjome. Ūkininkai negavo atsakymų. Jei diskusijos nebuvo 3 metus, nemanau, kad bus ir dabar“, – kalbėjo Indrė.

Prašo 6 dalykų

Protestuojantys ūkininkai prioritetą teikia 6 problemoms, nors įvardija, kad jų yra gerokai daugiau.

Pirmiausia siekiama, kad būtų išspręsta daugiamečių pievų problema. Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti arba daugiau nei penkerius metus neariami sklypai. Jeigu tokių pievų ir bendro žemės ūkio plotų santykis sumažėja daugiau nei 5 proc., Nacionalinė mokėjimo agentūra įpareigoja ūkininkus jas atkurti.

Kitas tikslas – sprendžiama ūkininkų pieno krizė. Teigiama, jog būtina užtikrinti, kad pieno superkamoji kaina nebūtų mažesnė už savikainą. Smarkiai kritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms, dar pernai visoje Lietuvoje vyko ūkininkų protestų akcijos.

Dar vienas ūkininkų reikalavimas – sumažinti šiais metais padidintą akcizą naftos dujų naudotojams. Akcizas šiuo metu siekia 304,1 euro už toną, dėl to yra išaugusi dujų balionų kaina – 50 litrų balionas pabrango maždaug 8 eurais.

Taip pat keliamas tikslas, kad už vandens telkinių, saugotinų teritorijų zonų plėtimą ūkininkams būtų suteiktos kompensacijos.

Ūkininkams svarbu, kad būtų pakeistos žymėto dyzelino naudojimo taisyklės, nes nuo šių metų įsigaliojo apribojimas, kad žymėti degalai nebūtų naudojami lengvuosiuose, krovininiuose automobiliuose, o tik žemės ūkio technikai.

Šeštas ūkininkų keliamas tikslas – kad būtų stabdomas rusiškos kilmės grūdų eksportas per Lietuvą. Kadangi Europos Sąjungos sankcijos maisto produktams iš Rusijos nėra taikomos, dalis ūkininkų tvirtina, kad tai mažina jų eksportuojamos produkcijos kainas.

Su ūkininkais kalbėjosi ministrai

Pasikalbėti su ūkininkais trečiadienį buvo atvykę žemės ūkio bei aplinkos ministrai. Kiekvienas jų ant scenos apie valandą atsakinėjo į jiems užduodamus ūkininku klausimus.

Ministrus protestuotojai palydėjo šūksniais „gėda, gėda, gėda“.

Vis dėlto, panašu, kad ūkininkų protestai duoda rezultatų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį teigė šią savaitę iš Europos Komisijos (EK) išgirdęs pažadą padėti spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą ir žadėjo, kad sprendimas bus rastas.

K. Navickas dar antradienį pranešė, kad Vyriausybė siūlo grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių sunkvežimiams, taip pat iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį protestuotojams sakė, kad jų problemos yra girdimos, ir ragino kartu ieškoti sprendimų.

Šaltinis: Robertas Macius, lrt.lt, 2024-01-25

Nausėda: ūkininkų protestas turi priežasčių, į reikalavimus ketinama atsižvelgti

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ūkininkų protestas dėl žemės ūkio politikos turi priežasčių, tačiau reikalavimai yra girdimi ir į juos ketinama atsižvelgti. „Dabartinis protestas tikrai turi priežasčių, ūkininkai išreiškė labai konkrečius reikalavimus, matau, kad ketinama į tuos reikalavimus atsižvelgti ir taisyti situaciją jau (Seimo) pavasario sesijoje. Neabejoju, kad tai bus padaryta, ir galėsime visi grįžti prie darbų“, – trečiadienį viešėdamas Radviliškyje žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Anot jo, kai kurie akcizai „buvo padidinti tiesiog drastiškai“, nenumačius pereinamojo laikotarpio.

„Kalbu apie suskystintų naftos dujų akcizą, kuris drastiškai išaugo, turiu galvoje pakeistą tvarką žaliajam dyzelinui. Šie perlenkimai turėtų būti ištaisyti, ir tikiuosi, kad tai bus gera pradžia dialogui su ūkininkais“, – teigė G. Nausėda.

Anot jo, visi, tarp jų ir ūkininkai, turėtų būti suinteresuoti gyventi švarioje, saugioje aplinkoje, o žaliosios ekonomikos tikslai svarbūs visai Europos Sąjungai, kurios dalis Lietuva yra.

„Tačiau visus sprendimus reikia įgyvendinti tariantis, protingai, nustatant pereinamuosius laikotarpius, ir ypač pabrėžčiau pereinamųjų laikotarpių svarbą nustatant akcizų politiką“, – sakė prezidentas.

Jis tvirtino, kad jeigu būtų Vilniuje, mielai susitiktų su žemdirbiais aptarti žemės ūkio prioritetus ir ateitį.

„Mielai galėčiau ir susitikti su ūkininkais, niekada nevengiu šito daryti. Manyčiau, kad tokia diskusija būtų prasminga ir galbūt ne tiek gaisrų gesinimo prasme, kiek norėtųsi su ūkininkais atvirai pakalbėti apie žemės ūkio perspektyvą Lietuvoje, kokiu keliu eisime, kokius prioritetus nustatysime. Tada bus lengviau diskutuoti, ką valdžia padaro arba nepadaro“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją dėl valdančiųjų vykdomos žemės ūkio politikos, Vilniaus centrą nuo antradienio užpildė ūkininkų bei miškininkų technika – traktoriai ir miškavežiai, iš viso apie 1,3 tūkst. sunkiosios technikos vienetų. Jie stovi prie Seimo, Vyriausybės, kitų valdžios institucijų, dėl to sostinės centre apribotas eismas.

Trečiadienį prie Vyriausybės rūmų surengtas ūkininkų ir jų rėmėjų mitingas. Jis planuojamas ir ketvirtadienį.

Žemdirbiai ragina atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kelia daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos teigimu, ūkininkams trūko kantrybė, nes pastaraisiais metais problemos žemės ūkyje buvo nesprendžiamos, o gilinamos, todėl akcija siekiama atkreipti valdžios ir visų Lietuvos žmonių dėmesį į sudėtingą situaciją, visuomenės supriešinimą, didelę atskirtį tarp miesto ir kaimo.

Kita organizacija – Žemės ūkio rūmai – sausio pradžioje aplinkos ir žemės ūkio ministrams įteikė rezoliuciją, kuria valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

Rūmai teigė rezoliuciją įteikę palaikydami ūkininkų protestus, tačiau Taryba nuo rūmų veiksmų teigia visiškai atsiribojanti.

Vyriausybė trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame tikina, kad yra numačiusi žemdirbių problemų sprendimus, kuriuos anksčiau sausį aptarė premjerė su Lietuvos žemės ūkio taryba.

Teigiama, kad Vyriausybė, tariantis su Europos Komisija, ketina toliau spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams.

Vyriausybė taip pat pranešė, kad pateiks Seimui derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą pavasario sesijoje, taip reaguojant į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų ir akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, jau yra pateikti pasiūlymai grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių automobiliams, taip pat iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų akcizą.

Šaltinis: Jūratė Skėrytė, lrt.lt, 2024-01-24

Aplinkos apsaugos aktyvistų grupės imasi teisinių veiksmų prieš ES sprendimą leisti naudoti glifosatą

Aplinkos apsaugos fondas „Aurelia Foundation“ ir „Deutsche Umwelthilfe“ (DUH) imasi teisinių veiksmų prieš Europos Komisijos sprendimą toliau leisti naudoti prieštaringai vertinamą herbicidą glifosatą. Trečiadienį vakare šios organizacijos kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamos panaikinti leidimą naudoti glifosatą, pranešė „Aurelia Foundation“. 

Po to jos ketina Europos generaliniam teismui Liuksemburge pateikti ieškinį, kuriame taip pat bus reikalaujama atšaukti leidimo galiojimo pratęsimą.

Praėjusių metų gale, po to, kai valstybės narės apeliacijų komitete nesugebėjo susitarti dėl glifosato naudojimo, Europos Komisija įsikišo ir pati priėmė sprendimą, kad jį ES bus galima naudoti dar 10 metų.

Manoma, kad glifosatas gali sukelti vėžį. Be to, jis kelia grėsmę aplinkai. Naujausiame Europos maisto saugumo tarnybos atliktame tyrime jokių neleistinų grėsmių nenustatyta, tačiau pastebėta, jog kai kuriose srityse trūksta duomenų.

„Herbicidas glifosatas kelia grėsmę biologinei įvairovei ir bitėms“, – paaiškino „Aurelia Foundation“. Nepriklausomi pesticidų gamintojų atlikti tyrimai rodo, kad glifosatas daro tiesioginį neigiamą poveikį žiedus apdulkinančių vabzdžių gyvenimo trukmei.

Glifosato gamintoja Vokietijos įmonė „Bayer“ pareiškė, jog „tikroviškomis sąlygomis nėra atlikta jokių tyrimų, įrodančių ryšį tarp glifosato ir žalos bičių darbininkų kolonijų sveikatai“.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-01-25

Proteste pasirodęs Gentvilas ūkininkų neįtikino: „ačiū ministre, nieko gero neatsakėt“

Į ūkininkų protestą Vilniuje atvykęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad ūkininkams durys niekada nebuvo uždarytos bei ragino kartu ieškoti dialogo. Ant scenos jis buvo apie 50 minučių bei atsakinėjo į ūkininkų klausimus. S. Gentvilas tikino, kad ūkininkų problemos yra girdimos, ir ragino kartu ieškoti sprendimų.

„Mes girdime, kalbamės, ne visada sutariam, daug ginčijamės, ieškome sprendimų, suprantame. Jūs dirbat su gamta, mes dirbam su gamta, sprendimai gimsta. Taip, turbūt yra ateita iki situacijos, kai jūsų neatsitiktinai čia atvažiuota tūkstančių, sprendimus reikia rasti, bet niekada ūkininkams nebuvo užtrenktos (…) durys“, – ūkininkams nuo mitinguotojų scenos trečiadienį kalbėjo ministras.

„Noriu paprašyti, kad sprendimus ir siūlytumėte, o ne tik, kad nedarysite, sakyti. Jūs esate arčiau gamtos, kaip įmanoma dirbti, kad Lietuvos upės būtų švaresnės, kad būtų daugiau įvairovės gamtoje. Turime padaryti situaciją, kad paskui sprendimus, naudingus gamtai, eitų ir pinigai“, – teigė S. Gentvilas.

Vienam iš renginio organizatorių, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovui Martynui Puidokui paklausius, kaip ministras vertina savo darbo rezultatus, protesto dalyviai ėmė švilpti ir rėkti.

Į tai reaguodamas S. Gentvilas teigė, kad pilnesnės ūkininkų piniginės nėra ministro prioritetas.

„Mano darbo rezultatas yra ne tik ūkininkų piniginė, mano darbo rezultatas yra tai, kad Lietuvos, vidurio Lietuvos, kur yra pačios derlingiausios žemės, upės būtų ne pačios nešvariausios, bet švaresnės. Mano darbo rezultatas kartu su aplinkosaugininkais, kad Baltijos jūroje mes matytume ne iki nykščių, o kaip Švedijoje – 8 metrus. Mano darbo rezultatas, ar Lietuvoje paukščių yra pakankamai ir mes čia esame bendraminčiai“, – sakė S. Gentvilas.

Šiuos jo žodžius lydėjo ūkininkų nepritariamas rėkimas ir švilpimas.

S. Gentvilas teigė, kad žemės ūkis turi keistis. Jis pripažįsta, kad aplinkosauga yra susijusi su ribojimais.

„Aplinkosauga visada yra apie ribojimus, ji susijusi su privačios nuosavybės ribojimu, su automobilių ribojimu ir natūralu, kai valstybės vardu su ribojimu eini, tai visuomenė nėra patenkinta, bet tiek statybose, tiek žemės ūkyje, tiek miškininkystėje aplinkosauga dažnai yra apie ribojimus. Būna klausimas iš visuomenės, kad kompensuokite, bet tam pinigų reikia labai daug“, – kalbėjo aplinkos ministras.

S. Gentvilas teigė nesutinkantis, kad Vyriausybė padarė klaidų didindama taršaus kuro akcizus bei griežtindama aplinkosaugos reikalavimus.

„Manau, mes klaidų nepadarėm nei su akcizais, nei aplinkosauginiais reikalavimais. Aplinkosauga eina blogyn, tą rodo parametrai. (…) Atsiprašyti nereikia, nes turime tarptautinius įsipareigojimus, valstybė akcizų politiką svarstė du su puse metų, klausimas tik, kas proporcinga. Kai Europa apsisprendė nebeimportuoti iš Rusijos ir sankcionavo dujas, tai atvėrė galimybę Vyriausybei pergalvoti sprendimus, bet tai nebuvo klaida“, – teigė S. Gentvilas.

Vienas iš ant scenos buvusių ūkininkų neliko patenkintas ministro atsakymais bei S. Gentvilo pasisakymą palydėjo replika „ačiū ministre, nieko gero neatsakėt“.

Prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką trečiadienį protestuoja apie 3 tūkst. žemdirbių.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-01-24

Ankstesnės žemės ūkio naujienos