Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-01

Pieno ukis, zemes ukis, ukio naujienos
Foto iš Pexels, cottonbro studio

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nausėda EK pirmininkei pristatė Lietuvos žemės ūkio sektoriaus problemas

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš ketvirtadienį prasidedančią Europos Vadovų Tarybą su Europos Komisijos (EK) pirmininke aptarė praeitą savaitę Vilniuje protestavusių ūkininkų reikalavimus. Apie tai šalies vadovas informavo savo feisbuko paskyroje.

„Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvakarėse Briuselyje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen aptariau Lietuvos ūkininkų keliamus aplinkosauginių reikalavimų, konkurencingumo, perdėto reguliavimo klausimus“, – socialiniame tinkle rašo G. Nausėda.

„Žemės ūkis yra strateginė ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos ūkio šaka. Mūsų visų bendras interesas išlaikyti stiprų žemės ūkį, užtikrinti konkurencingumą, apsirūpinimą maistu ir maisto saugumą“, – sakė šalies vadovas, Lietuvoje praeitą savaitę pasibaigus, o kai kur Europoje besitęsiant masiniams ūkininkų protestams.

Įraše prezidentas tikina EK vadovei pristatęs „Lietuvoje ypač aštrų“ daugiamečių pievų atstatymo klausimą.

„Pakviečiau įsiklausyti į ūkininkų nuogąstavimus ir drauge ieškoti tvarių sprendimų, atliepiant tiek žemės ūkio sektoriaus, tiek aplinkosaugos bendruomenių pozicijas“, – teigė G. Nausėda.

Prievolė atstatyti daugiametes pievas buvo vienas iš 6 protestavusių ūkininkų reikalavimų, dėl kurio sausį Briuselyje jau vyko pačių ūkininkų, žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikimai su EK žemės ūkio komisaru.

Deryboms su Komisija tęsiantis, praeitą savaitę pranešta, kad reikalavimas atšaukiamas laukiant EK sprendimo, kuris leistų sumažinti būtinų atkurti daugiamečių pievų plotą.

Ūkininkai, pagal ES reikalavimus, įpareigoti atkurti daugiametes pievas, kadangi 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais 2018 metais. Šie metai nėra palankūs Lietuvai, nes iki 2018 m. pievų plotai Lietuvoje didėjo, o nuo tada – mažėja.

ELTA primena, kad keli tūkstančiai ūkininkų sausio 23–26 dienomis protestavo Vilniuje, į sostinę atvyko apie 1,3 žemės ūkio ir miško technikos vienetų.

Protestuotai, be to, kad būtų atšaukta prievolė atkurti daugiametes pievas, dar reikalavo stabdyti saugomų teritorijų plėtrą, užkardyti rusiškų grūdų importą į Lietuvą, grąžinti seną žymėto dyzelino naudojimo tvarką, sumažinti šiemet atsiradusį itin aukštą akcizą suskystintosioms naftos dujoms.

Žymėto dyzelino ir naftos dujų akcizų klausimai turėtų būti išspręsti Seimo, vasario 12–15 dienomis suplanuotoje neeilinėje parlamento sesijoje.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, ELTA, 2024-02-01

Netrukus kaimo bendruomenės galės teikti paraiškas paramai gauti

Visą mėnesį – nuo vasario 5 d. iki kovo 5 d. – kaimo bendruomenės bus kviečiamos teikti paraiškas savo veiklai finansuoti.  2024 m. kaimo bendruomenių paraiškoms finansuoti skiriama 1,1 mln. Eur. Nuo 2024 m. parama kaimo bendruomenėms teikiama pagal Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles. Šios Taisyklės nesusietos su konkrečiais metais. Numatytos trys finansuojamos kaimo bendruomenių veiklos sritys:

1. kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas arba stiprinimas (pareiškėjai – naujos kaimo bendruomenės arba bendruomenės, niekada negavusios nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai);kaimo vietovės viešųjų erdvių, statinių sutvarkymas / priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams, bendruomeninės veiklos skatinimas (pareiškėjai – naujos kaimo bendruomenės arba bendruomenės, per dvejus praėjusius kalendorinius metus negavusios paramos kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymui pagal ankstesnių metų Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles):

2. viešųjų erdvių kūrimas / gerinimas siekiant patenkinti kaimo gyventojų viešuosius poreikius arba viešųjų erdvių / statinių, skirtų civilinei saugai, kūrimas / pritaikymas;viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas (parama kaimo bendruomenei teikiama tik tuo atveju, kai ji perima viešosios paslaugos ar jos dalies teikimą iš biudžetinės organizacijos);

3. renginių (mokomųjų renginių arba vizitų, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, renginių Lietuvos Respublikos Seimo / savivaldybės paskelbtoms metų temoms minėti) organizavimas (pareiškėjai – bet kokios kaimo bendruomenės arba jas vienijančios organizacijos).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-01-30

Už Vilniaus. Iš protesto į Kupiškį sugrįžęs 20-metis Linas: daug žmonių galvoja, kad ūkininkas smirda tvartu, nors taip nėra

„Daug žmonių, ypač miestiečių, galvoja, kad ūkininkas yra visada smirdantis tvartu žmogus, kuris melžia karves, vairuoja traktorių, keikiasi, rūko cigaretę, nors iš tiesų taip nėra. Tie laikai jau praėjo. Šiandien ūkininkas yra išsilavinęs žmogus, kuris išmano kartais netgi daugiau dalykų negu žmogus iš miesto“, – sako 20-metis ūkininkas iš Kupiškio rajono Linas Giedrys. Video čia.

Jis, kaip ir dar tūkstantis kitų Lietuvos ūkininkų, traktoriumi atvažiavo į Vilnių protestuoti prieš, žemdirbių teigimu, netinkamą žemės ūkio politiką.

„Yra tikrai blogai. Reikia kažką daryti, nes kitaip mūsų ūkių nebeliks. Liks didžiuliai, masyvūs, oligarchiniai ūkiai“, – dėsto Linas.

Jaunuolis džiaugiasi, kad ir protestuojantys ūkininkai pasirodė solidžiai, ir nemažai žmonių juos palaikė.

„Labai nustebino palaikymas. Prieina močiutė ir sako: „Ačiū, kad ūkininkaujat. Ačiū, kad mes turime kažką valgyti“. Netgi sugeba mums duoti sūrelį dovanų. Mums tai labai daug reiškia“, – pasakoja.

Daugybė žmonių Linu iškart susižavėjo, kai pamatė jo trumpą interviu vienai komercinei televizijai. Dar daugiau dėmesio jaunuolis sulaukė, kai praeivius gatvėje fiksuojantis žinomas fotografas Vincas Alesius paviešino nuotrauką, kurioje – Linas užsilipęs ant traktoriaus stogo, o už jo fone – visu gražumu ir didybe stovi Vilniaus Arkikatedra.

„Argi ne faini Lietuvos ūkininkai?“ – „Facebook“ įraše klausė nuotraukos autorius Vincas Alesius.

O šimtai žmonių puolė komentuoti: „Labai simpatiškas jaunasis ūkininkas“, „Kokie visi jauni ir faini. Darbuojasi tėvų ūkiuose, o ne išvyko į užsienį“, „Duokit šitą ūkininką į prezidentus“.

Šaltinis: Ved. Edvardas Kubilius, lrt.lt, 2024-01-31

Ūkininkų protesto organizatorius apie šešis reikalavimus: jie yra raudona linija ir turi būti įgyvendinti

Praėjusią savaitę į Vilnių suvažiavę ūkininkai išsakė 6 pagrindinius reikalavimus. Vyriausybė paskelbė, kad imsis taisyti klaidas: mažins naftos dujų akcizą, sugrąžins buvusią žymėto dyzelino naudojimo tvarką ir spręs daugiamečių pievų problemą. Vasario viduryje paskelbta ir neeilinė Seimo sesija, kurioje žemdirbių reikalai bus pirmoje vietoje. Ūkininkų protesto organizatorius Martynas Puidokas pabrėžia, kad išsakyti reikalavimai yra kertiniai.

Pokalbis apie ūkininkų reikalavimus „Dienos temoje“ su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mindaugu Linge ir vienu iš ūkininkų protesto organizatorių, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininku Martynu Puidoku.

– Pone Puidokai, pradėsiu nuo jūsų. Jūs tarsi gavote pažadų, tarsi sesija šaukiama, valdantieji registravo pataisą: vietoj dabartinio 304 Eur akcizo Vyriausybės siūlomas 41 Eur, bet aplinkos ministras sako – ne mažiau kaip 70 Eur. Kuris variantas jus tenkina? Ar nė vienas netenkina?

M. Puidokas: Be abejo, kad nė vienas variantas netenkina. Mes gi sakėme, kad suskystintų naftos dujų akcizas negali būti didesnis negu kaimyninėse šalyse, o kaimynėse šalyse yra tokie: Latvijoje nulis, o Lenkijoje apie 15 proc. Jeigu mes norim ir čia būti pirmūnu, tai tada automatiškai pralaimim konkurencingumo varžybose. Ir dar nepamirškim, kad, atrodo, nuo kitų metų laukia ir anglies dvideginio mokesčiai. Tai sudedamosios bus tokios, kad pralaimėsim.

– O tai koks akcizas jus tenkintų, kokia turėtų būti suma?

M. Puidokas: Mes aiškiai pasakėme: ne didesnis negu kaimyninėse šalyse. Tai lenkai turi 15 proc.

– O jūs, kai važiavote iš Vilniaus, gavę tuos pažadus, žinojot sumą? Ar tada jūs tiesiog susitarėt, kad į tai bus atkreiptas dėmesys, jis bus sumažintas, bet dėl konkrečios sumos nebuvo sutarta?

M. Puidokas: Dėl akcizo dydžio?

– Taip, akcizo.

M. Puidokas: Ne, to negirdėjom. <…> Čia pastaruoju metu tik tie akcizo dydžiai yra viešai skelbiami, mes tikrai nežinojom.

– Pone Linge, iš kur toks skaičius? Tai 300, tai 40, tai 70 eurų. Kas juos sugalvoja, kokiu principu yra išsakomi tie skaičiai?

M. Lingė: Praėjusių metų pavasarį apskritai buvo visas didysis įvairių akcizų paketas, labai daug eilučių, labai daug dedamųjų, ir CO2 dedamoji atsiranda nuo 2025 metų. Tai tikrai buvo didelis paketas. Be to, kalbant apie naftos dujas, yra naftos dujos, naudojamos varikliams. Tai suprantame, kad tas skaičius buvo prilygintas tai sumai – 304 Eur – ir perkeltas į tą eilutę. Tiesiog toks matematinis, matyt, pasižiūrėjimas, bet visiškai turbūt nepasižiūrint atidžiau į kontekstą. Kontekstas šiuo atveju tikrai yra svarbus.

Mums pradėjus žiūrėti aplink mus, aš norėčiau pataisyti, kad yra 55, atrodo, Lenkijoje, Estijoje – 13, Latvijoje – nulis. Buitiniams vartotojams toms reikmėms, taip, man atrodo, 41 yra, tikrai mažiau negu 55. Ir jeigu žiūrėtume plačiau į regioną, norisi priminti, kad mes esame prisiėmę ir tam tikrų įsipareigojimų, kalbant apie šiltnamio efekto mažinimą. Nuo 2025 iki 2030 m. esame įsipareigoję sumažinti 21 proc. Jeigu to nepadarysime, solidariai žiūrint į visų taršių rūšių sunaudojimo mažinimą, turėsime kitą efektą – mokėsime sankcijas ir tos sankcijos bus gana didelės. Buvo skaičiuota prieš dvejus metus, tai jos gali siekti apie 700 milijonų.

– Ir tada būtų perkelta visiems gyventojams?

M. Lingė: Be abejonės, būtų, jeigu nieko nedarytume. Ta transformacija vykdoma visoje Europoje, tai yra žaliasis kursas, žalioji transformacija. Ne tik mums turbūt patinka gauti paramą keisti kad ir tuos pačius balionus, apie kuriuos taip pat šiais metais labai intensyviai kalbėjome. Ir tikrai daug – apie 28 tūkst. gyventojų – yra pasikeitę ir gavo ir subsidijas, ir paramas, dalis liko nepasikeitę. Natūralu, kad paskatų keistis buvo.

Taip ir dėl visų kitų rūšių. Taip, dėl naftos dujų mes pamatėme, kad ne visur galima pakeisti. Tiesiog nėra objektyviai, gamtinių dujų negalima atvesti. Tai čia dar viena iš priežasčių, kas paskatino dar atidžiau grįžti prie šio klausimo. Ir premjerė net nelaukdama jokių traktorių sausio 8 dieną šį pažadą, šį ketinimą keisti ir koreguoti deklaravo. Mes jau turime faktą, kad net nelaukiame pavasario sesijos, o yra šaukiama vasario 12 d. sesija būtent tuo tikslu.

– Žiūrėkite, bet jūsų partijos kolega Kazys Starkevičius sako, kad ateityje tas akcizas vis tiek gali didėti, kai tam kurui atsiras alternatyvų. Tai reiškia, kad jeigu jūs dabar jį ir sumažintumėte, tai vėl ateityje gali jis didėti? Tai kuriam laikui tas sumažinimas tada galiotų?

M. Lingė: Apskritai dėl žaliojo kurso kiekvienais metais yra numatyti pokyčiai ir tas didėjimas bus. Nuo 2025-ųjų metų apskritai, jeigu kalbėtume apie aplinkos taršos mažinimą, tai yra programoje, pavyzdžiui, pramonė dalyvauja, jie turi įvairių išperkamosios emisijos kvotų, susimoka už CO2. O transportas ir žemės ūkis, kurie yra taršūs, tame nedalyvaudavo. Tai šis paketas sprendžia tą klausimą ir papildomai prie akcizų atsiranda CO2 dedamoji neišvengiamai, matyt, visoms kuro rūšims, kurios yra taršios – ar kalbėtume apie dyzelinus, ar kalbėtume apie anglį, ar kalbėtume apie naftos dujas, kurias aptarinėjame šiandien, CO2 dedamoji atsiranda. Vykdydami ir tuos prisiimtus įsipareigojimus ne tik turime galvoti, kaip mums smagu panaudoti ir gauti paramą, bet kartu turime ir vykdyti (įsipareigojimus – LRT.lt), galvodami apie klimatą ir ateitį.

– Tai jis dėl tos dedamosios didėtų?

M. Puidokas: Taip, didėtų dėl dedamosios.

– Pone Puidokai, ką jūs į tai pasakysite, įtikina jus?

M. Puidokas: Aš galiu tiktai pasakyt, kad reikia į viską žiūrėti kompleksiškai ir visus sprendimus priimti kompleksiškai. Bet kokie sprendimai, kurie iššoka priekyje viso konkurencinio traukinio, kiša koją mūsų pačių ekonomikai. Ir net menkiausi sprendimai turi būti pirmiausia įvertinti tiek per ekonominę, tiek per tą pačią aplinkosauginę, tiek per socialinę prizmę. Jeigu mes norime labai gražiai pasirodyti Europos Sąjungoje, kaip mes šauniai tvarkomės su anglies dvideginio ar kitom emisijoms, – gerai. Bet nepamirškime, kad viskas turi būti paremta logika ir ekonomika.

– Na, gerai, tai dabar kitas klausimas. Į ką jūs kreipėtės dėl to žymėto dyzelino naudojimo, kad tvarka būtų pakeista? Jūs išsakėte savo nuogąstavimus Aplinkos ar Žemės ūkio ministerijos ministrams ar jų atstovams, ar ne? Ir ne tik dėl dyzelino, ir dėl to pirmojo klausimo, kai mes kalbame apie naftos dujų akcizą. Jūs kalbėjote su šitų ministerijų atstovais?

M. Puidokas: Be abejo, visąlaik yra kalbamasi, yra raštai rašomi. Kartais mums atrodo, kad tie raštai per smulkintuvą tiesiai į šiukšliadėžę, bet visi žingsniai buvo atlikti – tiek raštai rašomi, tiek rengiami susitikimai. Buvo ir mažesnių tų protesto akcijų dėl kitų klausimų ir dabar tiesiog tiek susikaupė tų reikalų, kad jau nebegalėjom kitaip.

– Tai jums nieko nebuvo pažadėta, nesvarbu, kad jūs išsakėte savo priekaištus, reikalavimus ministerijoms? Vis tiek sakė: „Neatsižvelgsim.“ Jūs žinojot, kad neatsižvelgs?

M. Puidokas: Na, mus privertė visą tą protestą pradėti, nes mes tų pažadų ir anksčiau esam gavę ir žinom, kad jie taip ir lieka pažadais. Dabar, kai jau aukščiausi valdžios atstovai, konkrečiai premjerė, pažadėjo, manom, kad vis tiek jau čia rimčiau, ir laukiam tų konkrečių žingsnių. Neeilinė Seimo sesija jau yra tas konkretesnis žingsnis, bet nesam tikrai atsipalaidavę dar ir stebim, kuo visa tai pasibaigs.

– Pone Linge, jūs pripažįstate, kad aplinkos ir žemės ūkio ministrai suklydo, padarė klaidų?

M. Lingė: Paketas pragulėjo dvejus metus Seimo stalčiuose ir atskiruose komitetuose, po dvejų metų buvo prie jo grįžta. Bet teisėkūra yra toks dalykas, kad visi gali dalyvauti, visos visuomeninės grupės. Dar mes neturėjome komiteto, kur nebūtų žemdirbių atstovų, ūkininkų atstovų, tiktais dėmesys buvo ne naftos angliai, niekas net neiškėlė šio klausimo, kad atkreipkite dėmesį, jog čia kažkas negerai.

– Sako, kad kreipė dėmesį.

M. Lingė: Aš kalbu apie komitetą Seime, kuriame tenka pačiam dirbti ir kuris buvo pagrindinis galutiniu atveju. Tai aš žinau, kaip procesas vyko. Buvo didžiausias dėmesys tam, kaip reikia išlaikyti lengvatas raudonajam ir žaliajam dyzelinui. Tai čia yra kitos kategorijos. Tos lengvatos raudonajam dyzelinui buvo šiek tiek 3 kartus padidintos, bet ne tiek, kiek buvo suplanuota. Buvo sulyginta su žaliuoju dyzelinu ir čia buvo turbūt pagrindinis rūpestis, kurį išsakydavo ūkininkų ir žemdirbių bendruomenės.

<…> Kad dabar reikėtų kaltinti ministrus suklydus – aš tikrai su tuo nesutikčiau, nes mes matome panašią retoriką, panašią techniką ir akcijų išpildymą visoje Europoje. Na, ne visoje Europoje, bet, matyt, vienur akcijos jau įvyko, kitur yra planuojami panašaus braižo streikai ir mitingai: traktoriai, blokavimai, netgi ir reikalavimų sąrašas yra labai panašus.

– Mūsiškiai buvo gerokai civilizuotesni.

M. Lingė: Taip, mes tikrai nematome, netgi iš dalies net neturėjome tų punktų, kurie yra antiukrainietiški. Nes visos tos šalys – ar kalbėtume apie Lenkiją, Vokietiją, ar aplink Ukrainos pasienius esančias (šalis – LRT.lt) – visur buvo ir tranzito klausimas, kad reikia riboti, neįsileisti, limituoti stipriau. O pas mus tokio reikalavimo nebuvo, vienas iš 6 punktų buvo tik dėl rusiškų grūdų. Tai šiokių tokių skirtumų yra, bet taikinys yra žaliasis kursas: beveik visose valstybėse, kur jau tie mitingai yra įvykę, išnaudojami traktoriai, išnaudojamas būtent toks veikimo būdas, Lenkijoje, atrodo, tą pačią dieną 170 vietų traktoriai protestavo lygiai tokiu pačiu būdu.

– Pone Puidokai, tai kiek jūs linkę dar nusileisti? Atsakykite man į šitą klausimą: ar galima jūsų vėl laukti Vilniuje, jeigu ta Seimo sesija jūsų lūkesčių nepateisins?

M. Puidokas: Na, jūs supraskite, tie 6 klausimai, – mes buvom ir daugiau tų klausimų prigalvoję, surašę ir tos problemos nėra dingusios, – tie 6 yra būtent kertiniai dalykai, dėl ko ūkiai yra įsprausti į bankroto grėsmės žnyples, jeigu taip galima pasakyti. Jie yra raudona linija ir tikrai turi būti išspręsti, jeigu mums rūpi ekonomika, jeigu mums rūpi verslai provincijoje.

– Tai jeigu jie nebus išspręsti, jūs vėl važiuosite į Vilnių?

M. Puidokas: Spręsim, ką toliau darysime, bet jie yra kertiniai, kodėl žmonės suvažiavo, ir didžiausią efektą duodantys mūsų visai žemės ūkio ekonomikai.

Šaltinis: lrt.lt, Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, 2024-01-31

Šaltas dušas Prienų krašto ūkininkams: žemės mokestis išaugo dukart, žemdirbiai kaltina savivaldybę

Prienų rajono ūkininkai piktinasi dukart išaugusiu žemės mokesčiu. Registrų centrui perskaičiavus žemės vertes, savivaldybė esą neieškojo sprendimo, kaip mokestį sumažinti ar kompensuoti. Savivaldybės meras, nors pats ir ūkininkas, tikina apie perskaičiuotas žemės vertes nežinojęs.

Prienų rajono ūkininkas Darius dirba 80 hektarų žemės. Augina grūdines kultūras, sako, derlius nebuvo labai geras, grūdų kainos taip pat nedžiugino. Dar laiko arklius, savo ūkį vadina mišriu, pajamos – tik iš jo.

„Nuo vienos vietos nuimi, ant kitos uždedi. <…> Pikta, tie pinigai susideda, šimtas prie šimto ir kažką gali kito įsigyti, kur nuvažiuot, kur į sanatoriją pasibūti“, – sako Darius.

Prienų rajone žemės vertė išaugo daugiau nei dvigubai, o mokestis, kurį nustačiusi savivaldybės taryba, vienas didžiausių šalyje – 1,4 proc. Susirinkę ūkininkai piktinosi esą savivaldybė mokesčio tarifo net neplanavo peržiūrėti.

„Mūsų žemės laikomos prie prastesnių. O mokestis pats didžiausias Lietuvoje, netoli 20 eurų už hektarą“, – skaičiuoja ūkininkas.

Pasak ūkininkų, kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Vilkaviškio, Šakių ar Plungės mokesčio tarifus sumažino, taiko lengvatas. Prienų savivaldybės vadovas tikina ir pats neturėjęs informacijos, įvyko klaida.

„Taip, nesužiūrėjom. Galėjom gal kažkiek kompensuoti, sumažinti, bet dabar jau viskas“, – konstatuoja meras Alvydas Vaicekauskas.

Žemdirbiai savivaldybę kaltina aplaidumu – esą ši neatliko savo darbo.

„Ūkininkai turėjo didelę krizę, prie to paties prisidėjo ir žemės mokestis, kurį galėjo ir turėjo visas galimybes numažinti arba diferencijuoti“, – piktinasi Prienų rajono ūkininkas.

Tačiau peržiūrėti žemės mokesčio tarifą nėra paprasta. Taryba mokesčio šiems metams keisti negali, nebent taikyti lengvatas. O dėl kitų metų mokesčio vietos taryba privalo apsispręsti iki vasaros.

„Mes prieš mokesčius nieko nepakeisime, tik pikta, kai kitose savivaldybėse atsižvelgė, o pas mus dėjo visu smūgiu. Man asmeniškai mokestis pakilo du kartus“, – sako ūkininkas Juozas.

Ūkininkų sąjunga tikina savivaldybei dėl mokesčio teikusi siūlymus, bet į juos nebuvo atsižvelgta. Be to žemdirbiai sako norintys žinoti, kaip bus paskirstytos surinktos lėšos, daugiau nei pusė milijono eurų.

„Norėtume, kad tie pinigai sugrįžtų į rajoną, į kaimo kelius, kaimo apšvietimą, į saugesnį kaimą, į mokyklas, darželius“, – tikina Prienų rajono ūkininkas Ovidijus.

„Prisijungsim teisininką, ko gero atiduosim prokuratūrai tyrimą, viešo intereso atstovavimą. <…> Dar reiks pakovoti“, – sako Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius.

Prienų rajono vadovas į žemdirbių pageidavimus žada atsižvelgti.

„Tačiau ir ūkininkai turi suvokti, kad turi prisidėti prie bendro gėrio. <…> Kažkiek nusileisim“, – žada A. Vaicekauskas.

Prienų rajone registruota beveik du tūkstančiai ūkininkų ūkių.

Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2024-01-31

Ankstesnės žemės ūkio naujienos