Žemės ūkio naujienos: 2024-02-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nuo kovo 1 d. paraiškas kviečiami teikti šalies smulkieji ūkininkai
Nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos paraiškos dėl paramos smulkiems pienininkystės ūkiams ir paramos kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujantiems smulkiesiems ūkininkams. Šiam paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ teikimo etapui skirta:
*kitiems sektoriams atstovaujantiems smulkiesiems ūkininkams –15 mln. Eur paramos lėšų.
Remiama veikla
Pagal KPP veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba bei jų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimas ir tiekimas rinkai.Gaminamas žemės ūkio produktas bei perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.
Reikalavimai pareiškėjui
Dėl paramos gali kreiptis fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, iki paraiškos pateikimo dienos savo vardu įregistravę valdą ir ūkininko ūkį bei bent paskutiniais metais prieš paramos paraiškos pateikimo metus deklaravę pasėlius ir (arba) registravę ūkinius gyvūnus.
Pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovams, kurie planuoja investuoti į pieninės galvijininkystės sektorių, taikomi šie reikalavimai:
-valdoje pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius turi sudaryti nuo 3 iki 9;produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED) struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro VED.
Kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujantiems ūkininkams, kurie kreipiasi dėl paramos, taikomi šie reikalavimai:
-įregistruotos valdos dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos pateikimo dieną turi būti nuo 4 000 iki 7 999 Eur;produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, turi sudaryti mažiau kaip 50 proc. bendro VED.
Mišrių ūkių savininkųūkio pajamos, kurios gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą, nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus neturi sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų.
Pareiškėjai turi atitikti mažos arba labai mažos įmonės sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Svarbūs įsipareigojimai
Tiek pienininkai, tiek kitų žemės ūkio sektorių atstovai iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos turi išlaikyti arba padidinti reikalavimuose nurodytą vidutinį metinį pieninių veislių melžiamų karvių skaičių arba VED – turi būti ne mažiau nei 3 karvės arba ne mažesnis nei 4 000 Eur VED. Svarbu atkreipti dėmesį, jog parama gali būti neteikiama, jei būtų nustatytas VED ir karvių skaičiaus neatitikimas.
Labai svarbu, kad už paramos lėšas įsigytos investicijos būtų naudojamos verslo plane numatytai veiklai vykdyti, nes už šio įsipareigojimo nevykdymągali būti taikomossankcijos. Primintina, kad, kaip numatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse, verslo planas laikomas tinkamai įgyvendintu, kai atliktos (apmokėtos, pristatytos į ūkį, įregistruotos viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma)) bei naudojamos verslo plane numatytai veiklai vykdyti visos verslo plane numatytos investicijos, produkcijos standartine verte išreikštas VED padidintas ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, vykdoma pelninga veikla.
Taip pat, įsigyjant investicijas, svarbu atkreipti dėmesį į prekių kilmės šalį. Investicijos, kurių kilmės šalis ir (arba) kurios pagamintos Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Rusijos Federacijos aneksuotame Kryme, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje, Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose, taip pat paslaugos bei darbai, atlikti šių šalių paslaugų ar darbų tiekėjų, yra netinkami finansuoti paramos lėšomis. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija pagal tarptautinę teisę yra SSRS teisių ir įsipareigojimų tęsėja, investicijų, kurių kilmės šalis – SSRS, įsigijimo išlaidos pagal minėtas paramos priemones taip pat negali būti kompensuojamas. Ši nuostata galioja neatsižvelgiant į tai, kurioje SSRS respublikoje investicija pagaminta.
Paramos suma
Paramos suma vienam projektui įgyvendinti gali siekti 15 000 Eur, 100 proc. kompensuojant tinkamas finansuoti išlaidas.
Parama ūkininkui mokama 2 dalimis: 80 proc. išmokos dalis mokama priėmus sprendimą skirti paramą, o likusi 20 proc. išmokos dalis mokama tuo atveju, jei verslo planas įgyvendinamas tinkamai. Likusi išmokos dalis nemokama, netinkamai įgyvendinus verslo planą, taip pat susigrąžinama anksčiau išmokėta išmokos dalis.
Atrankos kriterijai
Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams ir joms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius.
Taikoma pieninės galvijininkystės paraiškoms:
-Verslo planas prisideda prie ūkio darbo procesų efektyvumo didinimo: verslo plane numatytos investicijos į melžimo įrangą. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta įsigyti specializuotą melžimo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami), – skiriama 15 balų.
-Verslo planas prisideda prie pieno kokybės gerinimo: verslo plane numatytos investicijos į pieno šaldymo įrangą. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta įsigyti specializuotą pieno šaldymo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami), – skiriama 20 balų.
-Verslo planas prisideda prie aplinkos išsaugojimo ir tvarios plėtros: jei verslo plane numatytos investicijos į betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta statyti sandarias betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Įgyvendinus verslo planą, turi būti pastatyta ir naudojama betoninė mėšlidė ar srutų kauptuvas – skiriama 20 balų.
Taikoma kitų žemės ūkio sektorių paraiškoms:
Kuriamas specializuotas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų (atitiktis patikrinama pagal Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, parengtą vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika (Metodika); nustatant pajamų iš minėtų sektorių dalį, į pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamas neįskaičiuojamos pajamos, gautos už paslaugas, o įgyvendinus programas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (tiesioginės išmokos, kita parama, išskyrus investicinę paramą), gautos lėšos turi būti išskaidytos į / iš gyvulininkystės ar sodininkystės, ar uogininkystės, ar daržininkystės, ar augalininkystės veiklos gautas lėšas). Tikrinama įgyvendinus verslo planą – skiriama 15 balų.
Paramos paraiškos pateikimo metu ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis:
-nuo 4 000 iki 4 999 Eur – skiriama 20 balų;nuo 5 000 iki 5 999 Eur – skiriama 15 balų;nuo 6 000 iki 6 999 Eur – skiriama 10 balų;nuo 7 000 iki 7 999 Eur – skiriami 5 balai.
Įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo prognozuojamas produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra bent 21 proc. didesnis nei teikiant paramos paraišką, tikrinama įgyvendinus verslo planą:
-jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 51 proc. ir daugiau, skiriama 20 balų;jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 21 iki 50 proc. imtinai, skiriama 15 balų.
Toliau pateikiami bendri kriterijai, taikomi visoms – tiek pienininkystės, tiek kitų žemės ūkio sektorių – paraiškoms:
Pareiškėjams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų imtinai, skiriama 10 balų.Pareiškėjo narystė kooperatyve, kuris iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu (su paraiška pateikiami dokumentai, kuriais patvirtinama narystė pripažintame žemės ūkio kooperatyve):
-jei daugiau negu 2 metus yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 15 balų;jei iki 2 metų imtinai yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 10 balų.
Jei verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto yra tokiose vietovėse, vadovaujantis KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis), skiriama 10 balų. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti deklaruotas ir nustatomas pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą.
Jei pareiškėjas nėra gavęs paramos (t. y. dėl jo nėra priimtas sprendimas skirti paramą) pagal priemonės veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, skiriama 10 balų.
Norint gauti paramą, privaloma surinkti mažiausiai 25 atrankos balus – nesurinkusios šio balų skaičiaus paraiškos bus atmestos.
Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, bus sudaromos atskiros pieninės galvijininkystės paraiškų ir kitų žemės ūkio sektorių paraiškų pirmumo eilės.
Paraiškos priimamos per ŽŪMIS
Paraiškos NMA turi būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai nuskenuoti PDF formatu.
Pildant paramos paraišką joje turi būti pažymėta, ar paramos kreipiamasi dėl pieninės galvijininkystės, ar dėl kito sektoriaus.
Šaltinis: nma.lt, 2024-02-09
Eurokomisaras siūlo metams įšaldyti reikalavimą dėl daugiamečių pievų
Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Januszas Wojciechowskis siūlo metams įšaldyti reikalavimą ūkininkams atkurti daugiametes pievas, teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, tokį laikiną sprendimą eurokomisaras pasiūlė atsižvelgiant į karo Ukrainoje pasekmes ir kitas priežastis.
Pasak jo, Lietuva tokiai iniciatyvai pritaria.
Komiteto narys, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl daugiamečių pievų priims jau naujos sudėties EK.
„Dabar kalba eina apie techninį sprendimą nukelti politinį sprendimą kitai EK, kuri bus po Europos Parlamento rinkimų“, –spaudos konferencijoje teigė jis.
K. Mažeika tikisi, kad per tą laiką sustiprės ir Lietuvos Žemės ūkio ministerijos pozicija ir argumentai dėl daugiamečių pievų atkūrimo.
Liberalas Juozas Baublys pabrėžė, kad reikalavimų atidėjimas problemos dar neišsprendžia.
„Šitas sprendimas neišsprendžia problemos, tiktai atideda ir mums visiems reikės susitelkti – tiek ministerijai, tiek komitetui ieškant sprendimo būdų, todėl reikia neatsipalaiduoti ir dirbti“, – teigė J. Baublys.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, BNS, lrt.lt, 2024-02-08
Ūkininkai visoje Europoje lieja įniršį: ar reikia remti pelningus grūdų ūkius?
Visoje Europoje ūkininkai lieja įniršį. Blokuojami keliai Prancūzijoje, vartomos ir padegamos tranzitu važiuojančių krovininių mašinų priekabos, politikai apmėtomi kiaušiniais ir akmenimis. Riaušės ir traktorių protestai tarsi rodo, kad Europos Sąjunga (ES) tapo savo pačios įdiegtos žemės ūkio rėmimo ir reguliavimo politikos įkaite.
Vis dėlto toks pareiškimas kelia klausimų: kodėl milijardais bandoma stabilizuoti tik vienos verslo srities pajamas? Ir ar tikrai šios investicijos didina ekologinę darną Europoje?
Savo galią pademonstravo ūkininkai ir Lietuvoje, trims dienoms Vilniaus centre išrikiavę daugiau nei 1300 galingų traktorių bei kitos technikos.
Tiesa, jie elgėsi gerokai mandagiau nei Prancūzijoje. Tačiau ir mandagaus spaudimo traktoriais pakako – Vyriausybė kelias baltas vėliavas iškėlė vos akcijai įpusėjus. Išsyk pažadėta sumažinti suskystintų dujų akcizą ir lengvatinio žymėto dyzelino naudojimo reguliavimą. Šiems klausimams skirta neeilinė Seimo sesija vyks jau vasario 12–15 dienomis.
Nelinkę pasakoti, kokias pajamas gauna už derlių
Iš Pakruojo rajono į sostinę per vykusį protestą atvykę ūkininkai Rolandas ir Vaidotas pasakojo auginantys grūdines kultūras, daugiausia kviečius ir rapsus. Rolandas turi 230 ha žemės, o Vaidotas – 90 ha. Lietuvoje iš 87 tūkst. ūkininkų tik apie 2 proc. valdo daugiau nei 150 ha žemės. Tokius ūkininkus valstybės duomenų agentūra vadina stambiaisiais.
Pakruojo rajone žemė – viena derlingiausių. Jei vidutinis kviečių derlingumas Lietuvoje 2023 m. buvo 4,9 tonos iš hektaro, tai Pakruojo rajone – net 6–7 tonos.
Paklaustas apie praeitų metų kviečių supirkimo kainas, Rolandas santūriai patvirtino, kad jos buvusios ne pačios prasčiausios: „Rudenį gaudavome ir po 246 Eur už toną. Tačiau dabar jos nukrito žemiau 200 Eur, nes privežta rusiškų ir ukrainietiškų grūdų – yra kas ten perka po 100 Eur, o parduoda žymiai brangiau.“
Dalyje žemės jis augina rapsus, kurie superkami vidutiniškai po 500–600 Eur už toną, tačiau, pasak Rolando, viename hektare rapsų gali išauginti tik 1–2 tonas, tik profesionaliausi ūkininkai pasiekia 3–4 tonų derlių: „Geram derliui reikia trąšų, o jos nepigios – praeitą pavasarį mokėdavome po 800 Eur už toną.“
Ūkininkai nebuvo linkę pasakoti, kokias pajamas gauna už visą metų derlių. Apytikslė aritmetika leistų teigti, kad grūdinės kultūros galėtų generuoti 800–1100 eurų iš hektaro. Tokiu atveju Rolando ūkio įplaukos siektų apie 400 tūkst. Eur, o Vaidoto – apie 170 tūkst. eurų per metus. Valstybės skiriamos subsidijos svyruoja nuo 250 iki 300 Eur už kiekvieną hektarą, iš jų apie 60 Eur skirta aplinkosauginėms kompensacijoms.
Tačiau vidutinių ir didesnių žemdirbių įniršis ir protestas kilo ne dėl pajamų, o dėl sąnaudų, kurios kiek padidėjo dėl draudimo lengvatinį dyzeliną naudoti asmeninėms reikmėms, taip pat dėl didelio suskystintų dujų akcizų šuolio.
Dalis ūkininkų, įsigiję pievų iš gyvulininkystės verslo atsisakiusių kaimynų, negali suprasti, kodėl dalį jų reikia išsaugoti dėl biologinės įvairovės. Kita vertus, pajamas mažina iš Rytų važiuojantys pigesni grūdai.
Pelningiems javų ūkiams trukdo pievos
2022 m. Lietuvoje iš viso buvo išauginta 5,62 mln. tonų javų. 80 proc. visų išaugintų javų buvo kviečiai – jų derlius siekė 4,48 mln. tonų. 3,3 mln. tonų kviečių iš Lietuvos iškeliavo, tad buvo eksportuota 76 proc. derliaus.
Turint omenyje, kad dar 2011-aisiais mūsų šalies ūkiuose kviečių buvo prikuliama tik 1,7 mln. tonų, matyti, kad dabar derlius net 150 proc. didesnis. Kaip pavyko pasiekti tokį neįtikėtiną efektyvumą?
Per pastaruosius 10–15 metų ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, auginančios javus, labai sustiprėjo. Nuolatinė ES parama padėjo sukaupti finansinę pagalvę, kuri buvo investuojama į naują techniką.
Taip pat buvo superkama žemė ne iš tokių sėkmingų pieno ūkių. Natūralių pievų ir ganyklų palaipsniui mažėjo. O javų ūkio sėkmę lemdavo tų metų derliaus dydis bei grūdų kokybės ir supirkimo kainos. Javus auginantys ūkininkai gali gerokai mažiau jaudintis dėl konkurencijos su kaimyniniais ūkininkais.
Kviečių, kaip ir naftos, kainos svyruoja – jas lemia paklausos ir pasiūlos santykis, taip pat oro sąlygos skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, 2018 m. Lietuvoje kviečių buvo išauginta 30 proc. mažiau nei 2017 ir 2019 m.
Keičiasi ir supirkimo kainos. Štai 2022-aisiais už toną kviečių buvo mokama vidutiniškai 310 eurų. Visas tų metų Lietuvos kviečių derlius buvo įvertintas 1,39 mlrd. eurų. Žemės ūkio bendrovėms ir stambesniems ūkininkams tai buvo patys pelningiausi metai, nepaisant išaugusios trąšų kainos (ji siekė iki 1200 Eur už toną) bei pabrangusių degalų.
2023-iųjų pabaigoje už toną kviečių mokėta kur kas mažiau – nuo 170 iki 200 eurų. Kaina priklauso ir nuo grūdų kokybės.
Mokantys skaičiuoti ūkininkai jau seniai suprato, kad turint daugiau nei 150 ha, grūdinių kultūrų verslas yra beveik nepralošiamas reikalas. Dar anksčiau šią aukso gyslą atrado didieji žemės ūkio verslininkai, per bendroves, pajininkus, giminaičius supirkę žemes iš jas paveldėjusių miestiečių, mažesnių ūkininkų ar gerokai sunkiau besiverčiančių gyvulių augintojų. Lenktynėse dėl derlingos žemės plotų gana nesunkiai buvo apeinamas ribojimas vienam asmeniui valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Jei 2011 m. ariamos žemės kaina tesiekė 1200 eurų už hektarą, dabar derlingose vietovėse hektaras kainuoja nuo 7000 iki 9000 eurų, mažiau derlingose vietovėse – apie 5000 eurų, o ganyklų hektaro kaina siekia apie 4000–5000 eurų už hektarą.
Jaunųjų ūkininkų sąjunga yra įvertinusi, kad 10 proc. Lietuvos žemvaldžių valdo apie 80 proc. dirbamos žemės. Jauniesiems ar kitiems smulkesniems ūkininkams su jais konkuruoti sudėtinga. Neturint pakankamai žemės, derlius negeneruoja tiek pajamų, kad galėtum įsigyti traktorių ar javų kombainų, kainuojančių 100–200 tūkst. eurų.
Sumažėjus laisvos žemės plotams, dalis ūkininkų, siekdami maksimalios naudos, suaria savo laukus iki paskutinio centimetro, iki pat pamiškių, nepalikdami žolės kuokšto. O pagal šiemet pradedančius galioti ES normatyvus, dalis pievų turi būti saugomos, jas reikia šienauti, tačiau draudžiama suarti – taip siekiama išsaugoti biologinę gamtos įvairovę.
Protesto akcijoje anksčiau kalbintas javus auginantis ūkininkas iš Biržų skundėsi, kad iš jo turimų 130 ha žemės net 30 hektarų yra pievos, kurių jis negalintis arti dėl šių gamtosauginių ES reikalavimų.
Ar šie reikalavimai nėra pertekliniai? Pasak aplinkosaugininko Liutauro Stoškaus, ūkių plėtros padariniai iš tiesų verčia sunerimti: dėl intensyviai tręšiamų žemių labai pablogėjo dirvožemio struktūra, per pastaruosius 20 metų Lietuvoje beveik perpus sumažėjo įprastinių laukų paukščių, tai rodo, kad agrarinio kraštovaizdžio būklė prastėja neįtikėtinai sparčiais tempais.
„Jei senieji ūkininkai su meile ir atida žvelgdavo į supančią gamtą, žolėje pamatę paukščio lizdelį stabdydavo arklius, dabar didžioji dalis į sostinę suvažiavusių ūkininkų mato tik skaičius ir nieko daugiau. Jiems gamta yra trukdis. Mums bekalbant apie esamų ūkininkavimo praktikų keliamas bėdas, priėję ūkininkai tai atvirai deklaravo. Pasak jų, per daug tų paukščių, šaudyti juos reikėtų, jie sako tiesiai: „P…ui man tie paukščiai!“
L. Stoškaus teigimu, negalima atsisakyti aplinkosauginių tikslų, bet turi būti tariamasi dėl finansinių mechanizmų, kompensuojančių dėl to mažėjančias ūkininkų pajamas: „Visa ES parama turėjo būti skiriama visų pirma tam, kad ūkininkai saugotų biologinę gamtos įvairovę, o mes subsidijuojame perprodukciją, dėl kurios krinta kaina, o kad būtų padengti nuostoliai, ariama dar daugiau laukų.“
„Maža to, net 40–50 proc. namų ūkiuose iššvaistomo maisto net nepasiekia stalo!“ – priduria L. Stoškus
„Net ir suarus žemę iki pat vandens telkinių, išliks tos pačios problemos. Ką arsime tada? Ne tik pelkes sausinsime, bet ir kanalus bei upes užpylinėsime? Suprantu, kad atskiras ūkininkas gali nematyti bendro paveikslo, jis rūpinasi, kaip subalansuoti savo šeimos biudžetą, ir niekas dėl to negali jam priekaištauti. Bet mūsų valdžia negali to nematyti: „Ai, čia suklydom.“ Ir aš negaliu to nematyti, negaliu tylėti. Nesu prieš ūkininkus, priešingai, bet ir už jų bei mūsų visų ateitį, kuriai turime išsaugoti nesunaikintą gamtą. Juk ateityje tai bus didžiausias ir brangiausias turtas.“
Kitų ūkininkų bėdos
Du jauni Telšių rajono ūkininkai mitinge prie Vyriausybės rūmų laikė plakatą: „Reikalaujame saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita!“
Vienas jų – Kristupas – netoli Šatrijos kalno šeimos ūkio pievose augina 50 galvijų mėsai. „Kol kas pelno neturime, vien iš šio ūkio pajamų šeima neišgyventų. Gerai, kad turiu ir valdišką darbą, kuris garantuoja stabilumą. O dienomis galvijus prižiūri tėvukas.“ Jo mišriame ūkyje yra ir dalis ariamos žemės.
Kristupas pasakojo, kad Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės už jautieną, 1 kg gyvo svorio, siūlo 2 eurus: „Pasak jų, niekam Lietuvoje tos mūsų jautienos nereikia.“ Tačiau mėsos supirkėjai iš Lenkijos sutinka mokėti po 10–20 centų daugiau.
Greta stovėjęs Tadas verčiasi pienininkyste. Iš pieno ūkio daugiau užsidirbti gana sunku. Dalį ganyklų Tadas pirko po 5000 Eur už hektarą: „O dabar dalis jų pažymėta specialiu kodu, t. y. negaliu jose verstis jokia kita veikla, nors už tai skirta metinė išmoka tesiekia 200 Eur už hektarą.“
Žemaičius nervina valdžios žmonių pažadų nesilaikymas: „Praeitą pavasarį žadėjo didesnes kompensacijas, o gauname mažesnes.“
Bendroji gyvulininkystės rinka 2023 m. Lietuvoje buvo vertinama 1,3 mlrd. eurų – šiuo atveju yra sumuojama visa iš gyvulių, paukščių gaunama produkcija (pienas bei jo produktai, kiaušiniai ir kt.) ir superkama mėsa. Galima šią sumą išskaidyti: galvijų rinka vertinama 172 mln. Eur, pieno rinka – apie 600 mln. Eur. Matome, kad šios žemės ūkio šakos generuoja mažiau pajamų nei javai.
Mažesni pieno ūkiai nuolatos grumiasi su perdirbėjais. Gyvulių išlaikymo, elektros sąnaudos, kreditų grąžinimas už įsigytą įrangą, intensyvus darbas žiemą vasarą, – visa tai sudaro išmelžiamo pieno litro savikainą.
2022 m., didžiausio infliacijos augimo laikotarpiu, pieno supirkimo kainos buvo geros – siekė 37–45 ct už žaliavinio pieno litrą. Tačiau jau 2023 m. pavasarį jos krito 30 proc., ir mažesni pieno ūkiai už litrą tegavo 25 ct (tiesa, didesni pieno ūkiai, pristatantys virš 40 t žaliavinio pieno per mėnesį, supirkėjams jį parduoda brangiau). Dalis pienininkų protestuodami pieną pradėjo dalyti veltui. Vėl rinką iš dalies gelbėjo lenkai, pradėję siūlyti didesnes supirkimo kainas.
Tuo tarpu mažmeninės prekybos tinkluose mėsos bei pieno produktų kainos per dvejus metus pakilo 25–40 proc. ir, nepaisant pigiau superkamo žaliavinio pieno bei atpigusių energijos išteklių, jos nemažėja.
Atrodytų, kad smulkesni ūkininkai, besiverčiantys pienininkyste, daržininkyste ar auginantys galvijus, turėtų protestuoti ir greta didžiųjų prekybos centrų bei maisto perdirbimo įmonių (pirkėjas, įsigydamas maisto produktus, didžiąją kainos dalį sumoka būtent pardavėjams ir perdirbėjams).
Kita vertus, prekybos tinklai bei perdirbėjai turi didžiulę derybinę galią, tad ūkininkai kaktomušos su savosios produkcijos pirkėjais vengia, o dalis maisto produktų Lietuvoje jau brangesni nei Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir, žinoma, Lenkijos parduotuvėse.
Žemės ūkiui milijardas eurų paramos per metus
Žemės ūkio verslo savininkai ES gauna daugiau nei milijardą eurų subsidijų per metus. Vien už biologinės įvairovės saugojimą kasmet išmokama apie 130 mln. Eur.
Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto ekspertai pasidalijo su ekonomistai.lt redakcija informacija, kokios subsidijos mokamos ūkininkams skirtingose šalyse.
2020 m. Lietuvoje vidutinė išmoka už hektarą siekė 263 Eur. „Nuo 2014 m. žemės ūkio subsidijavimo politika Lietuvoje kiek pasikeitė: mažesnius ūkius imta remti didesnėmis subsidijomis, o didesnius – kiek mažesnėmis, skaičiuojant išmokas vienam hektarui, – teigia dr. Rasa Melnikienė, LSMC ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė. – Paramą už deklaruotus žemės ūkio naudmenų hektarus ir gyvulius gauna visi ūkininkų ūkiai be išimties, taip pat juridiniai asmenys, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos viršija 50 procentų.“
ES bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) grindžiama supratimu, kad ši veikla susijusi su nemažomis rizikomis. Anot R. Melnikienės, subsidijomis žemės ūkio verslui siekiama kelių tikslų, kurie susiję ne tik ūkininkų gerove, bet ir su viešuoju interesu.
„Visų pirma, ES BŽŪP siekia garantuoti ES šalių piliečiams pakankamą maisto kiekį už prieinamą kainą. ES turi pasigaminti pakankamai maisto, kad būtume juo apsirūpinę, sutrikus tiekimo grandinėms ar susidarius kritinėms gamtinėms sąlygoms (nerimą kėlusios situacijos pavyzdžiu galėtų būti ir COVID-19 pandemija).
Antrasis tikslas – tai aplinkosauginiai reguliavimai. Ūkininkai turėtų saugoti gamtos biologinę įvairovę bei atitikti auginamam maistui keliamus kokybės reikalavimus, kurie ES šalyse yra aukštesni nei trečiosiose šalyse. Ir trečiasis tikslas – socialinis. Siekiama, kad kaimo žmonės nepasitrauktų iš šio verslo, kad ir jaunimas imtųsi ūkininkavimo, ir taip išliktų kaimo bendruomenės.“
Beje, „LRT forumo“ laidoje žemės ūkio ministras minėjo, kad subsidijos dar padeda išlaikyti įperkamas maisto produktų kainas. Su šiuo teiginiu sutikti sudėtinga, turint omenyje, kad nuo 2021 m. maisto produktų kainos pakilo daugiau nei 40 proc. (t. y. nei subsidijos, nei 30 proc. sumažėjusios energijos išteklių bei trąšų kainos 2023 m. nepadėjo sumažinti produktų kainų galutiniam vartotojui).
„Ūkininkai vis kritikuoja, kad nėra ilgalaikės Lietuvos žemės ūkio strategijos, nors BŽŪP politika įgyvendinama būtent remiantis strateginiais dokumentais. Niekada neteko diskutuoti su ūkininkais, kaip jie supranta „gerą strategiją“? Gal kaip patarimus, ką gaminti, kad ūkis dirbtų pelningai? Vargu, ar tokia strategija būtų įmanoma rinkos sąlygomis, – svarsto R. Melnikienė. – Mano nuomone, BŽŪP Achilo kulnas yra vieningas jos taikymas visos ES mastu. Nors ES šalių žemės ūkis smarkiai skiriasi, daugelį metų jis buvo remiamas pagal vieną kurpalių ir tik nuo 2014 m. atsirado galimybė panaudoti tiesioginėms išmokoms skirtas lėšas atsižvelgiant į žemės ūkio struktūrą, diferencijuoti jas pagal ūkių dydį, ūkininko amžių ar veiklą.“
R. Melnikienės vertinimu, įgyvenant BŽŪP nepakanka surūšiuoti ūkius pagal ekonominius kriterijus: „Manau, kad Lietuvos ūkius galima suskirstyti į tris kategorijas, atsižvelgiant į jų socialinį vaidmenį ir ūkininkavimo motyvus.
Visi ūkiai gamina žemės ūkio produkciją ir siekia gauti kuo daugiau pelno. Tai pagrindinis motyvas, bet ne vien duona žmogus gyvas. Dabar jau įprasta kalbėti apie socialinę atsakomybę, juk tikriausiai kiekvienas susimąsto, ar jo darbas yra prasmingas, ką jis suteikia bendruomenei.
Pirmajai grupei aš priskiriu didžiausius investuotojų valdomus ūkius. Ekonominiu požiūriu, jų savininkams yra svarbi kapitalo grąža. Kita vertus, jie pajėgūs investuoti į inovatyvias technologijas, naujausius ūkių tyrimus bei techniką. Jei tik panorėtų, jie galėtų tapti inovacijų ambasadoriais.
Antroji ūkių kategorija – šeimos ūkiai. Tai dažniausiai vidutiniai ūkiai, kuriuose dirba kelios šeimos kartos. Jiems yra svarbus ūkininkavimo tęstinumas. Tai ūkininkavimo tradicijų puoselėtojai, juos pavadinčiau žemės ūkio stuburu. Įprasta, kad šie ūkiai yra tvaresni, rūpinasi aplinka, kurioje gyvena.
Trečiajai grupei priskirčiau smulkius ūkius. Tai kaimo (ir ne tik kaimo) gyventojai, kuriems žemės ūkis yra papildomų pajamų šaltinis. Pirminis tokios veiklos tikslas: laisvu nuo darbo metu užsidirbti papildomų pajamų, turėti kitą veiklos sritį, jei prarastų pagrindinį darbą.
Kita vertus, jie pasiūlo miestiečiams įvairesnio maisto ar naujų paslaugų, gerina kaimo vietovių įvaizdį, tokiose šeimose augantys vaikai mokosi ūkininkauti ir verslo pagrindų, – gal užaugę jie susidomės ūkininkavimu ir apsigyvens kaime.“
Taigi, ar Lietuvoje turėtų būti automatiškai taikoma ES žemės rėmimo ūkio praktika? Ar yra ekonominė prasmė remti stambius grūdų ūkius, kurių trys ketvirtadaliai produkcijos yra eksportuojama?
Ūkininkų naudą gaudo politikai
Ūkininkai bei prie akcijos prisijungę privačių miškų savininkai nepatenkinti valstybės kėsinimusi į jų privačią nuosavybę. Aplinkosauginiai reikalavimai savininkams nėra naudingi, nes iš nedirbamo žemės ploto ar nekertamo miško jie gauna žymiai mažesnes pajamas.
Kaip minėta, už nedirbamas pievas gaunamos kompensacijos šiuo metu yra tikrai kelis kartus mažesnės nei pajamos, kurias gautų už išaugintą žemės ūkio produkciją. Dar ūkininkai reikalauja išsaugoti lengvatas kurui, tikisi didesnių ES dotacijų bei papildomos valstybės paramos. Vis dėlto 100 tūkst. Eur bei daugiau grynųjų pajamų (jau atskaičiavus visas sąnaudas) per metus gaunantys ūkininkai didesnio pajamų mokesčio mokėti tikriausiai nesutiktų.
Tad kokiu mastu valstybė gali kištis į laisvą žemės ūkio rinką, skatindama ūkininkus dotacijomis, mokesčių lengvatomis, bet ribodama gamtos išteklių naikinimą? Kokia nauda mokesčių mokėtojams, jei jų pinigais yra remiamas žemės ūkis? Gal verta rimčiau remti pieno ūkius ir žymiai sumažinti paramą grūdų augintojams? Pagaliau, ar Lietuvos gamtos ištekliai priklauso visai visuomenei, ar tik atskiriems savininkams?
Sausio 25 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Darnus vystymasis – žmonijos išlikimo strategija. Kaip tai pasiekti?“ akademikas Jurgis Stasiškis klausė: „Ar apskritai esama politinės valios pereiti prie reguliuojamos rinkos ekonomikos?“ Akademiko nuomone, reguliavimu neturi būti siekiama vienos ar kelių interesų grupių naudos išsaugojimo kitos visuomenės dalies sąskaita. Bendras tikslas – harmoningas visų Lietuvos žmonių atstovavimas.
Į šį klausimą sureagavo prof. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas: „Ne tik neturime politinės valios, reikalingos reguliuojamos rinkos principams įgyvendinti, bet net nesusimąstome, kad tokie sprendimai yra gyvybiškai būtini – ir Lietuvai, ir Europai, ir visam pasauliui.“
Kol kas susidaro įspūdis, kad Lietuvoje reguliavimu siekiama ne darnos, o politinės naudos.
Ūkininkų akcijos paveikti politikai lenktyniavo, kuris pirmas pareikš, kad „taisys klaidas“ ir jau vasario 12–15 dienomis per neeilinę Seimo sesiją registruos įstatymų pataisas, atšaukiančias jų pačių prieš kelis mėnesius priimtus sprendimus.
Suprantama, juk ūkininkai ir jų šeimų nariai – tai keli šimtai tūkstančių rinkėjų, kurių balsai nemažai gali lemti šių metų rinkimuose. Šis faktas daro įspūdį, kaip ir nauji galingi traktoriai Vilniaus centre.
Šaltinis: lrt.lt, Marius Matulevičius, ekonomistai.lt redaktorius, 2024-02-07
EP nariai remia žaliajam kursui palankius naujus genomikos metodus
Siekdami tvaresnio aprūpinimo maistu, Europos Parlamentas (EP) pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios palengvintų naujų genominių metodų taikymą augalams, rašoma EP biuro Lietuvoje pranešime. Trečiadienį 307 EP nariams balsavus už, 263 – prieš ir 41 susilaikius Parlamentas patvirtino derybų su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis poziciją dėl naujų genomikos metodų (NGM), keičiančių organizmo genetinę medžiagą, naudojimo sąlygų.
Po balsavimo pranešėja Jessica Polfjärd, priklausanti Švedijos Europos liaudies partijai, sakė, kad nauji genomikos metodai – itin svarbi priemonė.
„Metodai užtikrins didesnį Europos apsirūpinimo maistu saugumą ir mūsų žemės ūkio produkcijos ekologiškumą. Naujosiomis taisyklėmis bus sudarytos sąlygos kurti geresnes augalų veisles, kurios duotų didesnį derlių, būtų atsparios klimato kaitai ir kurioms reikėtų mažiau trąšų ir pesticidų. Tikiuosi, kad ES valstybės neilgai trukus priims savo poziciją, kad šias taisykles galėtume patvirtinti prieš Europos Parlamento rinkimus ir suteiktume ūkininkams priemones, kurių jiems reikia žaliajai pertvarkai įgyvendinti“, – teigė J. Polfjärd.
Šiuo metu visiems NGM išvestiems augalams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). EP nariai pritaria pasiūlymui išskirti dvi NGM gautų augalų kategorijas ir joms taikyti atskiras taisykles. NGM išvestiems augalams, kurie atitinka natūraliąją atranką (1-a kategorija), nebus taikomi GMO teisės aktų reikalavimai, o kiti NGM gauti augalai (2-a kategorija) bus toliau griežtai kontroliuojami.
Europarlamentarai taip pat sutinka, kad reikia drausti naudoti NGM išvestus augalus ekologinėje gamyboje, nes jų tinkamumas turi būti toliau tiriamas. Europos maisto saugos tarnyba įvertino galimas NGM saugos problemas. Keletas NGM gautų produktų jau yra arba greitai bus pateikti rinkai už ES ribų (pvz., Filipinų bananai, kurie neruduoja ir kuriuos naudojant galima sumažinti maisto švaistymą ir išmetamo CO2 kiekį).
EP nariai pritarė, kad NGM augalų sėklų pakuotės būtų ženklinamos, o visų 1-os kategorijos NGM augalų sąrašas būtų viešai skelbiamas internete. Nors nebus privaloma ženklinti 1-os kategorijos NGM išvestų augalų, europarlamentarai nori, kad praėjus septyneriems metams nuo teisės akto įsigaliojimo Europos Komisija pateiktų ataskaitą apie tai, kaip keičiasi vartotojų ir gamintojų požiūris į naujuosius metodus.
EP nariai susitarė 2-os kategorijos NGM augalams toliau taikyti daugumą GMO teisės akto reikalavimų, kurie yra vieni griežčiausių pasaulyje. Tarp šių reikalavimų yra patvirtinimo procedūra ir privalomas produktų ženklinimas. Kita vertus, EP nariai nutarė paspartinti 2-os kategorijos NGM augalų, kuriais tikimasi prisidėti prie didesnio maisto produktų tvarumo, rizikos vertinimą. Tačiau jie pabrėžė, kad turi būti laikomasi vadinamojo atsargumo principo.
Europarlamentarai siūlo visiškai uždrausti NGM gautų augalų, augalinės medžiagos, jų dalių, genetinės informacijos ir susijųsių dalykų patentavimą, kad ūkininkai ir selekcininkai nepatirtų teisinio netikrumo ir didesnių sąnaudų.
Parlamentas dabar yra pasirengęs pradėti derybas su ES valstybėmis dėl galutinio teisės akto.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-02-07
Ūkininkų pergalė buvo tik laikina – turės atkurti pievas
Po ūkininkų protesto atrodė, kad pagaliau pasiekta pirmoji pergalė – valdžia atsitraukė ir sustabdė reikalavimą atkurti daugiametes pievas, kol bus sulaukta Europos Komisijos (EK) išaiškinimo. Tačiau viltis, kad pievų atkurti nereikės, ruseno neilgai. Penktadienį Žemės ūkio ministerija paskelbė jau gavusi atsakymą iš EK. Jame nurodoma, jog žolinė danga, kuri penkerius metus nebuvo nei ariama, nei dirbama ar pakeista kitomis kultūromis, nepriklausomai nuo to, buvo anksčiau sėjomainos dalis ar ne, po 5 metų deklaravimo privalo tapti daugiamete pieva.
Kaltina ūkių žlugdymu
„Manau, tai daugiau mažiau aktualu dažnam ūkininkui. Šiuo metu renkame tikslesnius duomenis, kam kiek reikės atkurti, bet yra ir tokių ūkininkų, kam reikia atkurti ir 30 ha plotus. Toje žemėje galėtų augti maisto produktai, kadangi tos žemės našumai yra didesni, o dabar sako, kad reikia atkurti daugiametes pievas. Ūkininkams – tai skaudi tema“, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Dainius Sabulis.
Tačiau, jo teigimu, ne tik Kėdainių krašto, bet ir visos šalies ūkininkai žada taip lengvai nepasiduoti ir už savo žemes kovoti.
„Ar tai bus privaloma [visiems atkurti daugiametes pievas], dar matysim. Kol kas daugiau nieko negaliu sakyti, bet kažką bandysim pakeisti. Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio taryba stipriai dirba šiuo klausimu, – sakė ūkininkų atstovas. – Mes, ūkininkai, laiškus jau gavome, kad reikės atsėti pievas, bet iki pavasario dar yra laiko, sėjomainos jau suplanuotos, mums žemės reikia kultūrom auginti, be to, šie metai ūkininkams ir taip buvo sudėtingi, o galiausiai pasako atkurkit pievą, kurios nežinia, kam reikia.
Kėdainiuose yra ūkininkų, kurie pasitraukė iš pienininkystės. Jie ir taip sunkiai gyvena, tai dar ir pievas sugalvojo, kad jiems reikia atkurti! Tai čia išeina ne pievų atkūrimas, o ūkių žlugdymas!“
Bus taikomos sankcijos
Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti daugiametes pievas. Reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas nuo 2023 m. tapo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimu. Kitaip tariant, siekiant išlaikyti gamtos ir gyvūnijos įvairovę. Tačiau ūkininkų atstovas nesutinka, kad tai turi būti daroma jų sąskaita, kai yra kitų būdų.
„Koks čia gamtos išsaugojimas? Aš suprantu, kai yra Nemuno užliejamos pievos, tai ten tegul jos ir būna. O ką daryti ūkininkui su ta pieva, kuris turėjo kažkiek karvių, bet jų atsisakė? Jis tuos 30 ha pievos suarė, užsiima kita veikla ir jam dabar pasako, kad privaloma atsėti pievą arba mes tau sankcijas uždėsim. Tai sankcijas reikėtų Žemės ūkio ministerijai uždėti už tokius ūkių žlugdymus, – piktinosi D. Sabulis. – Buvo galima tuos daugiamečių pievų atkūrimo plotus perkelti į tas vietas, kurios yra iš viso nedeklaruojamos ir kurios tikrai yra daugiametės ir net gyvulių pašarui nenaudojamos. O čia mums skiria prievoles.
Tai yra pasikėsinimas į nuosavybę, žemės naudojimo paskirtį, nes ta žemė, kurią ūkininkai dirba, yra žemės ūkio paskirties žemė“.
Jei pareiškėjas nevykdo pareigos atkurti suartų daugiamečių pievų ploto, jam taikomos sankcijos už GAAB reikalavimų nesilaikymą, kaip tai numatyta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje. Taigi, pareiškėjui neatkūrus reikalaujamo atkurti daugiamečių pievų ploto, 2024 m. bus sumažintos visos išmokos (tiesioginės išmokos bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių kompensacinės išmokos), kurioms taikomi GAAB reikalavimai.
Ministras pažadėjo, kad problema bus išspręsta
Savo ruožtu ilgą laiką ūkininkų kantrybę bandęs ir problemas glaistęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tik prispaustas prie sienos susitiko su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski. Kaip skelbiama, ministras paprašė komisaro skubos tvarka peržiūrėti deleguotąjį reglamentą dėl GAAB1 (daugiamečių pievų), taip būtų siekiama rasti techninius sprendimus, kurie palengvintų reikalavimą Lietuvai išlaikyti daugiametes pievas.
Komisaras pažadėjo išsamiai išnagrinėti galimybes ir imtis veiksmų dėl deleguotojo reglamento pakeitimo, kad Lietuvos keliami klausimai dėl daugiamečių pievų būtų kuo geriau atliepti.
O kol kas ūkininkams belieka laukti stebuklo ir ruoštis naujiems pavasario darbams.
Šaltinis: valstietis.lt, Rasa JAKUBAUSKIENĖ, 2024-02-05
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
