Žemės ūkio naujienos: 2024-02-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Keičiamas paraiškų priėmimo grafikas
Pakeistas paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2024 metais tvarkaraštis, pagal kurį nuo balandžio 15 d. iki gegužės 31 d. numatyta organizuoti kvietimą pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Su pakoreguotais paraiškų teikimo grafikais galima susipažinti čia (KPP) ir čia (SP).
Numačius šias priemones Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos tvarkaraštyje, analogiškos priemonės „Natura 2000” žemės ūkio paskirties žemėje ir miškuose atšaukiamos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemones priėmimo 2024 metais tvarkaraštyje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-21
Skatins kurti nacionalinius bioekonomikos centrus
Šiemet Lietuvoje startuoja naujas tarptautinis projektas BOOST4BIOEAST, skirtas bioekonomikos plėtrai Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalyse. Lietuvai įgyvendinant projektą atstovaus Žemės ūkio ministerija ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas.
BIOEAST nariai yra Višegrado šalys (Vengrija, Čekija, Lenkija ir Slovakija), Baltijos šalys, Bulgarija, Kroatija, Rumunija ir Slovėnija. Lietuva BIOEAST dalyvauja nuo 2016 m.
Naujame projekte BOOST4BIOEAST, kurį koordinuoja Vengrijos ekologinės žemdirbystės tyrimų institutas, dalyvauja 30 partnerių. Tai ne tik BIOEAST nariai, bet ir Belgija, Suomija, Vokietija, Airija, Italija ir Ispanija. Projektu siekiama padėti Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalims rengti nacionalinius bioekonomikos veiksmų planus ir sukurti ilgalaikes struktūras bei dialogo erdves nacionaliniam bei makroregioniniam bendradarbiavimui.
Projekto metu ketinama įsteigti arba patobulinti nacionalines, ekspertines bioekonomikos bendruomenes (BIOEAST bioekonomikos centrus), kurios taptų gebėjimų stiprinimo centrais. Taip pat bus siekiama užtikrinti tiesioginį ir veiksmingą ryšį su politikos formuotojais.
Projektas finansuojamas iš programos „Europos horizontas” lėšų.
Žiedinė ekonomika – tai ekonominė sistema, kurioje siekiama mažiau teršti aplinką, sumažinti atliekų ir anglies dioksido išmetimą. Žiedinė bioekonomika yra žiedinės ekonomikos dalis, susijusi su biologinių išteklių gamyba, perdirbimu, naudojimu ir pakartotiniu panaudojimu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-23
Stiprinami Lietuvos ir JAE verslo ryšiai
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus, tęsdamas vizitą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), skirtą verslo ir ekonominių ryšių stiprinimui, lankėsi didžiausioje regiono „Gulfood 2024” maisto pramonės parodoje. Šioje tarptautinėje maisto bei gėrimų parodoje, kur dalyvauja daugiau kaip 20 Lietuvos maisto pramonės įmonių, viceministras susitiko su JAE verslo atstovais, atidarė Lietuvos ir JAE verslo kontaktų renginį.
Prekybos rūmų vadovas pabrėžė maisto tiekimo saugumo svarbą jų šaliai ir regionui, todėl itin didelis dėmesys skiriamas agro technologijoms, padėsiančioms stiprinti šias grandines bei JAE maisto pramonės gamybos potencialą. Jis pakvietė inovatyvias Lietuvos įmones teikti pasiūlymus bei inovatyvius sprendimus. Susitikime aptartas galimas Dubajaus prekybos ir pramonės rūmų atstovybės įkūrimas Lietuvoje, aptartos investavimo į žemės ūkio gamybą galimybės.
Viceministras V. Tomkus kartu su Lietuvos verslo delegacija susitiko su JAE „Food and Beverages Group“ atstovais bei Dubajaus ekonomikos ir turizmo departamento ekonominės plėtros direktoriumi Abdelrahmanu Ali Shehabui Al Hosani.
Asociacija turi ambicingų tikslų plėsti savo pagalbos verslui veiklą ne tik JAE, bet ir kitose šalyse, kuriose turi atstovybes. JAE atstovai kvietė Lietuvos įmones prisijungti, siekiant įtvirtinti savo turimas rinkos pozicijas ar atveriant naujas galimybes savo produkcijos realizavimui. Viceministras pasiūlė asociacijos atstovams atvykti į Lietuvą, kur būtų galimybė susitikti su Lietuvos įmonėmis, svarstančiomis apie veiklos plėtrą regione.
Itin sėkmingas buvo Lietuvos delegacijos susitikimas su „Spinneys Dubai LLC“ prekybos tinklo vadovu. Šio tinklo asortimente apie 60 proc. prekių yra šviežias maistas. Prekybos tinklas nuolat ieško aukštos kokybės, didelės pridėtinės vertės ekologiškų, inovatyvių ir technologiškai pažangių maisto produktų.
Viceministras pabrėžė, kad lietuviški maisto produktai pasižymi tuo, kad juose dera geriausi natūralūs elementai iš gamtos ir naujausios technologijos. Lietuviška produkcija taip pat atitinka aukščiausius JAE ir regiono klientų lūkesčius, svarbu ir tai, kad įmonės labai lanksčios ir pasirengusios patenkinti klientų poreikius. Susidomėjimą lietuviškais produktai ir įmonėmis „Spinneys Dubai LLC“ atstovai parodė susitikdami su „Gulfood“ parodoje dalyvaujančiomis įmonėmis ir aptardami bendradarbiavimo galimybes.
Vizito metu vyko ir Lietuvos bei JAE verslo atstovų renginys, kuriame Lietuvos įmonių atstovai turėjo galimybę bendrauti su vietos importuotojais ir užmegzti ryšius tolimesniam bendradarbiavimui. Vieningai sutariama, kad aktyviai dirbant, tikslingai veikiant galima daug nuveikti šioje augančioje ir labai konkurencingoje rinkoje, turinčioje dideles verslo augimo ir plėtros galimybes.
Lietuviškų maisto prekių eksportas į JAE kasmet auga ir 2023 metais sudarė 16,1 mln. Eur. Lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai eksportuojami į 157 pasaulio šalis, o bendra eksportuotų prekių vertė praėjusiais metais sudarė 7,6 mlrd. Eur.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-22
Lietuvoje liko neperdirbtų cukrinių runkelių
Praėjusiais metais Lietuvos žemdirbiai cukrinių runkelių priaugino tiek, kad dalį jų teks išmesti – cukraus gamintojai perdirbimui visų jų net nepriėmė, nes pirmenybę skyrė atvežtiems iš Švedijos. Tačiau perdirbėjai tikina, kad ir Lietuvos cukrinių runkelių augintojų, kurių derlius tapo pertekliniu, nepaliks „ant ledo“ – žada išmokėti kompensacijas.
Šakių rajone vis daugiau ūkininkų įsilieja į cukrinių runkelių augintojų gretas, juos augina ne vienos seniūnijos ūkininkai. Tarp augintojų – ir Žvirgždaičių krašto ūkininkai broliai Jaunius ir Darius Stonkai, pernai išplėtę cukrinių runkelių plotus. Kai kurie Zanavykijos krašto cukrinių runkelių augintojai pernai apsidrausdami runkelius augino abiem Lietuvoje veikiantiems cukraus fabrikams. Turėjo sutartis ir su Marijampolės, ir su Kėdainių cukraus fabrikais, abiem vežė išaugintą derlių.
Šiemetis gamybos sezonas Marijampolės cukraus fabrike užbaigtas sausį, o Kėdainiuose – vasario pradžioje. Nors gamyba fabrikuose užbaigta, Šakių, Kėdainių ir kitų rajonų ūkiuose dar likę perdirbti skirtų cukrinių runkelių. Tuo susirūpinę ūkininkai prabilo apie galimus nuostolius.
Šakių rajono cukrinių runkelių augintojas D.Stonkus VL sakė, kad jo ūkyje likę neišvežta apie 2,5 tūkst. tonų runkelių. „Kol su fabriku nesusišnekėjome, kaip bus, komentarų neteiksiu. Kai viskas pasibaigs, tada galėsiu komentuoti“, – nedaugžodžiavo ūkininkas iš Žvirgždaičių. D.Stonkus savo ūkyje pernai cukrinius runkelius augino pirmą kartą.
Jo broliui J.Stonkui tai jau buvo trečiasis cukrinių runkelių auginimo sezonas. Broliai Stonkai po nemažai metų atgaivino savo tėvų ūkio tradicijas – grįžo auginti šią kultūrą. Vasario mėnesį J.Stonkus taip pat dar turėjo savo ūkyje perdirbimui neišvežtų cukrinių runkelių, bet, palyginęs su brolio ūkiu, sakė, kad mažą kiekį. „Metai buvo neeiliniai, iššūkių pasitaikė, bet derliai geri. Ir toliau auginsime runkelius“, – kalbėjo J.Stonkus.
Kaltų neieško
Vidurio Lietuvoje ūkininkus vienijančio ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ (KKCR) direktorius Mindaugas Garuckas sakė, kad ūkininkai išaugino gerą derlių, jį nuėmė ir suruošė išvežimui, bet visų saldžiųjų šaknų pristatyti perdirbėjams nepavyko. „Fabrikas nėra guminis“, – aiškino ŽŪK direktorius. Anot jo, yra tam tikri fabriko pajėgumai ir reikalavimai žaliavai. Augintojai sutartis su įmone pasirašo hektarais. Tarkime, sutaria, kad šio kooperatyvo nariai sės 5 tūkst. ha cukrinių runkelių.
M.Garucko teigimu, 2022 m. augintojams nepavyko užauginti norimo kiekio runkelių, bet perdirbėjai pretenzijų augintojams nereiškė, nes vidutinis cukrinių runkelių derlingumas siekė 57 t/ha, o vidutinis cukringumas – 18,5 proc. Šį sezoną susiklostė atvirkščiai – priaugino labai daug, apie 70 t/ha, bet vidutinis cukringumas mažesnis – nesiekė 16 proc. (bazinio). Augintojai, jeigu viršija bazinį cukringumą, gauna tam tikrus priedus, bet jeigu nepasiekia bazinio cukringumo, yra tam tikros nuoskaitos. Pastarąjį sezoną fabrikas, anot KKCR vadovo, tiesiog tokio prastos kokybės kiekio nebepajėgė perdirbti. Vasario 2 dieną fabriko atstovai ŽŪK informavo, kad Kėdainių cukraus fabrikas stabdo gamybą.
„Kiek žinome, tai pačiai verslo grupei priklausantis cukraus fabrikas Švedijoje nedirbo mėnesį, vėliau dirbo 30–40 proc. pajėgumu. Švediški runkeliai buvo paskirstyti perdirbti Europos fabrikuose, tuo pačiu dalis jų laivais atkeliavo ir į Lietuvą“, – pasakojo M.Garuckas.
Tarp Lietuvos cukrinių runkelių augintojų buvo kilusi nepasitenkinimo banga, kad pirmoje vietoje atsidūrė švediški, o ne lietuviški runkeliai. „Grūdus gali laikyti ir sandėliuoti, gali juos vienam ar kitam supirkėjui parduoti. Cukrinių runkelių iki pavasario nepaliksi – čia yra šakniavaisis“, – tikino M.Garuckas.
Tačiau, anot jo, kas nutiko Švedijoje, nuo to nė vienas Europos fabrikas nėra apsaugotas. Deja, Kėdainiuose perdirbant švediškus runkelius užsitęsė pats perdirbimo sezonas, o užėjus šalčiams įmonė buvo priversta stabdyti perdirbimą. Kiek atšilus – vėl atnaujinti gamybą. Bet tuo metu šaltis buvo padaręs poveikį jau ir ūkininkų saugomiems cukriniams runkeliams – labai krito žaliavos kokybė. Mat didelė dalis Lietuvoje augintų cukrinių runkelių buvo peršalę.
„Nepatyrusiems ar nepasiruošusiems arba nenorėjusiems pasiruošti tinkamai saugoti žaliavą, ši žiema Lietuvoje tapo išbandymu. Kai kurie ūkininkai nesugebėjo fabrikui pristatyti kokybiškos žaliavos, kuri būtų tinkama cukraus gamybai“, – aiškino M.Garuckas, pridūręs, kad dėl tų, kurie neišsivežė visų runkelių, deramasi su fabriko vadovais.
Mokės kompensacijas
AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris situaciją, kai gamyba jau sustabdyta, o kai kurių ūkininkų laukuose dar saugomi runkeliai, VL aiškino tuo, kad iš tiesų šis sezonas nebuvo lengvas – gamybos procesas buvo ilgas, žiemą lydėjo atšalimai-atšilimai, dalis cukrinių runkelių sugedo ir fabrikas jau nebegalėjo tęsti gamybos. Jis pats važinėjo per ūkius ir apžiūrėjo runkelių likučius, po to suskaičiavo, kiek runkelių liko neperdirbtų.
„Objektyviai įvertinome kokybę, kiekius, ruošiamės ūkininkams mokėti kompensacijas už neatvežtus išaugintus runkelius. Bet tai labai priklausys nuo runkelių kokybės, nes buvo daug sugedusių dar iki tos datos, kai sustabdėme gamybą. Tokių neišvežusiųjų nėra daug: pora ūkių Latvijoje, keletas ūkių Lietuvoje, iš viso – iki 10 ūkių. Apvažiavome, įvertinome, informacija surinkta, laukiame sprendimo iš verslo grupės vadovų“, – apie tai, kaip įmonė ieško išeities, VL aiškino S.Mozeris.
Jo teigimu, ir anksčiau yra pasitaikę panašių atvejų, kai būdavę ilgesni perdirbimo sezonai. Minėjo, kad niekada nenori savo partnerių, augintojų, palikti bėdoje, tačiau kai kuriais atvejais, anot S.Mozerio, ir patys augintojai ne visai gerai pasiruošė žiemai. „Jeigu temperatūra nukrenta žemiau –8 laipsnių, reikia papildomai apdengti šiaudais, o tai padarė tik apie 20 proc. augintojų ūkių, o visi kiti vis tikėjosi „praslinkti“. Bet mes į tai nesikoncentruojame, labiau į tai, kas įvykę, ir norime pasielgti teisingai“, – aiškino jis.
S.Mozerio duomenimis, ūkiuose likę neperdirbti kiekiai sudaro maždaug iki 10 tūkst. t, o Kėdainių cukraus fabrikas perdirba iš viso arti 900 tūkst. t žaliavos. Pašnekovo teigimu, pagal metų laiką fabrikas dirbo stabiliai, bet gamybos sezono pabaigoje dėl blogos runkelių kokybės turėjo stabdyti gamybą. Fabriko atstovas įsitikinęs, kad po šio sezono augintojų gretos nesumažės, nes ūkiuose derliai buvo geri, supirkimo kainos aukštos, dar žadama kompensuoti ir už neatvežtus likusius kaupuose runkelius.
„Jie pristatė didžiulę dalį derliaus, liko tik maža dalis, už kurią mokėsime kompensacijas“, – sakė S.Mozeris ir pridūrė, kad besiaiškinant runkelių likučius pas ūkininkus, paaiškėjo, kad yra nespėjusių išaugintų runkelių nuvežti ir į Marijampolės cukraus fabriką.
Rūpesčių daugėja
Šalies ūkininkai su Kėdainių cukraus fabriku jau pasirašę runkelių auginimo sutartis šiems metams, yra numatyti tokie patys kiekiai hektarais, kaip ir pernai, taip pat žinoma ir supirkimo kaina. M.Garucko aiškinimu, sąlygos, lyginant su pernai, blogėja – supirkimo kaina krito apie 14 proc.
„Ūkininkai turi suprasti, kad rinka yra banguojanti. Viena kultūra „voliojasi“ žemumose, kita kyla į nematytas aukštumas, bet nežinia, kuriam laikui. Norėdamas išlikti, ūkininkas turi išskaidyti rizikas. Negali visų savo brangiausių kiaušinių sudėti į vieną krepšį, turi juos išdėlioti į skirtingus krepšelius. Kiekvienas ūkininkas, kaip jis pats suvokia rizikos išskaidymą, strategiją, atitinkamai ir gyvena. Ūkininkavimas pereina į aukštesnį lygį, tampa verslu. Kuo toliau, tuo labiau didėja kaštai, įvairūs suvaržymai. Tad augintojai savo veiklą turi planuoti atsakingiau ir kruopščiau“, – tikino M.Garuckas.
Jo pastebėjimu, Lietuvoje yra ūkininkų, kurie šią kultūrą augina jau daugiau kaip 30 metų. Jų ūkiuose cukriniai runkeliai – viena iš sėjomainos dalių. Perdirbėjams svarbu galutinis produktas – cukrus. „Jeigu pagamina daug cukraus, parduoda jį, gauna pinigų, tai nuo gausaus stalo visiems lieka. Visi tada laimingi, – kalbėjo ŽŪK vadovas. – Sėdamas žieminius rapsus irgi rizikuoji, kad jie gali iššalti, todėl reikia susitaikyti su galimomis rizikomis ir cukrinių runkelių augintojams būti joms pasiruošusiems. Šiai rizikai šią žiemą nebuvo pasiruošta. Per 15 metų gal vieną kartą taip nutiko.“
Pašnekovo teigimu, kai rapsų, grūdinių kultūrų supirkimo kainos žemos, visi metasi į cukrinius runkelius ir įsivaizduoja, kad čia yra „kurortai“. „Bet šiemetės sąlygos ir tam tikrų ūkininkų nepasiruošimas parodė, kad taip nėra. Lygiai taip pat sunkiai uždirbami pinigai, kaip ir auginant kitokias kultūras. Cukrinių runkelių auginimas reikalauja brangios technikos, investicijų, kantrybės ir ilgo varginančio darbų maratono“, – pastebėjo M.Garuckas, vildamasis, kad patyrę augintojai nesiblaškys, turės ilgalaikę strategiją.
Šiemet du kartus ŽŪK kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas, jog įmonės papildomai prižiūrėtų tam tikrus kelių ruožus – juos valytų ir barstytų. Mat kaimo vietovėse keliai nėra asfaltuoti – tik žvyrkeliai. Kai šąla – viskas tvarkoje, sunkusis transportas išvažiuoja, bet užėjus polaidžiui, atleidus, keliai „suminkštėja“ ir sunkusis transportas pradeda žvyrkelius gadinti. M.Garucko teigimu, visi supranta, kad tai yra valstybės ir visų žmonių turtas, kurio neturi teisės gadinti, bet kitaip derliaus išvežti neįmanoma. Nors kiek pajėgia, patys ūkininkai tuos kelius ir tvarko.
Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-02-23
Ariamos žemės kainos – stabilios
Pavasariop Lietuvoje suaktyvėdavo žemės ūkio paskirties žemės paieškos ir sujudėdavo žemės rinka, o kaip bus šiemet? Ar dar atsiras įperkamos žemės jauniems ūkininkams? Mat, Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais visoje Lietuvoje iš viso buvo įregistruota 25 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių. Tai yra 10 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai buvo įregistruota 27,8 tūkst. tokių sklypų sandorių.
Didesnių nei 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių kainų mediana praėjusių metų pabaigoje siekė 4,5 tūkst. eurų ir buvo beveik tokia pati kaip ir 2022 m. pabaigoje. Tad analitikai prognozuoja, kad vilties, jog kainos risis žemyn, yra mažai, nes žemės ūkio paskirties žemės kainos ir toliau išlieka stabilios, tik ganyklų žemė – atvirkščiai, kaimuose praranda patrauklumą.
Šakių rajono Žvirgždaičių seniūnijoje palanku ūkininkauti, čia vyrauja lygumos ir našios žemės. Pasak Žvirgždaičių seniūnės Giedrės Snudaitienės, jeigu pas juos kuris nors ūkininkas sustabdo ūkinę veiklą, tuojau pat kiti „suuodžia“ ir labai greitai nori jo žemes perimti – išsinuomoti arba nupirkti. Tad aplink Žvirgždaičius nepanaudotų žemės plotų, kurie dirvonuotų neprižiūrėti, kaip ir nėra.
„Pas mus beveik visi žemės sklypai dirbami, iš jų gaunama nauda. Tik laukiama, kol kažkas sušnekės, kad nedirbs savo laukų, ir tada susidaro net eilutė – ir vienas, ir antras sako, tai gal aš paimsiu, gal išsinuomosiu. Ypač dėl dirbamos žemės toliau išlieka didelė konkurencija“, – pastebėjo G.Snudaitienė. Ji teigė pastaruoju metu negirdėjusi, kad kažkas iš esamų jų krašto ūkininkų planuotų stabdyti ūkinę veiklą be rimtos priežasties. Žinoma, nebent suėjus pensiniam amžiui, kai tėvai ūkius perduoda jaunesniems.
Sūduvos regione Žvirgždaičių seniūnija turi kuo pasigirti – žemės našumas kai kur perkopia 50 balų. Per pastaruosius metus seniūnijoje sumažėjo pienininkyste ir gyvulininkyste užsiimančių ūkių – supirkimo punktui pieną tiekia tik kelios ūkininkės. Gyvulininkystei traukiantis, dominuoja augalininkystės ūkiai, visi ūkininkai ruošiasi dirbti žemę, o kiekvienas pagalvoja, kaip padidinti turimos žemės plotus.
„Ne be reikalo žmonės pas mus kuriasi – patraukia lygumos. Todėl paprastesnis žemės įdirbimas – nereikia specialiai pritaikytos technikos. Viskas dirbant žemę lygumose yra paprasčiau“, – žemės privalumus apibūdino seniūnė. Tačiau jaunimas, anot jos, kuriasi sunkiai, jie dažnai „pakelia sparnus“, nes Žvirgždaičius laiko savotišku užkampiu. G.Snudaitienė žino porą jaunų ūkininkų, kurie artimiausiu metu gal perims ūkius iš tėvų, kaip šeimų palikimą. Tad jiems nebereikės sukti galvos, kur įsigyti ar išsinuomoti žemės.
„Kai didelė konkurencija, o pasiūlos nėra, tai žemės kaina ir išauga. Tik atsiranda kažkoks žemės lopinėlis, atsiranda ir norinčiųjų plėstis. Kai ūkininkas turi padargų, turi ką sėti, tai jam aktualu turėti kuo daugiau žemės. Aišku, dar reikia turėti ir darbo jėgos. Bet jeigu jis turi pakankamai šaltinių apdirbti žemę, tai prikaupti hektarų aktualu kiekvienam ūkininkui“, – aiškino G.Snudaitienė.
Būna ir iš „kosmoso“
Greta Žviržgdaičių dar keturios kaimynės – Barzdų, Griškabūdžio, Sintautų ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos, kurių teritorijose ūkininkai taip pat dirba panašiose derlingose žemėse. Sintautų seniūnijai vadovauja šiame krašte ūkininkaujantis Kęstutis Birbilas. Anot jo, Sintautuose gyvulininkystė susitraukusi, o ūkininkai augina kviečius, rapsus, miežius, aliejinius linus, pupas, žirnius, seniūnijoje – keli bulvių auginimo ūkiai, yra auginančių ir moliūgus sėkloms, vienas kitas grįžęs prie cukrinių runkelių auginimo. Užsiimančių augalininkyste ratas vis didėja, savaime reikia vis daugiau dirbamos žemės.
„Pas mus žemės pasiūla ir paklausa labai daug priklauso nuo vietos – kiekvienas kaimas labai skiriasi. Sintautuose žemės ūkio paskirties žemės pasiūla šiokia tokia yra, bet ją perkančiųjų – labai mažai. Veršiuose jau yra šiek tiek pirkėjų. Šalia yra Žvirgždaičiai, Degutinė, ten tik atsiranda – išsyk nuperka. Labai priklauso nuo miestelio ar kaimo, nes, pavyzdžiui, kaimyninėje seniūnijoje – Griškabūdyje – tik atsiranda parduodamas žemės sklypas, tai iš karto jį nuperka“, – tendencijas apibūdino K.Birbilas.
Jam pačiam neseniai pasiūlė pirkti 6 ha žemės ūkio paskirties žemės po 10 tūkst. Eur/ha. Pardavėjas iš karto pridūrė – jei nepirks, parduos kitam. Sintautų seniūnas, šio krašto ūkininkas, sakė, kad tai tik vienas pavyzdys. Yra besiskelbiančių prašą po 11–12 tūkst. Eur/ha. Tik už tiek niekas jos neskuba pirkti. Yra siūlančių pirkti mokant po 10 tūkst. Eur/ha, bet tiek prašo tik vienetai. Pasak K.Birbilo, jis pats prieš 3–4 metus pirkęs žemės, tuo metu žemės kaina svyravo nuo 7 iki 8 tūkst. Eur/ha.
Sintautų krašte, pašnekovo tikinimu, žemės ūkio paskirties žemės kaina dar nuo 2018 m. lieka stabili. „Ji priklauso ne vien nuo vietos, našumo, bet ir nuo sklypo ploto, net ir nuo pardavėjo. Jei labai skrupulingas, nori gauti „kosmosą“, tai ką padarysi – būna, kad iš jo už tokią kainą niekas ir neperka“, – pasakojo K.Birbilas.
Pavasarį pokyčių vargu ar bus
Seniūnas neslėpė, kad žemės ūkio paskirties žemės rinkos aktyvumą nemenka dalimi lemia ir ekonominė situacija. Žemė – vertybė, bet ūkininkai pernai išgyveno sunkesnius metus, nesukaupė apyvartinių lėšų, todėl šiemet sudėtinga prognozuoti, ar pavasariop suaktyvės žemės ūkio paskirties žemės rinka, labiau tikima, kad Zanavykijoje ji aktyvi taps rudenį.
„Ūkininkai tokį pirkinį planuoja iš anksto. Jeigu beveik iki pavasario išlaukei, ypač dabar, kai nuo praeitų metų ūkininkai laisvų pinigų žemei pirkti tikrai neturi, tai tikisi, gal jų atsiras rudenį. Dažnai norintis parduoti žemę rudenį, apie tai pasako pirkėjui pavasarį. O ne taip, kad vėlai rudenį arba sausio mėnesį pasako, kad nori čia ir dabar iš karto parduoti. Tuomet ūkininkas priverstas eiti į banką skolintis pinigų žemei pirkti“, – aiškino K.Birbilas ir pridūrė, kad būtent rudenį suplaukia visos ūkio pajamos, tada lengviau ūkininkui planuoti, kiek gali lėšų išleisti žemei įsigyti.
Jo teigimu, dar priklausys, kokį derlių gaus ūkininkai, kokios bus grūdų kainos. Šių metų pradžioje kviečiai kainuoja apie 200 Eur/t, rapsai 400 Eur/t nekainuoja. Tad dar ne visi pernykštį derlių yra pardavę, dalis jo – dar aruoduose. Tiesa, kas pardavė kviečius pernai rudenį, gavo 220–240 Eur/t. Būtent kviečių supirkimo kaina, anot K.Birbilo, dažnai „surišta“ su žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainomis. Jo duomenimis, šiemet nuoma sukasi apie 200 Eur/ha, bet kaip Zanavykijoje sakoma, tai jau minimali, mažiausiai, kiek galima prašyti. Yra norinčiųjų nuomoti ir gauti 300 Eur/ha.
„Norintis naują žemės sklypą nuomotis, be 300 Eur/ha tikrai Zanavykijoje nesusirasi. Gal net ir daugiau paprašys. O kai nuo seniau nuomoji, tai šeimininkas po truputį kelia kainą. Labai logiška taisyklė – kiek kviečių tona kainuoja, tokia ir žemės hektaro nuoma, tuomet būna viskas proto ribose. Tarkime, kviečiai kainuoja 300 Eur/t, tai 300 Eur/ha nuoma. Dabar kviečiai kainuoja 200 Eur/t, tai 200 Eur/ha nuoma“, – palygino seniūnas.
Pigiausios ganyklos
K.Birbilui, kaip seniūnui ir ūkininkui, rūpestį kelia daugiamečių neariamų ganyklų, liaudiškai vadinamų pievomis, bet ne tų, kurias galima matyti važiuojant palei Nemuną, likimas. Tokių daugiamečių ganyklų rinkos kaina yra kritusi per pusę. Nors jei jam, kaip ūkininkui, kas pasiūlytų pirkti tokių pievų, tai ir už perpus mažesnę kainą nepirktų. Įsigijus tokių žemės sklypų būtų priverstas pereiti prie gyvulininkystės. Nebent nusipirktų dar kur nors prastų žemių ir jas paverstų daugiametėmis pievomis, kurias deklaruotų. O gerą žemę – išartų. Kitaip pirkti ganyklą – žemę, į kurią investuoji, bet kurioje negali sėti, ką nori, neapsimoka. Tad nieko nuostabaus, kad ganyklų žemė, nors ir žemės ūkio paskirties, pati nepatraukliausia rinkoje.
Kokia šių ganyklų ateitis – lieka neaišku. Nors Šakių rajone gausu pienininkystės ūkių – Lukšių, Plokščių, Kubilių, Voniškių, Griškabūdžio ŽŪB, jis labai didelis, turėti ganyklas ar pievas toli nuo ūkių centro – nelabai apsimoka. Be to, K.Birbilo pastebėjimu, gyvulių pašarui geriau apsimoka auginti kukurūzus – jų derliai kur kas didesni. Tada ir iš toliau apsimoka vežti, bet kukurūzai – koncentruoti pašarai. O pievos labiau tinka šienavimui, tik kas norės užsiimti šienavimu už 20 km nuo ūkio. Juolab kad žolę reiks ne tik nupjauti, bet ir išdžiovinti, susukti į rulonus, parvežti.
Suintensyvėjimas – vargiai tikėtinas
VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) skelbiamais naujaisiais duomenimis, vidutinė 2022 m. ariamosios žemės pirkimo kaina buvo 5 012 Eur/ha, o tai 7,4 proc. daugiau negu 2021 m., kai kaina siekė 4 667 Eur/ha. Vidutinė ariamosios žemės pirkimo kaina 2022 m., palyginti su 2012 m., išaugo beveik 3,3 karto. Vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės pirkimo kaina 2022 m. siekė 3 585 Eur/ha (2,5 proc. daugiau nei 2021 m. – 3 497 Eur/ha). Palyginus 2022 ir 2012 m. vidutines šalies pievų ir ganyklų žemės pirkimo kainas, matyti, kad kaina išaugo beveik 4,3 karto.
Vidutinė šalies ariamosios žemės nuomos kaina 2022 m. siekė 241 Eur/ha (t.y. 32,4 proc. daugiau nei 2021 m. – 182 Eur/ha). Palyginus 2022 ir 2012 m. vidutines šalies ariamosios žemės nuomos kainas, matyti, kad kaina išaugo beveik 3,4 karto. Vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės nuomos kaina 2022 m. buvo 164 Eur/ha – 19,7 proc. daugiau nei 2021 m. (137 Eur/ha). Nuo 2012 m. šalies vidutinė pievų ir ganyklų žemės nuomos kaina išaugo beveik 5 kartus.
Registrų centras kol kas detalesnės analizės apie praėjusių metų žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorius nėra atlikęs. Tik yra žinomi bendresni duomenys, jog pernai buvo registruota beveik 10 proc. sandorių mažiau nei 2022 m. Yra atlikta tik žemės sklypų rinkos analizė kai kuriose savivaldybėse. Pavyzdžiui, tokia analizė rodo, kad praėjusiais metais Marijampolės savivaldybėje sumažėjo nekilnojamojo turto sandorių, butų ir gyvenamųjų namų sandorių, tačiau žemės sklypų sandorių skaičius išliko stabilus – žemės sklypų sandorių įregistruota apie 700 ir šis skaičius, lyginant su 2022 m., beveik nekito. Tiesa, žemės sklypų skaičiai apima ir žemės ūkio paskirtį, bet ne tik, nes paskirčių yra ir daugiau. O 2023 m. fiksuotam nedideliam 5–7 proc. kainų augimui įtakos galėjo turėti, Registrų centro Duomenų integravimo skyriaus vadovo Pauliaus Rudzkio teigimu, truputį augusios žemės sklypų pačioje Marijampolėje kainos.
Analitiko teigimu, šiemet sandorių skaičius labai priklausys nuo išorinių faktorių, tad rinka išliks pasyvi, drastiškų kainų pokyčių neprognozuojama, o rinkos suaktyvėjimas prognozuojamas nebent rudenį. „Situacija pirmiausia priklausys nuo Europos Centrinio Banko politikos – ar pradės mažinti palūkanų normą, ar paliks galioti tą pačią, kokie bus ekonominiai lūkesčiai. Tačiau metų pradžios tendencijos rodo, jog situacija gali išlikti panaši, kokia buvo paskutinius 6 mėnesius, kai rinka buvo gana pasyvi, pagal aktyvumą grįžusi atgal gal kokius 5–7 metus atgal. Manau, kad šis pasyvumas išliks. Todėl nematau priežasčių, kodėl viso nekilnojamojo turto, taip pat ir žemės ūkio sklypų, kainos turėtų kilti. Nereikėtų turėti tokių lūkesčių“, – teigė P.Rudzkis.
Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-02-23
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
