Žemės ūkio naujienos: 2024-03-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Tręšimo laikotarpio pradžia paankstinta pirmuosiuose keturiuose šalies rajonuose
Draudimo žemę tręšti mineralinėmis trąšomis, mėšlu ir srutomis laikotarpis paankstintas nuo kovo 1 d. Klaipėdos, Šilutės, Vilkaviškio ir Varėnos rajonuose. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), bendradarbiaudama su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), atidžiai stebi situaciją. Susiklosčius tinkamoms hidrometeorologinėms sąlygoms, nedelsiant bus paskelbta paankstinto tręšimo laikotarpio pradžia ir kituose šalies rajonuose.
Ankstesnio tręšimo laikotarpio pradžia skelbiama, kai 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra būna ne žemesnė kaip + 5 ℃.
Remiantis LHMT pateiktais meteorologiniais duomenimis, paskutines 3 paras beveik visoje Lietuvos teritorijoje buvo + 5 ℃ ir daugiau laipsnių. Tačiau kovo 1 d. duomenimis, paros vidutinė temperatūra nesiekia +5 ℃, todėl ankstesnė tręšimo pradžia visoje šalyje dar negali būti paskelbta.
Informacija apie tręšimo laikotarpio pradžią atskiruose rajonuose arba visoje Lietuvos teritorijoje bus iš karto skelbiama ŽŪM interneto svetainėje.
Žemės ūkio ministerija primena, kad žemę tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Šiemet pirmasis pavasaris, kai draudimo tręšti laikotarpis taikomas ir tręšimui mineralinėmis trąšomis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-01
Navickas norėtų drausti rusiškų grūdų importą, bet pabrėžia – svarbu nepažeisti tarptautinių susitarimų
Lenkų ūkininkams neketinant trumpinti protesto pasienyje su Lietuva, mūsų šalies ūkininkai kartoja, jog pagrindinė problema yra ne ukrainietiški, o rusiški grūdai, gabenami į Europą. Su tuo sutinka ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jis teigia, jog pritartų laikinai uždrausti į Lietuvą iš Rusijos importuoti rusiškus žemės ūkio produktus. Visgi, priduria politikas, tą įgyvendinti reikėtų atsargiai, kad Lietuva nepažeistų tarptautinių susitarimų.
„Yra Lietuvai rizikų, gal taip įvardinčiau, nesilaikyti tarptautinių susitarimų. (…) Kontrargumentas būna – kodėl turėtume laikytis tarptautinių susitarimų dėl Rusijos, kuri pati [jų] nesilaiko? Bet čia, matote, yra kitas, platesnis kontekstas. Tarptautinis susitarimas nėra su Rusija, [jis] – ne dvišalis. Jeigu būtų dvišalis, matyt, sprendimas jau būtų seniausiai priimtas ir nekiltų diskusijų.
Diskusija kils tikrai, manau, intensyvi, kaip mes šią prievolę įgyvendinsime patys neatsidurdami tarp tarptautinių susitarimų nesilaikančių šalių“, – LRT RADIJUI tvirtina K. Navickas.
Jis patikina, kad rusiškų žemės ūkio produktų ir pašarų importo draudimą pats tikrai palaikytų, tačiau to įgyvendinti vien jo atstovaujama ministerija negalėtų.
„Čia yra labai svarbus dalykas ir tai ne vien Žemės ūkio ministerijos kompetencijos sritis. (…) Čia laukia tikrai intensyvios diskusijos ir konsultacijos tiek su Europos Komisijos pareigūnais, tiek išvadas turi pateikti, matyt, ir Europos Teisės departamentas ir Užsienio reikalų ministerija“, – pabrėžia žemės ūkio ministras.
„Svarbu yra, kaip rasti tą būdą teisingą, bet kartu ir teisėtą“, – priduria jis.
Paklaustas, o ką manytų dėl siūlymo drausti ir rusiškų žemės ūkio produktų gabenimą per mūsų šalį tranzitu, pašnekovas tikina, kad tranzitas didelių problemų Lietuvos ūkininkams nesudaro, nenustatoma, jog per Lietuvą gabenama produkcija iš Rusijos čia ir pasiliktų.
„Nubyrėti (rusiški grūdai – LRT.lt) negali, ne taip jau paprasta juos ten nuberti. Jie keliauja vis tiek geležinkeliais į valstybinį jūrų uostą, (…) yra visos muitinės procedūros, kada turi būti išmuitinama ir panašiai. (…) Tikriausiai nematome pakelėse tų grūdų pribirusių“, – teigia K. Navickas.
LRT RADIJUI ministras atskleidžia, jog artimiausiu metu ketina spręsti klausimą dėl rusiškų grūdų, per Lietuvą galimai gabenamų iš Rusijos okupuotų teritorijų Ukrainoje. Su prašymu padėti išsiaiškinti situaciją į mūsų šalį kreipėsi patys ukrainiečiai.
„Esame gavę iš Ukrainos ministro laišką, kuriame jis prašo mūsų aktyvesnių veiksmų tiriant, padedant jiems išsiaiškinti, ar tie rusiški grūdai, keliaujantys per Baltijos valstybes, (…) nėra iš okupuotų teritorijų. Jų duomenimis, iki 5 mln. tonų grūdų gali būti išvežama iš Ukrainos teritorijų, kurios yra okupuotos Rusijos šiuo metu“, – sako pašnekovas.
Anot politiko, nustatyti grūdų kilmę įmanoma, reikiami grūdų pavyzdžiai jau yra nusiųsti į laboratoriją Jungtinėje Karalystėje. Visgi susiduriama su tam tikromis kliūtimis.
„Tą įmanoma nustatyti. Yra naujas metodas, jis dar nėra plačiai taikomas. Tą patirtį turi britų laboratorijos. Prasidėjus karui, mes bendravome, buvome susikontaktavę su Žemės ūkio agentūra, (…) pateikėme grūdų pavyzdžius iš Lietuvos teritorijos, ukrainiečiai yra pateikę etaloninius grūdų pavyzdžius iš savo okupuotų teritorijų.
(…) Mes dabar ne kiek dėl teisinio reguliavimo esame derinimo procese, kiek labiau dėl techninio – kaip tą padaryti, kaip turėtų būti siunčiama, kokia tvarka ir panašiai. Mes apie tai intensyviai kalbamės su Jungtinės Karalystės pareigūnais ir tikimės, kad tą sprendimą rasime“, – tikina K. Navickas.
LRT.lt primena, jog Seime penktadienį registruotos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti į Lietuvą įvežti, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos ar Baltarusija.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. balandžio 15 d. ir galiotų iki 2025 m. liepos 1 d.
Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius siūlo laikinai uždrausti tokią produkciją ne tik importuoti, bet ir gabenti per mūsų šalį tranzitu.
Žemės ūkio ministerija savo ruožtu nuo kovo vidurio įves griežtesnę iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kilmės patikrą.
Navickas: sprendimų dėl daugiamečių pievų ir ganyklų tikimės dar šioje EP kadencijoje
Europos Sąjungos (ES) institucijų sprendimo sprendžiant daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo problemą tikimasi sulaukti dar šioje Europos Parlamento (EP) kadencijoje, sako K. Navickas.
„Yra keletas dalykų, kuriuose geri norai ir sustoja. Vienas yra tai, kad dabartinė Europos Parlamento sudėtis baigia savo kadenciją ir keisti bazinius teisės aktus fiziškai nėra laiko. Tai klausimas, kiek dar per administracinius instrumentus bus galima peržiūrėti – čia jau visiškai (Europos – BNS) Komisijos kompetencija“, – LRT RADIJUI antradienį sakė K. Navickas.
„Bet iš to, ką galima būtų įvardyti, kur einama sprendimo link, nes yra tam tikras postūmis ir rezultatas (…), dėl daugiamečių pievų ir ganyklų teisingesnio interpretavimo taip pat tikimės sprendimo dar šioje Europos Parlamento kadencijoje“, – teigė ministras.
Rinkimai į EP Bendrijos šalyse vyks birželio 6–9 dienomis. Naujai išrinktas parlamentas į pirmą posėdį turėtų susirinkti liepos 16 dieną.
Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.
Žemės ūkio ministras K. Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.
Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.
Šaltinis: Rūta Kupetytė, lrt.lt, 2024-03-05
NKVC: Lenkijos ir Lietuvos pasienyje vilkikų eilių nėra, ūkininkų entuziazmas blėsta
Lenkijos ūkininkams pradėjus protesto akciją pasienyje su Lietuva ir lenkų pareigūnams tikrinant iš Lietuvos išvykstančius vilkikus, situacija išlieka įprasta – vilkikų eilių nėra, o ūkininkų entuziazmas blėsta, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
„Transportas nestringa, eilių nesusidaro, pareigūnai intensyviai dirba, o protestuotojų entuziazmas šiek tiek blėsta. (…) Iš pradžių (pirmadienį ryte – BNS) nebuvo, po to vienas, dabar apie penki“, – BNS pirmadienį po pietų sakė V. Vitkauskas.
Anot jo, nuo protesto pradžios penktadienį ne tik nebuvo nė vieno pažeidimo, tačiau nevažiavo nė viena transporto priemonė su grūdais.
„Ne, nebuvo (nė vieno vilkiko su rusiškais arba ukrainietiškais grūdais – BNS), nes tokią informaciją iš lenkų kolegų būtume gavę“, – sakė V. Vitkauskas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ krovininio transporto skyriaus vadovas Valdas Kazlauskas teigė, kad lenkų patikra vežėjams didelių problemų nesudaro, todėl jie niekaip nereaguoja į susiklosčiusią situaciją – kelionių neperplanuoja, patikros neapvažiuoja.
„Pagal vežėjų informaciją, tai jie nieko nedaro, o pravažiuoja labai greitai. Jeigu tikrinimas vyksta, tai 10 minučių, jeigu ne, tai dar mažiau. Jeigu tik dokumentinis patikrinimas, tai labai trumpai, o jeigu prašo atidaryti puspriekabę, tai tada truputį ilgiau“, – BNS sakė V. Kazlauskas.
Lenkijos ūkininkai penktadienį pradėjo iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu. Šiuo keliu per parą vyksta apie 6 tūkst. vilkikų.
Lenkai tikrina, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai. Jie nuogąstauja, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją. Lenkų ūkininkai akciją Lietuvos pasienyje žada tęsti savaitę.
Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-03-04
Siūloma uždrausti žemės ūkio produkcijos iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitą per Lietuvos teritoriją
Siūloma laikinai uždrausti ne tik importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija, bet taip pat uždrausti ir jų gabenimą per mūsų šalį tranzitu. Tokį pasiūlymą Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisoms įregistravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.
Jeigu Seimas pritartų, būtų uždrausta į Lietuvą „įvežti, importuoti ar tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika“.
Siūloma, kad importo ir tranzito draudimas galiotų nuo šių metų balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d.
Iki naujų įstatymo nuostatų įsigaliojimo Vyriausybei siūloma patvirtinti draudžiamų įvežti, importuoti ar tranzitu per Lietuvos teritoriją gabenti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus.
Beje, vienas iš sausio mėnesį protestavusių Lietuvos ūkininkų reikalavimų buvo sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.
Kaip ELTA jau skelbė, įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė įregistravo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, siūlančias laikinai uždrausti importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Tokį reguliavimą inicijavo Seimo Kaimo reikalų, Ekonomikos komitetų pirmininkai Viktoras Pranckietis, Kazys Starkevičius ir kiti parlamentarai.
Anot V. Pranckiečio, projektą bus bandoma pateikti jau pirmosiomis Seimo pavasario sesijos dienomis.
Pirmadienį Lietuvoje viešintis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad kreipsis į savo šalies Seimą dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams taikymo. Taip pat, anot jo, tokie apribojimai galėtų būti taikomi ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė palaiko D. Tusko idėją apriboti rusišką ir baltarusišką žemės ūkio produkciją, nes tai yra būdas sumažinti šių šalių sugebėjimą pasipelnyti iš Europos rinkų. Visgi ji pabrėžė, kad tai turi būti bendras ES valstybių sprendimas, kitaip Maskva ras būdų tokius apribojimus apeiti.
„Mano nuomonė dėl apribojimų yra tokia pati kaip Lenkijos premjero – geriausia, kad tai būtų ES sprendimas. Tokią iniciatyvą Lietuva palaikys be jokių abejonių”, – komentavo I. Šimonytė.
Lenkijos ūkininkai praėjusį penktadienį pradėjo iš dalies blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.
Anksčiau Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.
Šaltinis: Jadvyga Bieliavska, lrt.lt, 2024-03-04
Premjerė mano, kad Lietuvai pavyks paneigti Lenkijos ūkininkų įtarimus
Lenkijos ūkininkams nuo praėjusio penktadienio pasienyje su Lietuva pradėjus tikrinti vilkikus, neva vežančius ukrainietiškus ar rusiškus grūdus, premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Lietuvai pavyks paneigti kaimyninės šalies ūkininkų įtarimus. „Nėra kažkokios ypatingos situacijos pasienyje, (…) ką turbūt ir reikėjo įrodyti – nėra kažkokio grūdų gabenimo iš Lietuvos į Lenkiją, nes, tiesą sakant, tai neturi jokios prasmės.”
„Ir kiekiai, kurie į Lietuvą buvo atgabenti iš Ukrainos 2023 metais, o ir 2024 metų pradžioje, yra tikrai labai labai maži“, – pirmadienį spaudos konferencijoje po susitkimo su Vilniuje viešinčiu Lenkijos premjeru Donaldu Tusku sakė I. Šimonytė.
„Manau, kad tokiu gana keistu būdu pavyks įtikinti protestuojančius žmones, kad tokio transporto, apie kurį yra teigiama, nėra, ir kad mes šituo klausimu tikrai neturime ką slėpti – esame pasiryžę viską deklaruoti, visus skaičius padėti ant stalo“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė taip pat atmetė Lenkijos ūkininkų teiginius, jog Lietuva gali būti paskutinė šalis į trečiąsias šalis skirtos išgabenti žemės ūkio produkcijos stotelė.
„Tas tranzitas yra užbaigiamas importo deklaracijomis, jeigu net taip ir būtų (tranzitu gabenamos prekės liktų Lietuvoje – BNS), ir importo duomenis Muitinė tikrai visiems, man atrodo, yra atskleidusi ir jokių ten didelių skaičių nėra net lyginant su Lietuvos derliais – to ką mes išauginame – o jau lyginant su didelių šalių derliais, tai išvis (kiekiai maži –BNS)“, – teigė premjerė.
„Žinoma, tą situaciją vertiname kaip tokią, kokia yra susiklosčiusi. Yra tam tikras protestas, yra tam tikri kaltinimai, kuriuos norime paneigti ir manau, kad juos paneigti pavyks“, – pridūrė ji.
Anot I. Šimonytės, Lietuvos institucijų – policijos, Muitinės, pasieniečių – bendradarbiavimas bei papildomos Lenkijos institucijų pajėgos padėjo nesutrikdyti ir nestabdyti eismo svarbiame tarptautiniame kelyje.
Protestuojantys Lenkijos ūkininkai nuogąstauja, kad dalis Ukrainos grūdų juos perdirbus arba suklastojus dokumentus iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją.
Lietuvos pareigūnams tikintis, jog savaitę suplanuota protesto akcija pasieyje su Lenkija bus trumpinama, jos organizatorius Karolis Pieczynskis pirmadienį LRT RADIJUI teigė, kad akcija vyks, kaip numatyta.
Jis pabrėžė, kad protestuojantys Lenkijos ūkininkai neturi jokių pretenzijų Lietuvos vežėjams ar ūkininkams, nes neatmetama, kad daug grūdų transportuojama pasitelkiant Lenkijos kompanijas.
Anot jo, bus laukiama aiškesnių patikrinimų rezultatų, taip pat planuojama, kad tokie patikrinimai be išankstinio perspėjimo vyks bent kartą per savaitę.
