Žemės ūkio naujienos: 2024-05-06

Šios politikos ištakos siekia 1962 metus, kai po žemyną nuniokojusio Antrojo pasaulinio karo Europa ėmėsi didinti žemės ūkio našumą ir buvo įdiegta ekonominė kainų ir rinkos rėmimo sistema. Ūkininkams buvo garantuota jų produktų supirkimo kaina, nustatyti tarifai produktams iš išorės ir nustatyta valstybės intervencija rinkos kainų sumažėjimo atveju.

1970 metais pastebėta, kad, nepaisant paramos, ūkininkų pajamos išliko nepakitusios, todėl imtasi modernizacijos. Tuomečio Europos Komisijos nario Sicco Mansholto vardu pavadinta reforma pradėta optimizuoti dirbamos žemės plotą, sujungti ūkius ir taip sukurti didesnius vienetus.

Kvotų sistema ES įvesta 1984 metais. Taip pradėta valdyti pasiūlą, gamybą priderinti prie rinkos poreikių. Kiekvienam gamintojui būdavo paskiriama kvota, atitinkanti maisto produktų kiekį, kurį jis galėjo pagaminti. Tie, kurie kvotą viršydavo, turėjo mokėti mokestį.

1992 m. prasidėjo perėjimas nuo rinkos rėmimo prie gamintojų rėmimo. Pirmą kartą ūkininkams buvo pradėtos mokėti tiesioginės išmokos, grindžiamos dirbamos žemės plotu arba auginamų gyvulių skaičiumi.

Dar po 7 metų, 1999-aisiais, BŽŪP biudžetas vis dar sudarė beveik 50 proc. viso ES biudžeto. Atsižvelgiant į tai ir rengiantis būsimai 2004 m. plėtrai, sukurtas antrasis BŽŪP ramstis, skirtas kaimo plėtrai.

Lietuvai jau įstojus į ES ir prabėgus beveik 10 metų, 2013-aisiais pradėta vis daugiau dėmesio skirti tokiems klausimams kaip klimato kaita, gyvūnų gerovė, maisto sauga ir tausus gamtos išteklių naudojimas. Pradėtas tvarumo, smulkesnių ūkių ir jaunimo skatinimas. 2021 metais šiai tendencijai įjungta dar aukštesnė pavara – BŽŪP ypatingas dėmesys pradėtas skirti aplinkos apsaugos reikalavimams.

Europos Parlamento duomenimis, 2021–2027 m. visos Bendrijos BŽŪP biudžetas sudarys 378,532 mlrd. eurų ir tai sudarys 31 proc. visų ES įsipareigojimų. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023–2027 metams ES ir Lietuvos valstybė skyrė 4,281 mlrd. eurų.

Iš pradžių prisidėjo prie stambėjimo

Kaip pastebėjo J. Gulbinas, ES politika ne visada ragino smulkiųjų ūkių plėtrą – pirmąjį Lietuvos dešimtmetį Bendrijoje buvo atvirkščiai.

„Kai įstojome buvo išmokos už pasitraukimą iš žemės ūkio. Ten tikrai nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių, daugiausia kas užsiėmė gyvulininkyste, pasitraukė. Tai padarė didelį poveikį“, – sakė jis.

I. Hofmanas sutiko, kad išmokos pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ skatino smulkiuosius trauktis iš žemės ūkio veiklos, tačiau abejojo, kiek daug įtakos tai turėjo.

„Lyg buvo noras pastambinti ūkius, tiems senyvo amžiaus žmonėms leisti pasitraukti. Iš vienos pusės, tai prisidėjo prie ūkių nykimo. Tačiau tas nykimas gal labiau natūralus procesas. Tiesiog gyvenimo diktuojamas – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje tas vyksta. Techninės galimybės tai leidžia.

Galbūt labiau teigiama buvo, nes tai buvo neprivaloma. Galbūt tie žmonės, kurie nematė perspektyvos, pasiskaičiavo, kad jiems finansiškai naudingiau pasiimti tas išmokas, jie nusprendė pasitraukti ir atsisakyti tų ūkių. Tokiu būdu kiti ūkiai galėjo vystytis ir daugiau investuoti. Tai davė postūmį. Manau, kad jei tų išmokų nebūtų buvę, vis tiek situacija šiandien būtų tokia pati“, – svarstė jis.

Žemės ūkio ministerija tuomet skelbė, kad kasmetės išmokos paramos gavėjams mokamos siekiant užtikrinti jų prarastas pajamas. „Ankstyvo pasitraukimo išmokos gali būti mokamos ne ilgiau kaip 15 metų arba, kol paramos gavėjui sukaks 70 metų, ūkio darbuotojui – iki nustatyto pensinio amžiaus“, – nurodyta taisyklėse.

Taip pat skelbta, kad nuo 2004 m. pagal šią priemonę išmokėta 210 mln. eurų, ja pasinaudojo 22 tūkst. pareiškėjų.

Tačiau, J. Gulbino vertinimu, ši priemonė buvo klaida.

„Tai buvo efektyvinimas. Jei turi vieną ar dvi karves, ką tu su jomis veiksi? Nebepaveši visoje rinkos ekonomikoje. Buvo solidžios išmokos, kad pasitrauktum, kad žemę perleistum rimtam ūkininkui, kuris stambins, efektyvins savo ūkį – gyvuos ta ekonomika.

Su tuo tikrai praradome savo kraštovaizdžio struktūros. Buvo maži laukai – tai siejasi su biologine įvairove. Tuo metu stambinimas, didinimas, sujungimas, dideli laukai nemažai įtakos padarė mūsų aplinkosauginiams rodikliams“, – sakė jis.

Ūkių sumažėjo, likusieji sustambėjo

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, nuo 2003 iki 2020 metų ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 52 proc., iki 132 tūkst. Tuo metu jų vidutinis plotas išaugo 139 proc., iki 22,2 hektaro.

Pasak I. Hofmano, pagrindinė šio stambėjimo priežastis yra tai, kad ūkininkai turėjo gaminti kuo mažesne savikaina.

„Didesnio ūkio savikaina visada yra mažesnė. Žinoma, reikia žiūrėti į ūkio profilį, jo specifiką, bet principas yra tas pats. Kiti neišsilaiko, negali iš to pragyventi ir žmonės panaikina tuos ūkius, atsisako“, – sakė jis.

Pašnekovas išskyrė gyvulininkystę.

„Ypač pastaruoju metu, nes ir didesni ūkiai traukiasi iš gamybos. Dėl to, kad paprasčiausiai nebeišgyvena, nepadengia savo gamybos kaštų, negali iš to užsidirbti“, – sakė jis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas prie ūkių skaičiaus mažėjimo priežasčių paminėjo ir šalies demografinę padėtį.

„Dalis visuomenės sensta, kaime gyvenantys ūkininkai dėl amžiaus pasitraukia, o nėra kam perimti ūkių, tai turime jų valdomą žemę, kurią perima kiti, taip ūkiai stambėja“, – paaiškino jis.

Gyvulius pakeitė javai

Per pastaruosius 20 metų pastebimai pasikeitė ir Lietuvos žemės ūkio produkcijos struktūra. 2004 m. didžiausia jos dalis (23,8 proc.) teko pienui, o gyvulių ir paukščių auginimas bei javai sudarė beveik po tiek pat (20,5 ir 21,1 proc.).

2022 m. pieno dalis buvo susitraukusi iki 16,9 proc., gyvulių ir paukščių – iki 11,5 proc., o javų išaugusi iki 37,7 proc. Taip pat per šį laikotarpį smarkiai išaugo perdirbamų augalų perdirbimui: nuo 6,6 iki 16,5 proc.

I. Hofmanas aiškino, kad šiuos pokyčius taip pat nulėmė natūralūs rinkos procesai.

„Pienas atvažiuoja iš kitų šalių, perdirbėjai nelinkę daugiau mokėti. Yra pieno milteliai, sviestas, tai – biržinės prekės ir tos kainos niveliuojasi visoje Bendrijoje. Pajamos nebepadengia kaštų, dėl to žmonės atsisako.

Kai žmonės atsisako gyvulių, tada, ypač mažieji ūkiai (kurie mėgėjiškai ūkininkauja, t. y. turi darbus, bet dar iš ūkio prisiduria) tuos plotus užsėja javais. Šitas darbas ne toks imlus laikui, tik sezoniškai reikia dirbti. Iš to prisiduria. Todėl yra daugiamečių pievų problema – suaria tas pievas.

O perdirbimas – natūralu. Tai progreso dalykas. Tiesiog verslas investavo. Lietuva apskritai kaip šalis tampa vis turtingesnė, vysto pramonę, perdirbimą ir tai sieju su natūraliu progresu, verslu“, – sakė jis.

„Sofos ūkininkų“ problema

ES paramą žemės ūkiui Lietuvoje diskredituoja vadinamieji „sofos ūkininkai“. T. y. lėšas pasisavinantys, bet realios veiklos nevykdantys asmenys. I. Hofmanas sakė, kad ši problema vis dar aktuali.

„Tos dotacijos buvo skirtos gaminantiems. Su tuo buvo bandoma kovoti kaip su ydingu reiškiniu, bet visada buvo noras papiktnaudžiauti, pasiimti tuos pinigus nieko nedirbant.

Ne tik apie pievų deklaravimą galime kalbėti. Buvo skandalas dėl ekologinių moliūgų – išmoka didžiulė, pasėjo moliūgus, o net derliaus nenuiminėja. Tokie negeri dalykai (…) Dabar ta politika keičiasi. Sako, kad gali būti nebūtinai už gamybą, bet ir už aplinkosaugą. Bet tai reikalauja didesnio finansavimo, tada sutikčiau, kad galėtų gauti ne tik už gamybą“, – sakė jis.

. Gulbinas taip pat ragino keisti išmokų politiką ir jas skirti už rezultatą – ką pasiekei.

„Ar padaugėjo pas tave paukščių, pagerėjo vandenų būklė, ar sugėrei daugiau anglies į savo dirvožemį. Tokių priemonių jau yra, jos testuojamos, bet dar nėra masinės.

Britai, išstoję iš ES, bando judėti šia kryptimi – mokėjimu už viešąsias gėrybes. Aišku, ta sistema irgi stringa kol kas, bet jie taip nusistatė. Dar minimaliai moka tiesioginių išmokų, bet 2027 m. ketina užbaigti tai ir pradėti mokėti už viešųjų gėrybių teikimą, už švarų vandenį, išsaugotą kraštovaizdį ir t. t.“, – pasakojo jis.

Savo ruožtu I. Hofmanas apibendrino, kad BŽŪP per 20 metų Lietuvoje kėlė ir tebekelia nemažai iššūkių.

„Aplinkosaugininkai mums diktuoja, ką mes turime daryti, ko neturime. Vos ne, ką ir kada sėti. Bet kalbant bendrai, išmokos kaip išmokos – tai negautoms pajamoms kompensuoti“, – sakė jis.

Pašnekovas taip pat pripažino, kad ES parama labai padėjo ūkininkams modernizuoti savo techniką.

„Struktūrinė parama, parama į materialų turtą, ūkių modernizavimas – tai didžiulis progresas. Būtent dėl ES ūkininkai šiandien turi modernius ūkius, techniką, pastatus, kitą įrangą, visas gamybines priemones. Tikrai tai davė didžiulį progresą“, – neabejojo jis.

Šaltinis: Edgaras Savickas, lrt.lt, 2024-05-05

Šiai priemonei finansuoti 2024 m. skirta 150 tūkst. eurų. Ši valstybės pagalba teikiama žemės ūkio ir maisto produktų, kurių kokybė oficialiai pripažinta arba siekiama pripažinti ES ar nacionaliniu lygiu, pirminei gamybai, perdirbimui ir prekiniam paruošimui. Pagalba gali būti skiriama tik žmonėms vartoti skirtiems žemės ūkio ir maisto produktams.

Pagalbą gali gauti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie vykdo kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirminę gamybą ar kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimą, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus, taip pat asociacijos ar pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurių nariai gamina ekologiškus, saugomų kilmės vietos ar geografinių nuorodų, garantuoto tradicinio gaminio ar pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintus produktus.

Pagalbos dydis gali siekti iki 100 proc. projekto išlaidų, priklausomai nuo kompensuojamų išlaidų rūšies.

Išlaidos saugomų nuorodų registravimo paraiškų ir nacionalinės kokybės produktų specifikacijų parengimo išlaidos bei šių kokybiškų produktų ir ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės išlaidos kompensuojamos 100 proc. Anksčiau šios pagalbos dydis labai mažai įmonei siekė 60 proc., kitoms įmonėms – 50 proc.

Taip pat atlyginamos kokybiško žemės ūkio ir maisto produkto etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos bei etiketės spausdinimo išlaidos: labai mažai įmonei pagalbos dydis padidintas iki 70 proc. (anksčiau buvo 60 proc.), kitoms įmonėms – 50 proc. išlaidų, neatskaičiavus mokesčių ir kitų rinkliavų.

Paraiškos pagalbai gauti pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles priimamos nuo balandžio 15 d. iki gegužės 17 d.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-02

Kėblių kaime (Šiaulių r.) Norkų šeimos ūkis augina 3 ha braškių, po 10 arų sudaro serbentynas ir šilauogynas bei 10 arų pasėti žirniai. Visa tai praėjusios savaitės pradžioje atsidūrė po maždaug 12 cm sniego sluoksniu. Po sniego patalu augalai išbuvo ne vieną dieną, o naktimis pakandžiojo šaltukas. Šlapias sniegas išlaužė dalį žydinčių serbentų krūmų šakų. Nukentėjo ir braškynai, ypač pridengti agroplėvele. Ant jos susikaupęs sniegas nulaužė dalį žydėti pasiruošusių braškių žiedynų. Buvo nulinkusios ir kitų vaiskrūmių šakos. Norkų šeimai teko sniegą valyti ir nuo šiltnamių, baiminantis, kad šie negriūtų.

„Man, kaip jaunam žmogui, tai pirmas toks pavasaris, kai daug netikėto sniego. O tėveliai prisimena 2001 metų pavasarį, kuomet balandžio 16 dieną per nepilną valandą prisnigo tiek, kad ant žemės buvo paguldytas mūsų 60 arų ploto šiltnamis. Tad šiemet savo šiltnamius, kur nenučiuožė sniegas, stengėmės kuo greičiau valyti, nes sniego sluoksnis buvo storas ir sunkus“, – VL pasakojo Rimantė Norkutė.

Pasak jos, išbandymus priima pozityviai – gamta yra gamta, o žmogus su savo ūkininkavimu yra jos dalis, tad kažką ir šiemet pavyks užauginti. Ir nesvarbu, kad balandžio pabaigoje išėjus į kiemą pamatytas vaizdas priminė gruodį. „Kiek su kitais kolegomis – braškių, serbentų, gervuogių augintojais – bendravome, bene labiausiai kliuvo šiaurinei Lietuvos daliai bei Šiaulių kraštui“, – tikino braškių augintoja iš Kėblių.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Mindaugas Gedvila neneigė, kad jau teko su vienu kitu ūkininku kalbėtis, padiskutuoti – nukentėjusių nuo gausaus sniego tikrai yra. „Šiaulių rajone daugelis ūkininkų gan aktyviai draudžiasi, naudojasi draudimu. Ankstesniais metais praūžę škvalai, alinusios sausros privertė mažinti rizikas. Pats gyvenimas parodė, kad oro sąlygos yra neprognozuojamos, reikia būti tam pasiruošusiems“, – kalbėjo vedėjas.

Jo teigimu, Šiaulių rajone praėjusią savaitę sniego buvo daug – vietomis buvo susidaręs 15–20 cm sluoksnis. Laimė, nebuvo prognozuotų labai šaltų naktų, kai oro temperatūra nukristų net iki 9 laipsnių. Tebuvo 3–4 laipsniai šalčio.

Sutrikdė rapsų žydėjimą

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Panevėžio skyriaus pirmininkės Danguolės Kuzmienės teigimu, praėjusios savaitės pradžioje iškritęs itin gausus sniegas jų rajone sustabdė visus ūkio darbus, nors vėliau jis ir ištirpo. Panevėžio krašto ūkininkų laukuose labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai – juos palaužė gausiai iškritęs sniegas, todėl rapsų žiedynai buvo nulinkę, o kai kurie stiebai – nulūžę. Matėsi daug palaužytų šakelių. Rapsų augintojai atidžiai apžiūrėję laukus susiėmė už galvų – kas bus toliau? Pasak specialistų, augalus buvo užslėgęs šlapias sniegas, žiedynai primirko ir naktį paspaudęs šaltukas juos pavertė ledu.

Anot D.Kuzmienės, kol kas jų rajone žieminiams javams kaip ir nieko – jie taip pat išsigandę, bet neišlūžę. Labiausiai nukentėjo rapsų laukai. „Čia pats baisiausias dalykas, nes derlingumas priklausys nuo to, kas atžels iš aplaužytų rapsų. Vis tiek nebe toks jau bus rezultatas, kaip augalo viršūnėlėje. Tiesa, ne visur, ne visiems 100 proc. ir ne visus rapsų laukus gausus ir šlapias sniegas išlaužė, kai kur tik aplaužė“, – pasakojo LŪS Panevėžio rajono atstovė.

Jos teigimu, visa rapsams padaryta žala pasimatys tuomet, kai nors kiek pradžius laukai ir į juos bus galima bent įeiti. „Mūsų sodininkai, daržininkai net neverkia, bet kai kurie rapsų augintojai geria vaistus nuo širdies skausmo. Yra apsidraudusių, bet, kaip visada, ne visi draudėsi, nes viskas ūkininkui atsiremia į pinigus. Viską sudeda į laukus pagrindiniam tikslui, draudimui lėšų nebelieka. O draudimas – rizikos mažinimas. Ūkininkai jau ne vienus metus gana spėriai draudžiasi – juk negali žinoti, kada ir ką gamta iškrės. Tik gaila, kad ne visi gali tai sau leisti“, – situaciją apibūdino su ūkininkais bendraujanti D.Kuzmienė.

Panevėžio rajone pavasario sėja jau eina į pabaigą, po nedaug, bet dar likę neapsėtų laukų, nes praėjusią savaitę technika negalėjo įvažiuoti į laukus užbaigti darbų. Pasak D.Kuzmienės, duok Dieve, kad šią savaitę nors kiek pradžiūtų ir technika galėtų įvažiuoti, nes jau reikia ne tik sėti, bet ir purkšti pasėlius. Jos nuomone, prie gamtos išdaigų ūkininkai jau pripratę, bet viską priimti nėra lengva, tik pakeisti irgi nieko negali.

Sodo vaismedžiai dar reaguos

Panevėžio rajono ūkininkai nerimauja dėl išlaužytų rapsų pasėlių, o sodininkai tikina, kad žalos tikrai bus padaryta ir pražydusiems vaismedžiams. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“, kurios narių sodai užima daugiau nei 4 tūkst. ha, prezidentė Vitalija Kuliešienė VL aiškino, kad vienais metais sniegas buvo užsnigęs labai trumpai, o šį kartą jis laikėsi nemažai dienų. Vaismedžiams, ypač žydėjusiems, pasak V.Kuliešienės, poveikis tikrai bus.

Asociacijos prezidentė minėjo, kad apsnigtų obelų žiedai buvo žalio kūgio fazėje, pumpuriukai susiformavę, bet obelys dar nežydėjo, kaip ir vėlyvosios vyšnios. Žydėjo tik ankstyvosios trešnės. Tad ji vylėsi, kad obelų, vyšnių žiedai ne visiškai nušalo – nemenka dalis išgyveno, nes gamta prisitaiko.

„Panevėžio regione praėjusią savaitę buvo labai didelis (apie 10 cm) sniego sluoksnis ir šalnelė, tai tikrai jau nebus gausaus derliaus. Dar viliuosi, gal padėtis nebus tokia katastrofiška, kaip buvo 2019 metais ir pernai, kai naktį spustelėjo gerokai daugiau šaltuko ir praradome derlių“, – kalbėjo V.Kuliešienė, susirūpinusi ir tuo, kad šį pavasarį bitės tokiu prastu oru neskrenda ant augalų žiedų.

Kiekvienam regione situacija skirtinga

Jau 20 metų vedu sodininko fenologinį kalendorių, kuriame sukaupta daugiametė patirtis. Kiekvienais metais rašausi svarbiausius pastebėjimus. Tad pagal šį mano kalendorių daugiamečiai stebėjimai rodo, kad Kaukazo slyvaičių žydėjimo vidurkis yra apie balandžio 28 dieną, o šiemet Kaukazo slyvaitės pražydo kur kas anksčiau – jos jau peržydėjo ir numetė žiedlapius. Mano sodo obelų žiedai buvo išlindusių butonų fazėje, kai kur jau buvo matyti ir būsimų žiedlapių spalva. Bet praėjusios savaitės šaltis sustabdė daugelio augalų žydėjimą, todėl tikiuosi, kad obelims jis nepakenkė.

Daugelis praėjusią savaitę laukėme, kokia bus naktis iš antradienio į trečiadienį. Ko gero, tai būtų buvęs pats sunkiausias pranešimas, nes dienomis laikantis 4–5 laipsnių temperatūrai nei aplinka, nei žemė nesuspėja sušilti. Tad stiprios naktinės šalnos galėjo labai lengvai paveikti daugelį žydinčių ar susiruošusių žydėti augalų. Bet tokių negražių dalykų išvengėme – naktimis neatšalo iki tiek, kiek prognozavo sinoptikai.

Aš pats Kauno rajone auginu labai ankstyvų veislių ‘Rivan’, ‘Riverso ankstyvoji’, ‘Burlat’ trešnes, kurios pradeda žydėti labai anksti. Kalendoriuje esu užsirašęs, kad šiemet trešnės žydėjo nuo balandžio 15 dienos, jos jau peržydėjusios, krenta žiedlapiai – viskas. Ko gero, pietiniuose Varėnos, Lazdijų rajonuose trešnės galėjo pražysti dar anksčiau ir ten bitės dar jas lankė. Arba Šiaurės Lietuvoje, Klaipėdos krašte jos galėjo būti nepradėjusios žydėti. Tai praėjusios savaitės atšalimas ten gal nebuvo pragaištingas.

Teko kalbėtis su Panevėžio, Telšių, Molėtų krašto sodininkais. Ir tenai iki šio sniego rimtos šalnos soduose nebuvo. Tad galiu pasidalinti savo, seno „vilko“ patyrimu. Nemažai prikritus sniego, kai jo buvo pilni žiedai, gal nebuvo blogiausia, kas galėjo nutikti. Neneigsiu, sniegas žiedų piestelėms truputį pakenks ir žiedadulkėms bus labai negerai – sniegas jas sulipdė. Tad vargu ar galėjo apdulkinti žiedus. Bet kaip nutiko, parodys laikas.

Kitose šalyse prieš šalnas sodininkai ant sodų medžių purškia vandenį, kad jis sustabdytų šaltį. Pas mus Lietuvoje natūraliai buvo šlapia. Tad gal dar ir tai apsaugojo žiedus nuo visiškos nevilties. Nežinau situacijos Biržų, Rokiškio, Ignalinos rajonuose, bet turiu sūnėną sodininką Telšiuose, brolį sodininką Varėnos rajone, su jais ir kitais sodininkais kiekvieną dieną bendrauju. Klausinėju, kada žiedgraužis pasirodė, kiek buvo šalčio, kiek iškrito sniego. Prašė atstoti, nes pas juos pražūtingo šalčio nebuvo.

Stebiu ir tai, kada trešnių, vyšnių žiedai jau baigė žydėjimą, tik tuo laiku buvo labai šalta ir žiedų niekas neapdulkino – kai šitaip šlapia, lyja, sninga, bitės nelankė žiedų, jos net neišskrisdavo iš avilių. Turėtų būti mažiausiai 12–14 laipsnių šilumos, kad bitės skristų. Kalbu ne tik apie nektarą, bitės renka ir baltyminį maistą – žiedadulkes. Kai šalta, augalai neskiria nektaro, bitės negali išskristi. Būtent tuomet labiausiai ir nukenčia augalų žiedai – jų niekas neapdulkina. Taip šiemet nutiko su nemenka dalimi kaulavaisių, kurių derlius gali būti labai prastas. Bet, pabrėžiu, ne dėl šalčio, o dėl to, kad nebuvo kam žiedus apdulkinti.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-02

Lietuvos žemėlapiuose galima stebėti ortofotografinį žemėlapį, pasėlių laukus, dirvožemio duomenis ir kitą aktualią informaciją. Naudojantis žemėlapiais, paremtais „Copernicus“ palydoviniais duomenimis, galima stebėti:

* visos Europos potvynių, sausrų ir gaisrų stebėsenos ir prognozių interaktyvius žemėlapius (viso pasaulio sausrų stebėsenos žemėlapis – čia);

* klimato kaitos indikatorių (oro temperatūros ties žemės paviršiumi ir vandenyno temperatūros) anomalijas;

* klimato kaitos tendencijas ir prognozes interaktyviame žemėlapyje;

* oro kokybės ir taršos sklaidos prognozes pagrindiniais oro teršalais, t. y. alergenais, žiedadulkėmis, kietosiomis dalelėmis, antriniais aerozoliais ir kitomis medžiagomis;

* pasaulinio vandenyno monitoringą ir pokyčių analizę.

Ūkininkai, naudodamiesi teminiais žemėlapiais, gali stebėti žemės paviršiaus dangos duomenis, gamtinių reiškinių prognozes ir jais naudodamiesi efektyviau planuoti žemės ūkio darbus, tvariau ūkininkauti ir sušvelninti nepalankių gamtos reiškinių poveikį žemės ūkio veiklai.

Aktualiausius Lietuvos ir Europos žemėlapius, susijusius su žemės dangos stebėjimu, galite rasti NMA svetainės skiltyje „Parama kaimui“ pasirinkę elektroninę paslaugą „Stebėkite laukus“.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-06

Rengiant įstatymų projektus atsižvelgta ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimais formuojamą praktiką. Atliekant jau vykdomos veiklos PAV keliamas papildomas reikalavimas – įvertinti ne tik planuojamą poveikį, bet ir tai, kaip ūkinės veiklos vykdymas jau paveikė aplinką ir nustatyti priemones padarytam poveikiui sumažinti ar kompensuoti.

Svarbu, kad jau vykdomos veiklos PAV atlikimas būtų galimas tik išimtiniais atvejais. Kai ūkinė veikla pradedama vykdyti neatlikus atrankos arba PAV, taip pat, kai nesilaikoma PAV sprendime arba atrankos išvadoje nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ar išvengti, siūloma nustatyti atsakomybę už tokius pažeidimus.

Rengiant Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas jo nuostatos suderintos su š. m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančiais Statybos įstatymo pakeitimais, o sąvokos – su Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo sąvokomis.

Poveikio aplinkai vertinimas yra viena svarbiausių prevencinių aplinkosauginių priemonių, leidžianti sumažinti ūkinės veiklos sukeliamą poveikį aplinkai ar visuomenės sveikatai arba net jo išvengti. PAV proceso metu abipusiu sutarimu nustatoma, kurioje vietoje ir kokiomis sąlygomis galėtų būti vykdoma planuojama ūkinė veikla. Svarbu, kad jame dalyvauja ne tik valstybės ar savivaldybės institucijos, bet ir visuomenė.

Pastabas galima teikti iki 2024 m. gegužės 17 d.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-05-06