Žemės ūkio naujienos: 2025-09-04

Jo manymu, dabartinis ministras galėjo pasirodyti neparankus.

„Tai čia vieša paslaptis, yra deklaruota ir viešai pasakyta, kad dėl nepatogumo, aš tik pakartojau, kas buvo viešai išsakyta“, – teigė jis.

„Tikriausiai, neparanku, niekam nereikia dirbančio ministro“, – pridūrė A. Vanagas.

LGAA pirmininko teigimu, baimė kyla dėl to, kad ministras keičiamas, nepaisant to, jog kandidatas į I. Hofmano vietą žada tęsti tuos pačius darbus.

„Kam keisti gerai dirbantį, jei kandidatas dirbs tuos pačius darbus, kurie buvo dirbami? Tai keistumas yra šitoje vietoje“, – abejojo jis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas ministro nekeistų, bet A. Palionį laiko gera alternatyva

Savo ruožtu Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius teigia buvęs už tai, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovu liktų tas pats ministras. Anot jo, I. Hofmanas dirbo teisingai.

„Iš mūsų pusės siūlymas buvo tiesiog nekeisti ministro, nedaryti chaoso, tiesiog judėti ta kryptimi, kuri, atrodo, daugiau mažiau yra teisinga“,– Eltai sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas.

„Tai, kaip ir sakau, visiems žmonėms neįtiksi, nes, tikriausiai, ir tarp žemdirbių yra daug tokių, kurie tikėjosi, kad I. Hofmanui visi žemės ūkyje per ilgą laiką susikaupę klausimai bus stebuklingai išspręsti. Taip, aišku, neatsitiko ir tie, kurie neturi tos kantrybės, tikriausiai, kalba apie tai, kad I. Hofmanas galbūt nėra tinkamas kandidatas“, – pridūrė jis.

Anot jo, negalima teigti, kad laikinąjį žemės ūkio ministrą palaikė visa žemdirbių bendruomenė, tačiau mano, kad pakeitus ministrą, nepalaikančių požiūris nepasikeis.

„Yra tų žmonių, kurie visą laiką buvo nepatenkinti ir bus nepatenkinti ir todėl sakyti, kad visi ūkininkai 100 proc. palaiko I. Hofmaną kaip ministrą, tai nemanau, bet aš esu įsitikinęs, kad jie patys bus labai nepatenkinti už pusmečio gavę ir kitą ministrą“,– sakė R. Juknevičius.

Jo teigimu, vis tik nusprendus keisti ministrą, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas A. Palionio kandidatūrą vertina teigiamai.

„Tai yra gera alternatyva I. Hofmanui, jei tai yra politinis sprendimas“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas.

„Vertinant iš tos aplinkos, kuri buvo ministerijoje, tai daugiau alternatyvių pasiūlymų, tiesą sakant, ir nežinau. Iš tų, kas buvo toje komandoje, tai Andriaus Palionio darbas atrodė įtikinamai“, – R. Juknevičius.

Kaip antradienį skelbė LRT.lt, I. Hofmanas teigė, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis spaudė jį atleisti kai kuriuos Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžių tarnybų ir institucijų vadovus.

Po šių pareiškimų STT pradėjo aplinkybių patikslinimą. I. Hofmanas teigė trečiadienį ryte sulaukęs kvietimo atvykti į apklausą.

Trečiadienį ministras patikslino, kad iš R. Žemaitaičio patyrė ne spaudimą, o šmeižtą ir melą. Anot jo, iš „aušriečių“ lyderio sulaukdavo prašymų, pageidavimų, tačiau to nevykdė ir dabar yra šmeižiamas.

Pagal naująją koalicinę sutartį, galimybę deleguoti savo kandidatą į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) išlaikė „Nemuno aušra“. Iki šiol ministerijai vadovavo I. Hofmanas.

Buvęs Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas ministru naujojoje Vyriausybėje nebedirbs, kadangi „aušriečiai“ į XX-ąją Vyriausybę nusprendė pateikti ŽŪM viceministro A. Paliono kandidatūrą.

Kandidatui į ministrus susitikus su prezidentu, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė kol kas neišgirdęs neigiamų indikacijų iš prezidentūros.

Šaltinis: lrt.lt, Marta Kraujelytė, ELTA, 2025-09-03

Kad ūkininkams būtų lengviau atskirti žemės dirbimo būdus, parengti pavyzdžių katalogai, kuriuose, bendradarbiaujant su Lietuvos ūkininkais, pateikti dirbamo lauko, taikant tiesioginės sėjos ir kitus bearimių technologijų būdus, pavyzdžiai.

Aktualūs įsipareigojimai pagal veiklas „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“

NMA, siekdama padėti pareiškėjams užtikrinti atitiktį paramos reikalavimams, atkreipia dėmesį į pagrindinius įsipareigojimus.

Pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą pagal veiklą „Augalų kaita“, rudenįsvarbu tinkamai planuoti sėjomainą ir užtikrinti, kad deklaruojant kitais metais būtų įgyvendinti augalų kaitos reikalavimai:

-Deklaruotame plote kasmet auginti ne mažiau kaip 4 skirtingus augalus, kurie gali būti pasirenkami iš klasifikatoriaus I–III grupės (išskyrus kitus augalus ariamojoje žemėje, agurkus, pomidorus ir kitas daržoves (uždarajame grunte), kitas daržoves, apynius, kitus aromatinius, vaistinius ir prieskoninius augalus), žemės ūkio augalų mišinius, kuriuose baltyminiai augalai nėra vyraujantys, juodąjį pūdymą, salotas ir paprikas (uždarajame grunte), mišrias daržoves (remiamas susietąja parama) ir klasifikatoriaus kodo GPŽ.
-Nuo 2025 m. prisiėmusiems įsipareigojimus – pagrindiniam augalų kaitos nariui galima skirti ne daugiau kaip 50 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto.
-Nesėti (neauginti) to paties žemės ūkio augalo dvejus metus iš eilės tame pačiame plote, išskyrus atvejus, kai deklaruojamos liucernos, dobilai, barkūnai, esparcetai, ožiarūčiai, perluočiai, seradelės, gargždeniai, žolinių augalų mišiniai, kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios, kmynai, – tokiu atveju tą patį augalą galima auginti ne ilgiau kaip 4 metus tame pačiame lauke ir nuo antrųjų pagal veiklą deklaravimo metų jiems skirti ne daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto.
-Vykdyti žemės ūkio veiklą taip, kad kasmet bent vienas iš augalų kaitos narių būtų iš pupinių šeimos ir jiems skirti ne mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ploto.

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal veiklą „Tarpiniai pasėliai“, privalo laikytis šių įsipareigojimų:

-Nenuimti įsėlio, posėlio ar tarpinių pasėlių per žiemą derliaus.Nenaudoti įsėlio ir posėlio plotų ūkinių gyvūnų ganymui.
-Tarpiniams pasėliams nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų: įsėliui – nuo pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo dienos iki išlaikymo dirvoje termino pabaigos, posėliui ir tarpiniams pasėliams per žiemą – po sėjos dienos iki išlaikymo dirvoje termino pabaigos.
-Tarpinių pasėlių nedeklaruoti kitais metais kaip pagrindinių žemės ūkio augalų, išskyrus kai dobilai, barkūnai, seradėlės ir liucernos auginami kaip tarpiniai pasėliai.

Taip pat atkreipiame pareiškėjų, įgyvendinančių veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, dėmesį:

-Taikant tiesioginės sėjos būdą, žemės ūkio augalai turi būti sėjami į neįdirbtą žemę, tai yra į ražienas, tarpinius pasėlius ar kitas organines augalų liekanas.
-Po sėjos turi likti ne mažiau kaip 50 proc. neįdirbto dirvos paviršiaus, padengto ražiena kartu su augalų liekanomis (šiaudais, pelais, augalų stiebais ar kitomis augalų dalimis), kurios turi būti aiškiai matomos.Taikant kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus, žemės ūkio augalai turi būti sėjami naudojant diskinius, noraginius ar kombinuotuosius žemės dirbimo padargus, kurie organines augalų liekanas didžiąja dalimi įterpia į dirvą.
-Nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 1 d. būtina taikyti žemės dirbimo be plūgo būdą.
-Nuo praėjusių metų lapkričio 15 d. iki einamųjų metų kovo 1 d. ir nuo einamųjų metų lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 1 d. pagal šią veiklą deklaruotuose plotuose išlaikyti dirvos dangą, kaip nustatyta 6 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarte „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“.
-Nuo 2025 m. prisiėmusiems įsipareigojimus ir taikantiems tiesioginės sėjos būdą, nuo žemės ūkio augalų sudygimo per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 15 d. (vasariniams žemės ūkio augalams) arba ne vėliau kaip iki lapkričio 15 d. (žieminiams žemės ūkio augalams), per „NMA agro“ programą svarbu pateikti aiškiai matomų sudygusių žemės ūkio augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų.

Kviečiame sekti NMA naujienas ir naudotis kitomis NMA sukurtomis priemonėmis, kurios padeda išvengti klaidų – naudotis parengtais informaciniais leidiniais, stebėti laukus per „NMA agro“ programą, konsultuotis su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga NMA svetainėje ir kt.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-03

Šiuo metu valstybinės žemės sklypų nuomos ar panaudos sutarčių sudarymas užtrunka nepagrįstai ilgai. Kadangi tai nulemia ilgos ir perteklinės formalios procedūros, ministerija siūlo naują tvarką, kuri sumažins biurokratinę naštą ir paspartins procesus.

Pagal dabar galiojančią tvarką, norint sudaryti valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorį, būtinas savivaldybės tarybos sprendimas. Tarybų posėdžiai vyksta ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o kai kuriais atvejais – tik kas antrą mėnesį. Tai reiškia, kad net jei projektas visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, nuo prašymo pateikimo iki sutarties pasirašymo gali praeiti keli mėnesiai.

Dėl šių priežasčių Aplinkos ministerija parengė Žemės įstatymo pakeitimus, kurie iš esmės supaprastins šią tvarką. Esminė naujovė – sprendimų priėmimo kompetencija būtų perduota merui, o ne savivaldybės tarybai. Tai leis priimti sprendimus operatyviau, nelaukiant eilinių tarybos posėdžių.

Tais atvejais, kai sandoris atitiks Žemės įstatymo numatytus kriterijus, merams reikės gauti tik Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) išvadą, o atvejais, kai išankstinė išvada nebus reikalinga, tarnyba galės tikrinti sandorius jau įgyvendinant valstybinės žemės patikėtinių kontrolės funkciją.

Tokiu būdu sutrumpės visas procesas – nuo prašymo pateikimo iki nuomos ar panaudos sutarties sudarymo. Gyventojai, verslo subjektai ir kitos organizacijos galės greičiau įgyvendinti projektus, efektyviau panaudoti valstybinę žemę, o savivaldybių darbas taps paprastesnis ir rezultatyvesnis, tokiu būdu procesą sutrumpinant iki dviejų mėnesių.

Statybų sektorius: mažiau perteklinių reikalavimų, greitesni leidimai

Įsigaliojus 2024 m. lapkritį Statybos įstatymo reformai kilo nemažai sumaišties bei dviprasmiško teisės aktų taikymo atvejų. Reaguodama į situaciją, Aplinkos ministerija atliko išsamią analizę ir parengė pataisas. Po diskusijų su socialiniais partneriais, savivaldybėmis, projektuotojų bendruomene ir Seimo komitetais šių metų birželį buvo patvirtintos Seime, o pakeitimai įsigaliojo iškart.

Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su prašymų specialiesiems reikalavimams teikimu – nuo šiol sutikimai teikiami tik kartu su statybos leidimo prašymu, todėl procedūros sutrumpėjo maždaug dviem mėnesiais. Taip pat savivaldybės nebetikrina prisijungimo sąlygų, kurias išduoda inžinerinių tinklų valdytojai – už tai atsako projektuotojai, tad projektų tikrinimas tapo greitesnis. Pranešant apie statybos pradžią, inžinerinių tinklų valdytojų išvados dabar reikalingos tik tada, kai objektui privalomas statybos leidimas; kitais atvejais statinio prijungimas prie tinklų paliekamas statytojo ir tiekėjo susitarimui, todėl statybas galima pradėti iki dviejų mėnesių anksčiau. Atsisakyta ir viešinimo procedūrų projektuojant vienbučius bei dvibučius namus, kas taip pat leidžia sutaupyti iki dviejų mėnesių. Naujos nuostatos suteikia daugiau lankstumo ir pradėti statybas leidžia parengus tik būtinas projekto dalis bei atlikus jų ekspertizę. Be to, pradėta diskusija dėl galimybės ateityje visiškai atsisakyti leidimų vienbučiams ir dvibučiams namams.

Didelis dėmesys skirtas ir statybų normų pertekliniam reglamentavimui. Peržiūrėjus Statybos techninius reglamentus, iš 700 įvairių nuostatų liko tik apie 200 esminių, o likusios rekomendacijos paliktos projektuotojams. Naujas STR projektas viename dokumente apibrėžia visų pastatų esminius normatyvinius reikalavimus – nuo pastatų išplanavimo iki jų išdėstymo sklype ir aplinkosaugos bei saugos standartų. Tokiu būdu atsisakoma perteklinio ir besidubliuojančio reguliavimo.

Priimtos ir STR „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pataisos, suteikusios daugiau aiškumo praktikoje dažnai kildavusiose situacijose, pavyzdžiui, dėl maitinimo veiklos licencijavimo. Baigiami rengti ir Želdynų, Statybos, Architektūros bei Architektų rūmų įstatymų pakeitimai – jie leis integruoti želdynų projektus į bendrą statinių projektavimo sistemą ir „Infostatybos“ informacinę sistemą. Tai panaikins atskiras želdynų projektų rengimo, viešinimo bei derinimo tvarkas ir palengvins savivaldybių darbą.

Tai yra straipsnių ciklas apie Aplinkos ministerijos vykdomus darbus biurokratijos mažinimui. Pirmąjį pranešimą apie biurokratinės naštos mažinimą Kadastro ir erdvinių duomenų srityje galite rasti čia. Aplinkos ministerija aktyviai reaguoja į rinkos poreikius, sprendžia kylančius iššūkius ir siekia, kad teisinė sistema būtų aiški, prognozuojama bei mažiau biurokratiška. Tai naudinga tiek gyventojams, tiek verslui, tiek pačioms institucijoms.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-08-29

„Mūsų tikslas aiškus – dalį krovinių perkelti į vidaus vandenis, taip užtikrinant tvarų, saugų ir pigesnį gabenimą. Nemunas ir Kuršių marios jungia Kauną su Klaipėda ir tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje. Vien šiemet jau pergabenta daugiau negu 44 tūkst. tonų krovinių. Ir tai tik pradžia“, – skelbia VVKD.

Šaltinis: lrytas.lt, 2025-09-02

Nuo 2025 m. pradžios Europos kviečių kainos smarkiai sumažėjo, o to priežastys – didėjantis konkurencinis spaudimas pasaulinėje rinkoje ir didėjantis euro ir dolerio kursas.

Prancūzijos analitikai iš „Argus Média“ įvertino, kad 2025 m. vidutinės maistinių kviečių gamybos sąnaudos Prancūzijoje sieks 200 eurų už toną. Didesnis šių metų derlius, deja, nekompensuoja kainų sumažėjimo. Pasak „Argus Media“, nuo pelningumo ribos ūkininkus skiria apie 30 eurų už toną.

Europos Sąjungos derliaus stebėjimo organizacija (MARS) praėjusią savaitę atnaujino derliaus prognozes. Maistinių kviečių derlingumas ES sieks vidutiniškai 6,15 t/ha.

Šaltinis: agrobite.lt, 2025-09-02