Žemės ūkio naujienos: 2026-05-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ukrainos laukia masinis ūkių uždarymas: ekspertė įvertino krizės mastą
Iki rudens situacija gali tapti kritinė. Ukrainoje jau laipsniškai mažėja karvių skaičius, tuo pat metu auga galvijų eksportas į užsienį. Pieno ūkiai dirba nuostolingai ir pradės masiškai užsidarinėti artėjant vasarai, o rudenį situacija sektoriuje gali tapti kritinė. Apie tai pokalbyje su naujienų agentūra „Unian“ prakalbo Pieno gamintojų asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Elena Župynas.
„Masinį bandų mažėjimą ir ūkių uždarymą pamatysime ne anksčiau kaip gegužę–birželį, kai baigsis 2025 metų pašarai. Esant tokioms didelėms lauko darbų sąnaudoms 2026 metais, ūkininkai priims sprendimą nesėti pašarinių kultūrų, o mažinti bandas“, – „Unian“ sakė E.Župynas. Kol kas reikšmingo pieno ūkių mažėjimo neįvyko, nes pieno gamintojai dar naudoja senas pašarų atsargas. „Šiuo metu padėtis sektoriuje išlieka tokia pati kaip ir vasario pabaigoje, iki karo Irane pradžios.
Tačiau iki rudens situacija su pieno gamyba gali tapti kritinė“, – pažymi ekspertė. Energijos išteklių ir trąšų brangimo poveikį dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo karo Artimuosiuose Rytuose pieno gamintojai pajus maždaug po mėnesio. „Jei jau esant dabartinei pašarų kainai, kurie buvo užauginti, kai dyzelinas buvo dvigubai pigesnis, o trąšos daug pigesnės, pieno kaina iš ūkių nepadengia jo gamybos savikainos. Ji padidės mažiausiai 20–25 proc.“, – prognozuoja E.Župynas.
Dauguma ūkininkų spręs, ar rizikuoti ir likti šiame versle, tikintis geresnių kainų už savo produkciją, ar iš jo pasitraukti, sako specialistė. „Galutinės produkcijos rinka nerodo atsigavimo. Pieno perdirbimo įmonės nebus pasirengusios pirkti pieno su dar didesne savikaina, nes galutinės produkcijos kainos išlieka žemos dėl pieno perprodukcijos Europoje ir JAV“, – konstatuoja ji.
Dar prieš prasidedant karui Irane E.Župynas pokalbyje su „Unian“ prognozavo, kad dėl pieno sektoriaus krizės Ukraina gali prarasti iki 20 proc. pieno ūkių. Ūkininkai jau kelis mėnesius priversti dirbti nuostolingai – pieno perdirbimo įmonės siūlo supirkimo kainas, mažesnes už savikainą. Manoma, kad krizė užsitęs iki rudens.
Šaltinis: 15min.lt, 2026-04-20
Kviestiniams svečiams „Ateities ūkyje“ Ramūnas Karbauskis pristatė tarptautinės franšizės planus
Metų pradžioje veiklą pradėjęs didžiausias ir moderniausias karvių fermų kompleksas Europoje atvėrė duris kviestiniams svečiams. Į Bebrujų kaime, Radviliškio rajone, 53 hektarų plote įsikūrusį „Ateities ūkį“ atvyko verslo, mokslo, savivaldos, bankų atstovai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių, kuriems buvo iš arti pristatyta unikalaus pienininkystės ūkio veikla.
Susitikimo dalyviai apžiūrėjo pašarų ruošimo virtuvę, fermą, kuri pildosi telyčiomis, veršelių fermą su automatinėmis girdyklomis, kitus inovatyvius įrenginius.
Po to svečiai buvo sukviesti į konferencijų salę, kurioje išgirdo apie nuveiktus darbus ir ateities planus. „Agrokoncerno grupės“ savininkas ir „Ateities ūkio“ idėjos autorius Ramūnas Karbauskis pristatė planuojamą vystyti tarptautinės franšizės verslo modelį.
„Kai mes nusprendėme statyti tokį kompleksą, pradėjome ieškoti informacijos. Tačiau, kiek domėjomės, nieko panašaus, ką planavome sukurti, rinkoje nebuvo. Todėl viską darėme patys nuo pat pradžių, su visais iššūkiais, iš kurių pasimokėme ir gerais sprendimais, kurie, manome, gali būti ypač vertingi. Jeigu rinkoje būtų buvę kas nors panašaus, aš pats mielai būčiau sumokėjęs už žinias ir patirtį, kurias dabar jau turime patys“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad tai yra ne tik didžiausia ir moderniausia ferma Europoje, su unikaliu verslo modeliu, bet ir jos infrastruktūra – išskirtinė.
„Kiek domėjomės, neradome nei vienos fermos, kuri turėtų tokio dydžio administracines patalpas. Didžioji dalis pienininkystės ūkių veikla yra nukreipta tik į verslo tikslus, tačiau mes turime didesnes ambicijas. Pasitelkę mokslą siekiame sukurti tokį verslo modelį, kokio šiandien pienininkystės sektoriuje nėra. Tai mums leis ne tik patiems siekti efektyvumo, bet ir suteiks galimybę dalintis žiniomis, patirtimi, gerinti visos šalies galvijų produktyvumą ir užtikrinti labai geras darbo sąlygas komplekso kolektyvui“, – susirinkusiems kalbėjo jis.
Karvių fermų komplekse sumontuota gilias pienininkystės tradicijas turinčios švedų įmonės „DeLaval“ įranga. Tarp jos – ir rinkoje didžiausia šimto vietų karvių melžimo karuselė. Šiuo metu joje vidutiniškai per valandą pamelžiama apie 360 karvių. Kai gyvuliai pilnai adaptuosis, melžimas vyks sparčiau – iki 700 karvių per valandą.
Simbolinę dovaną, autentišką, sėkmę nešantį švedišką pieno bidoną, įkurtuvių proga įteikęs „DeLaval“ vykdantysis viceprezidentas Europos, Vidurio rytų ir Afrikos šalims Jonas Hällman pabrėžė, kad šiame fermų komplekse sumontuotos vienos pažangiausių, pienininkystės ūkiams skirtų technologijų.
„Šis projektas yra ir mūsų įmonės vizitinė kortelė, nes tai, ką matote šiame fermų komplekse, yra daugelį metų tobulinti sprendimai. Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų yra užtikrinti fermų veiklos efektyvumą ir gyvulių gerovę. Mums taip pat teko nemažai iššūkių, bet tai leidžia tobulėti, siekti geriausių rezultatų ir prisidėti prie sėkmingos komplekso veiklos“, – sakė J.Hällman.
Svarbi dalis šiame projekte tenka ir mokslui. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu leis taikyti mokslo žinias praktikoje, atlikti tyrimus ir teikti duomenimis pagrįstas rekomendacijas.
LSMU Veterinarijos akademijos, Veterinarijos fakulteto dekanas prof. dr. Rolandas Stankevičius sako, kad tokia partnerystė teikia abipusę naudą tiek verslui, tiek mokslui.
„Bendradarbiaudami su ūkiu galime atlikti kokybiškus, didelio mąsto tyrimus. Mokslininkams, studentams tai yra puiki laboratorija, kurioje galima turėti didelę gyvulių imtį. Esame numatę pagrindines sritis, kurioms skirsime didžiausią dėmesį, tai genetika, gyvulių gerovė, pašarai ir emisijų mažinimas. Artimiausias planuojamas tyrimas – muzikos poveikis karvių produktyvumui“, – pasakoja mokslininkas.
Susitikime dalyvavęs komplekso statybų projektą įgyvendinusios įmonės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas prisiminė, kad tai buvo išskirtinis projektas. Iššūkį statytojams kėlė ne jo apimtis ir didelė teritorija, o labai specifiniai techniniai sprendimai.
Pasak jo, vien betonavimo darbų apimtis siekė 53 tūkst. kubinių metrų, todėl projekto teritorijoje buvo įrengtas atskiras betono mazgas. Nestandartinių inžinierinių sprendimų pareikalavo ir aukšti gruntiniai vandenys.
„Nepaisant visų iššūkių, projektą pavyko įgyvendinti sklandžiai ir numatytu laiku. Džiaugiamės prisidėję prie pažangiais technologiniais sprendimais grįsto objekto, kuris sudaro sąlygas tvariam, efektyviam ir ateities žemės ūkio poreikius atitinkančiam ūkininkavimui, užtikrina patogias darbo vietas bei jaukią gyvenamą aplinką fermų gyventojams, – sakė K. Vanagas.
Šiuo metu yra užbaigtas pirmasis karvių fermų komplekso projekto etapas. Pilnai jį planuojama užbaigti 2027 metų II ketvirtį, kai bus baigta statyti biometano jėgainė.
Joje iš organinių galvijų srutų bus gaminamos aukštus kokybės standartus atitinkančias biometano dujos ir tiekiamos į bendrą dujų tinklą, taip prisidedant prie tvarios energetikos plėtros ir importuojamų dujų mažinimo.
Iš viso į šį projektą buvo investuota virš 80 milijonų eurų. Pilnai užpildžius kompleksą jame bus laikoma apie 10 tūkst. galvijų, iš jų – 4500 melžiamų karvių banda. „Ateities ūkyje“ buvo sukurta apie 50 naujų darbo vietų.
Šaltinis: agrokoncernogrupe.lt, 2026-04-30
Pieno gamintojai turi pateikti metinę deklaraciją apie pieno ir pieno produktų pardavimą tiesiogiai vartoti
Nuo 2026 m. gegužės 2 d. iki liepos 31 d. pieno gamintojai, parduodantys pieną ar pieno produktus tiesiai vartotojams, turi pateikti Pieno gamybos ir realizavimo metinę deklaraciją už 2025–2026 m. apskaitos laikotarpį. Žemės ūkio duomenų centras primena, kad joje pateikiami duomenys už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d. Šie duomenys svarbūs ne tik apskaitai – jie leidžia geriau matyti tiesioginio pieno ir pieno produktų pardavimo paveikslą Lietuvoje.
„Dažnai į deklaraciją žiūrima tik kaip į prievolę, tačiau jos duomenys yra itin vertingi. Jie padeda geriau suprasti, kaip Lietuvoje veikia trumposios tiekimo grandinės, kai pienas ir pieno produktai vartotojus pasiekia tiesiai iš ūkių, be ilgos tarpininkų grandinės. Iš šių duomenų matyti, kokie produktai dažniau parduodami tiesiogiai ir kaip jie pasiskirsto skirtinguose regionuose“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė Julija Šataitė.
Kurios apskritys pirmauja pagal tiesioginį pieno produktų pardavimą
2024–2025 m. apskaitos laikotarpio deklaracijų duomenys atskleidžia gana aiškų regioninį vaizdą: tiesioginio pieno produktų pardavimo lyderiai Lietuvoje nėra tie patys visose kategorijose.
Pagal paties pieno kiekius ryškiausiai išsiskiria Klaipėdos ir Panevėžio apskritys, o trečioje vietoje rikiuojasi Šiaulių apskritis.
Tačiau kalbant apie perdirbtus pieno produktus, lyderystė persikelia kitur – Šiaulių apskritis aiškiai pirmauja pagal rūgpienio, sviesto, grietinės ir varškės kiekius. Vaisinio jogurto kategorijoje išsiskiria Panevėžio ir Kauno apskritys, o Tauragės apskritis patenka tarp lyderių net keliose produktų grupėse (rūgpienis, sviestas, grietinė, varškė).
Deklaraciją galima pateikti dviem būdais – internetu arba per savivaldybę ar seniūniją
Deklaraciją pieno gamintojai gali pateikti dviem būdais. Tie, kurie naudojasi elektronine bankininkyste, gali savarankiškai prisijungti prie Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) per Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainę ir užpildyti elektroninę formą.
Tuo metu pieno gamintojai, neturintys galimybės naudotis elektronine bankininkyste, gali kreiptis į savo savivaldybę ar seniūniją, kur atsakingi darbuotojai padeda suvesti deklaracijos duomenis į sistemą, juos sutikrina ir patvirtina pateikimą.
Savivaldybės ir seniūnijos išlieka pagrindiniu pasirinkimu
Praktika rodo, kad būtent savivaldybės ir seniūnijos ir toliau išlieka pagrindiniu deklaracijų pateikimo kanalu. Nors savarankiškai per elektroninę bankininkystę deklaruojančių pieno gamintojų dalis pamažu didėja – nuo 1,2 proc. 2019–2020 m. iki 5,8 proc. 2024–2025 m. apskaitos laikotarpiu, – absoliuti dauguma vis dar renkasi deklaruoti su savivaldybių pagalba.
Svarbu deklaruojantiems
ŽŪDC atkreipia dėmesį, kad deklaraciją verta pradėti pildyti pasiruošus visus apskaitos laikotarpio duomenis. Prieš teikiant deklaraciją rekomenduojama susirinkti informaciją apie per laikotarpį parduotą pieną, parduotus ar atiduotus pieno produktus, taip pat apie pieną, sunaudotą tiesiogiai vartoti ar atiduotą gyvuliams šerti.
Paprasčiausia tai padaryti turint užrašus ar apskaitos žurnalą, kuriame šie kiekiai buvo fiksuojami visus metus. Jei deklaruojama savarankiškai, papildomai reikės aktyvios elektroninės bankininkystės prisijungti prie PAIS
Šaltinis: zudc.lt, 2026-05-04
Kviečiame įvertinti Žemės ūkio ministerijos veiklos skaidrumą
Žemės ūkio ministerija siekia, kad jos veikla būtų aiški, atvira ir suprantama, o sprendimai grindžiami sąžiningumo, atsakomybės ir nešališkumo principais. Norėdama įsivertinti esamą situaciją, išgirsti privataus sektoriaus atstovų patirtis, pastebėjimus bei lūkesčius ir nustatyti sritis, kuriose reikalingi pokyčiai ar papildomos prevencinės priemonės, ministerija kviečia dalyvauti apklausoje. Anketa yra ČIA.
Apklausa yra anoniminė – visi surinkti duomenys bus naudojami tik apibendrintai analizei, neidentifikuojant konkrečių respondentų.
Apklausa vyksta iki 2026 m. birželio 15 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-06
Atverta dar daugiau duomenų apie valstybinės žemės įsigijimą
Nuo šių metų sudarius daugiau galimybių įsigyti valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus be aukciono Aplinkos ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) pristatė ir interaktyvią švieslentę, kuri leidžia realiu laiku stebėti prašymų nagrinėjimo statistiką. Švieslentėje informacija pateikiama įvairiais pjūviais: nurodomas gautų prašymų skaičius, pageidaujamas įsigyti žemės plotas bei prašymų nagrinėjimo rezultatai. Taip pat naudojantis švieslentėje esančiais įrankiais galima atlikti statistinius duomenų palyginimus pagal skirtingus laikotarpius ar teritorijas.
Pasak aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, atverti duomenys didina skaidrumą ir suteikia daugiau informacijos apie valstybinės žemės įsigijimo procesus.
„Tikimės, kad švieslentė didins valstybės turto valdymo efektyvumą ir visuomenės pasitikėjimą, kadangi galėsime realiu laiku stebėti, ar prašymų įsigyti valstybinę žemę nagrinėjimas vyksta sklandžiai. Tuo pačiu tiesiogiai prisidedame prie Lietuvos gynybos stiprinimo – net 80 proc. lėšų, gautų už parduotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, pervedama Valstybės gynybos fondui“, – teigia K. Žuromskas.
Remiantis švieslentės duomenimis, šiemet sulaukta daugiau nei 4600 prašymų įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Didžiausias susidomėjimas ja šiuo metu fiksuojamas Šilutės (279), Vilkaviškio (272) ir Šiaulių (268) rajonuose. Daugiausia prašymų teikiama dėl žemės iki 0,5 ha ploto įsigijimo.
Apie 40 proc. visų prašymų dėl sklypų įsigijimo yra atmetama, didžioji dalis jų dėl to, kad žemės sklypai patenka į urbanizuotas ar urbanizuojamas teritorijas, kuriose valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama.
Patikrinti, ar žemės sklypas patenka į neparduodamą valstybinės žemės plotą, galima Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), regia.lt registre arba savivaldybių interneto svetainėse, kur viešinami bendrieji planai ir kiti teritorijų planavimo dokumentai.
Aplinkos ministerija primena, kad galimybę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus be aukciono turi tie asmenys, kurie jau teisėtai naudoja šią žemę arba kurių privatūs sklypai ribojasi su valstybine žeme.
Vienam žemės sklypui gali būti įsigyjama iki 3 ha besiribojančio valstybinio ploto, o bendras įsigyjamos žemės kiekis negali viršyti 21 ha. Tuo pačiu išlaikomas bendras 500 ha nuosavybės ribojimas, taikomas kartu su susijusiais asmenimis.
