Žemės ūkio naujienos: 2026-09-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Po praūžusios audros ūkininkai raginami pranešti apie nuostolius
Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl Lietuvą ir žemės ūkio sektorių stipriai paveikusios audros padarinių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina savivaldybes įvertinti žalą, o nukentėjusius ūkininkus – kreiptis dėl jos įvertinimo. „Gamta mūsų ūkininkų šįmet nepagailėjo, todėl nuostolių fiksavimas dabar yra labai svarbus – raginu visus nukentėjusius kreiptis į savo savivaldybes“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Kaip skelbia ŽŪM, ūkininkai raginami kreiptis į savo savivaldybės žemės ūkio skyrių ir pateikti prašymą dėl audros metu žuvusių ar apgadintų žemės ūkio augalų įvertinimo bei nuostolių konstatavimo.
Ministerijos teigimu, jeigu ūkininkas susidūrė su kitokiais audros sukeltais nuostoliais, pavyzdžiui, apgadintais statiniais, technika ar kita ūkio infrastruktūra, taip pat reikia pranešti apie tai savo savivaldybei, kad būtų sudarytas išsamus nuostolių vaizdas.
Savivaldybės visą informaciją apie patirtus nuostolius turi pateikti iki kito penktadienio, rugsėjo 11 d.
ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros metu daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-09-01
Įvertinti savo projekto inovatyvumą bus paprasčiau
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama, kad pareiškėjams būtų paprasčiau įvertinti planuojamo projekto inovatyvumą ir galimus už tai gauti atrankos balus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“, susistemino Projektų inovatyvumo vertinimo metodikoje pateiktą informaciją ir pritaikė ją patogesniam praktiniam naudojimui.
Tam, kad naudotis parengta lentele ir skaičiuokle būtų paprasčiau, NMA parengė vaizdo instrukciją, kurioje pristatomi inovatyvumo vertinimo kriterijai ir praktiškai parodoma, kaip įvertinti savo projekto inovatyvumą, nustatyti inovatyvumo lygį.
Susistemintoje lentelėje pateikiami inovatyvumo vertinimo kriterijai, jų požymiai ir paaiškinimai, padedantys nustatyti, kokius inovatyvumo kriterijus atitinka planuojamas projektas. Susipažinęs su kiekvieno inovatyvumo kriterijaus aprašymu, pareiškėjas gali įvertinti, ar planuojamas projektas jį atitinka, ir nusistatyti atitinkamą balą.
Įvertinus projektą pagal kiekvieną inovatyvumo kriterijų ir įvedus nustatytus balus, lentelės lapo „Inovatyvumo kriterijai“ skiltyje „Nustatyti balai projektui“, skaičiuoklė juos automatiškai susumuoja ir apskaičiuoja projekto inovatyvumo lygį. Pagal apskaičiuotą inovatyvumo lygį pareiškėjas gali preliminariai įsivertinti galimus gauti atrankos balus už projekto inovatyvumą.
Primename, kad pagal priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“ už projekto inovatyvumą gali būti suteikiama iki 20 atrankos balų. Atrankos balai suteikiami atsižvelgiant į pagal Projektų inovatyvumo vertinimo metodikoje nustatytą projekto inovatyvumo lygį:
-nustačius I inovatyvumo lygį – suteikiama 20 balų;
-nustačius II inovatyvumo lygį – suteikiama 15 balų;
-nustačius III inovatyvumo lygį – suteikiama 10 balų.
Atkreipiame dėmesį, kad, siekiant gauti atrankos balus už projekto inovatyvumą, kartu su paraiška turi būti pateikti projekto inovatyvumą pagrindžiantys dokumentai.
Taip pat primename, kad projekto inovatyvumui pagrįsti NMA yra parengusi atskirą formą, kurią rekomenduojama užpildyti ir pateikti kartu su paraiška. Joje turi būti nurodoma, kokius inovatyvumo kriterijus, jų požymius atitinka projektas, bei pateikiamas atitikties šiems kriterijams pagrindimas. Prireikus gali būti pateikiami ir kiti papildomi dokumentai, pagrindžiantys projekto atitiktį inovatyvumo kriterijams.
Pažymime, kad kartu su paraiška taip pat turi būti pateikiama užpildyta inovatyvumo vertinimo skaičiuoklė (Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos 2 priedas), kurioje nurodomi pagal kiekvieną inovatyvumo kriterijų nustatyti balai ir apskaičiuotas projekto inovatyvumo lygis.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-09-02
Grūdų kainos kyla į seniai regėtas aukštumas
Per pasaulį ritasi naujo derliaus banga: kol aruodai pildosi kviečiais ir kitais grūdais, kukurūzai ir sojos dar tik laukia savo eilės. Visa tai akylai stebi ir pasaulio rinkos, reaguodamos tiek į derliaus kokybę, tiek ir į geopolitinius veiksnius, kurių pastarosiomis savaitėmis netrūko. Prasčiausios naujienos sklinda iš už Atlanto: mažinamos kukurūzų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) derlingumo prognozės. Pastarojo nepriklausomų žemės ūkio stebėtojų „Pro Farmer“ turo po šalies kukurūzų laukus metu atskleista problema, susijusi su šios kultūros derlingumu.
Naujausios prognozės yra mažesnės, nei pateikė JAV Žemės ūkio departamentas: tai gali būti rimtas signalas, jog departamentas gali sumažinti tiek kukurūzų derlingumo, tiek ir bendro derliaus prognozes.
Be viso to, JAV susiduria ir su pasėlių būklės problemomis: dabartiniais duomenimis, gerai arba labai gerai vertinama apie 57 proc. kukurūzų pasėlių.
Tačiau šalis gerų naujienų sulaukia iš Kinijos: pastaroji per savaitę iš JAV užsakė daugiau nei 1 mln. tonų sojų. Kinija susiduria su didelėmis derliaus problemomis, kurias kelia karštis ir gausios liūtys. Todėl sojų importo potencialas auga.
Kviečių kainos šturmuoja seniai matytas aukštumas
Tačiau daugiausiai rinkų dėmesio ir toliau sulaukia kviečiai. MATIF ir CBOT biržos tiesiogiai reaguoja į visus pasaulio įvykius, o kainos pasiekė 3 metų aukštumas. Augimą labiausiai lėmė fondų veiksmai, geopolitiniai veiksniai ir vadinamoji karo premija.
Tęsiantis aktyviems kariniams veiksmams Juodosios jūros uostose – Odesoje ir Novorosijske, visiškai sustabdytas kviečių eksportas, o dėl pažeistos uostų infrastruktūros negalimi krovos darbai. Iš 3 pagrindinių Rusijos giliavandenių uostų šiuo metu veikia tik vienas, bet jis pagal savo pajėgumus yra mažiausias. Skaičiuojama, kad iki šiol Rusija kartu su Ukraina per Juodąją jūrą kas mėnesį eksportuodavo apie 7 mln. tonų kviečių, o dabar šis kiekis – reikšmingai sumažėjo.
Iš palankesnių naujienų galima išskirti Baltijos jūros regione vykstančią fizinę prekybą kviečiais. Šiuo metu eksporto apimtys yra išaugusios apie 50 procentų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-09-01
Fosforas augalams rudenį: kodėl šis makroelementas lemia žiemkenčių išgyvenimą ir derlių?
Rudeninė žiemkenčių vegetacija sukuria fiziologinį pagrindą visam būsimam derliaus potencialui. Šiuo tarpsniu pasėliai formuoja pirminę šaknų sistemą, kaupia atsargines maisto medžiagas ir ruošiasi neigiamų temperatūrų periodui. Pagrindinis augalų audinių vystymosi ir ląstelių dalijimosi variklis yra energijos apykaita. Todėl lengvai prieinamas fosforas augalams rudens pradžioje tampa lemiamu veiksniu, lemiančiu šaknų tūrio didėjimą bei saugų žiemojimą. Trūkstant šio makroelemento, augalai į žiemą įeina silpni, su neišsivysčiusia šaknų sistema ir maža cukrų koncentracija ląstelių sultyse.
Kodėl fosforas augalams yra kritiškai svarbus būtent rudens vegetacijos metu?
Fosforas kontroliuoja augalų energijos apykaitos procesus, įeidamas į adenozintrifosfato (ATP) sudėtį, ir tiesiogiai stimuliuoja pirminių bei antrinių šaknų vystymąsi.
Be pakankamo fosforo kiekio ląstelių dalijimasis šaknų augimo zonose sustoja, todėl augalas negali įsisavinti vandens bei kitų dirvožemyje esančių maistinių medžiagų.
Rudenį suformuota gili ir gausi šaknų sistema atlieka 3 pagrindines funkcijas:
· Pasiekia gilesniuose dirvožemio sluoksniuose esančią drėgmę ankstyvą pavasarį.
· Užtikrina azoto, kalio ir mikroelementų transportavimą į antžeminę augalo dalį.
· Pritvirtina augalą dirvoje ir apsaugo nuo šaknų nutraukimo dirvožemio kilnojimosi metu per šalnas.
Fosforas taip pat tiesiogiai dalyvauja nukleorūgščių (DNR ir RNR) sintezėje bei membranų fosfolipidų struktūros formavime. Tai lemia greitesnį augimo kūgelio vystymąsi ir spartesnį žieminių javų krūmijimąsi prieš prasidedant vegetacijos ramybės periodui.
Kaip fosforo trūkumas rudenį veikia žiemkenčių atsparumą šalčiui?
Fosforo trūkumas sutrikdo fotosintezės metu pagamintų angliavandenių apykaitą ir sumažina apsauginių cukrų koncentraciją augalo ląstelių sultyse. Didelė cukrų koncentracija ląstelių vakuolėse veikia kaip natūralus antifrizas, kuris neleidžia ląstelės viduje susidaryti ledo kristalams ir apsaugo membranas nuo plyšimo.
Kai augalui trūksta fosforo, sacharozės sintezė lapuose sulėtėja 40–60 procentų. Dėl to sumažėja plastinių medžiagų srautas į krūmijimosi bamblį ir šaknis. Žieminiai kviečiai bei rapsai, turintys žemą cukraus atsargų lygį, žūsta esant net vidutiniam –12–15 °C šalčiui, ypač jei laukuose nėra sniego dangos. Optimalus aprūpinimas fosforu didina ląstelių protoplazmos elastingumą ir atsparumą dehidratacijai žiemos metu.
Kokie veiksniai blokuoja fosforo pasisavinimą iš dirvožemio rudenį?
Dirvos temperatūros kritimas žemiau +10–12 °C, netinkamas dirvožemio rūgštingumas (pH 7,2) ir drėgmės trūkumas blokuoja fosforo jonų judrumą. Fosforas dirvožemyje juda difuzijos būdu itin lėtai – vos 0,02 mm per parą, todėl šaknys turi pačios pasiekti fosfato jonus.
Rudenį fosforo prieinamumą riboja 3 pagrindiniai agronominiai veiksniai:
· Žema dirvos temperatūra: Dirvai atvėsus iki +5 °C, šaknų gebėjimas įsisavinti fosforą sumažėja iki 70 procentų.
· Dirvos pH lygis: Rūgščiose dirvose fosforas sudaro netirpius junginius su aliuminiu ir geležimi, o šarminėse – susijungia su kalciu.
· Dirvos suspaudimas: Suplotas dirvožemis riboja deguonies patekimą į šaknų zoną, o anaerobinės sąlygos blokuoja aktyvų fosfatų jonų transportą per šaknų membraną.
Kokie sprendimai padeda pagerinti fosforo įsisavinimą vėsiuoju periodu?
Fosforo prieinamumą didina startinis lokalus tręšimas sėjos metu, tręšimas per lapus bei šaknų zonos biologinio aktyvumo skatinimas. Lokaliai įterptos tirpios fosforo formos atsiduria šalia dygstančios sėklos, todėl jaunas daigas iškart gauna reikiamą energijos kiekį nepriklausomai nuo bendro dirvos fosforingumo.
Vėstant orams ir lėtėjant šaknų veiklai, papildomas tręšimas per lapus padeda greitai kompensuoti energijos deficitą audiniuose. Pavyzdžiui kartu tręšimui naudojami biostimuliatoriai iš Baltic Agro stiprina šaknų veiklą, aktyvina naudingas dirvos bakterijas ir padeda augalui lengviau paimti dirvoje esantį fosforą. Tai leidžia augalams efektyviai pasisavinti maistinius elementus net esant nepalankioms temperatūros sąlygoms.
Kokie yra pagrindiniai fosforo trūkumo požymiai rudeniniame pasėlyje?
Fosforo deficitas pasireiškia apatinių lapų spalvos pakitimu – augalo audiniai įgauna tamsiai raudoną, violetinį ar purpurinį atspalvį. Šie vizualūs simptomai pirmiausia atsiranda ant senesnių lapų, nes augalas judrų fosforą perskirsto į jauniausias augimo dalis.
Laukuose pastebimi šie fosforo stygiaus padariniai:
· Lapų gyslų ir lapamakščių spalvos pasikeitimas į rausvai violetinę.
· Menkas šoninių šaknų ir šakniaplaukių vystymasis, tiesios ir trumpos šaknys.
· Sulėtėjęs bendras augalo augimas bei prastas žieminių javų krūmijimasis.
· Rapsų lapų rozetės plonumas ir nepakankamas šaknies kaklelio storis (mažesnis nei 8–10 mm prieš žiemą).
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-09-01
Kiek kainuoja mėšlas? Pasidairykime, kainų pas kaimynus
Mėšlas Lenkijoje vis labiau tampa ne šalutiniu gyvulininkystės produktu, o paklausia žaliava, kurios kaina priklauso nuo gyvulių rūšies, regiono ir transportavimo sąlygų. Naujausia Lenkijos portalo „Farmer.pl“ rugpjūčio 28 d. rinkos apžvalga rodo, kad kainų skirtumai tarp atskirų mėšlo rūšių išlieka dideli.
Rinkos duomenimis, galvijų mėšlo tona kainuoja apie 13 eurų, kiaulių mėšlo – apie 14 eurų, arklių mėšlo – apie 21 eurą, o avių mėšlo – apie 20 eurų. Paukščių mėšlas kainuoja maždaug 15 eurų už toną. Šios kainos atspindi vidutinius rinkos pasiūlymus, todėl konkrečiuose regionuose jos gali būti tiek mažesnės, tiek gerokai didesnės. Ankstesnė „Farmer.pl“ rinkos apklausa taip pat rodė panašų kainų santykį: galvijų mėšlas buvo pigiausias, o arklių ir avių – vieni brangiausių.
Ypač išsiskiria arklių mėšlas, kurio kaina dėl didelės paklausos ir mažesnės pasiūlos gali gerokai viršyti kitų rūšių mėšlo vertę. Kiti 2026 m. Lenkijos rinkos duomenys rodo, kad galvijų mėšlo vidutinė kaina kai kuriuose regionuose siekė apie 14 eurų už toną, tačiau kainą stipriai keičia vietos pasiūla ir transportavimo atstumas.
