Žemės ūkio naujienos: 2022-08-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Krizė jauniesiems ūkininkams gali būti pražūtinga
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vadovas Vytautas Buivydas juokauja, kad vasara tik dabar prasidėjo – po lietingo periodo nežinia, ar ilgam, liepai persiritus į antrąją pusę, įsivyravo saulėtos dienos. Tačiau mūsų pokalbis su jaunųjų ūkininkų lyderiu ne apie „ūkį ir bites“, o apie bendresnius dalykus – jaunųjų ūkininkų šiandieną ir nuo ko priklauso ateitis.
Galvos skausmų dabar daug, kaip ir kiekvienam ūkininkui. Bet jaunieji ūkininkai turi prikaupę mažiausiai lašinių, nes, palyginti su kitais, jų trumpiausias ūkininkavimo tarpsnis. Todėl yra nežinomybė dėl ateities, kas bus po pusmečio. Visi girdime apie krizę, ateinantį sunkmetį. Jaučiame energetikos išteklių – degalų, dujų, elektros – brangimą. Nežinomybė neskatina kurti, investuoti ir modernizuoti ūkių.
Brangsta ir darbo jėga. O galutinio produkto kainos kyla lėčiau negu išlaidos. Pavydžiu imtume mėsą ar šilauoges, kurias pats auginu. Nepaisant joms nepalankaus sezono, uogų kaina gali netgi nukristi, nes rinkoje gerokai padaugėjo konkurentų.
Turint viziją ir norą ūkininkauti, įvairūs nežinomi dalykai gali tave pristabdyti ar net sustabdyti. Yra jaunųjų ūkininkų, kurie atsisako finansinės paramos, nors jų projektai jau buvo patvirtinti. Žmonės nėra tikri dėl ilgalaikės perspektyvos, o trumpuoju laikotarpiu matome ateinančią krizę.
Krizė ūkiui gali būti pražūtinga. Reikia galimybės skolintis, gauti apyvartinių lėšų einamosioms išlaidoms. Apie tai kalbamės ir su jaunaisiais ūkininkais, ir su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM): bus krizė – ar mes jai ruošiamės, ar bus lengvatinės paskolos?
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, konsoliduojant Nacionalines plėtros įstaigas, bus galimai jungiamas prie INVEGA. Kyla abejonių: paskolas gaus tie, kurie garsiausiai rėkia, ar tie, kuriems labiausiai jų reikia. Tai neteisybė, su kuria mes nuolat kovojame, kai skirstoma įvairi finansinė parama.
Jūsų asociacija labai aktyvi, nuolat dirbanti su valdžios institucijomis. Kaip apibūdintumėte santykius šiuo metu? Esate girdimi, randate atsakymus į rūpimus klausimus?
Matau, kad ŽŪM socialinių partnerių spaudžiama iš visų pusių. Dėl to, atvirai pasakius, nepavydžiu ministrui ir jo komandai. Kiekvienas „paklodę“ traukia į savo pusę. Kai kurie socialiniai partneriai savo siauro sektoriaus interesus siekia iškelti aukščiau kitų. Aš stengiuosi visus sprendimus ir pasiūlymus permąstyti visuomeniškai, pilietiškai – visi esame savo šalies piliečiai.
Apie jaunuosius ūkininkus visada sakiau ir sakysiu: jaunimui reikia pagalbos. Jaučiuosi visiškai teisus, nes jaunimas yra mūsų kaimo, Lietuvos ateitis. Jei jaunimo neremsime, koks bus ateities kaimas be jaunimo? Turbūt plytės stambiųjų ūkininkų, įmonių grupių suarti laukai, kaimas virs vasarvietėmis, trumpam atgis tik vasaros mėnesiais.
Suprantu, kad vyksta natūralūs procesai, tačiau jaunimą išlaikyti kaime turėtume kuo ilgiau. Tie, kurie įleidžia kaime šaknis, čia augina savo vaikus. Tikėtina, kad jei sukursime tinkamas sąlygas, jie ir toliau čia pasiliks.
Šiandien jaunam žmogui sunku įsikabinti. Ne tik dėl politinių sprendimų, bet ir dėl požiūrio į jauną žmogų. Kaime besikuriantis jaunas žmogus iškart tampa kitų ūkininkų konkurentu. Prasideda problemos: kaip žemę išsinuomoti, kaip pastatą įsigyti, kažkieno gyvuliai pasileido ar netgi buvo tyčia paleisti…
Nuo nulio pradėti ūkininkauti labai sunku – nėra palaikymo, esi smukdomas. Na, bet norintieji ūkininkauti ieško galimybių, perėję ledą ir ugnį išgyvena, sukuria savo ūkius.
Paminėjote ekonominę krizę, augančias energetinių išteklių kainas, lengvatinių paskolų būtinumą. Tai aktualu visiems, bet kokias matote galimybes jaunimui?
Galimybių visada matau, bet yra ir politiniai sprendimai. Kas deklaruojama, turi būti ir įgyvendinama. Tas pats Žemės ūkio paskolų garantijų fondas: yra dėliojami tam tikri mechanizmai. Klausimas, kiek bus skirta pinigų, kokia bus jų sklaida ir kiek jaunųjų ūkininkų tą naudą pajus. Prieš tai buvo programos, pagal kurias grūdininkai prisiskolino ir šiandien turi tas nemokamas paskolas. Nesakau, kad tai blogai. Sakau, kad paskolas gavo ne tie, kam jų labiausiai reikėjo. Problemą pripažįsta ir ŽŪM. Bet yra ilga taisyklių rengimo procedūra. Kol kas nežinome, ar paskolos produktas bus prieinamas paprastam ūkininkui.
Ūkininkų statistika labai traukiasi. Tai matydamas jaunas žmogus gerai pasveria, ar verta imtis tos veiklos, iš kurios kiti traukiasi. Turi būti požiūris į jaunimą, ir ne momentinis.
Negalime kaltinti dabartinio ministro ar jo komandos. Norėdami ieškoti kaltųjų turėtume žiūrėti dešimties metų laikotarpį ir kiekvieno buvusio ministro pasiteirauti, ką jis padarė dėl jaunųjų ūkininkų.
Taigi palankiai vertinate dabartinės ŽŪM pastangas?
Ne tai kad palankiai, bet kad jie kalbasi. Išgirsta. Žinoma, rezultato norėtųsi visada geresnio. Toks kiekvienos asociacijos tikslas. O buvo ministrų, kurie net nesikalbėdavo, tiesiog užsidarę kabinete dirbo savo darbus: kiek čia tėra tų jaunųjų ūkininkų pagal plotus…
Norėtųsi išgirsti, kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – Strateginis planas), ar tenkina pasiekti susitarimai?
Prie jo esu praleidęs daug dienų ir naktų, nes, iš ŽŪM gavus klausimo medžiagą, aptarimui reikėdavo pasiruošti. Į diskusijas susirinkdavome su labai skirtingomis nuomonėmis. Vieša paslaptis, kad socialiniai partneriai yra susiskaidę: smulkieji – stambieji, grūdininkai – gyvulininkai ir kt. Ką ministras gerai padarė, tai susodino prie bendro stalo.
Džiaugiuosi, kad toje komandoje, kurioje buvo atstovai iš ŽŪR organizacijų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, LJŪJS, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, kažkaip sugebėjome logiškai ir be emocijų dirbti. Sugalvota tikrai gerų dalykų, nors Strateginio plano vertinimai įvairiapusiški. Ir man pačiam jis šiandien patinka apie 80 proc., tačiau turbūt nerasime tokio, kuris būtų patenkintas 100 proc. Tai normalu.
Turėtume žiūrėti globaliai. Pagrindinis tikslas sugalvotas ne Lietuvos, Žaliasis kursas ir keliami didesni aplinkosauginiai reikalavimai yra Europos Sąjungos (ES) bendra politika. Esame ne tik ūkininkai, bet ir piliečiai. Galėsime didžiuotis kurdami geresnę, švaresnę aplinką, sveikesnį produktą, ilgainiui užtikrinsime ilgesnę gyvenimo trukmę. Taip, dėl bendrų tikslų turėsime pasistengti, gal truputį derliai sumažės, gal įprastą įrangą reikės pakeisti.
ES iškelti tikslai bendri visai Europai. Lietuvoje kai kuriais atvejais perlenkiama, peržengiamos ribos, pasitaiko, kad bandoma taikyti aukštesnį standartą negu ES. Dėl to diskutavome. Tačiau didžiąja dalimi mums pavyko dėl tų dalykų susitarti.
Apskritai Strateginį planą vertinu teigiamai. Turbūt svarbiausias neigiamas dalykas yra laikas: jau nuimamas derlius, po mėnesio prasidės sėja, o kokie bus reikalavimai – ūkininkai dar nežino, negali priimti sprendimų. Tas kelia neigiamas ūkininkų emocijas. Galima kaltinti ŽŪM ar asociacijas, kad jos dėl Strateginio plano kelia daug klausimų. Vis dėlto geriau viską išsiaiškinti, išgryninti detales, užuot paskui sakius, kad blogai padaryta.
ŽŪM siūlo paskutines pastabas dėl Strateginio plano teikti raštu. Klausimėlių, pasiūlymų dar turėsite?
Ekoschemose dar yra specifinių nišų. Gyvulininkystės ūkiai norėtų daugiau ekoschemų, jų daugiau numatė kaimyninė Lenkija. Norėtųsi, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas šakinėms sritims – uogininkystei, šiltnamininkystei.
Tačiau esminiai dalykai Strateginiame plane jau yra. Visi suprantame, kad prie jų turėsime prisitaikyti, kaip ir visa Europa, ir toliau konkuruoti bendrojoje rinkoje. O ateityje, palyginti su trečiosiomis šalis, gal net turėsime didesnį konkurencinį pranašumą, nes Europoje užaugintas produktas kokybiškesnis.
Galima pajuokauti. Įtampa dėl Strateginio plano rengimo dabar atslūgo. Tos įtampos ir veiklos dabar nepritrūks?
Įtampos nepritrūks, nes yra lobizmas, atstovavimas. Atsiras kitų problemų… Vis dėlto džiaugiuosi, kad tai yra tas Strateginis planas, kuris darys įtaką ir jaunųjų ūkininkų apsisprendimui.
Palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, jauniesiems ūkininkams numatytas beveik dvigubai didesnis biudžetas (2,3 proc. visų tiesioginių išmokų voko – papildomai jaunųjų ūkininkų pajamų paramai; 31 proc. kaimo plėtros lėšų – jaunųjų ūkininkų įsikūrimui).
Norėtųsi, kad jis būtų dar didesnis. Galbūt tokia galimybė atsirastų įsibėgėjus finansiniam periodui ir paaiškėjus, kad biudžetas išnaudojamas.
Didesnis biudžetas yra ir mūsų, jaunųjų ūkininkų, pasiekimas. Sulaukėme palaikymo ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje – iš ten atėjo žinutė, kad jauniesiems ūkininkams turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Apie tai kalbėjime visą laiką. Kai ŽŪM apie Naujuosius metus Europos Komisijai išsiuntė Strateginio plano projektą, Lietuva buvo pagirta už tai, kad jauniesiems ūkininkams nutarė skirti didesnį finansavimą. Jaunuosius ūkininkus verta išgirsti!
Šaltinis: valstietis.lt, Sonata Kisielienė, 2022-08-08
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl išimčių Lietuvos ūkininkams
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją, kad dėl šalyje susidariusių išskirtinai nepalankių gamtinių sąlygų ši leistų šalies ūkininkams nukrypti nuo ES reglamentuose nustatyto posėlio išlaikymo termino. Prašoma leisti ūkininkams posėlį išlaikyti trumpiau nei 8 savaites, siekiant laiku pasėti žiemkenčius ir pasiruošti kitų metų derliui.
Ministerija taip pat prašo papildomo išaiškinimo, ar šiuo atveju taikant force majeure išimties taisyklę, nebūtų pažeisti ES teisės aktai.
Žemės ūkio ministerija jau anksčiau priėmė sprendimą šiais metais pavėlinti posėlio sėjos terminą. Dėl itin lietingų orų ir vėliau nei įprastai vykstančios rugiapjūtės posėlio sėjos terminas atidedamas iki rugsėjo 1 d. Įprastai posėlį pasėti reikėdavo iki rugpjūčio 15 d.
Daugelis Lietuvos ūkininkų pagal numatytus žalinimo paramos schemos reikalavimus ir privalomu ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės išskyrimu pasirinkę posėlį, šiemet susidurs su iššūkiu jį išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.
Dėl oro sąlygų javapjūtė Lietuvoje prasidėjo vėliau nei įprasta ir dėl smarkių liūčių išguldytų pasėlių ji užtruks ilgiau. Šių metų javapjūtė numatoma ne tik vėlyvesnė, bet ir ilgesnė bei sudėtingesnė.
Žemdirbiai baiminasi, kad po pagrindinių kultūrų derliaus nuėmimo nespės įgyvendinti posėliui keliamų reikalavimų. Jei vėliau pasėtas posėlis būtų išlaikytas 8 savaites, kaip reikalauja taisyklės, tai ūkininkai nespėtų laikų pasėti žieminių javų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-09
Grūdų supirkimo kainos liepos pabaigoje mažėjo
Grūdų supirkimo kainos Lietuvoje liepos pabaigoje sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.
Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę sumažėjo 2,6 proc. iki 262,5 euro, bet buvo 56,4 proc. didesnė nei prieš metus. Kvietrugių kaina siekė 234,9 euro atitinkamai 9,7 proc. mažesnė ir 46,7 proc. didesnė.
Naujo derliaus rapsų vidutinė kaina liepos pabaigoje siekė 669,9 euro – atitinkamai 3,1 proc. ir 42,6 proc. didesnė.
Šaltinis: lrt.lt, BNS, 2022-08-08
Kaip įteisinti gręžinį, naudojamą komercinėje-ūkinėje veikloje
Lietuva turi gausius gėlo požeminio vandens išteklius. Vanduo iš jų išgaunamas gręžiniais. Siekiant užtikrinti gerą jo kokybę, saugumą ir nepertraukiamą tiekimą, labai svarbu, kad net ir seniau įrengti gręžiniai būtų įteisinti ir naudojami pagal galiojančius reikalavimus.
Jeigu šie subjektai vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir vandens ištekliais apsirūpina iš požeminio vandens gręžinio, kuris nėra registruotas ŽGR, jų vadovai turi pasirūpinti gręžinių įteisinimu iki 2025 m., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas. Vėliau tokios galimybės nebus.
Atkreipiame dėmesį, kad komercine-ūkine veikla besiverčiančios įmonės yra tos, kurios tikslingai siekia pelno ir jų veiklai reikalinga licencija.
Pagrindiniai požeminio vandens gręžinio įteisinimo žingsniai:
Gręžinio valdytojas teikia paraišką dėl pritarimo naudoti požeminio vandens gręžinį savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys.
Per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi į savivaldybės vykdomąją instituciją gręžinio valdytojas turi sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką. Kai vykdant ūkinę-komercinę veiklą požeminio vandens išteklių išgavimas neviršija 10 kubinių metrų vandens per parą, sumokama vienkartinė 50 eurų gręžinio įteisinimo įmoka. Ją reikia pervesti į VMI sąskaitą, pasirenkant tos savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį, kodą.
Jei, skaičiuojant metinį vidurkį, per parą išgaunamas kiekis didesnis nei 10 kubinių metrų per parą gėlo požeminio vandens, į VMI sąskaitą mokamos vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos dydis, kuris priklauso nuo planuojamo išgauti išteklių kiekio ir yra nuo 500 iki 5 tūkst. eurų.
Gavę savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, kreipiasi į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Pasirinkta įmonė atlieka darbus, reikalingus gręžiniui įteisinti ir pateikia visus dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, o įmonė jį perduoda užsakovui.
Žemės gelmių įstatymas numato, kad tuo atveju, kai išteklių išgavimui reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius arba požeminio vandens išgaunama 10 kubinių metrų ir daugiau, požeminio vandens išgavimo vietoje turi būti įrengti apskaitos prietaisai.
Po to, kai vandenvietės valdytojas įsiteisina gręžinį Žemės gelmių registre ir gauna Gręžinio pasą, atsiranda prievolė turėti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius. Leidimus išduoda Lietuvos geologijos tarnyba. Daugiau informacijos apie leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo tvarką rasite čia.
Nežinant, kilus abejonių, ar turimas gręžinys įregistruotas Žemės gelmių registre, galima pasitikrinti Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje, rubrikoje El. paslaugos, nuorodoje Gręžinių žemėlapis, ar Gręžinių sąraše.
Kilus papildomiems klausimams ar abejonėms, prašome kreiptis tel. 8 670 73333, arba elektroniniu paštu greziniai@lgt.lt
Visą informaciją apie gręžinių įteisinimą rasite Lietuvos geologijos tarnybos ir Aplinkos ministerijos svetainėse.
Šaltinis: am.lrv.lt, 202-08-09
Dėl lietingo sezono – paprastesni reikalavimai ir lankstesnė kontrolė ūkininkams
Žemės ūkio ministerija dėl ilgo lietingo laikotarpio šią vasarą bei stichinių liūčių ūkininkams taikys paprastesnius reikalavimus ir lankstesnę kontrolę. Ūkininkai, kurie prisiėmė agrarinės aplinkosaugos ir klimato veiklos įsipareigojimų rizikos vandens telkinių būklei gerinti, tačiau dėl didelio vandens kiekio negalėjo laiku nušienauti įsipareigotų plotų iki rugpjūčio 1 d., galės kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl sankcijų netaikymo.
Tai padaryti ūkininkai gali per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie nuo jų valios nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių negali įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų, bet ne vėliau kaip iki rugpjūčio 19 d. Patikras šiuose plotuose NMA pradės nuo rugpjūčio 22 d.
Jau anksčiau Žemės ūkio ministerija mėnesiu pavėlino šienavimo terminus pievose ir sodų tarpueiliuose – tai atlikti reikės iki rugsėjo 1 dienos, kai įprastas terminas buvo rugpjūčio 1 diena.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymu patikslintos ir atnaujintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Pievų sutvarkymo terminas jose pavėlintas vienu mėnesiu be jokių papildomų išlygų ar sąlygų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-08
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
