Žemės ūkio naujienos: 2022-08-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Prasidėjo javapjūtė – prognozuojamas vidutinis derlius, gali augti produktų kainos
Lietuvoje prasideda javapjūtė. Kai kuriuose regionuose ji apie porą savaičių vėlesnė nei ankstesniais metais. O Šiaurės Lietuva dar skaičiuoja ir didžiulius nuostolius dėl užmirkusių ar liūčių išguldytų laukų. Ūkininkų sąjunga sako, kad šiųmetis derlius bus vidutinis.
Joniškio rajone Bučiūnų bendrovės kombainai laukuose dirba jau apie savaitę. Iš maždaug 2000 hektarų nukulti keli šimtai. Javapjūtė čia prasidėjo anksčiau nei kaimyniniuose laukuose, nes kultūros buvo pasėtos dar kovą. Nors šis laukas derlingas, dalyje kitų nebus ką kulti. Lietuvoje liepos liūtys nuniokojo per 100 tūkstančių hektarų pasėlių, daugiausia – Šiaulių apskrityje.
„Prieš porą savaičių per 2–3 dienas gavom 2 mėnesių kritulių normą. Tai dalį laukų išguldė. Pas mus apie 300 ha kviečių labai stipriai išguldė. Gausim kažkokią pasėlių draudimo kompensaciją. Bus sunkiau nukult“, – aiškina Joniškio r. ūkininkas Gintaras Rudis.
Didžioji javapjūtė Šiaurės Lietuvoje prasidės rugpjūtį, dviem savaitėmis vėliau nei įprastai. Ūkininkai tikisi, kad vidutiniškai iš hektaro birs apie 7–8 tonas kviečių. O rapsų – tik apie 3.
„Rapsų tikrai neplanuojam rekordinių ir super derlių. Labai blogai irgi, manau, nebus. O šiemet, taip jaučiasi, turėtų būti kviečių metai. Dėl to ir sugulė tie laukai, sukrito“, – nurodo Pakruojo r. ūkininkas Edikas Drupas.
Krenta ir supirkimo kainos, nors jos išlieka gerokai didesnės nei pernai.
„Palyginti vasario-kovo mėnesiais rapsas biržose kainavo virš 800 (eurų – LRT.lt) truputėlį, dabar jau yra 620. Atitinkamai kviečiai buvo 414 gal, šiuo metu – 320“, – vardija G. Rudis.
„Tas Ukrainos konfliktas. Čia atiduos tų grūdų… Aišku, jeigu ten grūdų pasipils, kurie dabar užstrigę, kainos gali nukristi. Jeigu nepasipils, kainos gal ir netgi didesnės dar bus“, – svarsto E. Drupas.
Pirmasis derlius – jau elevatoriuose. Dėl nepalankių orų visos kultūros kuliamos vienu metu, todėl po savaitės čia formuosis didelės eilės. Ūkininkams elevatoriaus paslaugos dėl išaugusių elektros ir dujų kainų kyla net 50 procentų.
„Įkainiai, žinoma, ūkininkui taip pat labai skaudžiai atrodo. Jie taikosi prie oro, stengiasi padžiovinti natūraliai ant lauko ar kulti sausesnius. Kas turi džiovyklą mažesnę namuose – prasidžiovina“, – pasakoja kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ direktorius Rokas Mažulis.
Dėl karo, bendro grūdų brangimo ir gamtos stichijų sukeltų nuostolių – neatmetama augs ir produktų kainos parduotuvių lentynose.
„Jau toje tolimesnėje maisto grandinėje, sekantys, kurie perdirba, kurie parduoda, dažnu atveju tiesiog manipuliuoja, kad žiūrėkit grūdų nėra, grūdai pabrango, todėl turi labai brangti galutiniai produktai, kaip duona. Deja, duonoje grūdų savikaina geriausiu atveju 30 proc. Tai net jei ir dvigubai pabrangę grūdai, tai duona nereiškia, kad turėtų brangti dvigubai“, – pabrėžia Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Lietuva eksportuoja apie 70 procentų grūdų derliaus. Koks jis bus šiemet paaiškės rugpjūčio antroje pusėje, kai grūdai bus aruoduose.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2022-08-10
Informacija apie tiesiogiai vartoti parduotą (atiduotą) pieno (pieno produktų) kiekį 2021-2022 apskaitos metais
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, pieno gamintojai, parduodantys tiesiogiai vartoti pieną ar pieno produktus, nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki liepos 29 d. teikė Pieno gamybos ir realizavimo metines deklaracijas (toliau – TP deklaracija) už 2021–2022 m. apskaitos laikotarpį.
Remiantis Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – PAIS) duomenimis, TP deklaracijas pateikė 1 434 pieno gamintojai (2020–2021 m. – 1 990 pieno gamintojų, 2019–2020 m. – 3 195 pieno gamintojai). Pieno gamintojai, parduodantys pieną tiesiogiai vartoti, 2021–2022 m. pardavė 23,50 tūkst. t pieno (2020–2021 m. – 27,54 tūkst. t pieno, 2019–2020 m. – 30,72 tūkst. t pieno). Daugiau informacijos rasite vic.lt
Šaltinis: vic.lt, 2022-08-10
Aktualūs valdymo reikalavimų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pakeitimai
Rugpjūčio 5 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašas, kuriame nurodytas mėšlo ir srutų įterpimo ir skleidimo draudimas, atlikti neprofesionalaus augalų apsaugos produktų naudojimo ir tręšimo nuotekų dumblu reikalavimų pakeitimai.
Pakeistame apraše nurodyta, jog draudžiama mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusio, užtvindytos ar apsnigtos žemės (esant bent vienai iš sąlygų). Primename, jog mėšlu ir srutomis draudžiama tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatyta tvarka gali būti leidžiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia, draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterptų srutų bei mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus.
Taip pat pakeisti trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai – neprofesionalieji augalų apsaugos produktų naudotojai augalų apsaugos produktus turi naudoti tik susipažinę su jų savybėmis ir darbo saugos reikalavimais. Atliekant šio reikalavimo tikrinimą, pareiškėjo (jei jo valdoje naudojami neprofesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai) bus klausiama, ar jis yra susipažinęs su jų savybėmis ir darbo saugos reikalavimais.
Tais atvejais, kai deklaruojamas plotas yra tręšiamas nuotekų dumblu, yra būtina turėti su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą tręšimo planą, parengtą pagal Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimus (anksčiau tręšimo planas turėjo būti suderintas su savivaldybe, kurios teritorijoje vykdomas tręšimas).
Visi pakeitimai yra taikomi nuo 2022 m. teikiamoms paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoms.
Šaltinis: nma.lt, 2022-08-11
Ukraina dešimtadaliu padidino grūdų ir aliejinių sėklų derliaus prognozę
Ukrainos vyriausybė šių metų grūdų, ankštinių kultūrų ir aliejinių sėklų derliaus šalyje prognozę pagerino nuo 60 mln. tonų iki 65-67 mln. tonų ir apie tai paskelbė savo tinklapyje.
Savo ruožtu Ukrainos grūdų asociacija praėjusį mėnesį taip pat didino šio derliaus šalyje prognozę – nuo 66,5 mln. tonų iki 69,4 mln. tonų. Kviečių derliaus prognozė kilstelėta nuo 19,2 mln. iki 20,8 mln. tonų, kukurūzų – nuo 26,1 mln. iki 27,3 mln. tonų, sojų pupelių – nuo 2,1 mln. iki 2,2 mln. tonų, o miežių, saulėgrąžų ir rapsų derliaus prognozės liko nepakeistos – atitinkamai 6,6 mln., 9 mln. ir 1,5 mln. tonų.
JAV žemės ūkio departamento praėjusio mėnesio ataskaitoje skelbta, jog Ukrainos kviečių derlius šiemet sudarys 19,5 mln. tonų, jų eksportas šiais žemės ūkio metais (skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) sieks 10 mln. tonų, vidaus vartojimas – 10,2 mln. tonų. Prognozuojamas kukurūzų derlius – 25 mln. tonų, iš kurių 9 mln. tonų bus eksportuota, o 10,7 mln. tonų suvartota šalies viduje.
2021-aisiais Ukraina nuėmė rekordinį grūdų, ankštinių kultūrų ir aliejinių sėklų derlių – 106,6 mln. tonų, iš jų 84 mln. tonų sudarė grūdų ir ankštinių kultūrų, 22,6 mln. tonų – aliejinių kultūrų derlius.
