Žemės ūkio naujienos: 2024-05-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ES šalyse 2024 m. prognozuojamas didesnis grūdų, bet mažesnis rapsų derlius nei 2023 m.
Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacijos (toliau – Coceral) 2024 m. kovo mėn. duomenimis, ES šalyse 2024 m. prognozuojamas 275,20 mln. t grūdų derlius, tai būtų 1,14 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2023 m. gruodžio mėn. bei 4,60 mln. t daugiau, palyginti su 2023 m.
Rekordiniai krituliai 2023 m. pabaigoje turėjo didelės neigiamos įtakos žieminių javų sėjai šiaurės vakarų Europoje (Prancūzijoje, Vokietijoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje), bet Ispanijoje 2024 m. grūdų derlius numatomas gerokai didesnis, palyginti su 2023 m. Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2024 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 123,23 mln. t, tai 2,61 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. gruodžio mėn. bei 2,75 mln. t mažiau nei buvo 2023 m.
Minkštųjų kviečių derliaus prognozė sumažinta Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Coceral kovo mėn. padidino 2024 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 52,84 mln. t, tai būtų 2,12 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2023 m. gruodžio mėn. bei 4,09 mln. t daugiau, palyginti su 2023 m. Danijoje, Suomijoje ir Ispanijoje prognozuojamas gausesnis miežių derlius nei 2023 m. 2024 m. kukurūzų derliaus prognozė ES šalyse padidinta 0,65 mln. t (iki 64,32 mln. t) ir, palyginti su 2023 m., ji turėtų būti didesnė 1,82 mln. t. Didesnis kukurūzų derlius prognozuojamas Prancūzijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Kroatijoje. Coceral kovo mėn. duomenimis, 2024 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse padidinta nuo 7,78 iki 7,83 mln. t ir tai būtų 296 tūkst. t daugiau, palyginti su 2023 m.
Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta nuo 6,85 mln. t iki 6,89 mln. t ir tai būtų 1,26 mln. t daugiau nei 2023 m. 2024 m. rapsų derliaus prognozė ES šalyse pagal šių metų kovo mėn. duomenis sumažinta 0,24 mln. t (iki 19,13 mln. t), tai būtų 925 tūkst. t mažiau, palyginti su 2023 m.
Šaltinis: Agro RINKA, nr. 7 (443), 2024-04-29
Kauno turgavietėje prekeiviai siūlė pačių supakuotų ir neženklintų pieno produktų
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius, praėjusią savaitę vykdė rotacinį patikrinimą Urmo prekybos miestelyje, Kaune. Nustatyta, kad 3 pieno prekiautojai prekiavo pačių sufasuotais, neženklintais, klaidingais galiojimo terminais, pieno produktais.
Patikrinimų metu nustatyta, kad produktais buvo prekiaujama antisanitarinėmis sąlygomis, ant medinių palečių, neapsaugant produktą nuo išorinės taršos buvo fasuojamos įvairios saldžios varškės sūrelių masės, pjaustymas buvo vykdomas neturint tam skirto inventoriaus (sūris buvo pjaustomas ant kartono lakštų, rasti peiliai buvo nešvarūs, laikomi netvarkingai). Visi prekiautojai maisto produktų fasavimo veiklą vykdė, neturėdami VMVT išduoto leidimo.
Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, didžioji dalis pačių sufasuotų pieno produktų buvo be ženklinimo etikečių. Dalis sufasuotų maisto produktų buvo su aiškiai matomais gedimo požymiais. Šaldikliuose rasta virš 20 kg įvairių rūšių neženklintų ledų, laikomų suplyšusiuose maišuose, virš 10 kg deformuotų glaistytų varškės sūrelių masės, virš 100 kg sušaldytos varškės, kurios galiojimo terminas pasibaigęs.
Viso uždrausta į rinką tiekti virš 300 kg įvairių, neaiškios kilmės, be ženklinimo informacijos ir su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu maisto produktų. Visiems 3 ūkio subjektų atsakingiems asmenims bus taikomos administracinės baudos.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-05-09
Modernizuojama Žemės informacinė sistema
Siekdama sklandžiai įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisinio reguliavimo pokyčius, susijusius su Žemės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimais, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) tobulins Žemės informacinę sistemą (ŽIS) ir plės jos funkcionalumus. ŽIS paskirtis – efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą žemės administravimo ir tvarkymo procesą.
NŽT užsakymu planuojama sukurti ŽIS paslaugų valdymo posistemį, kuriame bus realizuoti NŽT sprendimų nuomoti, parduoti, perduoti neatlygintinai naudoti (panaudai), suteikti neatlygintinai nuosavybėn valstybinę žemę ar jos sklypus algoritmai. Be to, sistema suteiks galimybę visoms sandorių šalims keistis informacija, sudaryti nuomos, pirkimo–pardavimo sutartis bei naudotis kitomis su valstybinės žemės administravimu susijusiomis elektroninėmis paslaugomis.
Daugiafunkcinė sistema bus ir priemonė tvarkyti bei teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją apie žemę.
Modernizuota ŽIS bus patogesnė ne tik privatiems ar juridiniams asmenims, turintiems poreikį nuomotis, gauti panaudai ar kitaip naudotis valstybine žeme, bet ir institucijoms, kurios šiuos procesus administruoja. Sistema užtikrins ne tik paslaugų vienodumą visose teritorijose, bet ir skaidrią valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūrą.
ŽIS modernizavimas finansuojamas pagal projektą „Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje“. Jis įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“.
Detali informacija – Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (TED) ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS).
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-05-10
Sprendimas pasiteisino: beveik pusė ištirtų siuntų iš Rusijos ir Baltarusijos neatitiko teisės aktų reikalavimų
Įsiteisėjus sugriežtinimams importuojamiems grūdams siuntų kiekis sumažėjo 97%. Po kovo mėnesį įvestų pakeitimų bei sugriežtintos grūdų kontrolės iki balandžio 24 dienos buvo patikrintos 42 transporto priemonės, kurios gabeno negyvūninius pašarus iš Rusijos ir Baltarusijos importui į Lietuvą.
Dėl dokumentų neatitikimo į kilmės šalį grąžintos šešios siuntos, gabenusios negyvūninius pašarus iš Rusijos ir penkiolika iš Baltarusijos.
Šiuo metu iš laboratorijos gauti devyniolikos tyrimų protokolai. Dešimtyje siuntų laboratoriniuose tyrimuose neatitikimų nerasta. Devynių pašarinių mielių siuntų iš Rusijos laboratoriniai tyrimai neatitiko teisės aktų reikalavimų (47 proc. laboratoriškai patikrintų siuntų iš visų įvežtų). Iš jų keturiose siuntose rastas padindintas švino kiekis, likusiose penkiose aptikta bakterija – salmonella spp.
„Aptikus neatitikimus Tarnybos teritorinis padalinys nurodo įmonei grąžinti siuntą į trečiąją šalį vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/625 72 straipsniu, jeigu nėra nustatyta saugos pažeidimų. Jeigu nustatoma, kad importuojami į Lietuvą negyvūniniai pašarai yra nesaugūs, nurodoma sunaikinti arba specialiai apdoroti (siekiant padaryti saugiu) vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/625 71 straipsniu“, – pasakojo Kristina Dainovskytė-Šustikė, patarėja, laikinai atliekanti pasienio kontrolės departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Negyvūninės kilmės javų grūdų ir tiesiogiai žmonėms vartoti skirtų galutinių jų produktų į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos per numatytą laikotarpį importuota nebuvo.
Tuo tarpu importas iš Rusijos ir Baltarusijos į kitas šalis – padidėjo, daugiausiai į Vokietiją, Prancūziją ir Daniją. Negyvūninių pašarų, importuojamų į kitas Europos Sąjungos šalis, laikotarpiu nuo kovo 18 d. iki balandžio 24 d. buvo užfiksuota 174 iš Rusijos ir 173 iš Baltarusijos, taigi bendrai 347 siuntos. Lyginant su laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki kovo 17 d. tokių siuntų kiekis padidėjo 88,59 % arba 1,9 karto.
Šaltinis: vmvt.lt, 2024-04-29
Lietuva šių metų kovo mėnesį grūdų eksportavo 2,5 karto didesnį kiekį negu 2023 m. kovo mėn.
Lietuvos grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo įmonės 2024 m. kovo mėn. eksportavo 445,969 tūkst. t grūdų – 11,32 proc. didesnį kiekį nei prieš mėnesį bei 2,5 karto daugiau, palyginti su prieš metus eksportuotu kiekiu. Didžiąją (93,05 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (414,953 tūkst. t).
Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Vokietiją, Ispaniją, Portugaliją, Norvegiją, Singapūrą, Nigeriją, Namibiją, PAR, Kongą ir Ganą (vidutinė kaina – 232,28 EUR/t). Miežiai (8,256 tūkst. t) buvo eksportuoti į Estiją, Lenkiją ir Norvegiją (vidutinė kaina – 190,67 EUR/t), kvietrugiai (22,201 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją ir Norvegiją (vidutinė kaina – 171,29 EUR/t).
2024 m. kovo mėnesį eksportuota 7,629 tūkst. t ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) – tai 2,5 karto didesnis kiekis negu 2023 m. kovo mėnesį. Jie buvo eksportuoti į Latviją, Norvegiją, Egiptą ir Pakistaną (vidutinė žirnių kaina – 269,61 EUR/t, pupų – 332,17 EUR/t). Rapsų eksportas 2024 m. kovo mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo 51,67 proc. mažesnis ir sudarė 15,174 tūkst. t. Jie buvo išvežti į Latviją, Suomiją ir Švediją (vidutinė kaina – 415,05 EUR/t).
