Žemės ūkio naujienos: 2026-07-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno produktų eksportui trukdžių į Australiją nebus: VMVT jau suderino veterinarijos sertifikatus pagal naujus reikalavimus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė derinti naujus veterinarijos sertifikatus, kurių nuo šio rudens reikalaus Australija, o šalies kompetentinga institucija patvirtino, kad jie gali būti naudojami nedelsiant.
Praėjusių metų pabaigoje Australija atnaujino pieno produktų importo reikalavimus ir visiems prekybos partneriams suteikė pereinamąjį laikotarpį iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Per šį laiką šalys turėjo suderinti naujus veterinarijos sertifikatus, priešingu atveju eksportui būtų kilusi rizika susidurti su papildomais ribojimais.
Reaguodama į pokyčius, VMVT parengė ir suderino veterinarijos sertifikatus karvių, avių ir ožkų pieno produktams bei sūriams (išskyrus pagamintus iš nepasterizuoto pieno). Australijos žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės departamentui patvirtinus dokumentus, Lietuvos įmonės gali ir toliau eksportuoti produkciją pagal naujuosius reikalavimus.
„Mūsų tikslas, kad nauji importo reikalavimai netaptų kliūtimi Lietuvos verslui. Veterinarinių sertifikatų derinimas dažnai lieka nepastebimas, tačiau būtent nuo jo priklauso, ar eksportuotojai gali laiku patekti į užsienio rinkas. Šį darbą atlikome dar nepasibaigus pereinamajam laikotarpiui, todėl Lietuvos įmonės galės sklandžiai tęsti eksportą į Australiją“, – sako LR vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Australija yra viena iš rinkų, kurioje taikomi griežti gyvūninės kilmės produktų importo reikalavimai, todėl veterinarinių sertifikatų suderinimas dažnai trunka ilgą laiką ir yra būtina sąlyga prekybai.
VMVT duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių (2025 m. birželio 30 d. – 2026 m. birželio 30 d.) į Australiją iš Lietuvos eksportuota beveik 6,6 tūkst. tonų pieno produktų, daugiausia – pieno konservų. Per tą patį laikotarpį į šią šalį taip pat eksportuota 385 tonos konservuoto gyvūnų augintinių pašaro ir 14 tonų žuvininkystės produktų.
Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Australija naujus importo leidimus išduos tik pagal atnaujintus veterinarijos reikalavimus. Laiku suderinti sertifikatai užtikrina, kad Lietuvos eksportuotojams nereikės stabdyti ar atidėti tiekimo į šią rinką.
Šaltinis: https://vmvt.lrv.lt, 2026-06-30
Žemės ūkio ir ekologiškam transportui kelių rinkliavos nuolaida – iki 50 proc.
Seimas leido žemės ūkio bei ekologiškam transportui taikyti iki 50 proc. mokamų kelių mokesčio nuolaidą.
Parlamentarai antradienį priėmė tokias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo 15, o devyni susilaikė.
Nuolaida bus taikoma pieno ar grūdų, žemės ūkio produktų, skirtų tolesnei maisto produktų gamybai, pašarų gamintojų veiklai ir produkcijos pardavimui naudojamoms transporto priemonėms.
Be to, lengvata bus taikoma elektra, vandeniliu ar biometanu varomiems krovininiams automobiliams bei autobusams.
Kai kurie parlamentarai teigė, kad nuolaida žemdirbiams per maža, todėl „valstietis“ Eimantas Kirkutis siūlė nustatyti 40-60 proc. lengvatą, tačiau Seimas jo iniciatyvai nepritarė: už balsavo 37 Seimo nariai, prieš buvo 25, o 38 susilaikė.
Pasak jo, nuolaidos buvo vienas svarbiausių reikalavimų per žemdirbių protesto akcijas, kurios vyko prie Seimo užpernai sausį ir pernai birželį.
Šaltinis: https://agrobite.lt, BNS, 2026-06-30
Europa stiprina pasirengimą gyvūnų ligų grėsmėms: svarbiausias dėmesys – ankstyvajai prevencijai ir biosaugai
Europos šalims susiduriant su augančiomis gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmėmis, ES valstybių narių vyriausieji veterinarijos pareigūnai (CVO) birželį Kipre vykusiame posėdyje sutarė, kad didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ankstyvajai prevencijai, biologiniam saugumui bei glaudesniam tarptautiniam bendradarbiavimui.
Posėdyje Lietuvai atstovavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) delegacija – Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas, VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas, Lietuvos nuolatinės atstovybės ES veterinarijos ir fitosanitarijos atašė Darius Remeika.
Vienas svarbiausių šio susitikimo klausimų buvo pasirengimas pavojingų gyvūnų ligų protrūkiams Europoje. Aptarta snukio ir nagų ligos (SNL), Niukaslo ligos, labai didelio patogeniškumo paukščių gripo (HPAI) plitimo situacija, taip pat didėjantys antimikrobinio atsparumo keliami iššūkiai.
Europos Komisija atkreipė dėmesį į kai kuriose valstybėse narėse augantį Niukaslo ligos protrūkių skaičių ir pabrėžė, kad veiksmingiausia apsauga grindžiama ne vien vakcinacija, bet ir nuosekliu biologinio saugumo priemonių taikymu bei efektyvia ligų stebėsena.
Didelis dėmesys skirtas ir SNL kontrolės strategijoms. Ekspertai pabrėžė, kad sėkmingas šios ligos valdymas priklauso nuo ankstyvo jos nustatymo, griežtų biologinio saugumo reikalavimų laikymosi, gyvūnų judėjimo kontrolės ir nuolatinės epidemiologinės stebėsenos. Taip pat akcentuota, kad Europos šalys turi būti pasirengusios greitai reaguoti į besikeičiančią pasaulinę epidemiologinę situaciją.
„Kova su gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis prasideda dar iki pirmojo protrūkio. Todėl investicijos į biologinį saugumą, ankstyvas rizikų vertinimas ir veiksminga prevencija šiandien yra ne mažiau svarbūs nei gebėjimas greitai ir efektyviai suvaldyti pačią krizę. Gyvūnų ligos nepaiso valstybių sienų, todėl tik glaudus tarptautinis bendradarbiavimas ir mokslu pagrįsti sprendimai leidžia apsaugoti gyvūnų sveikatą, užtikrinti atsparią maisto tiekimo grandinę ir prisidėti prie visuomenės sveikatos apsaugos“, – sako LR vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Posėdyje nemažai diskutuota ir apie Europos veterinarijos politikos ateitį. Europos veterinarijos gydytojų federacijos (FVE) teigimu, didesnis dėmesys turi būti skiriamas ligų prevencijai, o ne vien protrūkių likvidavimui. Pabrėžta biologinio saugumo, prevencinės vakcinacijos, ankstyvo ligų nustatymo bei kvalifikuotų veterinarijos specialistų svarba užtikrinant gyvūnų ir visuomenės sveikatą.
Taip pat aptarti Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) 93-iosios Generalinės sesijos rezultatai, pasirengimas būsimiems organizacijos rinkimams bei Europos Sąjungos veiksmų koordinavimas tarptautiniu lygmeniu.
Posėdyje priimtos išvados ir aptartos iniciatyvos prisidės prie tolesnio Europos Sąjungos pasirengimo valdyti gyvūnų ligų grėsmes, stiprinti maisto saugą ir užtikrinti aukštą veterinarinės priežiūros lygį visose valstybėse narėse. Akcentuojama ir būtinybė labiau investuoti į prevenciją, modernias stebėsenos sistemas bei veterinarijos tarnybų pajėgumų stiprinimą.
Šaltinis: https://vmvt.lrv.lt, 2026-06-30
Strateginio plano administravimo pakeitimai: paprastesni procesai ir daugiau skaitmeninių sprendimų
Patvirtinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių pakeitimai. Jie padės supaprastinti administracinius procesus, sudaryti palankesnes sąlygas paramos gavėjams skolintis, didinti paramos administravimo skaidrumą ir stiprinti mokymų, konsultavimo bei kitų panašių veiklų kontrolę.
Mažiau fizinių patikrų – daugiau skaitmeninių sprendimų
Vienas svarbiausių pakeitimų – platesnis skaitmeninių priemonių taikymas. Nuo šiol Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) galės prašyti pareiškėjų ir paramos gavėjų per mobiliąją programą „NMA agro“ pateikti vykdomos veiklos, įsigytų investicijų ar kitus reikalingus įrodymus.
Tikimasi, kad toks sprendimas leis sumažinti fizinių patikrų vietoje skaičių, daugiau naudotis nuotolinėmis priemonėmis, taupyti tiek NMA, tiek paramos gavėjų laiką ir administracinius išteklius.
Palankesnės sąlygos skolinimuisi ir investicijoms
Taisyklių pakeitimais taip pat sudaromos palankesnės sąlygos skolintis projekto kontrolės laikotarpiu. Patikslintos nuostatos numato galimybę įkeisti už paramos lėšas įgytą nekilnojamąjį turtą, jei planuojama paskola bus susijusi su remiama ir vykdoma veikla, o skolinimasis neturės neigiamos įtakos ūkio ekonominio gyvybingumo rodikliams.
Didesnis skaidrumas ir efektyvesnė kontrolė
Taisyklių pakeitimais nustatyta, kad pareiškėjai, kurių teistumas už finansinius ar kitus panašaus pobūdžio nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas, negalės kreiptis paramos. Taip siekiama užtikrinti, kad ES ir valstybės lėšos būtų naudojamos atsakingai ir skaidriai.
Taip pat stiprinama mokymų, konsultavimo, viešinimo renginių ir kitų panašių veiklų įgyvendinimo kontrolė. Šių veiklų vykdymo priežiūra bus užtikrinama vadovaujantis konkrečių intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.
Pakeitimai bus taikomi paramos paraiškoms, dėl kurių kvietimai teikti paraiškas bus paskelbti po įsakymo įsigaliojimo.
