Žemės ūkio naujienos: 2026-07-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai kviečiami investuoti į žemės ūkio valdų modernizavimą: patikslintos paramos taisyklės
Žemės ūkio ministerija nuo šių metų spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Kvietimui skirta 67,1 mln. Eur. Parama bus teikiama negrąžintinos dotacijos forma pagal patikslintas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles.
Kam skirta parama
Bus remiama pieninė galvijininkystė, mėsinė gyvulininkystė (įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, kiaulininkystę ir paukštininkystę, įskaitant kiaušinių gamybą), kiti gyvulininkystės sektoriai, taip pat sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė, gėlininkystė ir vaistažolininkystė.
Lėšos paskirstytos sektoriams: pieninei galvijininkystei – 30,8 mln. Eur, mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 10,4 mln. Eur, kiaulininkystei ir paukštininkystei – 9,8 mln. Eur, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams – 16,1 mln. Eur.
Svarbiausi pakeitimai
Siekiant skatinti kooperaciją, didžiausia paramos suma pripažinto žemės ūkio kooperatyvo projektui padidinta nuo 1 mln. Eur iki 2 mln. Eur tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Taip pat supaprastintas pripažintų žemės ūkio kooperatyvų atitikties atrankos kriterijams vertinimas.
Be to, patikslintas tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. Paramos lėšomis bus galima įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių, skirtų žemės ūkio produktams gabenti: pienvežių, sunkvežimių ūkiniams gyvūnams ir šalutiniams gyvūniniams produktams vežti, transporto priemonių su temperatūriniu režimu produkcijai vežti, statyti fermas, gerinti infrastruktūrą valdoje. Bus remiamos ir investicijos į drėkinimo sistemas bei išlaidos ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti.
Paramos sąlygos
Pagal šią intervencinę priemonę paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 30 001 Eur.
Paramos suma vienam projektui – iki 1 mln. Eur.
Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriuose negali viršyti 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą pagal šią intervencinę priemonę besikreipiantiems dėl paramos per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų ir siekti iki 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Parama kitiems augalininkystės sektoriams
Kitų augalininkystės sektorių pareiškėjams nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. parama dotacijų forma bus teikiama tik pagal supaprastintąją tvarką.
Didžiausia paramos suma vienam projektui – 80 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą besikreipiantiems dėl paramos per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos, paramos intensyvumas gali siekti iki 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šiam sektoriui skirta 3,6 mln. Eur.
Šaltinis: https://zum.lrv.lt, 2026-07-01
Beveik 10 mln. eurų Lietuvos ūkininkams: Europos Komisija parengė skubios paramos reglamento projektą
Europos Komisija parengė įgyvendinimo reglamento projektą, kuriuo numatoma skirti 540 mln. eurų skubios finansinės paramos Europos Sąjungos ūkininkams, kurie dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis.
Lietuvai iš žemės ūkio rezervo numatoma skirti 9,788 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Be to, projekte valstybėms narėms numatyta galimybė šią sumą papildyti iki 200 proc. nacionalinėmis lėšomis, taip reikšmingai padidinant bendrą pagalbos paketą ūkininkams.
Šis reglamento projektas įgyvendina šių metų gegužės mėnesį Europos Komisijos pristatyto Trąšų veiksmų plano įsipareigojimą mobilizuoti žemės ūkio rezervo lėšas ir suteikti skubią finansinę pagalbą ūkininkams.
Pastaraisiais mėnesiais Lietuva nuosekliai ragino Europos Komisiją imtis operatyvių sprendimų, padedančių sušvelninti augančių gamybos sąnaudų poveikį žemės ūkiui. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis dvišaliuose susitikimuose su Europos Komisijos atstovais ir kitų valstybių narių ministrais ne kartą atkreipė dėmesį į sudėtingą padėtį pieno sektoriuje ir dėl išaugusių trąšų kainų patiriamus sunkumus, ragindamas kuo greičiau pasitelkti Europos Sąjungos paramos priemones.
Gegužės 19 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, Europos Komisijai pristačius Trąšų veiksmų planą, Lietuvos poziciją išsakęs žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius akcentavo būtinybę kuo skubiau pateikti aiškų sprendimą dėl paramos apimties ir jos paskirstymo tarp valstybių narių.
Per trumpą laiką parengtas įgyvendinimo reglamento projektas patvirtina Europos Komisijos įsipareigojimą operatyviai įgyvendinti Trąšų veiksmų planą ir sudaro prielaidas artimiausiu metu suteikti finansinę pagalbą labiausiai dėl išaugusių gamybos sąnaudų nukentėjusiems ūkininkams.
„Lietuva nuosekliai siekė, kad Europos Sąjunga kuo greičiau priimtų konkrečius sprendimus ir skirtų realią finansinę pagalbą augančių gamybos sąnaudų paveiktiems ūkininkams. Europos Komisijos parengtas reglamento projektas yra svarbus žingsnis šia kryptimi. Tikimės, kad valstybės narės jam pritars, o parama Lietuvos ūkininkus pasieks kuo greičiau“, – sako laikinasis žemės ūkio ministras A. Palionis.
Artimiausiomis savaitėmis reglamento projektą svarstys valstybės narės. Jį patvirtinus, Lietuva galės skubiai pradėti įgyvendinti paramos priemones pagal nacionalinius kriterijus, siekdama kuo greičiau suteikti pagalbą labiausiai nuo išaugusių gamybos sąnaudų nukentėjusiems ūkininkams.
Šaltinis: https://zum.lrv.lt, 2026-07-01
Diskusijos metu NMA ir VVG atstovai ieškojo abiem pusėms naudingų sprendimų
Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) lankėsi Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) tinklo atstovai. Susitikimo metu buvo dalijamasi aktualijomis, lemiančiomis sklandų Europos Sąjungos paramos išmokėjimą vietos projektams, bei sprendžiami šiuos procesus galintys palengvinti ir pagreitinti klausimai.
NMA pasidalino informacija, galinčia padėti greičiau ir paprasčiau išmokėti paramą. VVG atstovams buvo pristatyta bendra statistinė informacija apie pažangą įgyvendinant vietos plėtros strategijas, įvardintos dažniausios klaidos, nustatomas paraiškose, dėl kurių užtrunka paraiškų vertinimas, atkreiptas dėmesys į tai, kokios dažniausios paraiškų atmetimo priežastys.
Renginio dalyviai buvo vieningi – siekiant paraiškas įvertinti kuo greičiau, būtina, kad NMA pateikiami projektai būtų parengti kokybiškai, tad labai svarbus tiek NMA, tiek pareiškėjų indėlis.
Diskusijoje daug dėmesio skirta vienam svarbiausių klausimų – projektų vertinimo proceso optimizavimui: dalyviai pasidalijo įžvalgomis ir aptarė konkrečius veiksmus, padėsiančius supaprastinti ir pagreitinti procesą, padidinti pareiškėjų informuotumą ir užtikrinti aukštesnę projektų kokybę.
Nuolatinis glaudus NMA ir VVG bendradarbiavimas, atviras dialogas bei operatyvus keitimasis informacija yra esminės prielaidos sklandžiam projektų administravimo procesui. VVG atstovų profesionalumas, aktyvus įsitraukimas ir konstruktyvus požiūris padeda kartu ieškoti efektyvių sprendimų, kurie prisideda prie spartesnio paramos administravimo ir kokybiškesnio vietos projektų įgyvendinimo.
