Žemės ūkio naujienos: 2026-08-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pradedama mokėti dalis tiesioginių išmokų ūkininkams
Pirmadienį pradedami mokėti bazinių tiesioginių išmokų avansai ūkininkams. Išmokos dydis sieks 59,8 euro už hektarą, arba beveik 75 proc. viso išmokos dydžio. Įsigaliojus Europos Komisijos sprendimams avansą ūkininkai pradės gauti beveik dviem mėnesiais anksčiau, nei įprasta, pranešė Žemės ūkio ministerija.
„Siekiame, kad parama ūkininkus pasiektų kaip įmanoma greičiau. Tai viena iš priemonių, kuriomis siekiama bent iš dalies amortizuoti ūkininkams ženkliai padidėjusias kuro ir trąšų kainas. Ankstiname avansų mokėjimą, tai suteiks ūkiams daugiau finansinio stabilumo, padės planuoti darbus ir laiku vykdyti įsipareigojimus“, – pranešime teigė viceministrė Genovaitė Beniulienė.
Parama mokama už 2026 metais deklaruotus ir reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus. Avansinės išmokos bus mokamos etapais iki lapkričio 30 dienos.
Pirmiausia avansus gaus ūkininkai, kurių paraiškos jau yra patikrintos ir atitinka visus reikalavimus, o kiti, pašalinę neatitikimus ar pateikę trūkstamą informaciją, bus įtraukiami į artimiausius mokėjimo etapus.
Nuo spalio 16 dienos, kaip ir kasmet, planuojama pradėti mokėti ir kitų tiesioginių išmokų avansus.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-17
Saudo Arabijai žvalgantis į Lietuvą, Dundulis sako: gali pritrūkti žaliavinio pieno
Saudo Arabijos mažmeninės prekybos konglomeratui „BinDawood Holding“ svarstant galimybę Lietuvoje investuoti į pieno sektorių – statyti naują gamyklą arba pirkti jau veikiančią, Lietuvos verslininkai arabų planus vertina skirtingai. Didžiausią karvių fermą Europoje pastatęs Ramūnas Karbauskis mano, kad tai šansas tapti pasauliniu žaidėju pieno rinkoje, o pieninę turinčio prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad gali pritrūkti žaliavinio pieno.
Tuo metu bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pasigenda valdžios dėmesio vietos gamintojams.
Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius sako, kad Lietuvos ūkininkai uždaro fermas, nes laikosi mažų pieno supirkimo kainų, kurios dažnai nepadengia net savikainos. Pasak jo, daug vilčių į galimą galingo investuotojo atėjimą pieno gamintojai nededa.
„Šiuo metu Europos Sąjungoje yra pieno gamybos padidėjimas ir krenta paklausa, o kai krenta paklausa, tuomet krenta ir kaina. Buvo ir su Kinija tartasi prieš daug metų, ir kitų šalių, kad pieno tas eksportas būtų. Tai čia kol kas nėra konkrečių veiksmų, konkrečių kažkokių sutarčių, sunku tuo patikėti“, – LRT RADIJUI teigė E. Bičius.
Pieninę turinčios „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad atėjus naujiems investuotojams pritrūktų pieno, todėl augtų jo kainos. Pasak verslininko, šalyje reikia statyti daugiau modernių pieno ūkių.
„Akivaizdu, kad pienas Lietuvoje yra perdirbamas. Perteklinio pieno nėra. Jeigu atsirastų dar viena įmonė, tai pieno pritrūktų. Žaliavinio pieno kaina pakiltų. Žemdirbiams, aišku, tai yra labai gerai, bet mes neužmirškim vartotojo, tai būtų blogiau. Dabartinėms įmonėms irgi ta situacija tikrai pablogėtų, todėl kad būtų mažiau konkurencingi eksporto rinkose. Reikia, kad modernių fermų atsirastų daugiau, aišku, ir su jomis ir karvių“, – teigė D. Dundulis.
Pasak pieno pramonės lyderio Baltijos šalyse „Rokiškio sūrio“ vadovo Daliaus Trumpos, valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti vietiniams pieno gamintojams.
„Prie tarybinių technologijų buvo melžiama 3,4 mln. tonų pieno per metus. Dabar – 1,4 mln. tonų. Jeigu būtų protinga politika ir remtų ne kažkokius atvažiavusius investuotojus, premjerai pasitiktų, o atkreiptų dėmesį į Lietuvos pieno pramonę ir Lietuvos ūkininkus, kurie nori vystyti pieno gamybą, tai mes galėtume turėti 5 mln. tonų pieno per metus nealindami žemės“, – RADIJUI tvirtino D. Trumpa.
Didžiausią karvių fermą Europoje pastačiusios „Agrokoncerno“ grupės savininkas Ramūnas Karbauskis žada plėstis ir sako, kad užsienio investuotojai suteikia šansą Lietuvai tapti svarbia pasaulinėje pieno rinkoje, tačiau kritikuoja valdžios pastangas.
„Tai, kad rodomas dėmesys Lietuvai, kad važiuoja iš Artimųjų Rytų kažkas į Lietuvą, tai yra šansas užimti labai stiprią nišą ir tapti pasauliniu žaidėju pieno rinkoje. Tiktai valstybė turi padėti verslui paprasčiausiai įgyvendinti tuos planus, kurie yra. Turi nuspręsti valdžia, ar ji nori, kad Lietuva kažkuo uždirbtų ir kažkuo garsėtų. Mes turime labai daug dalykų, kur visas pasaulis išsižiojęs žiūri į tai, ką mes čia darome, bet kol kas nulis pastangų“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Investuotojai iš Saudo Arabijos šią savaitę susitiko su premjeru, vėliau su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.
BNS rašė, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius žada „BinDawood Holding“ padėti ieškoti sprendimų įgyvendinant jos planus.
Ūkininkai raginami suskubti ir laiku atlikti svarbius pakeitimus
Žemės ūkio ministerija primena, kad ūkininkai, atsižvelgdami į Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) rezultatus, dar gali pakeisti žemės ūkio augalo kodą ar atsisakyti paramos už deklaruotą lauką. Žemės ūkio augalo kodo keitimas – iki rugpjūčio 15 d – iki šio termino galima keisti klasifikatoriaus kodą, paramos priemonės sutartinį kodą ar žymėjimą, kai, pakeitus klasifikatoriaus kodą, paramos priemonės sutartinis kodas ar žymėjimas tampa su juo nesuderinamas.
Paramos už deklaruotą lauką atsisakymas – iki rugsėjo 15 d.
Pareiškėjas gali atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, išskyrus tuos atvejus, kai jis buvo informuotas apie Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) planuojamą patikrą vietoje, paraiškoje aptiktas klaidas arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.
Svarbu įvertinti ir prisiimtų įsipareigojimų tęstinumą
Artėjant naujam Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) programiniam laikotarpiui, pareiškėjams, dalyvaujantiems tiek ekologinėse sistemose, tiek kaimo plėtros priemonėse (pvz., perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo), svarbu atkreipti dėmesį, kad prisiimtus daugiamečius įsipareigojimus bus privalu vykdyti ir toliau, jei naujuoju programiniu laikotarpiu bus sudaryta galimybė tęsti tokio pobūdžio įsipareigojimus.
Todėl ministerija rekomenduoja jau dabar peržiūrėti ALNSIS rezultatus, įvertinti deklaruotus duomenis ir prisiimtus įsipareigojimus bei, esant poreikiui, iki nustatytų terminų atlikti leidžiamus pakeitimus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-08-13
Kviečiame teikti paraiškas pagal SP priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“
Rugsėjo 1–spalio 30 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas supaprastintąja tvarka gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ (Priemonė). Kvietimui skirta paramos suma: • Sostinės regiono projektams – 1 867 247 Eur. • Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – 1 503 848 Eur.
Paramos dydis vienam paramos gavėjui ir intensyvumas: 80 000 Eur, kompensuojant iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal Priemonę pirmą kartą ir pareiškėjui ir partneriui (-iams) (kai paraiška teikiama su partneriu), kurie atitinka Administravimo taisyklių 5 punkte nurodytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti didinamas 15 procentinių punktų.
Finansuojama veikla:
-žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);
-žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimas rinkai, įskaitant pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).
Galimi pareiškėjai:
-fiziniai asmenys, kurie savo vardu kaip valdos valdytojai yra įregistravę žemės ūkio valdą ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį;
-juridiniai asmenys, kurie savo vardu yra įregistravę žemės ūkio valdą. Reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus (žemės ūkio kooperatyvai).
Paraiška gali būti teikiama su partneriais, kurie atitinka pareiškėjams nurodytus reikalavimus.
Svarbiausi reikalavimai pareiškėjui:
-pareiškėjas ir partneris (-iai) turi nepertraukiamai užsiimti žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimu (taikoma tik žemės ūkio kooperatyvams), ir (arba) perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai ne trumpiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo;
-pareiškėjo ir partnerio (-ių) pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimo (taikoma tik žemės ūkio kooperatyvams), ir (arba) perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimo rinkai per 1 metus iki paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų;
-pareiškėjo, taip pat partnerio (-ių) valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur (reikalavimas netaikomas žemės ūkio kooperatyvams);
-projekto investicijos turi pagerinti bendrus valdos veiklos rezultatus ir padėti didinti valdos konkurencingumą (netaikoma, kai parama teikiama kolektyvinėms investicijoms įgyvendinti. Kolektyvinės investicijos – tai žemės ūkio kooperatyvų įgyvendinamos investicijos, kurių rezultatais bendrai naudojasi paramą gavusio žemės ūkio kooperatyvo nariai);
-parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) gamybai ir valdoje (-ose) pagamintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti. Apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas;
-parama gali būti skiriama investicijoms, daromoms siekiant atitikti naujus Europos Sąjungos standartus, taikomus žemės ūkio gamybai. Tokia parama gali būti teikiama ilgiausiai 24 mėnesius nuo datos, kai jie tampa privalomi.
Papildomos sąlygos:
-paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiui pagal Priemonę negali viršyti 400 000 Eur.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-13
NMA atsako į dažniausiai užduodamus klausimus dėl išankstinių avansų mokėjimo
Šiemet net dviem mėnesiais anksčiau nei įprastai bus pradėti mokėti bazinės tiesioginės išmokos avansai. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama aiškiai ir operatyviai pateikti informaciją klientams, parengė atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus dėl avansų mokėjimo. Sužinokite, kada bus mokamos išmokos, kokie pareiškėjai jas gaus pirmieji, kur rasti Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo informacinės sistemos (ALNSIS) rezultatus bei kitą aktualią informaciją.
Kada NMA pradės mokėti išankstinius avansus?
Bazinės pajamų paramos tvarumui didinti išankstinius avansus NMA pradės mokėti nuo 2026 m. rugpjūčio 17 d. Kitų tiesioginių išmokų avansus, kaip ir kasmet, planuojama pradėti mokėti nuo spalio 16 d.
Iki kada bus mokami avansai?
Avansai bus mokami iki lapkričio 30 d.
Ar keičiasi kitų avansų ir galutinių išmokų mokėjimo pradžia?
Kitų tiesioginių išmokų avansus planuojama pradėti mokėti nuo spalio 16 d., o galutines išmokas – nuo gruodžio 1 d.
Kokio dydžio bus mokami išankstiniai avansai?
Bus mokama iki 75 proc. dydžio išankstinė bazinės pajamų paramos tvarumui didinti išmoka, kurios dydis 59,80 Eur už kiekvieną paramos reikalavimus atitinkantį hektarą.
Kaip bus vykdomi avansiniai mokėjimai?
Bazinei (pagrindinei) tiesioginei išmokai NMA atliks paraiškų administracinį vertinimą – tikrins, ar nėra aktyvių neatitikimų, ar baigtos visos būtinos patikros, taip pat vertins ALNSIS rezultatus.
Mokėjimai bus vykdomi etapais – reguliariai sudarant naujus reikalavimus atitinkančių pareiškėjų sąrašus. Pareiškėjai, pašalinę nustatytus neatitikimus ar pateikę trūkstamą informaciją, kai tik atitiks visus nustatytus reikalavimus, jie bus įtraukti į artimiausią avansų mokėjimo etapą.
Kas galės gauti avansą pirmuoju mokėjimo etapu?
Į pirmuosius mokėjimų etapus bus įtraukti tik tie pareiškėjai, kurių paraiškose nebus nustatyta aktyvių neatitikimų bazinei (pagrindinei) tiesioginei išmokai, bus užbaigtos visos reikalingos patikros, o ALNSIS sistemoje visi deklaruoti laukai atitiks nustatytus reikalavimus.
Ar gali būti mokamas avansas, jei visi laukai pažymėti žaliai?
Žalia spalva reiškia, kad konkretus stebimas reikalavimas įvykdytas, tačiau ji savaime negarantuoja avanso. Avansas bus mokamas, jei paraiškose nebus nustatyta aktyvių neatitikimų bazinei (pagrindinei) tiesioginei išmokai, bus užbaigtos visos reikalingos patikros.
Ar gali būti mokamas avansas, jei laukas pažymėtas geltonai?
Avansas gali būti mokamas, jei paraiškose nebus nustatyta aktyvių neatitikimų bazinei (pagrindinei) tiesioginei išmokai gauti, bus užbaigtos visos reikalingos patikros.
Jei deklaruojama ganykla pieva, avansas gali būti mokamas tik įvykdžius šienavimo, ganymo reikalavimą (terminas – ne vėliau kaip rugsėjo 1 d.).
Ar gausiu avansą, jei laukas pažymėtas oranžine arba raudona spalva?
Tokios spalvos rodo neįvykdytą reikalavimą, todėl paraiška į ankstyvą mokėjimo etapą nebus įtraukta, kol rezultatai nebus įvertinti ir suadministruoti.
Ar gausiu avansą, jei deklaruoju pievas, bet jų dar nesu nušienavęs?
Avansas galės būti mokamas tik tada, kai bus įvykdytas reikalavimas nušienauti pievas, NMA turės šienavimo ar ganymo rezultatą ir bus įvykdytos kitos avanso mokėjimo sąlygos.
Aktualią informaciją apie šienavimo reikalavimus galite rasti straipsnyje: https://nma.lrv.lt/lt/naujienos/iki-rugsejo-1-d-butina-atlikti-sienavimo-darbus-1Ay/.
Kada galės būti mokamas avansas, jei juodasis pūdymas įdirbtas liepos mėnesį?
Juodojo pūdymo reikalavimas vertinamas pasibaigus jo terminui – po rugpjūčio 1 d. Kai rezultatas bus atnaujintas ir paraiška atitiks visas kitas tinkamumo paramai sąlygas, ji galės būti įtraukta į artimiausią mokėjimo etapą, nelaukiant spalio 16 d.
Kur galiu peržiūrėti savo ALNSIS rezultatus?
Peržiūrėti galite NMA informaciniame portale.
Kaip dažnai NMA informaciniame portale atnaujinami ALNSIS rezultatai?
Kadangi palydoviniams duomenims apdoroti reikia laiko, NMA informaciniame portale paprastai rodomi prieš maždaug 10 dienų užfiksuoti duomenys.
ALNSIS duomenys NMA informaciniame portale bus atnaujinti:
-rugpjūčio 17 d. pateikiami rugpjūčio 10 d. algoritmo duomenys;rugpjūčio 31 d. pateikiami rugpjūčio 20 d. algoritmo duomenys.
Tuo atveju, jei įsipareigojimą jau įvykdėte, ir įvertinus NMA informaciniame portale atvaizduojamų rezultatų datą, NMA informaciniame portale pateikta informacija neatitinka faktinės situacijos Jūsų deklaruotame lauke, per mobiliąją programą „NMA agro“ pateikite nuotraukas, įrodančias, kad reikalavimas įvykdytas. NMA šį faktą patikrins pagal pateiktas nuotraukas ir atliks pakeitimus.
Ar išsiuntus nuotraukas per mobiliąją programą „NMA agro“ lauko spalva NMA informaciniame portale pasikeis iš karto?
Pateikta informacija turi būti patikrinta, o NMA informacinio portalo duomenys atnaujinami periodiškai.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-14
Skirta papildomų lėšų daliai paraiškų pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ finansuoti
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad skirtos papildomos lėšos projektų, NMA pateiktų birželio 1–30 d.pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir surinkusių 55 atrankos balus, įgyvendinimui. Pažymime, kad pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, gali būti kviečiami į Projektų atrankos komisijos posėdžius atsakyti į klausimus apie savo projektą.
Primintina, kad iš 540 pirmumo eilėje atsidūrusių paraiškų, pateiktų gauti dotaciją ir lengvatinę paskolą, paramos lėšų visiškai pakako 307 daugiausia atrankos balų (60–85) surinkusioms paraiškoms. 82 pareiškėjams, surinkusiems 55 atrankos balus, paramos lėšų pakako iš dalies, todėl jiems teko laukti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimo dėl jų projekto finansavimo.
ŽŪM priėmus sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo jauniesiems ūkininkams, po atrankos vertinimo surinkusiems vienodą atrankos 55 balų skaičių, papildomai skirta 537 258 Eur paramos.
Papildomai informuojame, kad ŽŪM taip pat priėmė sprendimą pratęsti visų paraiškų vertinimo terminą 2 mėnesiams, t. y. iki 2026 m. spalio 31 d.
