Žemės ūkio naujienos: 2026-08-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvos ūkininkai šiemet pagerino žieminių kviečių derliaus rekordą
9,8 tonų iš hektaro – toks nuo šiol yra naujas Lietuvos žieminių kviečių derlingumo rekordas. Jis pagerintas Joniškio rajone, „Skaistgirio“ žemės ūkio bendrovės laukuose. Sertifikuoto matininko oficialiai išmatuotame 10,3 hektarų plote per tris valandas buvo prikulta 100,94 tonos „LG Keramik“ veislės kviečių. Nukultas derlius buvo ištirtas laboratorijoje ir pagal savo parametrus atitiko antrą grūdų kokybės klasę.
Pernai „Agrokoncerno grupės“ iniciatyva buvo užfiksuotas 9,5 tonų iš hektaro žieminių kviečių derliaus rekordas. Šis pasiekimas buvo įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą ir tapo atspirties tašku šalies ūkiams.
Visą kviečių kūlimo procesą „Skaistgirio“ žemės ūkio bendrovėje – nuo lauko iki laboratorijos fiksavo „Rekordų akademijos“ atstovai.
Įmonės „Agrokoncernas“ sėklų produktų grupės vadovas Simonas Meškauskas sako, kad duomenimis grįstas ūkininkavimas padeda siekti geresnių rezultatų.
„Rekordą fiksuojame ne dėl pramogos. Mūsų tikslas yra parodyti, kad naudojant žinias ir atitinkamas technologijas galima pasiekti geresnius derliaus rezultatus, kurie neša didesnę ekonominę naudą. Nors rekordas buvo pagerintas nežymiai ir iki dešimties tonų iš hektaro ribos pritrūko, faktas, kad iš aplinkinių laukų buvo kuliama apie 8 tonas iš hektaro, rodo, kad technologijos veikia ir pasiteisina“, – sako S. Meškauskas
Kuruojant sėją laukuose buvo vadovautasi „Agrokoncerno“ agronomės-konsultantės Jurgitos Ožechauskienės ir tam laukui pritaikytomis Inovacijų ir tyrimo centro „AgroITC“ rekomendacijomis.
Pasak S. Meškausko, per 2024-2025 metus „Agrokoncerno“ mokslinis padalinys „AgroITC“ įrengė 3752 bandymo laukelius ir įvertino 799 skirtingus augalų auginimo sprendimus. Iš jų tik 230 sprendimų buvo atrinkti kaip verti taikyti technologijose. Net 71 proc. sprendimų neatitiko praktinės vertės ir ekonominės grąžos kriterijų, o tai reiškia, kad šalies ūkius pasiekia tik pačios patikimiausios rekomendacijos.
„Visi tyrimai ir bandymai yra atliekami įvairiuose šalies regionuose, skirtingo tipo laukuose. Taip pat yra bendradarbiaujama su šalies ūkiais, kurie įsileidžia gamybinius bandymus ir į savo laukus. Duomenimis grįstas ūkininkavimas yra vienas iš efektyviausių būdų pasiekti ekonominį pranašumą“, – neabejoja S. Meškauskas.
„Rekordų akademijos“ agentūros vadovas Gintaras Pocius įsitikinęs, kad šis rezultatas ilgai neišsilaikys.
„Žieminių kviečių derliaus rekordą fiksuojame jau antrus metus iš eilės. Iš arti matydamas, koks yra dabartinis žemės ūkis, neabejoju, kad rekordas ir vėl greitai bus pagerintas. Smagu matyti, kad šalies ūkininkai yra žingeidūs ir motyvuoti ieškoti būdų ir sprendimų, kurie padeda siekti gerų rezultatų. Toks požiūris stiprina visą šalies žemės ūkio sektorių“, – kalbėjo „Rekordų akademijos“ vadovas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-10
Kviečiame teikti paraiškas pagal SP priemonę „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“
Rugsėjo 1–gruodžio 30 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“. Kvietimui skirta bendra paramos suma: Sostinės regiono projektams skirta 1 678 859 Eur; Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams skirta 5 202 727 Eur.
Paramos dydis vienam paramos gavėjui ir intensyvumas.
Pagal intervencinę priemonę parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius bei einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus. Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas. Apskaičiuota paramos suma pagal augalo rūšį suapvalinama euro cento tikslumu iki mažesnio skaičiaus. Paramos intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.
Finansuojama veikla.
Remiama žemės ūkio subjekto veikla bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pagal aplinkos ministro įsakymą) ir (arba) iššalimo (šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu pagal aplinkos ministro įsakymą), ir (arba) ilgo lietingo laikotarpio (ilgas lietingas laikotarpis pagal aplinkos ministro įsakymą) rizikų, apdraudus remiamus Lietuvos Respublikos teritorijoje auginamus pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos.
Galimi pareiškėjai.
Remiamas ūkininkas (fizinis arba juridinis asmuo), užsiimantis žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, bei savo vardu įregistravęs valdą. Pareiškėjui negali būti iškelta byla dėl bankroto arba jo įmonė ar veikla negali būti likviduojama.
Paraiškų teikimo tvarka:
Paraiškos priimamos savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijoje.
Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-13
Ministro komandą papildė du nauji visuomeniniai patarėjai
Žemės ūkio ministro visuomeniniais patarėjais paskirti du skirtingų sričių ekspertai: Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Arūnas Burinskas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto dekanas prof. dr. Rolandas Stankevičius. „Man svarbu, kad sprendimai ministerijoje būtų paremti ne tik politiniu vertinimu, bet ir profesionalia analize, atlieptų suinteresuotų šalių lūkesčius ir būtų pagrįsti praktine patirtimi, kurios reikia sprendžiant realias žemės ūkio problemas.
Arūnas Burinskas sustiprins ekonomikos, konkurencijos ir verslo vertinimo kompetencijas, o Rolandas Stankevičius – veterinarijos, gyvūnų sveikatos ir žemės ūkio sektoriui svarbių klausimų ekspertinį vertinimą“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Pasak ministro, komandos formavimas buvo grindžiamas paprastu principu – sprendimų priėmimo procese pasitelkti žmones, kurie gerai išmano konkrečias sritis ir gali padėti į problemas pažvelgti iš šalies.
Dr. Arūnas Burinskas – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas. Jo mokslinių tyrimų sritys apima konkurencijos politiką ir praktiką, valstybės teisės pagrindus, ekonomikos tyrimo metodus, verslo bei turto ekonomiką ir vertinimą. Šios kompetencijos aktualios vertinant žemės ūkio rinkų veikimą, konkurencinę aplinką ir ekonominį valstybės sprendimų poveikį.
Dr. Rolandas Stankevičius – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto dekanas. Jo praktinė ir akademinė patirtis susijusi su veterinarijos sritimi, kuri yra neatsiejama nuo gyvulininkystės, gyvūnų sveikatos, maisto saugos ir visos maisto grandinės.
Ministro visuomeniniai patarėjai pagal savo kompetenciją teiks įžvalgas, konsultuos ministrą aktualiais žemės ūkio politikos bei sektoriaus klausimais, dalyvaus susitikimuose su socialiniais partneriais.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-08-13
Per „NMA agro“ programą praneškite apie sutvarkytus naujus plotus
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie sutvarkė netinkamus paramai plotus ir pavertė juos tinkamais, apie pasikeitusias kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas gali iš karto informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) per nemokamą mobiliąją programą „NMA agro“, nelaukdami gruodžio 1 d. Pareiškėjai, kurie buvusius netinkamus paramai plotus pavertė tinkamais (iškirto medžius, išrovė kelmus, išvežė nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkė daugiametes pievas su gamtiniais objektais ar akmenų krūvas bei kt.), gali iš karto pranešti apie pakeistas KŽS ribas.
Tai lengvai ir paprastai galima padaryti naudojantis „NMA agro“ programa – reikia atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų aiškiai užfiksuoti atlikti pakeitimai.
Kaip išsiųsti pranešimą per „NMA agro“ programą?
Norint išsiųsti pranešimą, reikia pasirinkti skiltį „Pranešti apie atliktą veiklą“, nurodyti tipą „Sutvarkytas paramai tinkamas plotas“ ir nufotografuoti paspaudus fotoaparato ženkliuką. Nuotraukas išsiųsti galima paspaudus laiško ženkliuką.
Taip pat svarbu tinkamai pateikti pranešimus, t. y. tiksliai įrašyti savo vardą, pavardę, valdos numerį ar asmens kodą. Dėl netinkamai pateiktų pranešimų pailgėja jų administravimo trukmė, taip pat tokie pranešimai nėra matomi NMA Informaciniame portale.
Atkreipiame dėmesį, jog dėl kiekvieno atlikto pakeitimo būtina pateikti ne mažiau kaip dvi nuotraukas, kuriose būtų aiškiai matomi vietą identifikuoti padedantys orientyrai, pavyzdžiui, medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Taip pat teikiant informaciją būtina nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę / įmonės pavadinimą ir valdos kodą.
Atsakingoms institucijoms patikslinus KŽS ribas, pareiškėjai kitais metais galės pretenduoti į išmokas už sutvarkytus ir tinkamais paramai skirti tapusius plotus.
Daugiau informacijos apie nemokamą mobiliąją „NMA agro“ programą galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-13
Premjero susitikime su LŽŪT aptarti ūkininkams svarbiausi klausimai
Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika susitiko su Lietuvos žemės ūkio taryba. Susitikime aptarta parama ūkininkams, susiduriantiems su išaugusiomis trąšų kainomis, padėtis pieno ūkyje, aktualios ILTE finansavimo priemonės ūkio sektoriui. Kaip pirmadienį pranešė premjeras, Vyriausybė priėmė sprendimą padvigubinti Europos Komisijos paramą ūkininkams, siekiant kompensuoti išaugusias trąšų ir degalų sąnaudas ir išlaikyti maisto produktų kainų stabilumą vartotojams – metų pabaigoje sektorių pasieks beveik 20 mln. eurų.
„Kartu su ūkininkais rasime sprendimus ir modelį, kad ši parama pasiektų sektorius, labiausiai pažeidžiamus dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų, ir apsaugotų eilinių vartotojų perkamąją galią. Lygiai taip pat iš Vyriausybės ūkininkai gali tikėtis konstruktyvaus bendradarbiavimo mažinant biurokratinę naštą, ILTE paskolų tvarkos patobulinimo“, – sakė premjeras M. Sinkevičius.
Pokalbyje aptarti būdai skatinti žemės ūkio produkcijos perdirbimą Lietuvoje, valstybės pozicija derybose dėl ES daugiametės finansinės programos ir kiti klausimai.
