Pieno Ūkis. Spalio 19 d. įsigaliojo pakeistos lengvatinių paskolų apyvartiniam kapitalui ir biologiniam turtui įsigyti sąlygos. Žemės ūkio ministerija priemonei papildomai skyrė 15 mln. Eur, padidino skolinimosi ribą vienam gavėjui ir sudarė galimybę nuo stichinių meteorologinių reiškinių nukentėjusiems ūkiams kreiptis net ir tada, kai ekstremalioji situacija nepaskelbta.
Pakeitimai aktualūs pieno ir mišriems ūkiams, kuriems reikia finansuoti trumpalaikį apyvartinių lėšų trūkumą arba biologinio turto įsigijimą. Nauja taisyklė keičia ne tik didžiausią nurodomą sumą: konkretaus ūkio skolinimosi galimybė priklauso nuo jo pajamų ir jau negrąžintų paskolų.
Kiek lėšų papildomai skirta
Ministerijos duomenimis, ankstesni šiai priemonei skirti 40 mln. Eur jau panaudoti. Papildomas 15 mln. Eur finansavimas tęsia priemonės veikimą. ŽŪM skelbiama bendra 65 mln. Eur suma apima ir paskolas pagal ILTE kainodarą – todėl jos negalima pateikti kaip vien tik ankstesnių 40 mln. Eur bei naujų 15 mln. Eur sumos.
Lengvatinės paskolos skirtos pirmine žemės ūkio ir akvakultūros gamyba, savo produkcijos perdirbimu ar realizavimu užsiimantiems subjektams. Tinkamų veiklų sąrašas išplėstas ir žemės ūkio paslaugoms; detalios sąlygos priklauso nuo konkretaus finansavimo atvejo.
Kas pasikeitė skolinimosi ribose
Vienam gavėjui bendra pagal priemonę negrąžintų paskolų likučių ir prašomos naujos paskolos suma nuo 250 tūkst. Eur padidinta iki 300 tūkst. Eur. Kartu ji negali viršyti 50 proc. pareiškėjo praėjusių dvejų finansinių metų vidutinių metinių pardavimo pajamų, įskaitant dotacijas ir subsidijas. Paskolų skaičius neribojamas, tačiau jų bendra negrąžinta suma į ribą įskaitoma.
Pavyzdžiui, jei pagal apibrėžtį apskaičiuotos ūkio vidutinės metinės pardavimo pajamos yra 400 tūkst. Eur ir kitų pagal šią priemonę negrąžintų paskolų nėra, 50 proc. kriterijus reiškia 200 tūkst. Eur ribą – nors bendras didžiausias dydis padidintas iki 300 tūkst. Eur. Tai tik skaitinis taisyklės pavyzdys, ne konkretaus ūkio paskolos patvirtinimas.
Paskola galima ir nepaskelbus ekstremaliosios situacijos
Iki pakeitimo stichinės žalos atveju esminė sąlyga buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Dabar, ŽŪM pranešimu, pakanka savivaldybės pažymos apie konkretaus ūkio patirtą žalą; paraiška turi būti pateikta per 12 mėnesių nuo pažymoje nurodytos stichinio meteorologinio reiškinio datos.
Todėl nuo stichijos nukentėjęs ūkis turi patikrinti ne vien bendrą finansavimo likutį, bet ir tai, ar turima savivaldybės pažyma bei nepasibaigęs 12 mėnesių kreipimosi terminas. Ši žalos sąlyga neturėtų būti painiojama su kitomis priemonės finansavimo kryptimis, kurioms taikomi atskiri tinkamumo reikalavimai.
Kas iš šių taisyklių svarbiausia ūkio vadovui
Prieš kreipiantis reikia suskaičiuoti tris dydžius: jau negrąžintų pagal priemonę paskolų likutį, praėjusių dvejų metų vidutines metines pardavimo pajamas pagal priemonės apibrėžtį ir numatomą naują finansavimo poreikį. Tik mažesnioji iš 300 tūkst. Eur bei 50 proc. pajamų ribų, atėmus pagal priemonę negrąžintą likutį, apibrėžia viršutinę pagal šiuos du limitus galimą naujos paskolos sumą. Galutinis sprendimas priklauso ir nuo kitų galiojančių tinkamumo bei skolinimo sąlygų.
Šaltinis: ŽŪM oficialus 2026-10-19 pranešimas
Ankstesnės žemės ūkio naujienos, pieno ūkio valdymo naujienos
