Home » Geriausi melžėjai 2014. Joniškyje – po septynerių metų pertraukos
Straipsniai

Geriausi melžėjai 2014. Joniškyje – po septynerių metų pertraukos

Melžėjos iš Skaistgirio – Edita Gurskienė, užėmusi trečiąją vietą, Regina Povilaitienė,kuriai atiteko pirma varžytuvių vieta ir jaunoji Daiva Charukevičienė, kuriai visos pergalės konkursuose, varžytuvėse – dar priešakyje (pirmos trys iš kairės).

edita ir regina

UAB „Drąsutaičiai“ pieno fermoje dėl geriausiojo melžėjo titulo varžėsi šeši Joniškio rajono melžėjai.

Dalyvavo vienintelis vyras

Gausiausią dalyvių būrį atvežė Skaistgirio žemės ūkio bendrovės zootechnikė Irena Urbonienė. Ši bendrovė visada turi profesionaliausias žinias pademonstruojančių melžėjų. Tokia buvo a. a. Junita Rudienė. Ilgametė melžėja Regina Povilaitienė prieš septynerius metus rajoninėse melžėjų varžytuvėse užėmė antrą vietą, o respublikoje laimėjo trečios vietos apdovanojimus.

Į varžytuves atlydėjusias moteris zootechnikė Irena Urbonienė teigė, kad Skaistgirio žemės ūkio bendrovė turi 10 melžėjų, kurios prižiūri apie 1380 karvių bandą, 708 iš jų melžiamas.

Kepalių žemės ūkio bendrovės fermos vedėja į tokias varžytuves visada vežasi Vidą Čerbauskienę. Šios varžytuvės Vidai – jau trečios.

Varžybose dalyvavo ir vienintelis vyras, UAB „Drąsutaičiai“ melžėjas Vytautas Kilinskas, o savo ūkį, turintį 20 melžiamų karvių, atstovavo ūkininkė iš Kirnaičių Vilma Labanauskienė.

Preliudija į melžėjo profesiją

Šių dienų keturiasdešimtmečiai, penkiasdešimtmečiai ir vyresni gerai prisimena mokyklos laikus, kai pedagogai blogai besimokantiems žadėdavo tamsią ateitį – „Būsi melžėja…“

Šiandien važiuok per Lietuvą skersai ir išilgai – nerasi nė vienos profesinės mokyklos, rengiančios iš principo šiandien labai paklausią specialybę. Tai viena iš tų profesijų, kur atlygis už darbą pakankamai solidus. Jei tikėti spaudoje pasirodančiais skelbimais, žemės ūkio bendrovės, ieškančios melžėjų, žada ir 2,5 tūkst. litų atlyginimą, ir namus…

– Taip ir yra. Sakyčiau, kad melžėjų darbas dar per menkai apmokamas, reiktų pasiūlyti dar didesnius atlyginimus. Bet… nebeišeina. Pieno supirkėjai iš mūsų pieną superka po 86 centus už litrą. Tai mažai. Norint, kad pienininkystė nežlugtų, reiktų už pieno litrą gauti bent litą, daugiau kaip litą, – samprotauja žemės ūkio bendrovės „Drąsutaičiai“ direktorius Jonas Pidkova.

Vakar Drąsutaičių pieno fermoje vykusio tradicinio konkurso „Geriausi melžėjai“ rajoninėse varžytuvėse dalyvavę zootechnikai, melžėjai tikino – ta profesija jau taip nebekritikuojama, vis dažniau sulaukiama pavydžių žvilgsnių – juk turi darbą ir padorų atlyginimą… Kai kur, tikino, yra net laukiančių eilutėje, kad tik patekti į tas melžėjų gretas… O jie, kaip tyčia, beveik nesikeičia. 10, 15, 20 ir daugiau metų…

Sunkus ir atsakingas darbas

UAB „Drąsutaičiai“ zootechnikas Artūras Pidkovas įsitikinęs, kad melžėjo profesija – išskirtinai vyriška. Mat reikalinga ir jėga, ir ištvermė. Pasak jo, kaimyninėje Lenkijoje dauguma šios profesijos atstovų yra vyrai.

Kad tai sunkus darbas, tikino ir melžėja iš Skaistgirio Regina Povilaitienė. 29 metus šiai profesijai atidavusi moteris pripažįsta, kad tas darbas – ne iš lengvųjų: rankos dar kaip rankos, o štai kojos jau ir nelabai nori laikyti… Moteris įsitikinusi: kalta nuolat dėvima guminė avalynė…
UAB „Drąsutaičiai“ vadovas Jonas Pidkova pasakys daugiau: nuo melžėjo būdo, charakterio, nuotaikos, atsakingumo, kaip melžia, kada melžia, priklauso labai daug. Savaime suprantama, ir pieno kokybė, ir primilžiai…

Vadovo brolis, bendrovės zootechnikas Artūras Pidkovas pridurs, kad dar lemia ir pašarai, jų kokybė. „Žolė visur yra vienoda. Bet pašarų paruošimo technologijos skirtingos. O pašarų kokybė dar priklauso ir nuo oro sąlygų,“ – teigia zootechnikas, informavęs, kad bendrovė jau turi pasigaminusi 60 rulonų šienainio ir 124 rulonus šieno, o siloso gamybą dėl prastų oro sąlygų nukėlė po Šv. Jono…

Geriausieji

Iš tiesų, kaip sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Saulius Tušas, tie melžėjai, kurie išdrįso dalyvauti tokiame meistriškumo, kvalifikaciniame konkurse, jau yra nugalėtojai.

56-erių Vytautas Kilinskas pagal profesiją yra vairuotojas, bet visą gyvenimą – prie gyvulių. Tai prie veršelių, tai prie kiaulių, o dabar karves melžia jau 14 metų. Į darbą Drąsutaičių pieno fermoje su žmona Birute važinėja iš Plikiškių. Paros grafikas paprastas ir aiškus: darbą pradeda 3 val. nakties ir baigia apie 7 val. ryto. Popiet į fermą važiuoja 15 val., darbą baigia apie 19.30 val.

Mama Danutė Kilinskienė Pakruojo rajone irgi visą gyvenimą karves melžė. Ir jį, dar vaiką, į fermą vesdavosi. Ten, būdamas septynerių, ir melžti „ant valdiškų“, kolūkio karvių tešmenų išmoko. Pasak Vytauto, dabar melžėjui svarbu ne tik jėga, mat reikia dar ir proto turėti. Melžėjas turi karvę pažinti, kada rujoja, kada sėklinti, kada veršelius atjunkyti… Vytauto žinioje – 73 karvės, 60 iš jų – melžiamos.

Skaistgirietė Regina Povilaitienė prekybos buhalterė, bet jos mama Ona Norvaišienė buvo karvių melžėja. Regina per 29 metų darbo praktiką išbandė įvairias melžimo technologijas.

Skaistgirietė Edita Gurskienė pagal profesiją konditerė, gimusi Joniškyje, užaugusi Gasčiūnuose, atitekėjusi į Skaistgirį ir jau aštuntus metus sėkmingai melžimo paslapčių išmokusi iš Reginos. Kaip ir namų ūkio ekonomės profesiją turinti jauniausia varžytuvių dalyvė Daiva Charukevičienė.

Vilma Labanauskienė pagal profesiją audėja, tačiau puikiai jaučiasi ir tarp savo ūkio piendavių.

Meistriškiau, kvalifikuočiau, sveikiau…

Atsakinga vertinimo komisija stebėjo, kaip varžytuvių dalyviai atsako į 20 teorinių klausimų. Geriausias teorines žinias pademonstravo 18 metų melžėja Kepalių žemės ūkio bendrovėje dirbanti Vida Čerbauskienė, vienu balu nuo jos atsiliko skaistgirietė Regina Povilaitienė.

Toliau sekė melžtuvo plovimo varžybos. Geriausią rezultatą čia parodė skaistgirietė Regina Povilaitienė, nuo jos nedaug teatsiliko tos kolegė Edita Gurskienė. Sanitarinio pasiruošimo rungtyje puikiai pasi rodė ir jau minėtos Regina, Edita ir ūkininkė Vilma Labanauskienė.

Melžimo stovėjimo vietoje rungtyje nepralenkiama vėl buvo Regina, jai ant kulnų lipo kepalietė Vida Čerbauskienė. Nustatyti somatines ląsteles geriausiai sekėsi Edita Gurskienei. Vertinant pieno kiekį ir švarumą melžiant aikštelėje geriausiai pasirodė kepalietė Vida Čerbauskienė.

Susumavus rezultatus pirmoji vieta atiteko skaistgirietei Reginai Povilaitienei, antra – kepalietė Vida Čerbauskienė, trečia – skaistgirietė Edita Gurskienė. Trys prizines vietas užėmę melžėjos ir važiuos spalio 17 d. į tradicinio konkurso „Geriausi melžėjai“ baigiamąją šventę Sidabrave, Radviliškio rajone.

Lina RUDNICKIENĖ, Joniškio rajono laikraštis „Sidabrė”

Daugiau autorės nuotraukų iš melžėjų varžytuvių Joniškio r. – galerijoje.

rodyklė

Geriausia melžėja jau išaiškinta Vilkaviškio rajone. Varžytuvės dar vyks: birželio 26 d. V. Balandžio ūkyje, Krikštėnai, Ukmergės r.; rugpjūčio 26 d. – Utenos r.; rugpjūčio 28 d. – Kupiškio r.