Pieninės (holštinizuotos) telyčios sėklinamos, kai pasiekia apie 2/3 suaugusio gyvulio masės. Praktikoje tokią masę jos pasiekia būdamos 14 – 15 mėnesių amžiaus. Nenaudinga sėklinti per mažo svorio ar jaunų, nes jos jos sunkiai veršiuojasi, dažnai žūsta vaisius. Apsėklintos vyresnės telyčios, nors po veršiavimosi jų produkcija didesnė, bet dažnai jų fiziologija komplikuota dėl nutukimo. Reikėtų stengtis, kad telyčia greičiau virstų karve – taip optimizuojama bandos eksploatacija. Pradėjusią rujoti telyčią tikslinga sėklinti per 3 lytinius ciklus. Vėliau jos „perdega“. Lytinis ciklas tampa nepilnavertis, apie lytinius organus atsidėję riebalai trikdo mitybą ir reguliaciją.
1 pav. Telyčių sėklinimo laikas. Pagal T. J. Dugmore Cedara Agricultural Development Institute.
Karvės taip sėklinamos, kad laikas tarp veršiavimosi būtų maksimaliai trumpas (siekinys apie 400 parų). Ūkiniai naudingas sėklinimo laikas nesutampa su karvės fiziologija. Fiziologiškai optimalus karvių sėklinimo laikas, kai produkcija ima mažėti. Tai atsitinka iš karto persiritus per 60 parų. Privalu stebėti karvę ir pamatyti ją rujojančią 50-55 paros po veršiavimosi.
Karvė vis dėlto naudingiausia, jei apsėklinama taip, kad per metus atvestų veršį, arba per 1,5 metų būtų du laktacijos pikai. Todėl stengiantis apsėklinti anksčiau tenka taikyti rujos stimuliavimo metodus. Sėklinant po veršiavimosi anksčiau, didėja sėklinimo indeksas, bet pavyksta sutrumpinti laikotarpį tarp veršiavimosi.
2 pav. Karvių sėklinimo laikas laktacijos eigoje.
Rujos požymiai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo karvės amžiaus, veislės ir produktyvumo. Rujos trukmė priklauso nuo karvės amžiaus ir produktyvumo. Produktyvių ir jaunų karvių ruja ženklai trumpesnė.
Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.
Parengė Dr. V. Žilaitis, prof. Habil. Dr. H. Žilinskas.
