Žemės ūkio naujienos

Naujienų apžvalga: 2021-01-05

Ūkininkus kausto nerimas dėl ateities. Šiuos metus rajono žemdirbiai palydės nepasidžiaugę savo triūso vaisiais, nepasidaliję rūpesčiais tradicinėje vakaronėje, nepagerbę konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų, kurie iki šiol neskelbiami. Pandemijos laikotarpį nelengvai išgyvena ūkininkai – nerimas ir baimė dėl koronaviruso labiausiai kausto gyvulininkystės ūkių savininkus. Žemdirbiams neramu ir dėl naujo žemės ūkio ministro – ar bus protingi, apgalvoti jo sprendimai, ar šie nepablogins ūkininkų padėties. Daupariškis Petras Montvydas, puoselėjantis grūdininkystės ūkį, tradiciškai gruodžio mėnesį atostogauja. „Ir mano darbininkai ilsisi – sausiui įsibėgėjus susirinksime pasitarti, – kalbėjo ūkininkas. – Šiųmetis derlius buvo vidutinis, tik grūdų kokybė prastesnė, bet metai nenuostolingi.“ Tačiau ramiai sulaukti gražiausių žiemos švenčių sutrukdė nebevaldomas koronavirusas. „Kol tavęs jis nepalietė, gali šnekėti, kad tai nieko baisaus. O mano žmona sunkiai sirgo, gydėsi ligoninėje. Medikai prižiūrėjo taip rūpestingai, kaip galėjo“, – patikino P. Montvydas. Plačiau

Prie žemės ūkio ministro Navicko komandos prisijungė ekologė ir etnologas. Pirmadienį prie žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko komandos prisijungė ir trys patarėjai: Algirdas Igorius, Kristina Simonaitytė ir Daivaras Rybakovas. Atstovas spaudai A. Igorius iki šiol dirbo žurnalistu LRT, dar anksčiau buvo žinių tarnybos direktorius, vyriausiasis redaktorius ir žurnalistas įmonėje Baltijos TV. A. Igorius buvo Vilniaus miesto mero patarėjas. Jis yra baigęs tuometį Vilniaus pedagoginį universitetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. K.Simonaitytė ministrui patarinės klimato kaitos, ekosistemų ir aplinkosauginių priemonių klausimais. Iki šiol ji dirbo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupėje, kur kuravo ekosisteminių paslaugų temą. Plačiau

Rusijoje pernai sunaikinta 2,5 tūkst. tonų vakarietiškos augalininkystės produkcijos. Rusijoje per praėjusius metus specialiuose, uždaruose poligonuose sunaikinta 2,5 tūkst. tonų augalininkystės produkcijos, atgabentos iš šalių, kurioms taikomas tiekimo draudimas, skelbia Federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“). Ji pažymi, jog 89 proc. tokios produkcijos į Rusiją pateko per sieną su Baltarusija. Anksčiau „Rosselchoznadzor“ skelbė, jog per penkerius metus nuo 2015 metų rugpjūčio utilizuota 34,94 tūkst. tonų augalininkystės ir 1,23 tūkst. tonų gyvulininkystės produkcijos. Prekybos embargą vakarietiškiems maisto produktams Kremlius paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodamas į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir dėl jos paramos separatistams Ukrainos rytuose. Plačiau

Legalizuoti gręžinius siūloma iki 2023 metų gegužės. Savivaldybėms arba jų kontroliuojamoms vandens tiekimo įmonėms siūloma iki 2023 metų pabaigos iš bendruomenių perimti geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą. ki 2023 metų gegužės gyventojai ir bendruomenės galėtų įteisinti gręžinius ir susitvarkyti kitus požeminį vandenį išgauti leidžiančius dokumentus. Kitaip iš gręžinių nebus galima išgauti vandenį. Kol vyktų gręžinio legalizavimas, nebūtų skiriamos nuobaudos bei nustatomas didesnis tarifas už be leidimo išgautą vandenį. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad taip norima „sutvarkyti sovietinį palikimą“. Plačiau

Pradėdamas ūkininkauti jau turėjo aiškią viziją. Pakruojo r. Ūkininkas Gedas Špakauskas vienu metu ūkininkavimą derino su vadybininko darbu žemės ūkio technika prekiaujančioje įmonėje, tačiau ūkiui plečiantis suprato, kad reikia rinktis tarp samdomo darbo ir ūkio. Atidavęs prioritetą pastarajam nesigaili – ūkis modernėja, o gaunamos pajamos leidžia išlaikyti šeimą. Prieš ketverius metus mirus tėčiui, Gedui Špakauskui teko apsispręsti, ar eiti ūkininkauti ir atsisakyti samdomo darbo, ar atsisakyti ūkio. Šis jau buvo nemažas, neblogai modernizuotas, tad ilgai dvejoti nereikėjo – Gedas pasirinko ūkininkavimą ir tolesnį ūkio tobulinimą. Plačiau

Ką verta žinoti norint įsirengti nedidelės galios vėjo elektrinę? Gyventojai, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei ūkininkai, norintys įsirengti mažos galios elektrines, jau gali teikti paraištas finansinei paramai gauti. Šia galimybe gali pasinaudoti ir tie, kurie svarsto statyti pavienes iki 3 MW galios vėjo jėgaines. Taigi, nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį? Svarbiausiais patarimais dalijasi vėjo energetikos ekspertas. Tai, kokių leidimų reikės planuojamai vėjo elektrinei, priklauso nuo jos dydžio ir galingumo. Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR „Statinių klasifikavimas“, vėjo elektrinės, kurių aukštis yra ne didesnis kaip 30 metrų, yra įtrauktos į nesudėtingų statinių sąrašą. Plačiau

Įstatymas nėra ŽŪR finansavimo garantija. Tai, kad Žemės ūkio rūmai veikia pagal įstatymą, nebūtinai reiškia, kad jiems turi būti garantuotas finansavimas, interviu LRT radijui sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Savivalda yra demokratinis institutas. Valstybės parama demokratiniams institutams turėtų būti adekvati ar sąžininga. Jeigu mes turime Žemės ūkio rūmus, veikiančius pagal įstatymą, tai dar nebūtinai reiškia, kad turi būti jiems garantuotas finansavimas. Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje turi atsirasti instrumentų, kuriuose žemės ūkio savivaldos institucijos ir kaimo plėtros savivaldos institucijos proporcingai turėtų sulaukti valstybės dėmesio“, – interviu LRT radijo laidai „Gimtoji žemė“ sakė žemės ūkio ministras K. Navickas. Plačiau

Pieno supirkimo kainos Estijoje per metus sumažėjo 4,5 proc. Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje pernai lapkritį buvo 4,5 proc. mažesnė nei tą patį 2019-ųjų metų mėnesį – 295 eurai už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pieno supirkimo apimtys paaugo 1,9 proc. iki 61,7 tūkst. tonų. Per mėnesį (lapkritį, palyginti su spaliu) supirkimo apimtys sumenko 3,1 proc., o vidutinė kaina pakilo 2,1 procento. Pernai lapkritį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 4,0 proc., vidutinis baltimingumas – 3,5 procento. Per metus pirmasis rodiklis nukrito 0,1 procentinio punkto, o antrasis – tiek pat padidėjo. Estijos pieno perdirbimo įmonės praėjusių metų lapkritį pagamino 9,2 tūkst. tonų geriamo pieno (2,3 proc. daugiai nei prieš metus), 2,2 tūkst. tonų grietinėlės (12 proc. mažiau), 3,1 tūkst. tonų rūgpienio (tiek pat), 0,4 tūkst. tonų sviesto (trečdaliu daugiau), 3,8 tūkst. tonų varškės ir sūrių (tiek pat). Plačiau

Dundulis apie kilusias grėsmes prekybai: ima strigti prekių tiekimas, randama daugybė besimptomių atvejų. Kai spalį koronavirusas buvo diagnozuotas 5 darbuotojams skerdykloje Šilalėje, kur pagaminama ketvirtadalis Lietuvos rinkos kiaulienos, 20 žmonių turėjo saviizoliuotis ir kilo grėsmė, kad įmonė stos, o ką reikės daryti su šnipuotosiomis buvo neaišku. „Lietuvoje testai labai sunkiai pasiekiami. Galiu pasidalinti asmenine patirtimi, kai rugpjūtį Latvijoje susirgo mano sūnus, ten atlikti testus buvo labai lengva. Kai su liga susidūrėme savo įmonėse, pamatėme, kad pas mus testuoti kur kas sunkiau“, – pasakoja D. Dundulis. Plačiau