Rinka persipildė – ekspertai prognozuoja žaliavinio pieno gamybos augimą ir kainų mažėjimą. Artimiausiu metu pasaulinės pieno rinkos pagrindiniai rodikliai išliks silpni, kuriuos lems pernelyg sparčiai auganti žaliavos gamyba ūkiuose ir per lėtai atsistatantis pieno gaminių vartojimas, teigiama „Rabobank“ paskutinėje pieno sektoriaus ataskaitoje. Rinkose analitikų vertinimu, nepaisant pieno tiekimo sutrikimo pasaulinėje rinkoje pirmojoje metų pusėje dėl COVID-19, žaliavos supirkimo kainos išliko atsparios neigiamai įtakai, o pieno supirkimo kainas palaikė valstybių parama sektoriui. Tačiau tokia situacija nėra tvari ir gali grietai pasikeisti. „Bloomberg“ praneša, kad JAV pieno gamintojai šių metų pabaigoje gali susidurti su dar vienu pieno kainų mažėjimu. Paskui nusirito ir pagrindinių pieno produktų kainos biržose. Plačiau
Ragina Briuselį paskelbti žaliųjų strategijų poveikio vertinimą. Europos Komisijos sprendimai dėl žaliojo kurso stokoja teisėtumo, nes Komisija nepaskelbė šių planų galimo poveikio, atkreipia dėmesį tinklinė ekspertų organizacija „Farm Europe“. Komisijai taip pat trūksta politinio teisėtumo reikalauti atidėti 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės, sumažinti 20 proc. cheminių trąšų ir 50 proc. cheminių pesticidų naudojimą, padidinti 25 proc. ekologinės gamybos dalį, sumažinti 50 proc. antimikrobinių vaistų gyvuliams naudojimą. Šių reikalavimų teisėtumas abejotinas, nes Komisija neatliko išankstinio šių toli siekiančių pasiūlymų poveikio vertinimo ir nepaskelbė jų poveikio tyrimų iki šiol. Plačiau
Ūkininkams teks padirbėti dėl savo įvaizdžio. Lietuvą ateinančius ketverius metus valdysiantys politikai jau nukreipė strėles į žemės ūkį – sektorių, kuriam per praėjusią krizę teko ekonomikos lokomotyvo vaidmuo. Ir šiemet, kai šalies ekonomika susitraukė, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, kurį mūsų ekonomistai vadina pagrindine ekonomikos varomąja jėga, rodo gerus rezultatus. Tačiau ryškėja noras šį sektorių tramdyti draudimais. Pirmieji išrinktųjų politikų, sudariusių Seimo valdančiąją koaliciją, šūviai į žemės ūkį pribloškė ir pačius ūkininkus, ir agronomijos srities ekspertus. Paaiškėjo siekis uždrausti kailinių žvėrelių fermas, naikinti mokestines lengvatas „žaliajam“ dyzelinui, ūkininkams mokėti išmokas tik už aplinkosaugą. Siūlymų drausti, naikinti ir uždaryti gali atsirasi ir daugiau. Plačiau
Eksporto smukimą stabilizavo žemės ūkis. Eksportas šiemet sausį-rugsėjį tarp Baltijos šalių labiausiai smuko Lietuvoje, skelbia Eurostatas. Tačiau kaip jau ne sykį krizės atveju buvo – ekonomikos stabilizatoriumi tampa žemės ūkis. Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvos eksporto smukimas šiemet – didžiausias Baltijos šalyse. Lietuvos eksportas sausį-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumenko 6 proc. iki 20,6 mlrd. eurų, Estijos – 5 proc. iki 10,2 mlrd. eurų, Latvijos – 2 proc. iki 10,1 mlrd. eurų, rodo lapkričio 13 d. paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos importas mažėjo 12 proc. iki 21 mlrd. eurų, Estijos – 9 proc. iki 10,9 mlrd. eurų, Latvijos – 9 proc. iki 11,5 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 0,4 mlrd. eurų, Estijos – 0,7 mlrd. eurų, o Latvijos – 1,4 mlrd. eurų. Plačiau
Pienininkė laukia paramos smulkiesiems ūkiams: pirks kasdienį pagalbininką — traktorių. Smulkų pienininkystės ūkį plėtojanti Aldona Valdžienė įsitikinusi, kad moderni technika — būtinas kasdienis pagalbininkas. Anot jos, darbus, kuriems anksčiau reikėdavo viso būrio darbininkų, šiandien gali atlikti ir vienas ar vos keliese. Žinoma, kokybiška technika bei žemės ūkio padargai kainuoja, o juos įsigyti padeda 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programa (KPP). Ūkininkams, šiemet pateikusiems paraiškas pagal KPP priemones, kurių projektams įgyvendinti skiriama išmoka, neteks laukti ilgai — jau pradėti mokėti avansiniai mokėjimai. Pagal 2014-2020 m. KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ jau pervesta didžioji dalis avansų. Plačiau
Nyderlandai: siūlomos išmokos atsisakius gyvulių auginimo. Reaguodama į žaliąją ES politiką, Nyderlandų valdžia pradėjo savanorišką gyvulių ūkių išpirkimą ir žada pinigines kompensacijas ūkininkams, kurie neužsiims gyvulininkyste. Naujoji programa pirmiausia skirta ūkiams, kurie yra išsikūrę netoli saugomų teritorijų „Natura 2000“ ir išskiria į aplinką daug azoto. Nuo šių metų lapkričio mėnesio pradžios ūkininkai gali kreiptis į savo regiono valstybines institucijas dėl finansinės paramos atsisakius žemės ūkio gyvulių auginimo. Pirmajai programos daliai numatyta 100 mln. eurų, rašo portalas agrarheute.com. Plačiau
Ekologiškų grūdų iš Lietuvos augintojų trečią ketvirtį supirkta trečdaliu daugiau nei pernai. Ekologiškų grūdų supirkimas iš Lietuvos augintojų trečią ketvirtį, palyginti su pernai, padidėjo 31,11 proc., rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys. Iš viso supirkta 164,17 tūkst. t ekologiškų grūdų. Kaip teigiama centro leidinyje „Agrorinka“, ekologiški grūdai sudarė 4,42 proc. visų supirktų grūdų Lietuvoje. Trečią ketvirtį, palyginti su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, ekologiškų grūdų supirkimo kainos sumažėjo: avižų – 5,62 proc., žirnių – 6,48 proc., kvietrugių – 9,56 proc., kviečių – 17,34 proc., miežių – 18,11 proc., rugių – 25,44 proc., ekologiškų pupų padidėjo 1,48 proc., grikių – 47,99 proc. Ekologiškų grikių supirkimo kaina Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu buvo 7,00 proc. didesnė nei įprastinių grikių, kvietrugių – 11,83 proc., rugių – 16,68 proc., kviečių – 29,41 proc. Plačiau
Rusija į kiaulininkystę investuoja milijardus – kas ten pasikeitė per keletą metų. Per pastaruosius aštuonerius metus Rusija iš antros pagal dydį kiaulienos importuotojos pavirto ne tik į pilnai savo poreikius kiauliena aprūpinančią šalį, tačiau taip pat didina eksportuojamos kiaulienos apimtis. Danijos Žemės ir maisto ūkio sąjungos duomenys rodo, kad Rusijos kiaulienos importas 2020 metų I pusmetį siekė vos 4 600 tonų, įskaitant lašinius ir subproduktus. Eksporto apimtys palyginti su 2019 metais išaugo dvigubai ir siekė 86 tūkst. t. Svarbiausios eksporto rinkos Rusijai yra Honkongas – 47 tūkst. t, Vietnamas – 22 tūkst. t ir Ukraina – 20 tūkst. t. Tokiu būdu Rusija vis labiau konkuruoja su Europos Sąjungos šalimis, kurios taip pat tiekia kiaulieną į Azijos rinkas. Maskva rūpinasi ir eksporto į Kiniją galimybėmis. Plačiau
Kam XXI amžiuje prireikė grąžinti senąsias ganiavos tradicijas. Europos Sąjungoje vykdoma aplinkosaugos politika kol kas nepajėgia sustabdyti biologinės įvairovės ir gamtinių buveinių būklės blogėjimo visoje Europoje ir Lietuvoje. Spalį pasirodžiusios Europos aplinkos agentūros ataskaitos duomenimis, net 81 proc. bendrijos gamtinių buveinių yra prastos būklės. Per pastarąjį laikotarpį sparčiausiai blogėjo pelkių, kopų ir pievų būklė, kurių ateitis nesiimant skubių veiksmų, pasak studijos rengėjų, „yra miglota“. Šios tendencijos neaplenkė ir Lietuvos, kur taip pat sparčiai nyksta natūralios pievos, rašoma pranešime. Tačiau dar ne viskas prarasta. Aplinkosaugininkai įsitikinę, jog pagerinti pievų būklę ir atgaivinti biologinę įvairovę galima atsigręžus į tradicines ūkininkavimo praktikas ir pritaikius jas šiandienei situacijai. Viena iš jų – piemenavimas. Plačiau
