Naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-11-24

Žemės ūkis ir pandemija: kuriems sektoriams aukso amžius, kuriems kritimas. Žemės ūkio ir maisto produktų sektorius išliko atsparus pirmuoju COVID-19 krizės etapu, nepaisant didelių iššūkių, kilusių dėl maitinimo paslaugų sektoriaus uždarymo, prekių ir darbuotojų judėjimo apribojimų, mažmeninės prekybos modelių ir vartotojų vartojimo modelių pokyčių ir kt. Dėl gero visų ES suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo buvo imtasi įvairių iniciatyvų krizei įveikti ir pavyko išlaikyti sklandų maisto tiekimo grandinės veikimą ir piliečių aprūpinimą maistu. Krizė nustelbė daugelį kitų veiksnių, darančių poveikį žemės ūkio maisto produktų rinkoms, įskaitant nuo 2021 m. sausio 1 d. neaiškius prekybos santykius su Jungtine Karalyste, vasarą vyravusias sudėtingas klimato sąlygas, tebeplintantį afrikinį kiaulių marą ir nuolatinę įtampą dėl prekybos santykių su trečiosiomis valstybėmis. Plačiau  

Kur Lietuvoje į dirvas reikia papildomai įterpti trąšas, o kur neverta. Šį rudenį mineralinio azoto (Nmin) atsargų dirvožemyje rasta daugiau negu pernai, tačiau jų kiekiai šalies žemės ūkio naudmenose labai skiriasi. Žemdirbiai, pavasarį tręšiantys savo laukus, turės į tai atsižvelgti. Žemės ūkio ministerijos užsakymu mineralinio azoto stebėseną šalies dirvožemiuose kasmet (rudenį ir pavasarį) atlieka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija. Ilgamečiai mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti po vasaros sezono augalams likusias lengvai įsavinamo azoto atsargas ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai. Plačiau

Žemdirbiams pasipriešinus kariniam poligonui bus ieškoma naujos vietos. Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad naujo karinio poligono vietos paieška bus atnaujinta, o pirminė parinkta teritorija netoli Kuršėnų ir Telšių turi būti atmesta, įvertinus žemdirbių interesus išsaugoti derlingas žemes. Naujam poligonui buvo numatyta pasirinkti didžiulį sklypą Akmenės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių rajonų teritorijose: iš viso net – 37 900 ha, o poligono plotas būtų buvęs nuo 12 tūkst. iki 22,5 tūkst. ha. Krašto apsaugos ministerijoje buvo rengiama poligono galimybių studija. Sužinoję apie planus steigti poligoną pasipiktino minėtų rajonų žemdirbiai, su kuriais niekas kariuomenės planų nederino. Jeigu poligonas būtų steigiamas, ūkių netektų dešimtys ūkininkų…Plačiau

Prancūzijoje už „ekocidą“ grės iki 10 metų kalėjimo. Rimtos tyčinės žalos aplinkai padarymas Prancūzijoje bus laikomas nusikaltimu, už kurį grės iki dešimties metų kalėjimo. Tai bus dalis planuojamo „ekocido“ įstatymo, sekmadienį pranešė vyriausybės atstovai. Tokį įstatymą rekomendavo priimti prieš metus vyriausybės sukurta grupė, pavadinta Piliečių konvencija dėl klimato, kuriai priklausė 150 Prancūzijos visuomenės atstovų. Teisingumas ministras Erikas Diuponas-Moretis (Eric Dupont-Moretti) ir aplinkosaugos ministrė Barbara Pompili savaitraščiui JDD sakė, kad už „ekocidą“ grės bauda iki 4,5 mln. eurų arba iki dešimties metų kalėjimo. „Mes ketinama sukurti bendrinį taršos nusikaltimą, – sakė E. Duponas-Moretis. – Bausmė priklausys nuo nusikaltėlio ketinimų.“ Plačiau  

Skatinant biodegalų iš rapsų ir grūdų gamybą baiminamasi klastočių. Lietuvoje planuojant skatinti pažangių biodegalų vartojimą, dalis verslininkų ir žemdirbių baiminasi, kad į šalį plūstels pigus biokuras iš trečiųjų šalių, o tai esą nenaudinga šalies žemės ūkiui – vietinio biokuro žaliavų – rapsų ir kviečių – augintojams ir tokio kuro gamintojams. Kai kurie Seimo nariai prognozuoja, kad į rinką pateks trečiose šalyse pagaminta falsifikuota antrinė produkcija, o kiti sako, kad įstatyme, dėl kurio Seimas dar balsuos, jau sudėti rinkos saugikliai. Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis neatmeta, kad antrinį biokurą bus galima pasigaminti ir Lietuvoje – iš šiaudų, mėšlo, žemės ūkio ar maisto pramonės atliekų. Tačiau Biodegalų asociacijos viceprezidento Jurgio Polujansko teigimu, Lietuvoje nėra pakankamai  atliekų biodegalų gamybai, o importuojama žaliava pigesnė. Plačiau

Priimti palankūs ūkininkams sankcijų taikymo pakeitimai. Lapkričio 16 d. buvo pakoreguota Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika (toliau – Sankcijų taikymo metodika). Pakeitimais siekiama švelninti sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus dydžius, įvedant didesnį diferencijavimą bei toleranciją. Šiais metais tai jau antras teisės aktų pakeitimas, palankus ūkininkams, kurių valdose nustatyti nedideli pažeidimai. Sankcijų mažinimas yra vienas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017–2020 metų strategijos tikslų. Joje numatyta supaprastinti paramos teikimo mechanizmą, pereinant nuo ūkininkų kontrolės prie pažeidimų prevencijos, taip pat paspartinti paramos išmokėjimą, mažinti sankcijų, taikomų tikriems ūkininkams, skaičių. Plačiau

Valstybė žemės ūkiui – negailestinga pamotė. Melioracijos sistema Lietuvoje yra tragiškos būklės. Daugiau kaip pusšimtį metų tarnaujančių drenažų ir kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Deja, ateinančių metų valstybės biudžeto projekte melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti numatoma skirti tik 2,88 mln. eurų, nors reikėtų 36 mln. eurų. Užstrigęs bei vis dar nepriimtas ir Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymas, o tuo pačiu ir jame numatoma galimybė steigti Melioracijos fondą, kuris padėtų spręsti finansavimo problemas. Po didelių liūčių ar intensyvesnio lietaus vanduo užtvindo ne tik ūkininkų laukus, bet ir gyvenvietes. Reikia kuo skubiau rekonstruoti susidėvėjusią melioracijos sistemą, nes toliau didėja žemės užliejimo rizika, mažėja ūkių konkurencingumas. Kažin ar situacija artimiausiu laiku pasikeis. Plačiau