Naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-11-25

Miniataitė apie ūkininkus: moduliacija bus, kokie ūkiai gali sulaukti didžiausios paramos. Premjerė Ingrida Šimonytė oficialiai pranešė, kad į žemės ūkio ministrės pareigas siūlys buvusios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kanclerę Dalią Miniataitę. D. Miniataitė sako, kad sprendimą priimti pasiūlymą tapti ministre lėmė tai, kad ji turi pakankamai daug patirties žemės ūkio srityje: dirbusi žemės ūkio viceministre, dalyvavusi derybose su Europos Komisija. Anot jos, pirmieji darbai ministerijoje būtų pridėtinės vertės žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės sektoriuose didinimas. Tačiau ji pabrėžė, kad kol kas kalba kaip kandidatė, nes Vyriausybės programos dar nėra ir kalbėti apie konkrečius žingsnius dar anksti. Plačiau

Miniataitė apie savo kandidatūrą į žemės ūkio ministrės postą: tikrai buvo netikėta. Kandidatė į žemės ūkio ministres, buvusi Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė sako, kad šis pasiūlymas, kurio sulaukė praeitą savaitę, jai buvo netikėtas. „Tikrai buvo netikėta, apie tai net negalvojau ir net nesapnavau, atvirai pasakius. Žinoma, galvojau, bet įvertinau kai kuriuos momentus, ir manau, kad apsisprendžiau kandidatuoti. Įvertinau, ką galėsiu padaryti, kokią turiu patirtį, kokias žinias, informaciją, žinojimą apie sektorių, sistemą. Galiu pasakyti, kad turiu panašių patirčių dirbant panašų darbą. Buvau ir viceministrė, dalyvavau derybų procese dėl narystės ES. Nėra visiškai naujiena man“, – žurnalistams teigė D. Miniataitė. Plačiau

Epidemijos metu Lietuvos gamintojams mokamos mažiausios kainos visoje ES. Lietuvai didelį susirūpinimą kelia antroji COVID-19 banga ir jos neigiamas poveikis kai kurioms žemės ūkio rinkoms, visų pirma, pieno ir paukštienos. Deja, pastarojo meto pokyčiai labai primena padėtį, kurią jau patyrėme pirmąjį šių metų pusmetį. Nuo lapkričio 7 d. visoje šalyje vėl įvestas karantinas. Dėl to gamintojams labai sumažėjo pardavimo galimybių. Kai kurios bendrovės stabdo arba riboja savo veiklą. Pakartotinis griežtų, su pandemija susijusių apribojimų nustatymas ir dėl to sumažėjusios perdirbimo pramonės rinkos galimybės, toliau darys neigiamą poveikį gamybos grandinei, dėl to dar labiau sumažės kainos, mokamos pirminiams gamintojams, kuriems nuolat mokamos vienos mažiausių kainų visoje ES. Plačiau

Fermų bei sandėlių statybai parama – solidi, bet solidūs ir projektai. 600 tūkst. eurų. Štai tokia paramos suma šiuo metu yra numatyta finansuoti tiems projektams, kurie skirti ūkiams modernizuoti. Pretenduoti į šią paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gali tie ūkiai, kurie planuoja statyti sandėlius ar fermas. Tačiau finansavimo taisyklės šiuo metu – jau kitokios, nei būta anksčiau. Galimybė gauti paramos – atsirado, tačiau žemės ūkio bendrovėms, besiverčiančioms ir pienininkyste, sunku nuspręsti, ar ja pasinaudoti. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ numatyta parama siekia 600 tūkst. eurų. Ji palanki norintiems gyvulių fermas ar daržovių sandėlius ketinantiems statytis ūkiams. Plačiau

Kaip programėlėje „NMA agro“ tinkamai užpildyti pranešimą, jei norite pateikti informaciją apie sutvarkytus, tinkamus paramai plotus. Mobilios programėlės „NMA agro“ praktine nauda jau spėjo įsitikinti daugiau kaip 9 tūkst. vartotojų. Ji ypač aktuali pandemijos metu, kai būtina išvengti fizinio kontakto. Programėlės pritaikymo sritys nuolat plečiamos – „NMA agro“ naudojasi ne tik dalyvaujantys su plotu susijusių kaimo plėtros programos priemonių veiklose ūkininkai, bet ir paramos gavėjai, įgyvendinantys investicinius projektus. Taip pat pranešimus apie vykdomus projektus jau gali siųsti ir žuvininkystės sektoriaus atstovai. Šiuo metu pareiškėjams svarbu suskubti ir iki gruodžio 1 d. pranešti apie sutvarkytus ir tinkamus skirti paramą 2021 m. plotus. Ūkininkai, kurie, pasibaigus šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui, netinkamus paramai skirti plotus sutvarkė ir pavertė tinkamais, turėtų suskubti patikslinti kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas. Plačiau

Nukentėjusiems nuo visų nepalankių klimato reiškinių – lengvatinės paskolos. Ūkininkai ir ūkiai, per paskutinius trejus metus nukentėję nuo nepalankių klimato reiškinių, nuo gruodžio 1 d. gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“. Šią priemonę administruoja Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Iš viso paskoloms numatyta 2,7 mln. eurų lėšų, o vienas ūkio subjektas gali gauti iki 25 tūkst. eurų paskolą, rašoma pranešime. Rugsėjo pradžioje pradėjus įgyvendinti finansinę priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“, iki šiol dėl lengvatinių paskolų kreiptis galėjo tik 2019 m. nuo šalnų nukentėję ūkininkai ir ūkiai. Plačiau

Sunkiausia veterinarams – įtikinti ūkininką. Daugiau kaip 400 žmonių dalyvavo nuotoliniame seminare apie antimikrobinį atsparumą veterinarijos sektoriuje – tai rodo, kad problema tampa vis aštresnė ir aktualesnė. Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) surengė nuotolinį seminarą, kuriame skirtingų sričių ekspertai – mokslininkai ir valstybinių institucijų bei privatūs veterinarijos gydytojai dalijosi savo įžvalgomis apie daugelį antimikrobinio atsparumo veterinarijos sektoriuje aspektų. Seminarą pradėjęs VMVT direktorius Darius Remeika sakė, kad Europoje per metus miršta apie 30 tūkst. žmonių, kurių nebuvo galima išgydyti dėl to, kad bakterinių susirgimų neveikė antibiotikai. Plačiau