Pati valstybė laužo žemės ūkio stuburo slankstelius? Pastaraisiais metais Europos Komisija, suteikdama ES narėms daugiau laisvės pasirenkant paramą ūkininkams, rekomenduoja daugiau dėmesio skirti šeimos ūkiams. Tokie ūkiai Vakarų Europos šalyse vadinami valstybės žemės ūkio stuburu. Kuo stipresni vidutiniai ir smulkieji šeimos ūkiai, tuo gyvybingesnis kaimas. Apie tai šį kartą ir kalbamės su dviem Prienų rajono ūkininkais – patyrusiu ir jaunuoju. Ilgametis Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Martynas Butkevičius didžiuodamasis sako, kad Prienų rajone vyrauja būtent smulkieji ir vidutiniai šeimos ūkiai.„Tačiau nemanykite, jog šie ūkiai išgyvena tik iš ES ir valstybės paramos. Teigiantys, kad vidutiniai šeimos ūkiai yra neperspektyvūs, atvažiuokite į Prienų rajoną ir mes jums parodysime, kaip tokie ūkiai išsilaiko net esant nesąžiningai paramos sistemai, kai didžioji jos dalis patenka į stambiausių ūkininkų rankas“, – sako M.Butkevičius. Plačiau
Jaunimas raginamas ūkininkauti, bet kelias užtveriamas neįveikiamais barjerais. Daug kalbama apie kaimo plėtrą, jo ateitį, kuri neįmanoma be jaunimo, tačiau nepaisant skambių valdžios deklaracijų apie kaimo gyvybingumo skatinimą jaunųjų ūkininkų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 55 proc. Kaip savos žemės neturintiems jauniems žmonėms ūkininkauti, jei gauti išsinuomoti valstybės žemės ar įsigyti jos iš privataus asmens – misija beveik neįmanoma? „Žemės ūkyje svarbiausias ir pagrindinis „įrankis“, nuo kurio reikėtų pradėti kurti ūkį, yra žemė, tačiau įstatyminė bazė tokia, jog pradedantiems ūkininkauti, jauniems ūkininkams, mažažemiams įsigyti žemės teoriškai įmanoma, bet praktiškai – labai sunkiai įgyvendinama. Jiems yra sudarytos nelygios galimybės įsigyti žemės, nes tie, kas turi daugiau žemės, turi didesnę galimybę jos turėti dar daugiau – pradedant nuo valstybinės žemės nuomos ir baigiant įsigijimu iš privačių asmenų, – VL teigė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas. Plačiau
Agrarinė aplinkosauga – kokio dydžio išmokos. Pastarųjų metų įvykiai, kai pasaulyje dažnėja gamtos kataklizmų, fiksuojama vis daugiau orų temperatūros anomalijų, verčia kiekvieną mūsų apmąstyti galimybes, kaip galėtume prisidėti prie klimato pokyčių stabdymo, atkurti ir išsaugoti tai, kas supo Lietuvos žmones nuo neatmenamų laikų. Palaipsniui atsisakome neatsakingo vartojimo – taupome popierių, rūšiuojame suvartotų produktų tarą, mažiname energijos, vandens sunaudojimą ar kitaip remiame pasaulyje populiarėjančią tvaraus vartojimo tendenciją. Aplinkosauginiai pokyčiai vyksta ir žemės ūkio sektoriuje – daugėja žemdirbių, pasirinkusių gamtą tausojantį ūkininkavimą. 2020 m. deklaravimo duomenimis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosauga ir klimatas“ veiklose dalyvauja beveik 7 tūkst. šalies žemdirbių, rašoma pranešime. Plačiau
ŽŪM svarsto apie privalomą maisto labdarą. Keičiantis maisto vartojimo įpročiams, auga poreikis geram maistui. Vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės nori pirkti kokybišką produkciją. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia ne tik tobulinti trumpąsias maisto tiekimo grandines, bet ir padėti spręsti maisto švaistymo problemą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ŽŪM specialistams iškėlė užduotį įvertinti realią padėtį ir pateikti galimus šių problemų sprendimo pasiūlymus. Specialistų nuomone, didžiausia problema yra ūkininkų informavimas, sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros, silpna kooperacija, neaktyvios savivaldybės, rašoma pranešime. Plačiau
Rusijos vyriausybė padidino grūdų eksporto muitus. Rusijos premjeras Michailas Mišustinas pasirašė Vyriausybės nutarimą, kuriuo nuo vasario 15 dienos didinami grūdų eksporto muitai. Nutarimas skelbia, jog eksportui pagal galiojančias kvotas kviečiams ir kvietrugiams nuo kovo 1-osios iki birželio 30 d. galios 50 eurų už toną, o miežiams ir kukurūzams nuo kovo 15 d. iki birželio 30-osios – 25 eurų už toną dydžio muitas. Rugių eksportas pagal galiojančias kvotas nebus apmuitinamas. Nuo vasario 15 d. įgaliosianti eksporto kvota – 17,5 mln. tonų. Kvotą viršijančiam eksportui bus taikomas 50 proc. vertės, bet ne mažiau kaip 100 eurų už toną muito tarifas. Plačiau
Valstybė siūlo paramą veisliniams gyvuliams pirkti. Veislinių gyvūnų laikytojai kviečiami pasinaudoti valstybės parama, skirta grynaveisliams gyvūnams pirkti. Šia parama dalis augintojų 2020-aisiais nepasinaudojo dėl pandemijos sukeltų trikdžių. Paraiškas dėl planuojamų įsigyti veislinių gyvūnų pirkimo dalinio kompensavimo nuo sausio 25 iki vasario 23 d. priima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ši parama teikiama siekiant pagerinti laikomų mėsinių veislių galvijų, avių ir ožkų bandų genetinę kokybę aukštos veislinės vertės gyvūnais ir gerinti žemės ūkio produkcijos kokybę. Priemonei įgyvendinti 2021 m. skirta 1,845 milijono eurų. Parama už įsigytus grynaveislius ūkinius gyvūnus bus mokama iš valstybės biudžeto lėšų, kompensuojant iki 30 proc. grynaveislių ūkinių gyvūnų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: 1 300 Eur už grynaveislių mėsinių galvijų bulių reproduktorių ir 1 000 Eur už grynaveislių mėsinių galvijų telyčią. Plačiau
Chemijos kiekius mažina naudojant ravėjimo robotus. Žemės ūkio technologijų įmonės ieško būdų, kaip be chemijos ar su žymiai mažesniu jos kiekiu išspręsti piktžolių kontrolės pasėliuose problemą. Vienas jų – ravėjimo robotai. „Kasmet piktžolių kontrolės srityje atsiranda vis daugiau naujovių ir idėjų“, – sako Mišelis Fontaninas (Michael Fontanin), kompanijos „VitiBot“ rinkodaros ir komunikacijos direktorius. Pasak jo, kiekvienas ravėjimo robotas veikia savaip, o tai suteikia ūkininkams galimybę pasirinkti geriausią variantą, atsižvelgiant į jų specifiką. Plačiau
Bendradarbiauti galės daugiau smulkiųjų ūkio subjektų. Daugiau kaip 2 mln. eurų – tiek papildomai skirta smulkiesiems ūkininkams ir kitiems smulkiems ūkio subjektams, praėjusių metų rudenį teikusiems paraiškas bendradarbiavimo paramai gauti, bet jos negavusiems pritrūkus priemonei pagal kvietimą skirtų lėšų. Žemės ūkio ministerijos Programos valdymo komitetas pritarė, kad būtų paremta daugiau bendradarbiauti panorusių smulkiųjų ūkininkų ir skyrė papildomų lėšų. Paramos sulauks smulkūs ūkio subjektai, kurie teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės “Bendradarbiavimas” veiklos sritį “Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui” ir surinko vienodą 55 balų įvertinimą. Iš viso šioms paraiškoms finansuoti trūko 2 223 485 eurų. Kitoms paraiškoms, surinkusioms 85-60 balų, užteko lėšų, skirtų 2020 m. paraiškų teikimo laikotarpiui, finansuoti. Plačiau
Žemės ūkio ministras K. Navickas: negalime pamiršti maisto ir aplinkos kokybės. Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje aptartos tarptautinės prekybos žemės ūkio produkcija, derybų su Europos Parlamentu (EP) dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos bei kitos sektoriaus aktualijos. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie tarptautinę prekybą žemės ūkio produktais, ragino ginti žemės ūkio interesus ir nepamiršti vieno svarbiausių dalykų – maisto ir aplinkos kokybės. „Naujų rinkų atvėrimas yra svarbus, tačiau neturi būti daromas maisto ir aplinkos kokybės sąskaita. Reikia užtikrinti, kad į ES rinką patenkantys produktai atitiktų aukštus ES aplinkosauginius, kokybės, gyvūnų gerovės standartus“, – teigė žemės ūkio ministras, vaizdo konferencijoje raginęs Europos Komisiją (EK) padėti spręsti netarifinių apribojimų taikymo problemą ir susitarti su JAV dėl taikomų padidintų tarifų panaikinimo. Plačiau
