Naujienos

Naujienų apžvalga: 2021-01-26

Ūkininkai būtų pasiryžę patys pirkti vakciną: kaina nepalyginama su rizika, kurioje gyvename. Vakcinos nuo koronaviruso gamintojai „BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbė, jog sumažino vakcinų kiekį, kurį artimiausiu metu turėjo pristatyti Lietuvai ir kitoms Europos šalims, o Vyriausybė brangesnę vakcinos įsigyti atsisakė. Tačiau ūkininkai sako, kad mielai ją pirktų savo lėšomis ir skiepytųsi patys ir skiepytų savo darbuotojus, nes vienas per darbymetį užsikrėtęs žmogus gali padaryti milžiniškų nuostolių. „Savo kaime šiandien laidojame jau trečią žmogų, mirusį nuo koronaviruso. Visi jaunesni nei 60 metų, sportiški. Jei būtų galimybė įsigyti vakciną, iš karto pirktume ir skiepytume žmones. Jei kalbama apie vakciną po keliasdešimt eurų už dozę, tai nepalyginama su rizika, kurioje gyvename“, – pasakoja Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas. Plačiau

Šiemet žemės ūkis važiuos dar ant senų bėgių. Seimo Kaimo reikalų komitete(KRK) Vyriausybės priemonių plano projektą pristatęs K.Navickas išskyrė du asmeninius ministro prioritetus – ES paramos teikimas atsižvelgiant į poveikį dirvožemio tvarumui ir ūkininkų produkcijos pridėtinės vertės kūrimas, įtraukiant juos į trumpąsias maisto tiekimo grandines. Jis tvirtino, kad šiemet žemės ūkis važiuos dar ant esamų bėgių, nes 2021–2022 m. yra pereinamasis laikotarpis iki naujo paramos ciklo, kai visu smarkumu ims galioti ES žaliojo kurso įpareigojimai. K.Navickas pakartojo jau anksčiau išsakytą nuostatą, kad valdantiesiems formuojant žemės ūkio politiką ir peržiūrint mokesčius nebus pablogintas Lietuvos ūkininkų konkurencingumas ES kontekste. Tačiau jis pabrėžė, kad šalies viduje mokant mokesčius tarp žemdirbių turėtų būti daugiau sąžiningumo. Plačiau

Prancūzija įstatymu pasirūpino, kad būtų išsaugoti kaimo kvapai ir garsai. Ūkininkai ramia sąžine ir nebebijodami baudų galės leisti savo vištoms laisvai kudakuoti, gaidžiams giedoti, o karvėms mūkti – Prancūzijoje priimtas naujas įstatymas, ginantis „sensorinį kaimo paveldą“. Minėtasis įstatymo projektas Senatui pasiūlytas po kelių rezonansinių bylų, kai atostogų kaime atvykę miestiečiai padavė į teismą ūkininkus dėl jų augintinių keliamo triukšmo. Aktyvistų, kovojančių už kaimo teisę būti kaimu, įkvėpimo šaltiniu ir simboliu tapo gaidys Maurice‘as iš pietvakarių Prancūzijos. Į šį naminį paukštį buvo nusitaikę jo giedojimu nepatenkinti miestiečiai, jie kreipėsi į teismą. Maurice‘o šeimininkas 2019 metų rugsėjį bylą laimėjo. Po kelių mėnesių teisėjai buvo palankūs ir ančių bei žąsų augintojui, kurį į teismą padavė paukščių klegesio neapsikentę kaimynai. Plačiau

Sausio viduryje didėjo daugumos grūdų supirkimo kainos. Lietuvoje sausio viduryje didėjo daugumos grūdų supirkimo kainos, teigia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Centro leidinyje „Agrorinka“ nurodoma, kad kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse sausio viduryje buvo superkami vidutiniškai po 196,62 euro už toną. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę, ji padidėjo 2,21 proc. bei buvo 10,19 proc. didesnė negu prieš metus. Analizuojamu laikotarpiu kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 150,30 euro už toną – 2,42 proc. didesne kaina negu prieš savaitę ir 1,44 proc. brangiau negu prieš metus. Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina šių metų 2 savaitę sudarė 166,82 euro už toną – tai 5,44 proc. didesnė kaina, palyginti su 1 savaitę buvusia kaina, bei 1,45 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina. Plačiau

Tvariam ūkiui sukurti žaliasis ekstremizmas nebūtinas. Kaip žemės ūkiui išgyventi jam keliant vis didesnius reikalavimus, kokia turi būti politika, kad žaliasis kursas netaptų žaliuoju ekstremizmu? Ar tikrai visus reikalavimus lydi dosnus finansavimas? Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) į nuotolinę konferenciją „Tvarus žemės ūkis XVIII Vyriausybės programoje“ apie tai padiskutuoti pakvietė ūkininkus, gamybininkus, politikus, mokslininkus. Konferenciją pradėjęs LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis sakė tikįs, kad gerovės valstybę kuriame darbu, ne pašalpomis. Tačiau koks vaidmuo tenka žemės ūkiui? Plačiau

Rapsų aliejaus dalis rinkoje beveik nepadidės. Nors palmių aliejaus gamyba vertinama labai prieštaringai, šios rūšies produkcija ir toliau vyraus tarptautinėje rinkoje, antroje vietoje palikdama sojų, o trečioje – rapsų aliejų. Per tarptautinę konferenciją „Malaizijos palmių aliejus naujos realybės fone“ Ali Muhamadas Lakdavala (Ali Muhammad Lakdawala), maisto pirkimų vadovas iš Indijos tarptautinio prekybos centro, teigė, kad palmių aliejus sudaro didžiausią (36 proc.) pasaulinės valgomojo aliejaus gamybos dalį, rašo „The DairyNews“. Ir ši tendencija nesikeičia. Antrą vietą pagal augalinio aliejaus gamybą pasaulyje užima sojos (28 proc.), toliau eina rapsai (13 proc.), saulėgrąžos (10 proc.), palmių branduoliai (4 proc.). Medvilnės sėklų ir žemės riešutų produkcija sudaro po 3 proc., o kokosų ir alyvuogių aliejus – po 2 proc. bendros rinkos dalies. Plačiau

Ministerija sieks, kad trumposios maisto tiekimo grandinės įgautų pagreitį. Keičiantis maisto vartojimo įpročiams, auga poreikis geram maistui. Vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės nori pirkti kokybišką produkciją. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia ne tik tobulinti trumpąsias maisto tiekimo grandines, bet ir padėti spręsti maisto švaistymo problemą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ŽŪM specialistams iškėlė užduotį įvertinti realią padėtį ir pateikti galimus šių problemų sprendimo pasiūlymus. Specialistų nuomone, didžiausia problema yra ūkininkų informavimas, sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros, silpna kooperacija, neaktyvios savivaldybės. Trumposios maisto tiekimo grandinės yra nauda ir vietos gamintojams, ir vartotojams. Tačiau po susitikimų su smulkiaisiais ūkininkais ir jų problemų aptarimo,  ministro patarėjas Daivaras Rybakovas sako, kad ūkininkai vis dar nežino, kaip jiems rasti švietimo įstaigas – produkcijos pirkėjus, kaip dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Plačiau

Agrarinė aplinkosauga – vienas iš pagrindinių gamtai palankaus ūkininkavimo sprendimų (artėjant naujam deklaravimo etapui primename remiamas veiklas). Pastarųjų metų įvykiai, kai pasaulyje dažnėja gamtos kataklizmų, fiksuojama vis daugiau orų temperatūros anomalijų, verčia kiekvieną mūsų apmąstyti galimybes, kaip galėtume prisidėti prie klimato pokyčių stabdymo, atkurti ir išsaugoti tai, kas supo Lietuvos žmones nuo neatmenamų laikų. Palaipsniui atsisakome neatsakingo vartojimo – taupome popierių, rūšiuojame suvartotų produktų tarą, mažiname energijos, vandens sunaudojimą ar kitaip remiame pasaulyje populiarėjančią tvaraus vartojimo tendenciją. Aplinkosauginiai pokyčiai vyksta ir žemės ūkio sektoriuje – daugėja žemdirbių, pasirinkusių gamtą tausojantį ūkininkavimą. 2020 m. deklaravimo duomenimis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosauga ir klimatas“ veiklose dalyvauja beveik 7 tūkst. šalies žemdirbių. Šie žmonės daro nepaprastai gerą darbą šalies gamtai, o taip pat ir mums visiems. Šiais metais planuojami ūkininkams palankūs priemonės taisyklių pakeitimai, tad artėjant naujam deklaravimo etapui kviečiame sekti aktualią informaciją ir apsvarstyti savo galimybes dėl dalyvavimo agrarinės aplinkosaugos veiklose. Plačiau

A.Baravykas: kadangi atstovaujame visiems žemdirbiams ir kaimo gyventojams, jaučiame pareigą paaiškinti situaciją. Viešumoje pasirodžius Radviliškio r. ūkininko dr. I. Hofmano komentarams, kuriuos jis pateikė korespondentei apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmus (ŽŪR), privalome paaiškinti kai kuriuos netikslumus ir pateikti faktus, nes korespondentė nesudarė galimybės ir net nepaprašė ŽŪR pateikti faktus ar nuomonę. Deja realybė tokia, kad ne visi žurnalistai ir leidėjai vadovaujasi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, kuris įpareigoja pateikti ne vienašališką nuomonę. Kadangi ŽŪR atstovauja visiems žemdirbiams ir kaimo gyventojams, jaučiame pareigą paaiškinti situaciją ir pateikti kai kuriuos faktus ne tik Radviliškio r. ūkininkui dr. I. Hofmanui, bet ir visai žemdirbiškajai visuomenei. Plačiau