Kuriant tvarų ūkį geri norai kartais virsta absurdu. Alfredas Bardauskas vienas tų ūkininkų, kuriam tvarus ūkininkavimas ne prievolė, o idėja. Tačiau vis daugiau kalbant apie tvarumą, jis pasigenda ir atitinkamo požiūrio į žemdirbį. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) konferencijoje „Tvarus žemės ūkis XVIII Vyriausybės programoje“ Nemakščių ūkininkas ir LŽŪBA viceprezidentas Alfredas BARDAUSKAS pasidalijo savo įžvalgomis, kas pastaruoju metu negerai Lietuvos žemės ūkyje: „Tvarus ūkis, tvari bendrovė, tvarus visas žemės ūkis – visi šie žodžiai man priimtini. Niekada kitaip ir negalvojau, kaip tik tvariai ūkininkauti. Todėl skaudu girdėti sakant, kad ūkininkai nenori prisidėti prie tvaraus ūkio kūrimo, kad kai tik jiems pasiūlo mažinti taršą, visi yra prieš. Tai netiesa. Dauguma ūkininkų pasisako už tvarų ūkį, nes ilgalaikėje perspektyvoje tik toks ūkis išliks gyvybingas ir pelningas palyginti su tais, kurie vaikosi greito pelno, o tokių pavyzdžių nesenoje praeityje buvo. Plačiau
Artėja mokesčių už aplinkos teršimą deklaravimo pabaiga (tarifai). Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad artėja mokesčių už aplinkos teršimą už 2020 m. mokestinį laikotarpį deklaravimo pabaiga. Primename, kad iki 2021 m. vasario 15 d. privaloma pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas už 2020 m. mokestinį laikotarpį. Deklaracijose turi būti taikomi iki 2020 m. gruodžio 31 d. galioję mokesčio tarifai. Su jais galite susipažinti čia. Šiuo laikotarpiu mokesčių mokėtojams kyla daug klausimų dėl 2021-01-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijos bei juo nustatytų naujų mokesčio už aplinkos teršimą tarifų. Norime atkreipti visų mokesčių už aplinkos taršą mokėtojų dėmesį, kad šie tarifai įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d. ir pagal juos bus skaičiuojami mokesčio už aplinkos taršą dydis už 2021 m. mokestinį laikotarpį. Plačiau
Kaimo garsus ir kvapus Prancūzijoje gins įstatymas. Gaidžių giedojimas, traktoriaus burzgimas, mėšlo kvapas taip erzina į kaimą laikinai ir ilgam atvykusius miestiečius, kad prancūzai ūkininkai priversti dėl to gintis teismuose. Ši situacija turėtų pasikeisti: nuo šiol Prancūzijos žemės ūkio garsus ir kvapus įstatymai saugos nuo nepatenkintų miestiečių teisinių pretenzijų. Praėjusį ketvirtadienį Prancūzijos senatoriai galutinai patvirtino įstatymą, kurį pasiūlė po kelių rezonansinių konfliktų tarp kaimo gyventojų ir poilsiautojų ar naujai atvykusių „neo-kaimiečių“. Vadinamasis „jutiminio paveldo“ įstatymas turėtų sušvelninti miesto gyventojų užsidegimą bylinėtis su kaimo kaimynais, kurie turi ūkinių gyvūnų. Plačiau
Užtvankos ir mažosios hidroelektrinės – griauti ar prižiūrėti? Kodėl svarbu kalbėti apie užtvankas, kodėl visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, inicijuojami jų šalinimo projektai, koks vaidmuo tenka hidroelektrinėms, kodėl jų pagaminama energija nelaikytina tvaria – apie tai vakar diskutuota nuotoliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Posėdyje dalyvavo ir mintimis dalijosi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento atstovai, Gamtos tyrimų centro mokslininkai, Lietuvos hidroenergetikos asociacijos atstovai, kurie, beje, nesutiko su Aplinkos ministerijos pozicija ir jai kategoriškai prieštaravo. Plačiau
Žemės ūkio ministras nuramino Šilalės rajono ūkininkus: pokyčių bus, bet ne revoliucijų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniame susitikime su Šilalės rajono ūkininkais aptarė aktualiausias rajono žemdirbiams problemas bei diskutavo visam sektoriui svarbiais klausimais. Ministras nuramino ūkininkus – pokyčių bus, tačiau revoliucijos žemės ūkyje – ne. Kalbėdamas apie ketverių metų darbo planus, ministras akcentavo kooperaciją ir trumpąsias maisto tiekimo grandines. „Norime sukurti prekybos centrams alternatyvią sistemą, kurioje dalyvautų Lietuvos ūkininkai. Skatinti ne vieno produkto gamintojų kooperacijos modelį, o tą, kuris vartotojui suformuotų pilnavertį įvairių maisto produktų krepšelį. Tada būtų patrauklesnis ir paprastesnis ūkininkų dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose. Dabar specializuotų ūkių kooperacija vangi. Todėl tokios kooperacijos skatinimas – vienas iš mano asmeninių prioritetinių darbų“, sakė ministras K. Navickas. Plačiau
Dėl žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais (EDV), apskaičiavimo 2021 m. sausio 1 d. Informuojame, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106 „Dėl žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (ir vėlesniais jo pakeitimais), apskaičiavo 2021 m. sausio 1 d. žemės ūkio valdos ar ūkio bendrąjį standartinį gamybinį pelną ir ekonominį dydį, išreiškiamą ekonominio dydžio vienetais (EDV). Paslaugas žemės ūkiui teikiantiems žemės ūkio veiklos subjektams primename, kad Pažymos apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus teikiamos ŽŪIKVC iki birželio 1 d. Plačiau
Įstatymai kartais nespėja su technologijų pažanga. Daugeliui šalies gyventojų dronai jau seniai yra tapę įprastu reiškiniu. Šie bepiločiai orlaiviai naudojami įvairiose srityse – pradedant karine aviacija, baigiant laisvalaikio užsiėmimais. Juos vis dažniau „prisijaukina“ ir žemdirbiai, tačiau platesniam dronų panaudojimui žemės ūkyje koją vis dar kiša įstatymų stoka. Žemės ūkyje galima panaudoti dviejų tipų dronus: analitinius bei tuos, kuriais galima purkšti ar tręšti laukus. Tiesa, pastarųjų skraidyklių Europos Sąjungoje vis dar negalima naudoti legaliai, nes tebegalioja 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva dėl tausiojo pesticidų naudojimo, įpareigojanti valstybes uždrausti pasėlių purškimus iš oro. Įstatymų priėmėjai kol kas tik diskutuoja, ar dronus galima prilyginti tokiems orlaiviams kaip lėktuvai ar sraigtasparniai. Vis dėlto ūkininkai bei žemės ūkio srities specialistai neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada ši direktyva bus pakoreguota ir purškimas ar tręšimas iš dronų taps legalus. Plačiau
Sudaryti 2018–2020 metų ortofotografiniai žemėlapiai. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2020 metais pabaigė 2018 metais pradėtą Lietuvos Respublikos teritorijos aerofotografavimo ir ortofotografinių žemėlapių sudarymo ciklą. Ortofotografiniai žemėlapiai, kaip kartografinio pagrindo duomenys, naudojami daugelyje sričių ir sprendžiant įvairius uždavinius: atnaujinant valstybinius erdvinius duomenis, administruojant ES išmokoms ir deklaruojant pasėlius, kartografuojant valstybės sieną, užtikrinant valstybės saugumą, planuojant teritorijas ir pan. Ortofotografiniai žemėlapiai sudaromi naudojant aerofotografines nuotraukas. Aerofotografavimas turi būti atliekamas nesant sniego dangos bei pasibaigus sezoniniam potvyniui, esant tinkamam saulės pakilimo virš horizonto kampui. Plačiau
