Limuzinų ūkio šeimininkui dėl naujų reikalavimų galvos neskauda. Pačiame Lietuvos pakraštyje, pasienyje su Lenkija esančiame Pagraužių kaime (Kalvarijos sav.) gyvenantis ir ūkininkaujantis Vincas Bagdonas, išgirdęs, jog šiemet griežtės reikalavimai mėšlo tvarkymui ūkiuose, lengviau atsidūsta: ūkininkas dar 2006 metais statėsi naują fermą ir tada įsirengė mėšlides bei srutų talpyklas, todėl jau yra įgyvendinęs aplinkosaugos reikalavimus savo ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje. Nors buvo nelengva, šiandien šiam ūkininkui jau nebereikia sukti galvos dėl mėšlo ir srutų laikymo. Deja, dar yra daug smulkių ūkių, kuriems šie dideli ir nemenkų investicijų reikalaujantys darbai dar prieš akis. Žemės ūkio specialistų, mokslininkų pastebėjimu, Lietuvoje nemažai gyvulininkystės ūkių, neturėdami mėšlidžių arba jas turėdami per mažos talpos laikomų gyvulių skaičiui, ne augalų vegetacijos metu mėšlą veža į laukus ir ten jį laiko krūvose. Priekabos išverčiamos netvarkingai, mėšlas pilamas krūva prie krūvos, jos neuždengiamos. Plačiau
Į sūrių gamybą pastūmėjo jaunystėje išgirstas receptas. Energinga, komunikabili ir optimizmu trykštanti sūrių gamintoja iš Kėdainių rajono Lilija Liutkevičienė, nuo pat jaunystės ūkininkavusi ir skaniais sūriais lepinusi namiškius ir draugus, tik visai neseniai savo pomėgį išplėtojo į didesnį šeimos verslą – įsteigė mažąją bendriją „Lilės sūriai“ ir pradėjo didesnės apimties saldaus pieno sūrių gamybą. Moteris pataikė „ant bangos“, kai įvairiais lygiais ima atsiskleisti trumpųjų maisto tiekimo grandinių privalumai. Viena iš ES Žaliojo kurso sudėtinių dalių – strategija „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama pereiti prie tvarios maisto sistemos. Tai pirmiausia trumposios maisto tiekimo grandinės, kai ūkininko ūkyje užaugintas ar pagamintas šviežias produktas pasiekia vartotojus trumpiausiu keliu. Plačiau
Ieškoma būdų, kaip tausoti ir turtinti dirvožemį. Kalbant apie dirvožemių būklę, paprastai minimos trys didžiausios problemos: azoto tarša, humuso mažėjimas ir dirvų rūgštėjimas. Kaip subalansuoti tręšimą ir kokią sėjomainą sudaryti, kad iki minimumo būtų sumažintas azoto išsiplovimas? Kaip dažnai ir kokiomis normomis reikėtų kalkinti rūgščius dirvožemius? Ar įmanoma palaikyti optimalų maisto medžiagų balansą, jei laukai negauna mėšlo? Šie ir kiti klausimai buvo aptarti praėjusią savaitę LAMMC vykusioje nuotolinėje diskusijoje „Tvarus dirvožemio naudojimas“, kurią moderavo Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza. Plačiau
Bendrovė kaltinama algas mokėjusi vokeliuose. Ignalinos rajone veikusi gyvulininkystės įmonė ir jos vadovai kaltinami per trejus metus vokeliuose išmokėję daugiau kaip 104 tūkst. eurų atlyginimų, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Pasak tarnybos, mėsinius galvijus auginusios bendrovės vadovai 2016–2019 metai darbuotojams galėjo neoficialiai išmokėti per 104 tūkst. eurų darbo užmokesčio ir valstybei padaryti beveik 100 tūkst. eurų žalos. Manoma, kad siekdami paslėpti neapskaitytas išlaidas, ūkio direktorė ir buhalteris apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – į ją įtraukė kitos įmonės kasos aparato kvitus, neva parodančius, kad bendrovė įsigijo daugiau kaip 82 tūkst. litrų degalų už daugiau nei 81 tūkst. eurų, kurių, pareigūnų surinktais duomenimis, iš tiesų jie nepirko. Plačiau
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pristato 2019−2020 metų gyvūnų produktyvumo tyrimų rezultatus. 2019−2020 m. produktyvumo tyrimų metais buvo tiriama vidutiniškai 133 530 pieninių veislių karvių, 57 pieninių veislių ožkos ir 16 pieninių veislių avių. Iš vienos karvės vidutiniškai primelžta 8 261 kg pieno (tai 404 kg daugiau negu 2018−2019 produktyvumo tyrimų metais). Iš vienos ožkos vidutiniškai primelžta 717 kg pieno bei vidutiniškai gauta 29,3 kg pieno riebalų ir 22,5 kg pieno baltymų. Iš vienos avies vidutiniškai primelžta 323 kg pieno bei vidutiniškai gauta 19,6 kg pieno riebalų ir 16,4 kg pieno baltymų. Daugiau informacijos rasite čia. Interaktyvius žemėlapius pagal savivaldybes, tiriamų bandų ir karvių skaičius bei produktyvumą rasite čia Plačiau
Darbo grupė kooperacijai šalyje skatinti tęs savo veiklą. Žemės ūkio ministerijoje anksčiau veikusi darbo grupė kooperacijai skatinti bus atnaujinta. Tai patvirtino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ surengtame nuotoliniame posėdyje, kuriame aptarti kooperacijos plėtrai aktualiausi klausimai.Žemės ūkyje kooperacijos procesas vis dar gana vangus. Ji ypač reikalinga mažiesiems ir vidutiniams ūkiams, planuojantiems ar jau dalyvaujantiems trumposiose maisto tiekimo grandinėse, bei ketinantiems investuoti į technologijas. Per bendradarbiavimą ir kooperacinę veiklą smulkieji ir vidutiniai ūkiai ne tik būtų garantuoti dėl savo ateities, bet ir didintų produktyvumą, užsitikrintų aukštesnes pajamas. Tačiau kooperacijai nepakanka vien pinigų – ūkininkams vis dar trūksta pasitikėjimo vienas kitu. Kooperacija kol kas labiausiai išplėtota šalies pieno ir grūdų sektoriuje. „Kooperacijos kelio“ atstovai pristatė, su kokiomis valdymo, kapitalo pritraukimo, sprendimų priėmimo problemomis susiduria kooperatyvai. Plačiau
Europinės paramos gavėjams – mažiau sankcijų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) toliau ne tik paprastina paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones gavimą, bet ir mažina galimas sankcijas investicinių projektų vykdytojams, kad naudojimasis parama taptų dar patrauklesnis. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) buvo teikiami siūlymai, kuriems pritarta. NMA skelbia, kad įgyvendinti projektą be sankcijų, naudojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, įmanoma. Dar praėjusių metų pabaigoje skelbta, kad „sankcijų mažinimas“ yra vienas iš NMA 2017–2020 m. strategijos tikslų. NMA teikiamais duomenimis, tikslas pasiektas. Sankcijų skaičius ženkliai mažėja. Pavyzdžiui, 2015 m. pritaikyta sankcijų už 4 mln. eurų (1 444 pareiškėjai), o 2019 m. – už 1,5 mln. (647 pareiškėjai). Galutinius skaičius apie pritaikytas sankcijas 2020 m. NMA turės kiek vėliau, bet jie greičiausiai bus dar mažesni. Plačiau
Pagriebė ekologiją ir jos nebepaleido – ir patys slegia sūrius, ir pienu pamaitina kitus. „Vilniuje sninga ir dar labai smarkiai? O mes kaip tik į sostinę išsiuntėme mikroautobusą su prekėmis, – sunerimo Telšių rajone, Želvaičiuose įsikūrusio kooperatyvo „Eko Žemaitija“ buhalterė Irena. – Vairuotojas sakė, kad jau nuo Panevėžio labai blogas kelias“. Automobilis su „Eko Žemaitija“ pieno produktais kelią į Vilnių įveikia gana dažnai. Šis ekologinius pieno ūkius vienijantis kooperatyvas daug produktų pardavimo vietų turi ir Kaune, ir įvairiose Žemaitijos vietose. Tačiau tas pieno kiekis, kuris yra perdirbamas, sudaro gana nedidelę dalį. Plačiausia jo upė nuo pat kooperatyvo įkūrimo pradžios – nuo 2006-ųjų – teka į ekologinių produktų gamybos liniją turinčią įmonę „Pieno žvaigždės“. Kameros ikona 17 nuotr. Kooperatyvas „Eko Žemaitija“ gamina kuo įvairiausius ekologiškus pieno produktus. Plačiau
