Žemės ūkio naujienos: 2022-11-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: esame pasirengę dalytis patirtimi su Kosovu
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikime su Kosovo žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros ministru Faton Peci aptarė galimybes dalytis Lietuvos patirtimi žemės ūkio srityje, Kosovui integruojantis į Europos Sąjungą (ES). Taip pat kalbėta apie šios šalies galimybes plėsti savo eksporto apimtis ES rinkoje bei dalyvavimą tarptautiniuose ir ES finansinės paramos mechanizmuose.
Ministras K. Navickas, kalbėdamas apie Lietuvos žemės ūkio sektorių, trumpai pristatė ateinančio finansinio laikotarpio prioritetus bei iššūkius.
„Lietuvos institucijos turi daug patirties dirbant su kitomis šalimis, kurios siekia integruotis į ES, todėl esame pasirengę dalytis ja su kolegomis iš Kosovo. Labai svarbu išsiaiškinti, kuo galime padėti, kokia patirtimi pasidalyti. Turime daug patirties kovojant su gyvūnų ligomis bei įgyvendinant maisto saugos reikalavimus“, – teigė žemės ūkio ministras K. Navickas.
Kosovo ministras domėjosi Lietuvos žemės ūkio politikos formavimo ir įgyvendinimo patirtimi, bendradarbiavimo skatinimu. Jis taip pat papasakojo apie Kosovo žemės ūkį, iššūkius bei perspektyvas įsitvirtinti ES rinkoje. Šiai šaliai, anot ministro F. Peci, labai svarbi Lietuvos patirtis ir parama įgyvendinant ES integracijos reikalavimus, susijusius su administravimo institucijų veiklos organizavimu, paramos mechanizmų įgyvendinimu bei inovacijų pritaikymu žemės ūkyje, didinant jo produktyvumą ir konkurencingų. Kosovo ministras tikisi, kad užsimegs ne tik tarpinstitucinis, bet ir verslo bendradarbiavimas.
Susitikime kalbėta ir apie Lietuvos patirtį įveikiant žemės ūkio iššūkius, susijusius su energijos kaštų kilimu, priklausomybės nuo importuojamų trąšų mažinimu.
Žemės ūkio specialistai Kosovo žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros ministrui pristatė ES politikos įgyvendinimo priemones, prekybos reikalavimus, taip pat pavaldžių institucijų veiklos organizavimo tvarką.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-10
Mineralinis azotas dirvožemyje šį rudenį
Pabrangus trąšoms, žemdirbiams svarbus kiekvienas mineralinio azoto – vieno svarbiausių azoto junginių augalų mityboje – kilogramas. Yrant augalų liekanoms, šiltuoju metu mineralinio azoto dirvožemyje išsiskiria nuo 30 iki 140 kg/ha. Šį kiekį labai svarbu panaudoti augalų mitybai, neprarandant jo dėl išsiplovimo į gruntinius vandenis. Azoto perteklius dirvožemyje gali užteršti vandenį nitratais.
Šį rudenį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijoje Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikta mineralinio azoto ir mineralinės sieros stebėsena šalies dirvožemiuose. Išanalizuota 800 mineralinio azoto ir 400 mineralinės sieros dirvožemio ėminių, surinktų iš daugiau kaip 200 tyrimų aikštelių. Mineralinio azoto kiekiai įvertinti atskiruose šalies regionuose po augančių bei augintų augalų.
Tyrimai parodė, kad šį rudenį mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai sukaupta 53,5 kg/ha. Tačiau šis skaičius regionuose skiriasi. Ypač mažu mineralinio azoto kiekiu išsiskyrė Rytų Lietuva. Čia jo vidutiniškai rasta 38,4 kg/ha, o Vakarų ir Vidurio Lietuvoje atitinkamai – 56,2 ir 67,8 kg/ha.
Tam įtakos, pasak tyrėjų, turėjo keletas veiksnių: šiame regione vasaros mėnesiais iškritęs didelis kritulių kiekis (net 292 mm, o Vakarų Lietuvoje – 163 mm), taip pat vyraujanti lengva dirvožemio granuliometrinė sudėtis ir mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas.
Dėl meteorologinių sąlygų mineralinio azoto mažiau nei įprasta šį rudenį nustatyta ir derlingose Suvalkijos žemėse (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.). Tuo tarpu Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, išskyrus Žemaitijos kalvotąją dalį, azoto kiekiai siekia 50–80 kg/ha, o pasėtų žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose – 60–90 kg/ha.
Ariamajame sluoksnyje ir žiemkenčių plotuose mineralinio azoto rasta daugiau
Mineralinio azoto gerokai daugiau rasta viršutiniame dirvožemio sluoksnyje nei gilesniuose jo sluoksniuose. Pavyzdžiui, vidutiniškai Lietuvoje 0–30 cm sluoksnyje jo yra 41,1 kg/ha, 30–60 cm – 15,5, o 60–90 cm – 14,5 kg/ha.
Vertinant azoto kiekį 0–60 cm sluoksnyje pagal augintus augalus, mažiausiai jo nustatyta daugiamečių žolių plotuose – 30,7 kg/ha, po buvusio vasarojaus – 34,9 bei po kaupiamųjų ir kukurūzų – 35,6, o po žiemkenčių bei esamuose žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose ženkliai daugiau – atitinkamai 52,6 ir 69,1 kg/ha.
Azotu tręšta saikingiau
Vidurio Lietuvoje aikštelių, kuriose mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje nustatyta daugiau kaip 105 kg/ha), buvo 13 proc. Tai yra gerokai mažiau nei ankstesniais tyrimų metais, kai jos sudarydavo penktadalį ar net ketvirtadalį. Tai rodo, kad šiais metais augalų vegetacijos metu azotu buvo tręšta saikingiau. Paaiškėjo, kad apie 65–90 proc. mineralinio azoto sudaro nitratinis azotas, o 0–60 cm sluoksnyje jo vidurkis siekia 78 proc.
Šiuo metu žiemkenčių bei žieminių rapsų pasėlių būklė daugelyje šalies vietovių yra gera – augalai vešlūs, intensyviai žalios spalvos ir augalams dirvožemyje mineralinio azoto pakanka.
Mineralinis azotas žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose.
Prognozės
„Prognozuojant, kiek mineralinio azoto dirvožemyje bus pavasarį po žiemos, tikėtina, kad Rytų Lietuvoje ir Suvalkijoje (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.) jo kiekiai nepadidės. Šaltuoju metų laiku augalinių liekanų mineralizacija dirvožemyje vyksta lėtai, o nitratų išsiplovimas į gilesnius sluoksnius, esant šiltai be pašalo žiemai, yra didelis. Todėl šiuose regionuose labai svarbus bus laiku vykdomas pavasarinis tręšimas azotu, kad ir nedidele norma. Pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai, azoto trąšų norma turėtų būti skaičiuojama pagal planuojamą augalų derlių konkretaus lauko sąlygomis ir po žiemos dirvožemyje likusį mineralinio azoto kiekį. Tuo tarpu Vakarų ir Vidurio Lietuvos dirvožemiuose mineralinio azoto susikaupė daugiau ir, vertinant šiuo metu jo esamą kiekį dirvožemyje, azoto trąšų pavasarį bus galima pataupyti“, – sako LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas Gediminas Staugaitis.
Įprasta, kad azoto trąšų norma planuojamam augalų derliui skaičiuojama, kai mineralinio azoto kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje yra 50 kg/ha. Jei šios medžiagos kiekis yra didesnis, iš jo atėmus šią reikšmę gaunamas kiekis, kurį galima sutaupyti nuo apskaičiuotos azoto normos.
„Vienu atveju ji bus 10, o kitu gali siekti ir 40 kg/ha azoto. Tai gana nemažai. Tačiau dabar svarbu sulaukti žiemos, kurios meteorologinės sąlygos parodys, kiek mineralinio azoto dirvožemyje liks pavasarį. Šiuose šalies regionuose žemdirbiams patartume anksti pavasarį patiems imtis iniciatyvos ir atlikti mineralinio azoto tyrimus dirvožemyje. Tai turėtų atsipirkti su kaupu“, – aiškina G. Staugaitis.
Dalyje surinktų dirvožemio ėminių nustatytas mineralinės sieros, kuri būtina, kad augalai gerai įsavintų azotą, kiekis. Jei dirvožemyje mineralinės sieros yra mažiau kaip 10 kg/ha, augalai prastai įsisavina azotą. Tai ypač svarbu rapsams bei intensyviai auginamiems žieminiams bei vasariniams javams. Kaip parodė tyrimai, šį rudenį dirvožemyje mineralinės sieros kiekiai yra vidutiniai, kiek daugiau jos tik Vidurio Lietuvoje. Kiek mineralinės sieros liks dirvožemyje po žiemos, parodys ateinančių metų pavasariniai tyrimai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-11
Smulkūs ūkio subjektai pasirengę bendradarbiauti
Iki spalio 31 d. šalies smulkieji ūkio subjektai teikė paraiškas dėl paramos tarpusavio bendradarbiavimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Pristatome paraiškų rinkimo rezultatus.
Per du mėnesius trukusį kvietimo teikti paraiškas laikotarpį (rugsėjo 1 d. – spalio 31 d.) dėl paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą kreipėsi 58 pareiškėjai – kaimo vietovėse veikiantys smulkieji ūkio subjektai – smulkieji ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės, fiziniai asmenys.
Bendra pareiškėjų prašoma suma sudaro beveik 4,83 mln. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta daugiau kaip 5,34 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų, taigi paramos užteks visiems dėl jos besikreipusiems.
Primintina, jog parama pagal KPP priemonę skiriama organizuoti kaimo vietovėje veikiančių smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų miško valdytojų, labai mažų įmonių bei fizinių asmenų bendrus darbo procesus dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.
Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 90 tūkst. Eur be PVM. Norint gauti paramą būtina surinkti privalomąjį mažiausią 40 projektų atrankos balų skaičių. Atrankos kriterijus, už kurių atitiktį skiriamas atitinkamas balų skaičius galima rasti priemonės įgyvendinimo taisyklėse, taip pat šiame straipsnyje.
Šaltinis: nma.lt, 2022-11-11
Suskubę iki metų galo, ūkininkai gali gauti valstybės paramą
Smulkaus ir vidutinio verslo bankas „SME Bank“ pasirašė sutartį su „Žemės ūkio paskolų garantijų fondu“ ir pradeda teikti paskolas ūkininkams, kuriems neigiamą įtaką daro besitęsiantis karas Ukrainoje. Ar suteikti valstybės kompensaciją, bus svarstoma ūkiams, kurie paraišką bankui pateiks iki metų pabaigos.
„Šiuo laikotarpiu nemaža dalis verslų susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, didelę įtaką tam turi atidedami mokėjimai, augančios energetikos kainos. Ne išimtis ir Lietuvoje veiklą vykdantys ūkiai, kuriems, be minėtų iššūkių, kasmet sąlygas diktuoja dar ir orai. Tad raginu ūkininkus kuo greičiau pasinaudoti kompensacijų galimybėmis ir paraiškas pateikti nedelsiant“, – sako „SME Bank“ vadovas Mantvydas Štareika.
Finansų eksperto teigimu, paskoloms skirti 31 mln. Eur. Jos gali būti naudojamos apyvartiniam kapitalui finansuoti tiems ūkio subjektams, kurie dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, patiria verslo sunkumų. Tarkime, ūkiams ypač aktualu augančios elektros ir dujų kainos. Jeigu tokios išlaidos skaičiuojamos netiesiogiai, ūkininkai gali kreiptis kompensuoti trąšų gamybą, kurioje naudojamos dujos.
Ūkininkai, norėdami gauti lengvatinę paskolą, turėtų kreiptis į banką dėl finansavimo. Didžioji dalis, 70 proc., priemonės lėšų bus teikiamos ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu. Likusi dalis – kitas veiklas vykdantiems ūkio subjektams.
„Svarbu pabrėžti, kad finansavimui gauti gali kreiptis ūkininkai, neturintys užstato. Maksimali paskolos suma siekia 500 tūkst. Eur, o finansavimo dydis nustatomas atsižvelgiant į keletą kriterijų. Tai – paskolos gavėjo vidutinė metinė apyvarta per pastaruosius trejus pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius ir išlaidų gamtinėms dujoms bei elektros energijai dydis per 12 mėnesių, ėjusių prieš tą, kuomet pateikta paraiška“, – aiškina M. Štareika.
Siekiantys gauti kompensaciją, turi užpildyti paraišką ir pateikti finansinius dokumentus už paskutinius trejus metus ir paskutinį finansinį ketvirtį bei keletą kitų dokumentų. Jeigu ūkis atitinka bent vieną iš kriterijų, t.y., kritinio likvidumo rodiklis, atsargos yra mažesnės už nurodytą koeficientą ar nukrito daugiau kaip 10 proc., tuomet jis gali pretenduoti gauti paskolą. Paskolos teikiamos 72 mėnesiams, su galimybe grąžinimą atidėti 12 mėnesių.
Paskolos nėra teikiamos ūkio subjektams, 2022 m. gavusiems lengvatines paskolas pagal priemonę ūkio subjektams, patyrusiems sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, taip pat taikomi kiti apribojimai dėl dalyvavimo programose, valstybės pagalbos sumų limitų ir ES taikomų sankcijų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-10
Didmeninės degalų kainos mažėjo, o mažmeninės didėjo
2022 m. spalio mėn. didmeninės degalų (išskyrus dyzelino žemės ūkiui) kainos mažėjo (UAB „Naftrus“, AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Saurida“). Didmeninė dyzelino kaina analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 0,2 proc., šildymo kuro – 0,5 proc., automobilių dujų – 2,2 proc., benzino A-95 – 1,2 proc., o dyzelino žemės ūkiui – padidėjo 0,1 proc. 2022 m. spalio mėn. palyginti su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu, didmeninė dyzelino kaina padidėjo 45,4 proc., o dyzelino žemės ūkiui – 63,8 proc.
Mažmeninės degalų kainos 2022 m. spalio mėn. didėjo (UAB „Lukoil Lietuva“, UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, UAB „Neste Lietuva“, UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Jozita“, UAB „Kvistija“, UAB „Saurida“). Mažmeninė dyzelino kaina analizuojamu laikotarpiu padidėjo 7,1 proc., dyzelino žemės ūkiui – 6,4 proc., benzino A-95 – 2,4 proc., o automobilių dujų – 0,9 proc. Palyginti su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu, mažmeninė dyzelino kaina padidėjo 42,0 proc., o dyzelino žemės ūkiui – 62,3 proc. 2022 m. spalio mėn. WTI rūšies naftos kaina Niujorko biržoje padidėjo 9,9 proc. 2022 m. spalio pradžioje Niujorko biržoje WTI rūšies nafta buvo prekiaujama po 81,09 USD (83,05 EUR), o mėnesio pabaigoje kaina padidėjo iki 89,12 USD (88,79 EUR) už barelį. Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis 2022 m. spalio mėn. pabaigoje dyzelinas kaimyninėse šalyse buvo pigesnis: Baltarusijoje – 48,9 proc., o Lenkijoje – 9,6 proc. Estijoje dyzelinas analizuojamu laikotarpiu buvo 4,3 proc., o Latvijoje 5,3 proc. brangesnis negu Lietuvoje.
