Žemės ūkio naujienos: 2023-03-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimą – didesnės išmokos
Žemės ūkio ministerija ruošiasi padidinti išmokas už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimą. Nauja tai, kad išmokos bus skiriamos ir už bites. Naujojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklės bus taikomos pareiškėjams, laikantiems ir veisiantiems nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius bei bites.
Planuojama, kad žemaitukų veislės arkliams išmoka sieks 302 EUR už sąlyginį gyvūną (SG); stambiesiems žemaitukų veislės arkliams – 302 EUR/SG; Lietuvos sunkiesiems arkliams – 231 EUR/SG; Lietuvos šėmiesiems galvijams – 309 EUR/SG; Lietuvos baltnugariams galvijams – 378 EUR/SG; Lietuvos juodmargiams (senasis genotipas) – 291 EUR/SG; Lietuvos žaliesiems galvijams (senasis genotipas) – 410 EUR/SG. Anksčiau visi šie galvijai gaudavo vienodą išmoką – 200 EUR/SG.
Didesnes išmokas gaus ir kiaulių bei avių augintojai. Lietuvos baltosioms kiaulėms (senasis genotipas) skirta 444 EUR/SG (buvo 180 EUR/SG); Lietuvos vietinėms kiaulėms – 731 EUR/SG (buvo 180 EUR/SG); Lietuvos šiurkščiavilnėms avims – 649 EUR/SG (buvo 187 EUR/SG); Lietuvos juodgalvėms avims (senasis genotipas) – 455 EUR/SG (buvo 187 EUR/SG).
Gerokai didesnių išmokų sulauks vištinių žąsų augintojai – 1230 EUR/SG (buvo 162 EUR/SG).
Nuo 2023 metų paramą galės gauti ir laikantieji Lietuvos tamsiąsias bites – 177 EUR/šeimai.
Kompensacinės išmokos ūkininkams, deklaravusiems bent 0,01 ha žemės ūkio naudmenų ar kitos paskirties plotą, mokamos už paraiškoje įsipareigotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių skaičių.
Pareiškėjas turi laikyti bent 1 arklį (arba) galviją, (arba) 2 kiaules, (arba) 5 avis, (arba) 10 naminių paukščių, (arba) 3 bičių šeimas.
Intervencinės priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklės jau patalpintos Teisės aktų informacinėje sistemoje, kad su jomis susipažintų visuomenė.
Kovo 23 d. (ketvirtadienį), 10 val. Žemės ūkio ministerija rengia paskutinį nuotolinį informacinį seminarą, kuriame bus aptarti pasėlių deklaravimo paraiškų, tiesioginių išmokų, intervencinių priemonių administravimo ir kiti klausimai. Šiame seminare kviečiami dalyvauti Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskričių (Panevėžio, Biržų, Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Šiaulių, Joniškio, Kelmės, Akmenės, Radviliškio, Pakruojo, Utenos, Zarasų, Molėtų, Ignalinos, Anykščių rajonai) žemdirbiai, savivaldybių ir seniūnijų žemės ūkio skyrių vedėjai bei specialistai. Spustelėkite čia norėdami prisijungti prie susitikimo
Seminare Žemės ūkio ministerijos specialistai pristatys nuo 2023 metų taikomus žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, taip pat aptars Žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų ir ūkinių gyvūnų paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles.
Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai kalbės apie atliekamų patikrų aktualijas. Renginio trukmė – apie 2,5 val.
Seminaras vyks nuotoliniu būdu, naudojant bendravimo programinį įrankį „Microsoft Teams“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-22
Kviečiame teikti paraiškas gauti finansavimą pagal pagalbos veislininkystei taisykles
Kovo 21 d. – balandžio 11 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) priima paraiškas valstybės pagalbai gauti iš pareiškėjų, norinčių atlikti tam tikrus veislininkystės darbus ir (arba) suteikti paslaugas, susijusias su grynaveislių veislinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymu, bei paraiškas iš asmenų, norinčių gauti valstybės pagalbą konkursams, prekybos mugėms ir (arba) parodoms, kurios skirtos ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizuoti ir dalyvauti juose.
Paraiškos rengiamos ir administruojamos vadovaujantis Pagalbos veislininkystei taisyklėmis (toliau – Taisyklės).
Remiama veikla
Teikiama pagalba šioms veislininkystės veiklos kryptims:
-grynaveislių veislinių gyvūnų kilmės knygų (toliau – kilmės knyga) rengimui ir tvarkymui;
-ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimams, įskaitant:
-trečiųjų šalių arba jų vardu atliekamus ūkinių gyvūnų genetinės kokybės arba produktyvumo tyrimus, siekiant nustatyti ūkinių gyvūnų genetinę kokybę arba produktyvumą (pieno, mėsos mėginių paėmimas, tyrimas, duomenų apdorojimas, paskelbimas, arklių varžybos-bandymai ir kt.), išskyrus ūkinių gyvūnų savininko atliekamus tyrimus ir įprastinius pieno kokybės tyrimus;
-kitiems veislininkystės darbams ir (arba) paslaugoms, susijusioms su grynaveislių veislinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymu, įskaitant veisimo organizacijų arba jų paskirtų trečiųjų šalių atliekamus galvijų genomo tyrimus;
-konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, kurios skirtos ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui bei dalyvavimui jose (toliau – parodos).
Paramos dydis ir intensyvumas
Šio kvietimo paraiškoms finansuoti, kai prašoma paramos ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimams, nurodytiems Taisyklių 5.2.2 papunktyje, skiriama:
-300 000,00 Eur veislininkystės darbams, susijusiems su galvijų genomo tyrimu;
-22 000,00 Eur kitų tyrimų išlaidoms, susijusioms su grynaveislių veislinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymu (avių genetinio atsparumo skrepi ligai tyrimai, kilmės patvirtinimui būtini ūkinių gyvūnų DNR tyrimai);
-50 000,00 Eur parodoms finansuoti.
Finansuojama iki 70 proc. genomo ir kitų tyrimų išlaidų, susijusių su grynaveislių veislinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymu. Parodos finansuojamos iki 100 proc. pagal nurodytą veiklos kryptį susijusių einamųjų metų išlaidų.
Paraiškas gali teikti:
-veisimo organizacija ir (arba) turintis leidimą tyrimų vykdytojas (informaciją apie veisimo organizacijas www.vmvt.lt), kai paraiška teikiama dėl veislininkystės darbų, susijusių su galvijų genomo tyrimu;
-veisimo organizacija ir (ar) jas vienijanti institucija ir kiti ūkinių gyvūnų veislininkystės veiklą vykdantys ir (ar) paslaugas teikiantys juridiniai asmenys, kai paraiška teikiama dėl parodų.
Paraiškų teikimo tvarka
Taisyklių 1 priede pateikta kompiuteriu užpildyta paraiškos forma ir pridedami dokumentai NMA teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt. Kartu su paraiška turi būti pateikiamos galutinių pagalbos gavėjų paraiškų kopijos (Taisyklių 7 priedas).
Paraiškos, kurios pateiktos Taisyklėse nenumatytu būdu, nevertinamos.
Lietuvių kalba užpildyti dokumentai su paramos paraiška gali būti teikiami šiais formatais: DOC, DOCX, PDF. Per vieną kartą gali būti keliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami per kelis kartus.
Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.
Pagalbos gavėjai ir pareiškėjai
-Galutiniai pagalbos gavėjai – pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys, atitinkantys mažų ir vidutinių įmonių reikalavimus.
-Galutinis pagalbos gavėjas negali būti sunkumų patirianti įmonė arba jeigu 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo sunkumų patirianti įmonė, tačiau tapo sunkumų patiriančia įmone laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
-Galutinis pagalbos gavėjas negali būti gavęs pagalbos, kuri suteikta pagalbos teikėjo Lietuvoje ir Europos Komisijos sprendimu buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, arba jis turi būti sugrąžinęs visą neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka.
-Galutinis pagalbos gavėjas turi pateikti pareiškėjui paraišką gauti finansavimą, kaip nurodyta Taisyklių 23 punkte, ir (arba) rašytinį prašymą suteikti jam subsidijuojamas paslaugas, kaip nurodyta Taisyklių 40 punkte.
-Pareiškėjas prisiima atsakomybę už galutinių pagalbos gavėjų atitiktį Taisyklių 17 punkte nurodytiems reikalavimams.
-Pareiškėjas prisiima atsakomybę už paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą apie galutinius paramos gavėjus.
-Pareiškėjas prisiima atsakomybę už pagal Taisyklių nuostatas patirtų išlaidų tinkamumą.
-Pareiškėjas įsipareigoja tvarkyti atskirą valstybės pagalbos lėšų panaudojimo finansinę apskaitą pagal Taisyklių 5 punkte nurodytas veiklos kryptis.
Šaltinis: nma.lt, 2023-03-22
I. Šimonytė tikisi konstruktyvesnio dialogo su ūkininkais
Šią savaitę pasibaigus savivaldos rinkimams premjerė Ingrida Šimonytė sako besitikinti konstruktyvesnio dialogo su ūkininkais, toliau ieškant būdų, kaip padėti dėl nukritusių supirkimo kainų nukentėjusiems pieno gamintojams. Ji pažymėjo, kad iki šiol vykusios derybos nebuvo vaisingos, o taip esą galėjo būti dėl to, jog dalis viešai kalbėjusių ūkininkų kartu kandidatavo ir į politinius postus savivaldoje.
Premjerė parlamente kalbėjo ūkininkams ketvirtadienį prie Seimo planuojant didelį protestą. Pieno gamintojai prašo 40 mln. eurų skubios paramos, susitikimo būtent su Vyriausybės vadove, kurios indėlio kol kas pasigenda.
„Vyko ne vienas susitikimas su pieno tiekėjais, žemdirbių organizacijomis ir perdirbėjais., didžiausias – vasario 24 d. Jame dalyvavo mano deleguota Vyriausybės kanclerė, o moderavo mano patarėjas. Deja, turiu pažymėti, kad po gana konstruktyvių diskusijų, Vyriausybei buvo pateiktas reikalavimas dėti ant stalo 40 mln. eurų ir taip išspręsti problemą, nes visi kiti sprendimai nedomina, kadangi yra ilgalaikiai ir neva netinkami“, – antradienį Seime atsakinėdama į opozicinių frakcijų parengtus klausimus sakė I. Šimonytė.
„Gal dėl tokio diskusijos konstruktyvumo – kabutėse – buvo kalti artėjantys savivaldos rinkimai – kadangi ne paslaptis, kad dalis šioje temoje garsiai besiangažuojančių ūkininkų taip pat yra ir vietos politikai. Bet dabar savivaldos rinkimų aistroms nuslūgus, tikiuosi, kad bus galima ieškoti konstruktyvių sprendimų“, – kalbėjo ji.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės, o ketvirtadienį didelio masto protestas planuojamas Seimo prieigose.
Ūkininkų atstovai teigia, jog pieno supirkimo kainos nukrito tiek, kad nebepadengia gamybos savikainos, o vien tam, kad galėtų išsilaikyti, jiems reikia 40 mln. eurų paramos.
Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų.
Tuo tarpu dar vasarį K. Navickas, kreipėsi į už žemės ūkį atsakingą Europos Komisijos pareigūną Januszą Wojciechowskį, prašydamas suteikti „skubią išskirtinę paramą“ Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Tiesa, tuomet eurokomisaras K. Navickui adresuotame laiške skirti prašomos paramos dar nesutiko.
K. Navickas Briuselyje viešėjo ir šią savaitę, kur klausimas buvo aptartas darkart. Antradienį ŽŪM skelbė, jog kartu su Latvijos kolega Didziu Šmitu, J. Wojciechowskio prašoma iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos prašymą dėl paramos pieno sektoriui palaikė Lenkija, Vokietija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, o susirūpinimą dėl prastėjančios ir nerimą keliančios padėties šiame sektoriuje taip pat išsakė Estija, Suomija, Graikija ir Kroatija.
Tuo tarpu eurokomisaras nurodė, kad EK atidžiai vertins situaciją, teigia ŽŪM.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-21
Kodėl gali labiau apsimokėti pirkti naudotą žemės ūkio techniką?
Žemės ūkio pramonę galima laikyti civilizuotos visuomenės stuburu. Ant jos našumo laikosi didžioji dalis mūsų planetos gyventojų. Tačiau ūkininkai (privatūs asmenys ar bendrovės) nuolat susiduria su iššūkiais, kurie iškyla didelių išlaidų, nenuspėjamų sezoninių oro permainų ir besikeičiančių valdžios požiūrių pavidalais. Visa tai daro didelę įtaką sėkmingam ūkininkavimui.
Vienas iš būdų palengvinti bent jau finansines naštas – investuoti į naudotą žemės ūkio techniką. Šiame straipsnyje nagrinėsime kodėl tai apsimoka, kokie privalumai yra perkant naudotą techniką ir tai, kaip susirasti patikimus partnerius, iš kurių būtų galima pirkti naudotą žemės ūkio techniką.
Nauja technika – be galo brangus malonumas
Žemę dirbantys ūkininkai ir žemės savininkai dažnai susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant svyruojančias derliaus kainas, nenuspėjamus orus ir spaudimą iš pirkėjų – gaminti daugiau, bet parduoti pigiau.
Dėl šių iššūkių, verslui žemės ūkio sektoriuje, finansinis planavimas yra labai svarbus siekiant sėkmės ir tvarių rezultatų. Viena iš didžiausių ūkininkų išlaidų – pažangios žemės ūkio technikos, pavyzdžiui, traktorių, kombainų, sėjamųjų, purentuvų ir kitos specializuotos įrangos pirkimas.
Naujas įrenginys kainuoja keliasdešimt tūkstančių. Jei tai – didelis kombainas ar traktorius – kelis šimtus tūkstančių. Perkant didesnį kiekį, sąmata sieks milijonus. Daugeliui ūkininkų didelės pradinės naujos technikos įsigijimo išlaidos gali apsunkinti ir taip ribotą biudžetą, todėl privalu ieškoti alternatyvių galimybių.
Laimei, įmanoma sutaupyti ir vis tiek įsigyti kokybišką techniką. Sutaupyti galima penkiaženkles, o neretai ir šešiaženkles sumas. Svarbu žinoti, ko tikėtis ir kur tokios technikos ieškoti.
Kodėl verta pirkti naudotą žemės ūkio techniką?
Naudotos žemės ūkio technikos pirkimas turi keletą privalumų, dėl kurių ji gali tapti ekonomiškai efektyvia alternatyva. Apžvelkime svarbiausius privalumus, kuriuos gauna pasirinkę pirkti naudotą įrangą pas patikimus pardavėjus, pvz., Audrokestoje.
Mažesnės pradinės išlaidos
Naudotos technikos kaina dažnai būna kelis kartus mažesnė už naujos technikos kainą. Tai gali padėti ūkininkams sutaupyti ir leidžia efektyviau paskirstyti išteklius kitiems veiklos aspektams.
Išvengiama skaudaus nuvertėjimo
Nauja žemės ūkio technika greitai nuvertėja, ypač per pirmuosius kelerius nuosavybės metus. Pirkdami naudotą įrangą ūkininkai gali išvengti šio pradinio nusidėvėjimo ir susigrąžinti didesnę investicijų dalį, jei ateityje nuspręstų mašiną perparduoti.
Visa patirtis ir žinios
Priešingai nei nauja technika, kurios funkcijos ar galimos problemos gali būti nepatikrintos, naudota technika jau yra išbandyta. Tai gali suteikti ūkininkams pasitikėjimą savo pirkiniais. Juk įsigysite geros reputacijos techniką.
Be to, jus konsultuos pardavėjai, o daug informacijos galima rasti ir interneto puslapiuose, technikos pardavimo skelbimo apraše.
Ilgaamžiškumas
Jei technika yra prižiūrėta, ji tikrai gali tarnauti ne vienerius metus. Radę patikimus pardavėjus tikrai neįsigysite katės maiše bei žinosite,
Kaip rasti patikimus naudotos technikos pardavėjus?
Nors naudotos žemės ūkio technikos pirkimas gali suteikti daug naudos, norint, kad sandoris būtų sėkmingas, turite rinktis patikimą partnerį. Štai keletas patarimų būtent tam:
1. Naršykite internete. Dabar viskas turėtų būti patalpinta interneto puslapiuose, kad į vietą apžiūrai vyktumėte tiksliai žinodami, ką rasite.
2. Neskubėkite. Prieš pirkdami nuvykite į vietą, atidžiai apžiūrėkite naudotą techniką, ar nėra nusidėvėjimo požymių, pažeidimų ar galimų problemų. Įsitikinkite, kad įranga būtų po diagnostikos, suremontuota, sureguliuota bei paruošta darbui.
3. Patikrinkite ir dokumentus. Kuo daugiau informacijos gausite, tuo geriau jums.
4. Pasiteiraukite apie bet kokias turimas garantijas ar techninės pagalbos paslaugas, kurias gali pasiūlyti pardavėjas. Tai gali suteikti papildomą ramybę ir apsaugoti jūsų investicijas. Po to visada žinosite, kur kreiptis.
5. Gaukite rekomendacijų iš kolegų, partnerių ar pažįstamų. Tai padės jums nustatyti patikimus ir patikimus pardavėjus.
6. Jeigu naudotą techniką parduoda oficialus gamintojo atstovas arba oficiali įmonė – pirkimo procesas iš karto suteiks daugiau ramybės jums.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-21
Tris dešimtmečius karves auginantis Šilutės r. ūkininkas galvoja naikinti ūkį: kiek gali už dyką dirbti?
Į parlamentarų klausimus dėl situacijos pieno sektoriuje atsakinėjusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę tikisi konstruktyvesnio dialogo su ūkininkais ieškant būdų, kaip padėti dėl nukritusių supirkimo kainų nukentėjusiems pieno gamintojams. Jie prašo 40 milijonų eurų skubios paramos, Žemės ūkio ministerija kol kas siūlo 8 milijonus eurų.
Šilutės rajono ūkininkas Vaclovas Jasas augina per 60 karvių jau tris dešimtmečius. Tačiau dabar teigia rimtai pagalvojantis apie ūkio naikinimą. „Kiek gali už dyką dirbti? Visgi keliesi pusę keturių nakties ir visą dieną eini iki vakaro“, – apie darbą kalba ūkininkas.
Pasak jo, aplink keli pieno ūkiai jau išnyko, nes jaunimas jų perimti nenori. Sako, kad jis arba kas nors iš artimųjų ketvirtadienį ruošiasi vykti į mitingą prie Seimo. Dar rudenį už litrą pieno gaudavo 45 centus, dabar – tik 28 centus. Tad turi, ką valdžiai pasakyti.
„Kad jaunimui galėčiau perduot ūkį, sakyt, kad yra tokia kaina, o ne šiandien yra 40, o kitą dieną bus 20 ar kiek tų centų. Kad būtų normali kaina pieno“, – teigia V. Jasas.
O Seime grupė ūkininkų klausėsi, kaip į parlamentarų klausimus apie pieno sektoriaus likimą atsakinėja premjerė I. Šimonytė. Pieno ūkių savininkai sako neturintys kitos galimybės paklausyti premjerės, nes, anot jų, I. Šimonytė su jais nė karto nebuvo susitikusi.
„Gal dėl tokio diskusijos „konstruktyvumo“ kabutėse buvo kalti savivaldos rinkimai, kadangi ne paslaptis – dalis šitoje temoje garsiai besiangažuojančių ūkininkų yra taip pat ir vietos politikai, bet dabar galima ieškoti konstruktyvių sprendimų. Vyriausybė siekia sprendimų, kurie būtų ilgalaikiai“, – tikina ministrė pirmininkė.
Seime premjerės besiklausantys ūkininkai teigia, kad atrodo, kad ji pienininkų problemų visai negirdi. „Jokių greitų sprendimų tikrai nėra, ilgalaikiai sprendimai reikalingi, mes tikrai su tuo sutinkame, bet dabar reikia išgyventi ir tada galvoti apie ilgalaikius sprendimus“, – pabrėžia kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė.
Ūkininkai kalba ir apie žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasitraukimą, apie pasitikėjimą juo klausė ir premjerės. „Yra labai daug problemų žemės ūkio sektoriuje, niekada kitaip ir nebuvo, bet ministru pasitikiu“, – tvirtina I. Šimonytė.
Žemės ūkio ministras šiuo metu yra Briuselyje ir kartu su Latvijos kolega pieno sektoriui prašo skirti pinigų. „Čia joks reikalas nėra išspręstas, savo sudiktavo kaip jai patiko ir viskas“, – LRT TELEVIZIJAI sako į Seimą atėjęs ūkininkas. „Gėda Šimonytei“, – nurodo kitas vyras.
„Buvo susitikęs su eurokomisaru, taip pat išsakė tam tikrus lūkesčius 18 milijonų eurų tam, kad tas mūsų sektorius gautų dar papildomai pagalbos ne tik iš nacionalinio biudžeto lėšų, bet ir tuo pačiu iš ES“, – ministro darbus komentavo žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
Ūkininkai vyriausybės prašo 40 milijonų eurų, iš biudžeto planuojama skirti 8 milijonus eurų. Jie galėtų būti pradėti išmokėti gegužę.
Šaltinis: Reda Gilytė, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2023-03-21
