Žemės ūkio naujienos: 2023-08-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kaip pieno gamintojams bus skirstoma išimtinė ES parama
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino išimtinės paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti administravimo taisykles, pagal kurias šiemet bus išmokėti 10,66 mln. eurų. Taisyklėse numatyta, kad ši parama skiriama tiems pieno gamintojams, kurie Žemės ūkio ir kaimo verslo registre užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 31 d. (imtinai). Jų vardu Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. liepos 1 d. turi būti registruotų pieninių karvių.
Į paramą pretenduojantys gamintojai turi būti 2023 m. balandžio–birželio mėnesiais pardavę pieną perdirbti VĮ Žemės ūkio duomenų centre (ŽŪDC) registruotiems pieno supirkėjams.
Parama skiriama pieno gamintojams, kuriems supirkėjai už supirktą natūralų žalią pieną 2023 m. balandžio–birželio mėnesiais mokėjo vidutinę pieno pirkimo kainą, ne didesnę kaip 40 ct/kg, išskyrus ekologinio ūkio statusą turinčius ūkius ir kooperatyvų narius. Gamintojams, kurių ūkiai 2023 m. rugpjūčio 1 d. turėjo ekologinio gamybos ūkio sertifikatą žalio pieno gamybai (įskaitant ir ūkius, turinčius pereinamojo laikotarpio į ekologinę gamybos sistemą statusą), ir (arba) 2023 m. kovo 1 d. buvo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kuris ŽŪDC yra registruotas pieno supirkėju, nariams parama skiriama tuo atveju, jei 2023 m. balandžio–birželio mėnesiais supirkėjai jiems už supirktą natūralų žalią pieną mokėjo vidutinę pieno pirkimo kainą, ne didesnę kaip 45 ct/kg.
Parama bus skiriama pieno gamintojams, kurie ir kurių sutuoktiniai nėra ir nebuvo patvirtinti paramos gavėjais pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.
Parama apskaičiuojama pagal 2023 m. balandžio 1 d. – birželio 30 d. kiekvieno pieno gamintojo faktiškai parduotą pieno (natūralaus riebumo) kiekį ŽŪDC registruotiems pieno supirkėjams.
Paramos dydis diferencijuojamas pagal 2023 m. liepos 1 d. gamintojo Ūkinių gyvūnų registre įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių ir 4 pakopas, kurios nustatytos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane.
Gamintojams, 2023 m. liepos 1 d. laikiusiems karvių, nustatyti paramos dydžiai:
1 pakopa: laikiusiems iki 10 karvių (imtinai) – 41 Eur už toną;
2 pakopa: laikiusiems 11–50 karvių (imtinai) – 52,71 Eur už toną;
3 pakopa: laikiusiems 51–150 karvių (imtinai) – 58,57 Eur už toną;
4 pakopa: laikiusiems 151 karvę ir daugiau – 43,93 Eur už toną.
Vienam gamintojui skiriama paramos suma negalės viršyti 20 tūkst. Eur. Jei gamintojui apskaičiuota paramos suma viršys šią ribą, išmokama parama bus sumažinta iki 20 tūkst. Eur. Jeigu bendra apskaičiuota paramos suma pieno gamintojui už 2023 m. balandžio–birželio mėnesius bus mažesnė kaip 10 Eur, tokia suma nebus išmokama.
Paramą apskaičiuos ŽŪDC, o išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Paramą numatoma išmokėti rugsėjo–spalio mėn. Paraiškos renkamos nebus – paramos lėšos bus iš karto pervestos į pieno gamintojų sąskaitas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-28
Priminimas dėl GAAB reikalavimų rudeninės sėjos metu
Prasidėjus žiemkenčių sėjai Žemės ūkio ministerija primena ūkininkams, planuojantiems atsėliuoti pasėlius, atkreipti dėmesį į Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus dėl posėlio. Šių metų pasėlių deklaravimo duomenimis, populiariausio Lietuvoje žieminio pasėlio – žieminių kviečių – deklaruota 833 218 ha, o tai sudaro 28 proc. visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto.
Preliminariais skaičiavimais, apie trečdalis žieminių kviečių ploto (246 398 ha) šiais metais buvo deklaruojamas su požymiu, reiškiančiu, kad tame plote buvo auginami ir tarpiniai pasėliai. Palyginus su praėjusiais metais, kviečiai atsėliuojami 236 927 ha plote.
Pareiškėjai, siekdami atitikti GAAB 7 reikalavimą ir planuodami atsėliuoti pasėlius, pirmaisiais metais tame pačiame plote privalo auginti posėlinius augalus. Posėlis turi būti sėjamas po derliaus nuėmimo iki rugsėjo 5 d. ir matomas lauke iki spalio 10 d. Posėliniai augalai turi būti nepertraukiamai išlaikomi dirvoje bent 6 savaites. Pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas turi apie tai informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) el. paštu poselis@nma.lt ar programėlėje „NMA agro“. Taip pat šis veiksmas (t. y. pažymėjimas apie 6 savaičių posėlį) turi būti atliktas ir Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), tačiau tą galima atlikti ir po rugpjūčio 15 d.
Pareiškėjai, susiduriantys su sunkumais ir dėl nepalankių oro sąlygų vėluojantys nuimti pagrindinių žemės augalų derlių, turi per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo jų valios nepriklausančias aplinkybes (force majeure) ar išimtines aplinkybes, pranešti apie jas ir pateikti tai įrodančius dokumentus NMA, nurodant priežastis, dėl kurių negalima laiku pasėti posėlio ir (ar) išlaikyti jo numatytais terminais. Prašymą ir pagrindžiančius dokumentus būtina išsiųsti el. paštu dokumentai@nma.lt, o nuotraukas pateikti per programėlę „NMA agro“. Kiekvieno pareiškėjo situacija bus vertinama individualiai.
Jeigu posėlio reikalavimas, taikomas atsėliavimui, yra nepriimtinas, tuomet rekomenduojama apsvarstyti galimybes atitikti GAAB 7 reikalavimą neauginant tos pačios kultūros dvejus metus iš eilės. Pavyzdžiui, nesėti tame pačiame lauke žieminių kviečių dvejus metus iš eilės, taip pat galima rinktis ir kitą žieminę kultūrą ar vasarinius kviečius. Tokiu atveju, jeigu 2023 m. ir 2024 m. deklaruojamos pagrindinės kultūros kodas bus skirtingas, pareiškėjas laikomas atitinkančiu GAAB 7 reikalavimą.
Kitais metais nebegalios GAAB 7 išimtis – deklaruoti pasėliai bus lyginami su 2023 m. deklaruotais pasėliais. Nustačius, kad nebuvo tarpinių augalų ar 6 savaites išlaikyto posėlio, bus fiksuojamas pažeidimas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-25
Dėl mažų grūdų supirkimo kainų dalis ūkininkų žada trauktis iš žemės ūkio
Šalyje baigiasi javapjūtė. Derlius geresnis, nei prognozuota pavasarį, bet supirkimo kainos žemdirbių nedžiugina. Dalis brangiai trąšas pirkusių ūkininkų patirs nuostolių, todėl svarsto trauktis iš žemės ūkio sektoriaus. Kybartietis ūkininkas Evaldas javapjūtę jau baigė. Sako: laikėsi tręšimo planų, tad pelno bus – grūdų kokybė gera.
Pasak žemdirbių, Suvalkijoje sausra javų derliui pakenkė mažiau nei kituose regionuose. Nors grūdų supirkimo kainos vos ne perpus mažesnės nei pernai, bet dalį derliaus jau teks parduoti. Likę grūdai bus laikomi elevatoriuje.
„Brangiai tręšėm, dabar kainos pakritę, turim įsipareigojimus, turim atiduot skolas bankams. Netikėjom, kad tokie derlingumai bus“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Vilkaviškio rajono ūkininkas Vincas Mačiulis.
Vasarinių kviečių derlius dėl sausros prastesnis nei vidutinis. Prienų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Butkevičius sako, kad prastesnių žemių ir mažesnių ūkių savininkai priversti dar labiau skaičiuoti.
„Energetikos kainos pabrangę, ir darbo jėga pabrangusi, tai grūdų supirkimo kaina ūkininkų netenkina, varo į neviltį, į pesimizmą. Pokalbiuose pasigirsta pesimistinių gaidų, kad jau ko gero neapsimoka ūkininkauti“, – aiškino M. Butkevičius.
Tuo tarpu, grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas šiųmečio derliaus nepeikia, tačiau pripažįsta, kad sąnaudos išaugusios. Kasmet atskiruose regionuose gamta pridaro nuostolių, bet supirkėjai į tai neatsižvelgia, kainų nedidina.
„Turėtų kainuoti 20 procentų brangiau, negu kainuoja. Eksporto lygmuo bus lygus pastarųjų penkių metų vidurkiui, tai gali būti tarp 5-6 milijonų tonų, nieko čia ypatingai nebus prikulta – yra vidutiniškas derlius ir eksportas bus kaip įprasta“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Didesnis kviečių derlius prognozuojamas kai kuriose Europos sąjungos šalyse, Argentinoje, Kanadoje, Kinijoje ir Indijoje.
Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2023-08-27
EK atstovybės vadovas: ES svarstytų visus pasiūlymus Ukrainos grūdų tranzitui lengvinti
Politikams Lietuvoje siūlant Europos Sąjungai (ES) subsidijuoti ukrainietiškų grūdų tranzitą per Lietuvą arba juos supirkti, Europos Komisijos (EK) biuro Lietuvoje vadovas sako, jog EK svarstytų kiekvieną iniciatyvą, kuri palengvintų Ukrainos grūdų eksportą nutrūkus Juodosios jūros susitarimui. Tam, pažymi Marius Vaščega, ES nuo pernai lapkričio iš viso yra numačiusi 1 mlrd. eurų ir alternatyviais maršrutais – solidarumo koridoriais – padėjo Ukrainai išvežti apie 82 mln. tonų produkcijos.
„EK tikrai svarstys visus pasiūlymus, nes tikslas, kad tas eksportas ir prekybiniai saitai vyktų normaliai. Tą svarbu daryti, (…) dėl kiekvieno pasiūlymo reikia galvoti. Visos šalys stengiasi padėti, turi įvairių pasiūlymų“, – Eltai sakė M. Vaščega.
„Manau, kad EK tikrai sveikina kiekvieną iniciatyvą, kuri ateina siekiant išplėsti solidarumo koridorius ir padidinti jų pralaidumą“, – pažymėjo jis.
Šią savaitę Seimo Ekonomikos bei Kaimo reikalų komitetų pirmininkai kartu su Ukrainos žemės ūkio tarybos delegacija surengtoje spaudos konferencijoje ragino spartinti ukrainietiškų žemės ūkio produktų eksportą ir reeksportą per Lietuvą.
Be specialaus grūdų gabenimo koridoriaus, anot jų, reiktų svarstyti apie ES subsidijas, kuriomis būtų padengiami dideli prekių atgabenimo iki Lietuvos uosto kaštai. Taip pat, siekiant išlaikyti konkurencingas grūdų kainas rinkoje, esą būtų tikslinga vykdyti intervencinius pirkimus – supirkti ir laikyti ukrainietiškus grūdus saugyklose pačioje Ukrainoje.
M. Vaščegos teigimu, ES turi išanalizuoti, kokios priemonės būtų efektyviausios, kad grūdų tranzitas alternatyviaisiais koridoriais tęstųsi ir plėstųsi.
„Man atrodo, kad šioje vietoje bus labai svarbu įvertinti sistemiškai ir pasižiūrėti bendrame kontekste, kokie palengvinimai šiandien yra žadantys daugiausia. Nes siekiame, kad grūdų tranzitas nesustotų, kad jo būtų kiek įmanoma daugiau“, – dėstė M. Vaščega.
Jis pridūrė – pagrindinės diskusijos EK institucijų koridoriuose šiuo metu vyksta ieškant kaip kuo labiau palengvinti ukrainietiškos produkcijos patekimą į ES, visų pirma, investuojant į patikros procedūrų skaitmeninimą.
„Pagrindinis svarstymų momentas šiandien, kaip supaprastinti įvažiavimą į pačią Bendriją, kur tai bevyktų.
Turime keletą pasienio valstybių su Ukraina, tai mūsų investicijos pirmiausia nukreiptos į skaitmeninės infrastruktūros kūrimą – kad nestrigtų kroviniai prie sienos ir kad vyktų taip kaip vyksta, tik kad gerokai greičiau, nei vykdavo iki šiol“, – kalbėjo EK atstovas Lietuvoje.
Anot M. Vasčegos dar pernai lapkritį Ukrainos grūdų tranzito koridorių stiprinimui EK numatė 500 mln. eurų, dar tiek skyrė Europos Investicijų Bankas: „Bendrijos lėšų yra numatyta 1 mlrd. eurų.“
„Bet tai nėra vieninteliai pinigai. Visada galima galvoti ir apie struktūrinių fondų panaudojimą, „Connecting Europe Facility“ programos panaudojimą. Jei tai palengvintų eksportą“, – dar akcentavo jis.
Pasak jo, alternatyviais keliais žemės ūkio produkcija iš Ukrainos plukdoma Dunojumi, daugiausia per Rumuniją į šios ES narės uostus. Aktyvus solidarumo koridorius – keliais ir geležinkeliais – veikia Lenkijoje, tačiau, kaip pažymi ir Ukrainos pusė, itin užtrunka krovinių patikros šalių pasienyje.
Jo pateiktais duomenimis, nuo pernai gegužės iki šio birželio solidarumo koridoriais Ukraina eksportavo beveik 82 mln., importavo – 29 mln. tonų prekių. Šiais maršrutais išvežta maždaug 41 mln. tonų grūdų, 65 proc. – Dunojaus koridoriumi. Likusi dalis pervežta kelių ir geležinkelių transportu.
Palyginimui, pasinaudojant liepą nutrūkusia Juodosios jūros grūdų iniciatyva, Kremliaus režimo užpulta valstybė jų išplukdė 32 mln. tonų.
Ukrainos prekybos vertė ES solidarumo koridoriais 2022 m. gegužę–2023 m. birželį sudarė 93 mlrd. eurų: 33 mlrd. eurų eksportas, 60 mlrd. eurų – importas.
Grūdų tranzitas per Baltijos šalis – sustojęs
ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.
Visgi, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą šiuo metu yra sustojęs dėl geležinkelių tinklo užimtumo, Lenkijai iki rugsėjo 15 d. taikant grūdų ir maisto produktų importo iš Ukrainos draudimą, taip pat – dėl Lenkijos ir Ukrainos pasienyje vykdomos griežtos krovinių patikros.
Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, kariaujanti šalis šiuo metu negali išvežti apie 30 mln. tonų grūdų pertekliaus.
„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi, susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.
Tuo metu šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris praėjusią savaitę pasiūlė optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją.
Ukrainos kaimynės nori, kad grūdų importo draudimas būtų pratęstas iki metų pabaigos
Europos Sąjungai (ES) priklausančios Ukrainos kaimyninės šalys nusprendė kartu raginti pratęsti ukrainietiškų grūdų importo draudimą iki metų pabaigos, penktadienį pranešė Lenkijos žemės ūkio ministras. Po vaizdo susitikimo su kolegomis iš Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos, taip pat Bulgarijos, kuri nesiriboja su Ukraina, ministras pareiškė, kad jie sutarė dėl bendros pozicijos šiuo klausimu.
„Mes pritariame tam, kad [grūdų] importo draudimas mūsų šalims būtų pratęstas iki metų pabaigos“, – žurnalistams sakė Robertas Telusas.
Šiuo metu taikomų apribojimų galiojimas baigsis rugsėjo 15-ąją.
Birželį ES sutarė, kad penkios valstybės narės apribotų grūdų importą iš Ukrainos, kad galėtų apsaugoti savo ūkininkus, kurie tvirtino, kad šis importas vietos rinkose išprovokavo kainų nuosmukį.
Lenkija yra įspėjusi, kad tuo atveju, jei blokas neduos leidimo pratęsti apribojimų galiojimą, ji tai padarys vienašališkai.
„Lenkija tikrai tai padarys, Vengrija tikrai tai padarys“, – sakė R. Telusas.
Nors ir būdama Ukrainos sąjungininkė, Lenkija ginčijasi su Kyjivu dėl grūdų importo ir šis klausimas net sukėlė diplomatinį kaimyninių šalių konfliktą.
Lenkijos prezidento padėjėjas Marcinas Przydaczas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Varšuva teikia pirmenybę „Lenkijos ūkininkų interesams“, ir paragino Ukrainą „įvertinti Lenkijos vaidmenį“ remiant karo draskomą šalį.
Kyjivas į tai reagavo iškviesdamas Lenkijos ambasadorių į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją.
Per pastaruosius metus ES tapo vienu pagrindinių Ukrainos grūdų tranzito kelių ir eksporto krypčių.
Šaltinis: lrt.lt, BNS, 2023-08-25
Estijoje pieno supirkimo kainos per metus krito 13,5 proc.
Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 13,5 proc. mažesnė nei pernai liepą – 404,3 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 8,5 proc. iki 74,1 tūkst. tonų, iš jų 61,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) supirkimo kainos sumenko vidutiniškai 1,3 proc., bendroms supirkimo apimtims didėjus 3,8 procento.
Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,7 proc., vidutinis baltimingumas – 3,3 procento. Abu šie rodikliai per metus nepakito. Estijos pieno perdirbimo įmonės praėjusį mėnesį pagamino apytikriai 8,8 tūkst. tonų geriamo pieno (tiek pat kiek ir prieš metus), 3,1 tūkst. tonų rūgpienio (16,2 proc. mažiau), 2,6 tūkst. tonų grietinėlės (13 proc. daugiau), 0,3 tūkst. tonų sviesto (apytikriai tiek pat), 4,3 tūkst. tonų sūrių ir varškės (10,3 proc. daugiau).
Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-25
Dėl karo Ukrainoje nukentėjusiems ūkiams – dar 23 mln. eurų lengvatinių paskolų
Dėl karo Ukrainoje sunkumų patiriantys ūkiai jau gali kreiptis į „Rato“ ir „Kreda“ kredito unijas dėl lengvatinių paskolų. Tam papildomai skirta 23 mln. eurų. Tokia galimybė atsirado pratęsus finansinę priemonę ir nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invegai“) pakartotinai pasirašius sutartį su unijomis, pranešė „Invega“. „Karui Ukrainoje tęsiantis daugelis ūkių vis dar susiduria su likvidumo, veiklos tęstinumo problemomis.
Atsižvelgiant į pagalbos Lietuvos ūkiams karo kontekste poreikį, tolesniam, iki 2023 metų gruodžio 31 dienos paskolų teikimui pagal priemonę papildomai skirta 23 mln. eurų“, – pranešime sakė „Invegos“ finansinių priemonių projektų vadovė Vaida Stamburaitė. Ūkiai gali gauti iki 500 tūkst. eurų arba iki 200 tūkst. eurų, kai skolinamasi biologiniam turtui. Nuo pernai rugsėjo iki šių metų birželio pabaigos paskolos suteiktos 746 ūkio subjektams iš skirtų 61 mln. eurų.
