Žemės ūkio naujienos: 2023-08-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Javapjūtės derliui teko „stovėti“ eilėse
Šiųmetė javapjūtė jau į pabaigą – ūkininkai baigia nukulti derlių, tačiau susiduria su problemomis – kad jį priduotų tenka laukti neįprastai ilgose eilėse, o supirkimo kainos toli gražu nedžiugina. Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sakė, kad šiųmetės javapjūtės derlius, imant vidurkį, yra normalus, nors nuogąstavimų būta įvairių.
Javapjūtė prasidėjo žieminių miežių derliaus kūlimu. Tada buvo savaitės pertrauka, laukiant, kol išdžius kviečiai. Dabar jau kuliami ir vasariniai miežiai bei žirniai. „Dauguma ūkininkų jau baigia darbymetį. Dar kelios dienos geresnių orų ir, matyt, visi bus apsitvarkę“, – sakė A. Valaiša.
Pasidomėjus apie grūdų kokybę, asociacijos pirmininkas sakė, kad šiuo metu kuliami ypač sausi grūdai – 12–13 proc. drėgnumo. Įprastas drėgnumas – 14 proc., tačiau pradžioje kūlė ir 18 proc. drėgnumo grūdus, kuriuos teko džiovinti. „Ūkininkai skubėjo kulti, nes prognozės kito“, – kalbėjo A. Valaiša.
Pasak jo, didžiausia šių metų problema ta, kad grūdų niekas neskuba pirkti.
„Yra rajonų, kurie dėl sausros nukentėjo daugiau, kiti – mažiau, Ukmergė – per vidurį. Kadangi rajono teritorija kalvota, kai kuriuose laukuose derlius buvo gausesnis, kitur, kur ant kalvelių, visai išdžiuvo, bet, imant vidurkį, derlius yra palyginti normalus. Metai nėra labai prasti, – kalbėjo A. Valaiša.
Tačiau, pasak jo, visi sandėliai užversti grūdais. Gal ne vien lietuviškais. Matyt, kai kur yra patekę ukrainietiškų. „Ūkininkai neturi kur dėti derliaus – viskas užimta. Supirkimas vyksta labai lėtai arba visai nevyksta, pavyzdžiui, Kėdainiuose supirkimas sustabdytas.
Vienas kitas ūkininkas derlių gabena priduoti į Anykščius. Tačiau, pasak asociacijos pirmininko, tik tie, kas ūkininkauja rajono pusėje, esančioje arčiau Anykščių. Kiti veža į Širvintų rajono Gelvonų elevatorių. Jame šiuo metu grūdus ribotai priima. Pagrindinė kryptis, kur keliauja mūsų savivaldybės ūkininkų grūdai, išlieka Jonava. „Dauguma veža į Jonavą, bet ten taip pat didžiulės eilės. Mūsų yra sudaryta sutartis, kad kasdien paims grūdus. Tačiau supirkėjas nesiunčia transporto. Viena mašina nuvažiavo iš ryto, eilėje laukė visą dieną, antras pakrovimas – tik vakare“, – dalijosi A. Valaiša.
Atkreipė dėmesį, kad didelė pasiūla turi įtakos ir kainoms. Ypač jos skaudžios tiems, kas iš rudens pirko trąšas. „Kainos nenormalios. Rudenį buvo baisus sujudimas, kad, pritrūkus dujų, gamyklos nebepagamins trąšų. Todėl žmonės išsigando, rūpinosi iš anksto. Rudenį pirko trąšas be galo brangiai, po 800, net po 1 000 eurų už toną. Pavasarį jos atpigo per pusę. Dėl to ūkininkams susidarė dideli netekimai. Jei trąšų būtų buvusios įprastos kainos, tai ir supirkimo kainos būtų pakenčiamos“, – komentavo situaciją.
Dėl problemiško grūdų supirkimo A. Valaiša kritikuoja politiką. „Valdžia veda kalbas apie ukrainietiškų grūdų eksporto kelią per Lietuvą. Kodėl Lenkija to atsisakė? Mes ne prieš Ukrainą, pagalbą reikia teikti, bet taip, kad nežlugdytų Lietuvos ūkininkų. Reikia tikėtis, kad situacija, visiškai pasibaigus javapjūtei, stabilizuosis. Gal dalį derliaus išplukdys laivais į Afrikos ar kitas šalis ir supirkimas pajudės“, – svarstė pašnekovas.
A.Valaiša taip pat sakė, kad pastaruoju metu daugiau kenčia ekologiniai ūkiai, mat supirkimo kainų skirtumas už toną sumenko iki 10–20 eurų, kai seniau siekė 100 eurų. „Ekologiškai ūkininkauti nebeapsimoka, chemizuoti ūkiai uždirba daugiau. Kiekvienas ūkininkas skaičiuoja, kaip jam pragyventi.“
Planuota, kad ekologinių ūkių šalyje daugės 20 proc., tačiau yra atvirkščiai – per šiuos metus jų 15 proc. sumažėjo. Daug kas atsisakė ūkininkavimo.
AB „Jonavos grūdai“ elevatoriaus vadovo pavaduotojas, dirbantis Ukmergės grūdų sandėlyje, Valdas Marcinkus sakė, kad eilės superkant grūdus piko metu susidaro kasmet, nes visi ūkininkai kulia vienu metu. Pasak jo, šiųmetis pikas jau praėjo. Dar kai kurie ūkininkai kulia, kiti veža grūdus iš sandėlių, bet eilės jau prasiskirstė. Į Ukmergės grūdų sandėlį grūdai suplaukia ir iš Vilniaus, Širvintų, Molėtų rajonų bei Upninkų, esančių Jonavos rajone.
Sandėlyje superkami miežiai, kvietrugiai, kviečiai, rapsai. Rugiai, žirniai, pupos ir avižos Ukmergėje nesuperkami, tačiau, susidarius didesniam kiekiui, priimami išgabenimui į Jonavą.
Rugpjūčio 23 dienos duomenimis, miežių ir kvietrugių kaina siekė po 162 eurus už toną. Pernai tuo pačiu metu miežiai buvo superkami po 260 eurų, o kvietrugiai – po 257 eurus už toną.
Kviečių tonos kaina šiemet svyruoja nuo 175 eurų už 4 klasės iki 230 eurų už ekstra klasės grūdus. Pernai kaina buvo nuo 269 eurų iki 332 eurų už toną. Rapsų kaina šiemet svyruoja nuo 397 iki 420 eurų. Pernai buvo nuo 588 iki 607 eurų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-08-28
Galvosopiu tapo ir derliaus nuėmimas, ir sėja
Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis bei liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairuoja. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius. Tokia situacija kelia sumaištį žemdirbių galvose – sunku apsispręsti, kiek ir ko sodinti bei sėti, kad kiti metai būtų nors kiek pelningesni.
Kybartiečiai džiaugiasi atsargiai
Kybartų seniūnijos (Vilkaviškio r.) ūkininkas Vaidas Bruožis, atstovaudamas savo ūkiui bei Sakalauskų šeimos – uošvio Juozo Sakalausko ir žmonos brolio Vitaliaus – ūkiams, VL sakė, kad jie jau nusikūlę javus laukuose, liko tik pupos. Javų derlių jis vertina dvejopai – buvę ir geriau, buvę ir prasčiau – visi laukai davė labai skirtingai. Geruosiuose laukuose byrėjo ir po 8 t/ha, kitur – 6–7 t/ha, o prastesniuose – tik 4 t/ha. „Visaip buvo. Galvojame, kad išvedus vidurkį, gal 6 t/ha turėtų siekti“, – skaičiavo ir tikėjosi ūkininkas.
Grūdus teko džiovinti – šeimos ūkiai turi savo džiovyklą. Tačiau buvo dienų, kai ir tiesiai nuo kombaino grūdus galėjo be džiovinimo sandėliuoti, nes jie buvo vos 15 proc. drėgmės, neapsimokėjo didinti išlaidas, vežant į džiovyklas. „Supilti, išpilti, kitos sąnaudos, tai nelabai apsimokėjo, bet buvo, kai drėgmė siekė ir 17–18 proc., tuomet džiovinome“, – aiškino V.Bruožis.
Jo teigimu, žieminius rapsus teko visus be išimties džiovinti. Jų derlius šiemet – irgi nekoks. Laukuose nemažai rapsų buvo ir iššalę, ir pamirkę, nes jiems netiko lietinga žiema. Derlius jau supiltas į aruodus, todėl sunku vienam iš šeimos ūkio šeimininkų pasakyti tikslų derlingumą, bet mano, kad žieminių rapsų vidutiniškai prikūlė maždaug apie 3 t/ha. Kaip ir kviečių, taip ir rapsų, buvo ir geresnių, buvo ir prastesnių laukų.
V.Bruožis dar nežino, ko šiemet šeimos ūkis gali tikėtis iš pupų, bet viliasi, kad apie 4 t/ha turėtų birti. Bet, anot ūkininko, kur sėjo po rapsų, pupoms pakenkė sausra, todėl pupos mažai užmezgė ankščių. Jų derlius paaiškės, kai kitą savaitę į laukus išvažiuos kombainas kulti pupų. Kol kas ūkyje pupos buvo dar žalokos, todėl skaičiavo, kad savaitę reikės palaukti, kol nunoks.
Ūkininkas neneigė, kad Kybartų seniūnijos laukuose šiemetė javapjūtė ūkininkams nedėkinga. „Nebuvo tokio meto, kad visos dienos būtų tinkamos, kad kūlei, kūlei ir užbaigei. Būdavo, užlyja, ir tenka porą dienų laukti. Prieš porą metų buvo geriau“, – sakė Kybartų krašto ūkininkas.
Labiausiai reikia lietaus
„Čia ne tik mūsų seniūnijoje, bet visame mūsų krašte tokia pati situacija. Toks šiemetis kūlimas. Žieminiai javai dar kažkiek geresnį derlių atseikėjo, o vasariniai… Tik tiek, kad pasėjo, žmogus apsidžiaugė savo darbu, o naudos iš to – gal jokios nebus. Nukulta daugmaž jau kaip ir viskas, bet vargina sėja. Ką tik kalbėjausi su jaunu mūsų seniūnijos ūkininku, kuris jau pasėjęs žieminius rapsus. Praėjo nuo sėjos dvi savaitės, o laukuose nematyti jokių dygimo požymių. Visiškai nieko – jokio daugelio, nes sausa – lietaus nėra, tai niekas ir nedygsta. Kas bus toliau – neaišku. Visi, kas pasėjo, laukia nesulaukia lietaus“, – liūdną ir labai sudėtingą situaciją komentavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio vyresnioji specialistė Kybartų seniūnijoje Birutė Matulevičienė.
Ji minėjo, kad ji, kaip vyresnioji specialistė, nors ir žino žemdirbių bėdas, negali suteikti jokios konkrečios pagalbos, tik išklausyti juos ir patarti. Nemažai ūkininkų seniūnijoje domisi, ar jie gali tikėtis konkrečios paramos, konkrečios pagalbos stichinės nelaimės atvejais. Pasak B.Matulevičienės, tie, kurie buvo apsidraudę pasėlius, gal tvirčiau laikosi, bet šiaip, jos teigimu, ūkininkai kvietėsi komisijas, pradedant nuo pavasario šalnų, komisija nustatinėjo šalnų padarytą žalą soduose, ir vėliau, kai laukus niokojo škvalas. Mat šiemet aplink Kybartus visokių stichinių nelaimių buvę.
Kybartų seniūnijoje grūdines kultūras daug metų augina ūkininkai Julius ir Robertas Mickevičiai, Evaldas Mačiulis, Gintautas Karnickas ir kiti. „Svarbiausia, ko dabar reikia laukams – lietaus“, – sakė Kybartuose dirbanti žemės ūkio vyresnioji specialistė.
Joniškio žemdirbių nesigailėjo
Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Sigito Lelionio teigimu, jų krašto žemdirbių ūkiai Žagarės, Skaistgirio seniūnijose labai smarkiai nukentėjo nuo liepos mėnesio vėtros ir krušos. „Nesu labai tiksliai informuotas apie javapjūtės darbus, bet yra nukultų laukų, yra ir tokių, kur nėra ką kulti – net nevažiavo į juos – iš karto sulėkščiavo. Yra laukų, kur derlius skaičiuojamas šimtais kilogramų, o ne tonomis, kaip būdavę įprastais metais. Labai skirtinga situacija mūsų rajono ūkiuose. Iš 82 tūkst. ha deklaruotų plotų 16 tūkst. ha yra pažeisti, tai gana didelė dalis ir skaičiai dar didėja. Daugiau nei 300 žmonių buvo parašę prašymus, kad nukentėjo ir tikisi nors kokių kompensacijų už stichijos padarytus nuostolius, jų skaičius taip pat auga“, – sudėtingą situaciją rajono ūkiuose komentavo vedėjas.
Kad Joniškio rajone gamtos stichija prašniokštė ir žalos padarė ne visur, patvirtino Kriukų seniūnijos (Joniškio r.) ūkininkas Giedrius Nainys, šią vasarą palydintis dvejopomis nuotaikomis. Jo teigimu, iš javapjūtės jiedu su broliu Sauliumi tikėjosi gal net ir prastesnio derliaus. Vasaros pradžia žiemkenčių laukams neteikė daug perspektyvų – labai prastai atrodė gegužės mėnesį. Pasižiūrėjęs į laukus, tada ūkininkas pagalvojo, kad jeigu prikultų iki 5 t/ha, būtų šaunu.
Ūkio šeimininkui jau tada sviro rankos, nebenaudojo augimo stimuliatorių, minimaliai – tik per lapus – tręšė, bet birželio pabaigoje–liepos pradžioje sulaukė lietaus ir drėgmė pakeitė visą augimo eigą. Pasak G.Nainio, nors lietus augmeniją „sustatė į vietas“, bet derlius jau nebuvo toks, kokio galėdavo sulaukti pačiais geriausiais metais. Jo teigimu, derliaus nuostoliai sudaro nuo 15 iki 20 proc.
Tačiau tai, ką ūkininkas matė birželio mėnesį, ir tai, kas pavyko per javapjūtę, G.Nainį labai džiugina – javapjūtė pavyko gana neblogai. Joniškio rajono ūkininkui skausminga tik tai, kad grūdų supirkimo kaina, palyginus su trąšų, labai paveikė finansiškai. To šiemet turbūt neišvengė nė vienas ūkininkas. Dėl to, kad trąšų kainos neadekvačios grūdų kainoms, pasak Giedriaus, ir ateitis yra labai miglota.
Tik žiemkenčiai ūkininką nudžiugino, o vasarojus – nuvylė. Nainių ūkis jau neturi nenukultų, nenuimtų laukų. Giedriaus brolis Saulius dar turi šiek tiek žaliojo pūdymo, tai ten belikę augalus sumulčiuoti.
Nemato žieminių rapsų perspektyvos
Joniškio r., Kriukų sen. ūkininko aiškinimu, gamtos kaprizai didžiausią įtaką turėjo ne tik jo vasarojaus pasėliams. Jų krašte daug kam juos tiesiog sugadino. „Pavyzdžiui, mano brolis Saulius augino žirnius, tai vienu metu iš viso rankos tiesiog nusviro –jau jokio derliaus nesitikėjo. Bet kai nukūlė visą nedidelį žirnių laukelį, tai galutinis rezultatas – dar pusėtinas. Į minusą „nekrenta“, bet galėjo būti žymiai geriau. Vasarinių miežių derlius – irgi liūdnokas. Kai žieminius kūlė, tai dar supirkimo kaina buvo kiek geresnė, o dabar vasarinių javų derlių parduoti – iš viso nelabai apsimoka. Nors jis ir taip nėra didelis – vasarojus buvo labai mažai įsikrūmijęs, nes alino didelė sausra, tad šiaip ne taip surinkome apie 5 t/ha. Bet šiandieninė vasarinių miežių supirkimo kaina svyruoja apie 160–170 eurų/t, kai už nuomojamos žemės hektarą vos ne tiek reikia mokėti“, – kalbėjo G.Nainis, pridūręs, kad ši kultūra dėkinga nebent dėl sėjomainos.
Jo teigimu, auginant ankštines kultūras, labai daug kainuoja herbicidai ir fungicidai. Be to, purškimai nuo kenkėjų galimi tik tamsiuoju paros metu. Anot ūkininko, logiškai pagalvojus, tamsoje visi kenkėjai slepiasi, chemija yra kontaktinė ir ją galima panaudoti tik kartą. O kaina išaugusi kone dvigubai. „Kai nėra nei kokybės, nei derliaus, belieka tik vasariniai miežiai. Juos auginti ir tikėtis, kad jie tiks salyklui“, – svarstė Kriukų krašto ūkininkas. Jis minėjo, kad šiais metais, deja, miežių derlius nekoks, tad juos priskirti prie salyklinių – „be šansų“ – pernelyg ba
Laimė, kad Kriukų seniūnijos ūkininkų laukus kruša aplenkė – buvo ką kulti. Anot Giedriaus, šį kartą jie kaip ir laimės kūdikiai, bet negali žinoti, kaip bus kitą kartą.
G.Nainio ūkyje vasarai baigiantis numatomos tam tikros permainos. Jis sakė, kad visada sėdavo daugiau žieminių rapsų, o šiemet rapsų auginimo laukus žymiai sumažino. „Žieminių rapsų rinkoje perspektyvų nebėra, nes Vokietijoje veikia labai didelė perdirbimo gamykla, gaminanti iš rapsų priedus dyzelinui, bet, kiek teko girdėti, dyzelino Europa žada atsisakyti. Rapsų paklausos nebėra ir norint gauti geresnį jų derlių, reikia ir įdėti. Šiai kultūrai skyrėme tik 25–30 proc. ankstesnių plotų. Kuo pakeisime rapsus? Kol kas dar neturime alternatyvos. Labai gerai po rapsų sėti kviečius, bet irgi nėra perspektyvos. Daržininkyste irgi tikrai neužsiimsime. Tad esam ieškojimų kelyje“, – VL planais pasidalino Joniškio r. ūkininkas, teigdamas, kad laikas jiems parodys teisingą kelią.
Aplink Simną – kukliausi vasarojai
Ne patys lengviausi metai ir Alytaus rajono UAB „Dzūkijos artojas“. Šios bendrovės vadovo Broniaus Guževičiaus teigimu, savame ūkyje jie javapjūtę užbaigę prieš gerą savaitę. Anot B.Guževičiaus, šiemetis javų derlius pas juos neblogas, gal net geresnis po tokios sausros, negu buvo tikėtasi. Bet javapjūtės dienomis kasdien vis lietus pakrapindavo, todėl beveik 85 proc. grūdų derliaus jie turėjo džiovinti. Tai, palyginus su palankiais metais, – labai daug. Tuo pačiu džiovinimas pareikalavo laiko ir papildomų išlaidų. Bendrovė jau pasėjo žieminius rapsus, tačiau šie dygsta itin sunkiai, nes lyg tyčia po sėjos nė karto nelijo. Bažavos kaime, kur įsikūrusi bendrovė, ir aplinkui Simną ilgą laiką buvo labai sausa.
„Mums šie metai buvo eiliniai metai rojuje, – apie šiemetį darbymetį pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo UAB „Dzūkijos artojo“ vadovas. – Kasmet vis būna kažko, ko dar nebuvę. Šiemet buvo taip, kaip buvo.“
Rugpjūčio 22 dieną bendrovės laukuose buvo kuliamos pupos ir jau buvo ruošiama žemė žieminių kviečių sėjai. B.Guževičiaus aiškinimu, pupos ir visas vasarojus šiemet atrodo labai prastai – neturėjo sąlygų augti ir subręsti. Cukriniai runkeliai irgi labai prasti – prasčiausi, kiek bendrovė yra juos auginusi. Jų šiemet augina 130 ha.
„Cukriniai runkeliai šiemet, kaip ir visos kitos vasarinės kultūros, užvargusios. Labiausiai trūko lietaus. Iki jų nuėmimo dar yra laiko, bet prarasto laiko jau neatsuksi. Šakniavaisių šaknys mažos, lapų irgi mažai. Visada palygini: yra kaina – nėra derliaus arba atvirkščiai – buvo derliai geri, bet nebuvo geros kainos“, – apsivertusią situaciją vertino Alytaus rajono ūkio vadovas.
Labai kažin ko nesitiki ir iš kuliamų pupų. Pupos labai mažas, prilygsta žirnio dydžiui. Dar nebaigę jų kulti gali teigti, kad šie metai – ne pupų metai, ir rinkoje jų gali trūkti. „Mes dabar kuliame iki 3 t/ha. Turime pupų apie 100 ha“, – sakė B.Guževičius, atkreipęs dėmesį, kad jų krašte dar vis tiek lengviau, nes vasarą jų nesiekė kruša, tad gamtos stichija laukams taip stipriai nepakenkė, galėjo išsikulti žieminius javus ir gavo neblogą jų derlių.
Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-08-28
ŽŪM: 10,66 mln. eurų ES parama – ūkiams, gaunantiems iki 40 centų už litrą pieno
Visa 10,66 mln. eurų Europos Sąjungos parama bus ištmokėta pieno ūkiams, kurie už litrą pieno šių metų balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų – tai numato žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pirmadienį pasirašytas įsakymas. Ekologiniams ūkiams ir kooperatyvų nariams ši riba bus 45 centai. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst. eurų
Paramos suma kiekvienam gamintojui apskaičiuojama pagal jo balandžio–birželio mėnesiais parduotą natūralaus pieno kiekį padauginus iš paramos dydžio, skirstomo pagal pieninių karvių skaičių: iki 10 karvių parama sieks 70 proc., 11–50 karvių – 90 proc., 51–150 karvių – 100 proc. bei 151 ir daugiau – 75 proc.
Anksčiau ministerija siūlė skirti 8,86 mln. eurų ir tik tiems ūkiams, kurie gavo mažiau nei 35 centus.
Tikimasi, kad parama bus išmokėta rugsėjo mėnesį.
Balandį-birželį iš ūkių, kurie liepos 1 dieną laikė bent vieną karvę, buvo supirkta 331,3 tūkst. tonų pieno. Tokių ūkių buvo 11,6 tūkst., o jų laikomų karvių skaičius – 202,8 tūkst.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-08-28
Kviečių kainos tarptautinėje rinkoje nukrito žemiausiai per beveik 3 metus
Kviečių kainos ateities sandoriuose šio mėnesio pabaigoje pasiekė žemiausią lygį nuo 2020-ųjų lapkričio, stiprios pasiūlos lūkesčiams papildžius menkos paklausos prognozes, skelbia „Trading Economics“. Rusija planuoja smarkiai padidinti eksportą, palankiems orams baigiantis javapjūtei pašalinus nuogąstavimus dėl sausros Sibire padarinių. Naujausioje WASDE ataskaitoje (JAV Žemės ūkio departamento skelbiamos tarptautinės žemės ūkio produkcijos pasiūlos ir paklausos įžvalgos) nurodoma, jog šiemet Rusija prikuls 85 mln. tonų kviečių, o jų eksportas pasieks rekordines apimtis – 48 mln. tonų.
Tuo tarpu jų tarptautinės paklausos prognozė apkarpyta 3,4 mln. tonų iki 796,1 mln. tonų, pirmiausia dėl solidžių atsargų Europos Sąjungoje bei tikėtino vartojimo mažėjimo Kinijoje. Vis dėlto dar stipresnį pasiūlos ir paklausos balanso prognozės apkarpymą stabdo išliekantis netikrumas dėl Ukrainos grūdų tiekimo perspektyvų.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-28
Ministerija parduoda dalį Valstybės atsargų rezerve saugomų grūdų ir cukraus
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) viešojo aukciono būdu parduoda apie 10 tūkst. tonų kviečių ir 4 tonas cukraus iš Valstybės atsargų rezervo. ŽŪM Eltai patvirtino, jog parduodama žemės ūkio produkcija yra valstybės atsargų rezervo dalis. Prižiūrėti rezervą ir jame esančias atsargas ministerijai pavesta riboto naudojimo Vyriausybės nutarimu.
„Taip, tai valstybės rezervo atsargų dalis“, – Eltai komentavo ŽŪM.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, Žemės ūkio ministerijai yra pavesta parduoti grūdus ir cukrų“, – teigė ministerija. ŽŪM rugpjūčio viduryje paskelbė dvi varžytines: dėl 2014 m. derliaus II klasės 3,2 tūkst. tonų bei 2020 m. derliaus II klasės 6,7 tūkst. tonų kviečių ir 4 tonų 2008 m. gamybos cukrų. Pradinė kviečių kaina siekė 202 eurus už toną, cukraus – 734 eurai už toną. Registruotis dalyvauti aukcionuose dalyviai galėjo iki rugpjūčio 24 dienos. Valstybės nuosavybe valdomą žemės ūkio ir maisto produktų rezervą saugo akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“, kurios 70,13 proc. akcijų valdo valstybė, 29,87 proc. – fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pagal su ŽŪM sudarytą pasaugos sutartį „Jonavos grūdai“ už rezervo saugojimą gauną atlygį, kuris priklauso nuo laikomų atsargų kiekio. Remiantis bendrovės informacija, 2022 m. pajamos iš pasaugos sudarė 2,93 proc. bendrųjų įmonės pajamų. Valstybės rezervo įstatymas numato, kad rezerve kaupiamos atsargos atnaujinamos kai baigiasi jų tinkamumo naudoti terminas arba jam nepasibaigus pablogėja produktų kokybė, taip pat – jei atsargos neatitinka saugos, sveikatos ar aplinkos apsaugos reikalavimų, kokybės standartų.
Viešai prieinamame Vyriausybės nutarime „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą“ ir jame išdėstytame Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų atnaujinimo ir nurašymo tvarkos apraše nurodyta, kad valstybės rezervo atsargos pirmiausia teikiamos parduoti viešo prekių pardavimo būdu. Vadovaujantis teisės aktais, neparduotos ar neperduotos atsargos yra nurašomos.
Šaltinis: delfi.lt, Lukas Juozapaitis, 2023-08-28
Grūdų džiovykloms įrengti ministerija skirs 2 mln. eurų
Siekiant perdaryti dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklų perdarymą į biodujas ar biometaną naudojančius įrenginius, Aplinkos ministerija tam skirs 2 mln. eurų. Anot ministerijos, būtų finansuojama įsigyta įranga ir atlikti darbai. Kompensacinė išmoka būtų mokama pateikus vieną mokėjimo prašymą, vienam pareiškėjui išmokos dydis gali būti 65 proc. faktiškai patirtų tinkamų išlaidų sumos, tačiau neviršijanti 33 tūkst. eurų.
Skelbiama, kad paraiškas galės teikti Lietuvos juridinių asmenų registre registruotos didelės, vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės, žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai.
