Žemės ūkio naujienos: 2023-09-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
NMA stiprina ir plečia projektų kontrolę
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama, kad būtų užkardyti neteisėtos paramos gavimo atvejai, o skirta parama būtų naudojamasi sąžiningai bei nebūtų pažeidžiami Lietuvos ir Europos Sąjungos finansiniai interesai, taikydama naujus analitinius metodus dar labiau stiprina įgyvendinamų projektų kontrolę. Vis dar pasitaiko atvejų, kai rengiant projektą sukuriamos schemos neteisėtai gauti paramą, o projektams įgyvendinami skirtos paramos lėšos yra pasisavinamos arba panaudojamos netinkamai, projektai piktybiškai įgyvendinti ne taip, kaip buvo suplanuota.
Siekdama atgrasyti nuo bet kokio noro kurti schemas, turint tikslą neteisėtai gauti paramos lėšas, NMA dar projekto paraiškos vertinimo metu kvies pareiškėjus, kurių projektai bus identifikuoti kaip galimai rizikingi, pristatyti projektus NMA Projektų atrankos komitete. Taip pat, remiantis projektų pažeidimų istorija, kasmet bus atliekamos visų rizikingų projektų patikros vietoje neįspėjus – tai bus daroma siekiant patikrinti, ar veikla, kuriai buvo skirta parama, yra realiai vykdoma. Kartu bus tikrinamos ir palyginamos faktinės gautos ir deklaruotos projektų vykdytojų pajamos bei išlaidos su Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) bus teikiami visų NMA administruojamų paraiškų ir projektų duomenys, kad būtų vykdoma duomenų analizė, atliekami tiriamieji veiksmai, siekiant nustatyti sisteminius sukčiavimo atvejus.
Taip pat bus dažniau taikomos priemonės, padėsiančios užkirsti kelią žalos atsiradimui, – tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos, tyrimai dėl tyčinio bankroto atliekami ar civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims inicijuojami ne tik dėl didelio masto pažeidimų.
Šaltinis: nma.lt, 2023-09-04
Erdoganas: Turkija turi naujų pasiūlymų dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo
Sočyje pirmadienį susitiko turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Jis pareiškė, kad Rusija bus pasirengusi atnaujinti grūdų sandorį ir tai padarys, kai tik bus įvykdyti visi nustatyti susitarimai, sakė V. Putinas. Tuo metu R. T. Erdoganas po derybų pareiškė, kad Ankara parengė su Jungtinėmis Tautomis (JT) naujus pasiūlymus atgaivinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą.
Prezidentas V. Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusija pasirengusi atgaivinti Juodosios jūros grūdų eksporto susitarimą, „kai tik bus panaikinti jos eksporto apribojimai“.
„Būsime pasirengę svarstyti galimybę atgaivinti grūdų sandorį (…) ir tai padarysime, kai tik bus visiškai įgyvendinti visi susitarimai panaikinti Rusijos žemės ūkio produktų eksporto apribojimus“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją su R. T. Erdoganu.
V. Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva yra arti susitarimo dėl nemokamo grūdų eksporto iš Rusijos į šešias Afrikos šalis.
„Esame arti susitarimo su šešiomis Afrikos valstybėmis, kurioms ketiname nemokamai tiekti maisto produktus ir net nemokamai vykdyti jų pristatymą bei logistiką“, – sakė V. Putinas.
Jis pridūrė, kad tiekimas prasidės per artimiausias porą savaičių.
R. T. Erdoganą Rusijoje lydi didelė delegacija, kurioje yra Turkijos gynybos, užsienio reikalų, energetikos ir finansų ministrai, pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
Pirmasis R. T. Erdogano susitikimas su V. Putinu nuo spalio rengiamas tuo metu, kai Rusijos pajėgos bando sulaikyti naują Kyjivo puolimą, kuris po tris mėnesius trukusių žiaurių mūšių Ukrainos pietiniame fronte pradėjo teikti vilčių.
Turkijos vadovas tikisi, kad neoficialus aukščiausiojo lygio susitikimas Juodosios jūros kurorte Sočyje taps pagrindu taikos deryboms, apie kurias diskutuoja kai kurie Vakarų pareigūnai, tačiau abi pusės nori, kad jos vyktų tik joms priimtinomis sąlygomis.
R. T. Erdoganas buvo vienas iš nedaugelio NATO lyderių, atvirai palaikančių ryšį su V. Putinu.
Abiejų lyderių santykiai buvo artimi, bet audringi ir, atrodo, dar labiau sustiprėjo po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.
V. Putino sprendimas taikyti nuolaidas ir atidėti Turkijos mokėjimus už rusiškų dujų importą padėjo sušvelninti ekonomikos krizę, dėl kurios R. T. Erdoganas gegužę vos nepralaimėjo rinkimų.
Turkija savo ruožtu atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai ir tapo svarbia vieta, kurioje Rusija gali gauti paslaugų ir prekių.
Tačiau R. T. Erdoganas taip pat erzina V. Putiną tiekdamas Ukrainai ginklus ir remdamas jos siekius prisijungti prie NATO.
Kremlius ypač supyko, kai liepą R. T. Erdoganas leido Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui parsivežti penkis ukrainiečių vadus, kuriuos Rusija išsiuntė į Turkiją per svarbų apsikeitimą belaisviais.
Vadai turėjo likti Turkijoje ir Kremlius įspėjo, kad į tai bus atsižvelgta būsimuose susitarimuose su R. T. Erdoganu.
Tačiau ir Maskva, ir Kyjivas dabar siekia R. T. Erdogano palaikymo jų priešpriešoje dėl grūdų ir karo veiksmų Juodojoje jūroje.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-09-04
Dr. Rūta Šveistienė: ūkinių gyvūnų biologinės įvairovės išsaugojimas turi perspektyvą
Didinant ūkių produktyvumą, ūkiuose praktiškai neliko senųjų lietuviškų galvijų, kiaulių veislių. Mokslininkai metai iš metų deda pastangas, kad būtų išsaugotas mūsų senųjų veislių genofondas, o ūkininkai savo ruožtu pamažu vėl atsigręžtų į veisles, kurios jau buvo nurašytos į paraštes.
Koks šiandieną yra ūkininkų ir mūsų valstybės požiūris į vietines nykstančių gyvulių veisles Lietuvoje?
Labai norėtųsi, kad vietinis lietuviškas produktas labiau būtų susietas su mūsų senosiomis gyvulių veislėmis. Jei mes darytume gaminius su specialiu ženklinimu, kur būtų nurodoma, kad produktas pagamintas iš vietinės nykstančios veislės, tai kurtų didelę pridėtinę vertę. Dabar turime galiojantį Tautinio paveldo įstatymą, tačiau jo pagrindu mes galime sertifikuoti tik nykstančių veislių gyvūnus, o ne iš jų pagamintus produktus. Šią tvarką reikėtų tobulinti, nes jei pirkėjas žinotų, kad perka būtent tokios kilmės produkciją, jis, tikėtina, būtų suinteresuotas per vartojimą remti mūsų augintojus, kurie saugo mūsų genofondą. Augintojams turėtų būti numatyta finansinė parama už tai, kad jie augina vietines gyvūnų veislės, jas saugo ir galutinį produktą pateikia rinkai. O savo ruožtu visuomenė turėtų žinoti, kad pirkdami ženklintus produktus prisideda prie vietinių veislių išsaugojimo. Vartotojai taip pat turėtų būti mokomi, kodėl svarbu rūpintis mūsų genofondu ir kokia mūsų vietinių veislių reikšmė žemės ūkyje. Kitas niuansas yra tas, kad mūsų ūkiai yra mišrūs. Pavyzdžiui, mažai ūkių, kurie laikytų vien tik lietuviškas baltnugares karves, todėl užtikrinti pieno kilmę iš vienos veislės būtų sudėtinga. Kol kas daug potencialo turi avių augintojai, kurie augina lietuviškas juodgalves avis.
Žinoma, ūkininkams auginant gyvulius labai svarbus svertas yra gaunama produkcija ir laikas per kurį gyvuliai užauga. Vietinės veislės negali pasiūlyti tokio produktyvumo kaip selekcininkų sukurtos veislės. Tačiau šiuo klausimu reikėtų žiūrėti plačiau. Reikalinga būtų ir didesnė valstybės pagalba kuriant tokius šeimos ūkius.
Europoje yra nemažai smulkių ūkių, kurie vietines veisles augina, patys produkciją perdirba, ją specialiai ženklina ir parduoda. Tai yra ne tik sūriai, varškės ir kiti pieno produktai, bet ir mėsos konservai, vilnos gaminiai. Tenka pastebėti, kad kitose šalyse taikomi ne tokie griežti reikalavimai produkcijos gamybai ir jos realizavimui kaip Lietuvoje, patvirtinti paprasti ir labai aiškūs ženklinimo reikalavimai.
Ar šalies ūkininkai, kurie renkasi auginti senas lietuviškas ir nykstančias veisles gauna finansinę paramą?
Taip, auginantys retas veisles ūkininkai gauna paramą iš Nykstančių veislių išsaugojimo programos. Tiesa, tai nėra didelė parama, jos dydis priklauso ir nuo auginamos veislės. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje pavyks prikalbinti daugiau ūkininkų specializuotis auginti vieną veislę ir populiarinti jų auginimą per gaunamą produktą.
Neseniai grįžote iš Prancūzijos, kur lankėtės ERFP (liet. Europos gyvūnų genetinių išteklių centras) generalinėje asamblėjoje. Kokia tai organizacija ir kuo ji užsiima?
ERFP yra regioninė platforma, skirta remti gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimą bei tvarų naudojimą ir palengvinti FAO veiksmų plano įgyvendinimą. Sudarytame veiksmų plane pabrėžiama, kad svarbu ne tik retesnių gyvulių veislių „galvų“ skaičius, bet ir pačios veislės struktūra. Kitaip tariant, būtina atlikti veislių stebėseną jos viduje, kokie procesai vyksta: kiek veislė gerinama ją mišrinant, kiek yra laikoma šeimos linijų, koks yra giminingumo laipsnis.
Nuo 2001 m. ERFP palengvina įvairių Europos šalių ir vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, darbo koordinavimą ir keitimąsi informacija bei patirtimi, o rugpjūtį vykusioje ERFP generalinėje asamblėjoje nutarta veiksmų planą patikslinti, tai gali daryti kiekviena šalis narė per savo šalies atsakingą nacionalinį koordinatorių.
Šiais metais baigėsi Lietuvos kadencija šios organizacijos valdančiajame komitete, per šį laikotarpį paruošta ir patvirtinta Europos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių saugojimo strategija, paruoštas veiksmų planas, kurį planuojama priimti po mėnesio.
Lankėtės ir Prancūzijos ūkiuose. Ką įdomaus ten matėte? Kokios patirties parsivežėte ir kokią praktiką būtų galima panaudoti Lietuvoje?
Apsilankėme vietines galvijų ir avių veisles auginančių šeimų ūkiuose. Viename jų auginami nykstantys Ferrandaise galvijai, o kitame – vietinės Ravos avys. Įdomu tai, kad ėriukus jie siekia gauti tris kartus per dvejus metus. Vilnos jie niekur nepanaudoja, ją tiesiog meta lauk arba panaudoja mulčiavimui.
Avių ūkio, kuriame mes lankėmės vilkai nepuola, tačiau jie turi bėdą su lapėmis, kurios papjauna lauke atvestus ėriukus.
Mėsinių galvijų ūkyje mane maloniai nustebino tai, kad aplankyti ūkininkai myli tai ką jie daro ir didžiuojasi tuo. Ūkininkavimas jiems – gyvenimo būdas. Ūkyje užaugintus gyvulius skerdžia netoliese esančioje skerdykloje, parsivežtą mėsą savo įsirengtame ceche perdirba ir vietoje pardavinėja.
Kaip manote, kokia ateitis laukia retųjų ir nykstančių veislių Lietuvoje ir Europoje?
Kiekviena šalis deda dideles pastangas, kad šios veislės būtų išsaugotos. Dėl to remiami ūkiai, kurie tai nori daryti. Svarbus ir visuomenės švietimas, kad jie žinotų, kad pirkdami produktą iš ūkio auginančio Lietuviškas veisles taip pat prisideda prie to, kad bioįvairovė būtų išsaugota.
Pastaruoju metu stengiamasi išsaugoti esamas, bet ir atkurti tas, kurios yra kritinėje padėtyje. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra kritinė padėtis su senojo genotipo Lietuvos žalaisiais galvijais. Tokių gyvulių liko labai mažai, šiuo metu turime bandą tik LSMU GI, Baisogaloje. Platinti ir atkurti šią veislę tikrai didelis iššūkis. Kai kuriose ES šalyse vis dar yra tokių atvejų, kai vienos veislės atstovų belikę 50 gyvūnų arba vos 20 patelių. Tam ir yra sukurta ERFP, kad būtų lengviau apsikeisti patirtimi ir žiniomis saugant gyvūnus tiek in-situ tiek ex-situ, susipažinti su EU direktyvų taikymu skirtingose šalyse, saugojimo strategijų ar veiksmų planų įgyvendinimu. Per ERFP platformą teikiamos ataskaitos FAO apie kiekvienos šalies genetinių išteklių saugojimo programų įgyvendinimą, supažindinama su naujus mokslinių tyrimų rezultatais ir projektais, keičiamasi gerąją patirtimi.
Manau, kad turėjome, turime ir turėsime ūkininkų, specialistų, mokslininkų tikinčių ir mylinčių tai ką jie daro siekiant išsaugoti vietines veisles. Todėl ūkinių gyvūnų biologinė įvairovės išsaugojimas turi perspektyvą.
Susipažinti su saugomų gyvūnų rūšimis galite čia: https://gic.lsmuni.lt/
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-09-04
Pasėlių laukų pinigais neprikelsi
Joniškio rajono ūkiuose ši javapjūtė labai neįprasta – kai kur laukuose net nebuvo ką kulti, nes pasėlius rugpjūčio pradžioje nukūlė gausi kruša. Ji ne tik vienus augalus priplakė prie žemės, kitus – išlaužė, bet ir nuplėšė pastatų stogus, išdaužė langus, suvarpė automobilių, žemės ūkio technikos langus, žibintų stiklus. Tačiau gyvenimas vietoje nestovi – žemdirbiai skaičiuoja žalą ir planuoja, kaip atsitiesti. Tai padaryti bus nelengva, nes draudimo išmokų gali tikėtis tik apsidraudusieji, o tokių – vis dar mažuma. Tad liks dar labiau veržtis diržus ar laukti valdžios malonių, tik ši jų dalyti neskuba. Panašioje situacijoje yra atsidūrę ne tik žemdirbiai, bet ir kiti kaimų gyventojai, kurie savo turto nebuvo apdraudę.
Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Lelionis VL sakė, kad Joniškio rajone, Skaistgirio seniūnijoje, kur skaičiuojami didžiausi nuostoliai, tarp labiausiai nukentėjusių ir du ūkiai – „Skaistgirio“ ir „Reibinių“ žemės ūkio bendrovės. Šioms bendrovėms vadovaujantis Deividas Kalinauskas buvo atviras – kol kas paramos jie nesulaukė iš niekur. Laimė, pasėliai, pastatai, kitas bendrovių turtas buvo apdraustas. „Javų pasėliai drausti, bet hektaro apdrausta suma buvo nedidelė, tai išlaidų tikrai nepadengs. Kukurūzai ir pievos nedrausti, tai niekas ir negrįš“, – sakė jis ir pridūrė, kad visus nuostolius net sunku išvardyti.
„Skaistgirio“ žemės ūkio bendrovėje auginami gyvuliai, o „Reibinių“ bendrovė – labiau augalininkystės ūkis. Šios dvi bendrovės skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Pasak vadovo, per javapjūtę apie 500 hektarų sudarė nekuliamų javų plotai, į juos net nevažiavo kombainas – nebuvo prasmės, javai liko ant lauko. Dar 100 hektarų – vėtros su kumščio dydžio kritusiais ledais išlaužytų kukurūzų, ten jau nebuvo ką imti. Tai, kas liko laukuose po vėtros, nupjovė ir sunaudojo gyvulių silosui.
Be pasėlių, nukentėjo ir abiejų bendrovių ūkiniai gamybiniai pastatai, transporto priemonės. Pastatų stoguose skaičiuojamos ne vien išmuštos skylės, bet ir nuplėšta stogų danga, išgriautos sienos. Vadovo duomenimis, išdaužyti jų bendrovių žemės ūkio technikos langų stiklai, sumušti veidrodžiai, sugadinti lengvųjų mašinų kėbulai.
Per javapjūtę bendrovių „Skaistgiris“ ir „Reibiniai“ kuliamų laukų dar buvo. Bendrovių vadovo duomenimis, vidutinis miežių derlius siekė 2,6 t/ha, ir žemdirbiai šį rodiklį vadina tragedija. Kviečių derlius šiek tiek geresnis – apie 4,5–5 t/ha, nes dalį jų spėjo nukulti dar prieš krušą. Iki krušos buvo nukulti tik visi rapsai. Jų derlius nesiskiria nuo praėjusių metų – vidutinis.
Patyrusių milžiniškų nuostolių bendrovių vadovas neabejoja, kad nuostoliai smarkiai paveiks metų rezultatus ir jie džiaugsis, jei išgyvens. „Didžiausia mums dabar problema – pašarai gyvuliams žiemos sezonui. Dar nesugalvojome, kaip šią problemą išspręsti, – teigė D.Kalinauskas. – Rugpjūčiui baigiantis žolės siloso neturime net 40 proc. būtino mūsų poreikio. Po krušos mūsų liucernos buvo išdaužytos. Dabar pamažu atsigauna, planuojame jas pjauti, bet pasiruošti tiek pašarų, kiek reikia, bus sunku.“
Slegia įsipareigojimų našta
Daukšių kaimo (Joniškio r.) ūkininkas Jonas Doviltis VL teigė, kad iki galo suskaičiuos ūkiui padarytą žalą tada, kai aprims darbai. Ūkyje dirba samdomų darbuotojų, bet triūsia ir patys šeimos nariai. Laiko ūkininkas randa tik tuomet, kai palijus sustoja darbai, nes tenka laukti, kol dirvos pradžius ir bus galima sėti tarpines kultūras.
Ūkio veiklą labiausiai paveikė ledų kruša. Anot J.Dovilčio, daugiau nei 30 proc. pasėlių kulti nereikėjo. „Mūsų miežiai visi 100 proc. – kiek jų buvo pasėta, prapuolė. Pupų buvo nedaug – per 20 hektarų, tai nebeliko didžiausio ir gražiausio apie 17–18 ha lauko. Kviečių buvo pasėta per 200 ha, apie 60 ha visiškai kulti nebereikėjo. Kitur varpos škvalo ir ledų taip pat buvo iš dalies iškultos. Tad pasitaikė taip, kad įvažiuoji į lauką – kombainas kulia, bet grūdų nėra. Laukas apie 18 ha dydžio, iš jo prikulta buvo per 20 tonų grūdų“, – situaciją per darbymetį savame ūkyje apibūdino J.Doviltis.
Ūkininkas minėjo, kad iki krušos nebuvo suspėjęs nuimti nė vienos kultūros. Laimė, pasėliai apdrausti, tad rusena viltis, kad draudimas padengs bent šiek tiek nuostolių. „Jeigu draudimo nebūtų, ūkininkavimas būtų baigtas, – tikino Daukšių kaimo ūkininkas. – Yra dideli finansiniai įsipareigojimai tiekėjams už trąšas, chemikalus, sėklas. Grūdų supirkimo kainos šiais metais kur kas mažesnės, o pernai trąšos buvo be proto brangios. Rekomendavus prisipirkome brangių trąšų. Nors ir minimaliai tręšėme, bet vis tiek išlaidos trąšoms buvo neadekvačios dabartinėms grūdų kainoms – niekaip nesueina galai. Net jei ir būtų derlius užaugęs, nesunaikintas ir būtų kulta apie 5–6 t/ha, kažin ar nebūtų buvę nuostolių. Dabar, kai ledai mums laukus iškūlė, tai iš viso tragedija.“
J.Dovilčio augalininkystės ūkyje visi darbai nusitolino, vėlavo ir dar juos tenka nutraukti. „Buvau įsipareigojęs sėti posėlį – žieminius kviečius atsėliuoti. Kai ledai „davė“, mums javapjūtė dėl to labai užsitęsė, nebespėjome pasėti. Bet internetu patikslinus paraišką, kad nebus posėlio, paaiškėja, kad ir atsėliuoti nebegaliu. Tad iš kur reikės gauti pajamų kitais metais“, – kalbėjo nuo stichijos nukentėjusio ūkio šeimininkas.
Pašnekovo teigimu, tokia padėtis jam yra sunkiai suprantama. „Jeigu posėlį reikia sėti, kad galėtum atsėliuoti, tai jis per 6 savaites, jeigu sausi metai, nesudygsta. Kam turi tuščiai dirbti? Žemės ūkio ministerijos sukurti neadekvatūs įsipareigojimai. Susidaro įspūdis, kad norima sunaikinti žemės ūkį. Mums aiškinama, įsipareigojimai esą atkeliavę ES mastu, bet nuvažiavus į Lenkiją, kitas ES šalis, ten nėra tokių griežtų įsipareigojimų kaip pas mus. Skambinau į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, klausiau jų, gal kai Joniškio rajone paskelbta ekstremali padėtis, gal ką pakeitė, nebereikia griežtai laikytis, atsakė, kad ne – niekas nėra pakeista. Turime daryti, kaip priklauso“, – rūpesčiais dalijosi apie 400 ha žemės dirbantis Daukšių krašto ūkininkas.
J.Dovilčio teigimu, pasėliai drausti, tad, gavus draudimo išmokas, nuostoliai nors iš dalies pasidengs, bet kaip tai paveiks ūkio metų rezultatus, kol kas anksti kalbėti. Ūkininko nuomone, reikėtų palaukti lapkričio–gruodžio. „Bus aiškiau, kai gausim draudimo išmokas. Kai jau visas derlius bus nuimtas, parduotas, suskaičiuoti finansiniai įsipareigojimai, tada bus aišku, ar verta toliau ūkininkauti“, – tikino ūkininkas. Jis neslėpė pagalvojęs ir apie asmeninį bankrotą, bet nelabai tiki, kad Lietuvoje ūkininkui tai įmanomas variantas.
Tarsi šiaudas skęstantiesiems
Žemės ūkio kultūrų pasėlių draudimo paslaugas siūlančios bendrovės apsidraudusiems ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms jau ruošiasi išmokėti draudimo išmokas. Nesidraudusiems lieka pasikliauti tik savo finansinėmis jėgomis. Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad žemdirbiai, nukentėję nuo Lietuvą nusiaubusios audros ir krušos, turi galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų kompensacijomis.
Ministerijos teigimu, nukentėjusiems nuo audros ar krušos ir imantiems naujas paskolas su garantija investicijoms finansuoti ir (ar) perkantiems lizingu turtą pirminei žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui ar prekybai, jau dabar gali būti kompensuojama 80 proc. finansų įstaigai sumokėtų palūkanų. Jos kompensuojamos už ne ilgesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį. Maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, yra 4 proc. Imantiems naujas paskolas su garantija apyvartinėms lėšoms papildyti ir (ar) biologiniam turtui įsigyti taip pat gali būti kompensuojama dalis palūkanų. Kompensuojama 80 proc. sumokėtų palūkanų už ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį. Maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, yra 4 proc.
Ir toliau bus teikiamos lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui finansuoti pagal skatinamąją finansinę priemonę ūkio subjektams, Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu susiduriantiems su likvidumo problemomis. Paskoloms teikti papildomai skirti 23 mln. Eur. Paskolos trukmė – iki 6 metų (numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų). Visais atvejais vienos paskolos suma negali viršyti 500 tūkst. Eur, o paskolos suma ar jos dalis biologiniam turtui įsigyti negali viršyti 200 tūkst. Eur.
Ieško įvairių galimybių
Pagelbėti nuo stichijos siautėjimo nukentėjusiems joniškiečiams, kaip sakė Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius, bandoma jau nuo pat pirmųjų dienų ar net valandų, kai paaiškėjo tikroji padėtis. Merui ne kartą teko lankytis Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose, tartis su jų vadovais ir specialistais dėl konkrečių pagalbos priemonių.
„Bendradarbiaujame su valstybės ekstremalių situacijų komisija, su ministerijomis. Žemės ūkio ministerija jau išpildė mūsų lūkesčius dėl kreditavimo. Aplinkos ministerijoje sutarta, kad bus kompensuojamas asbestinio šiferio surinkimas, išvežimas ir utilizavimas. O rajono mero rezervas bus skirtas pagalbai stogus dengiant nauja danga, bet ne senajai asbestinio šiferio dangai, kokia yra ant daugumos nukentėjusių pastatų stogų, tvarkyti. Kad po dar vienos krušos vėl nereikėtų jos tvarkyti ar keisti“, – teigė V.Gailius. Pasak jo, savivaldybės administracijoje sudaryta komisija vertina ir spręs dėl kompensavimo. Ir ne tik tiems, kas nebuvo savo turtą apdraudę, bet ir tiems, kas buvo apsidraudę, bet draudimo išmoka nekompensavo patirtų išlaidų.
Joniškio rajono mero tikinimu, ne tik savivaldybės administracija yra pasirengusi pagelbėti žmonėms, bet ir verslas – statybinių medžiagų pardavėjai nukentėjusiems suteikia galimybę atidėti mokėjimą. Tačiau susiduriama su gan sunkiai įveikiama problema – trūksta statybininkų. „Kur buvo kritinė situacija, taip pat daugiavaikėms šeimoms, gyvenantiems socialiniuose būstuose mes jau pagelbėjome. Kitur žmonės tvarkosi patys, nes žino, kad bus kompensuojama“, – tikino V.Gailius.
Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-09-04
ES vadovė perspėjo apie vilkų gaujų „realų pavojų“ Europoje
Vilkų sugrįžimas į kai kurias Europos dalis kelia grėsmę gyvuliams ir galbūt žmonėms, pirmadienį perspėjo ES vadovė Ursula von der Leyen, pažadėjusi keisti šių plėšrūnų apsaugos statusą. Kadaise Europoje vilkai buvo medžiojami, kol beveik išnyko, tačiau 1950 m. šalys pradėjo juos saugoti. Dabar jų skaičius didėja keliuose regionuose. „Vilkų gaujų koncentracija kai kuriuose Europos regionuose tapo realiu pavojumi gyvuliams ir galbūt žmonėms“, – sakė U. von der Leyen.
Pagal Europos Sąjungos buveinių direktyvą, priimtą 1992 m., vilkui suteiktas saugomo gyvūno statusas. Tačiau kai kuriose vietovėse ir valstybėse galimos įstatymų išimtys, tad U. von der Leyen paragino „valdžios institucijas imtis veiksmų, kur to reikia“. Ji pridūrė, kad dabartiniai ES teisės aktai jau leidžia tai daryti Europos Komisijos pirmininkė ragino vietos bendruomenes, mokslininkus ir pareigūnus iki rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu pateikti duomenis apie vilkų skaičių ir jų poveikį. Gavusi šią informaciją, Europos Komisija nuspręs, kaip pakeisti vilkų apsaugos įstatymus, „kad prireikus būtų numatytas didesnis lankstumas“.
Šaltinis: delfi.lt, 2023-09-04
Pakartotinai skelbiamas UAB „Šilutės veislininkystė“ akcijų privatizavimas
Turto bankas skelbia bendrovės „Šilutės veislininkystė“ valstybei priklausančio 96,50 proc. akcijų paketo viešą aukcioną. Tai ketvirtasis aukcionas, kuriame parduodamos šios įmonės akcijos. Pradinė akcijų pardavimo kaina yra 879 741 eurų. Bendrovės pagrindinė veikla – grynaveislių mėsinių galvijų vertinimas pagal individualias augimo savybes; mėsinių galvijų mišrūnų auginimas komerciniais tikslais; veislių bulių, turinčių galvijų veislės pažymėjimus, pardavimas; produktyvumo kontrolė, vertinant grynaveislių mėsinių veislių buliaus palikuonis pagal penėjimosi ir mėsines savybes (turi leidimą, tačiau šiuo metu veiklos nevykdo).
Įmonės dokumentų rinkinius (tiek popierinius, tiek elektroninius) galima įsigyti rugsėjo 11–15 d. Dokumentų rinkinio pardavimo kaina – 145 eurai.
Potencialių pirkėjų vokų su paraiškomis dalyvauti aukcione registravimas vyks nuo rugsėjo 11 d. iki rugsėjo 18 d.
Aukcionas vyks rugsėjo 19 d. 10 val. Laimėtoju bus pripažintas tas aukciono dalyvis, kuris pasiūlys didžiausią kainą už akcijas. Gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.
Detaliau su privatizavimo procesu bei akcijų paketo privatizavimo sąlygomis galima susipažinti Turto banko paskelbtame informaciniame biuletenyje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-04
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
