Žemės ūkio naujienos: 2023-12-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pakeistas KPP paraiškų 2024 m. priėmimo grafikas
Pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2024 metais tvarkaraštis. Paraiškų priėmimas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ kitąmet vyks nuo kovo 18 d. iki gegužės 13 d. Kvietimui teikti paraiškas paramai gauti taikomos supaprastintos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės. Anksčiau paraiškas planuota rinkti 2024 m. kovo 1 d. – gegužės 13 d.
Norintys gauti paramą trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu paraiškas kitąmet galės teikti ir rugsėjo-spalio mėnesiais.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymas Dėl žemės ūkio ministro 2023 m. spalio 19 d. Įsakymo Nr. 3D-689 „Dėl paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones priėmimo 2024 metais tvarkaraščio patvirtinimo“ pakeitimo yra čia.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-27
Pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas – kokybiško pieno garantas
Šventinės akimirkos yra laikas, kai sustojame, vertiname tai, ką turime, ir dalinamės šiltu bendravimu su kolegomis ir klientais. Esame dėkingi už jų pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Per 30 veiklos metų UAB „Pieno tyrimai“ laboratorija tapo neatsiejama pieno gamybos grandinės dalimi, nuolat diegianti naujus tyrimų metodus ir technologijas. Per šį laikotarpį laboratorija padėjo užtikrinti aukštą pieno produktų kokybę, prisidėjo prie vartotojų saugos ir pasitikėjimo maisto produktais didinimo.
Galime su dideliu pasididžiavimu vertinti ilgalaikį laboratorijos indėlį į pieno kokybės ir saugos užtikrinimą. Nuolat investuojant į modernias technologijas, užtikrinami greiti ir tikslūs rezultatai. Pieno tyrimai, pritaikant naujausias technologijas, parodo labai daug dalykų ne tik apie patį pieną, kaip produktą, bet ir apie karves, jų šėrimą, gydymą.
Pastaraisiais metais galima drąsiai konstatuoti, kad žalio pieno kokybė ženkliai pagerėjo. Ūkininkai puikiai supranta, kad neužtenka atlikti tik pieno sudėties tyrimų. Siekdami ūkio ekonomiškumo, jie sistemingai naudojasi ir kitomis laboratorijos siūlomomis paslaugomis, tokiomis kaip ankstyvojo veršingumo nustatymas, mastito sukėlėjo bei jo jautrumo antibiotikams nustatymas, jungtinių pieno mėginių formavimas ligų tyrimams atlikti, pašarų maistinės vertės nustatymas.
Ypatingo dėmesio sulaukia gyvūnų produktyvumo tyrimai, kurie yra svarbūs gyvūno veislinei ir ūkinei vertei nustatyti, kryptingai jų atrankai atlikti, padeda racionaliai organizuoti reprodukciją ir siekti geriausių veiklos rezultatų. Individualūs gyvūnų produktyvumo tyrimai ir sisteminga jų apskaita sudaro visas prielaidas bandai gerinti ir suteikia pakankamai duomenų selekcijai bei genetiniam potencialui didinti.
Dar vienas aktualus akcentas – pieno kokybei labai svarbi ūkyje naudojama tvarkinga melžimo bei pieno šaldymo įranga, todėl laboratorijos specialistai siūlo periodiškai atliekamą pieno kiekio matavimo priemonių kalibravimą bei melžimo įrangos ir pieno šaldymo rezervuarų patikrą.
UAB „Pieno tyrimai“ aktyviai bendradarbiauja su pieno gamintojais, supirkėjais, perdirbėjais, kontroliuojančiomis ir mokslo institucijomis. Jų pasiūlymai ir pastebėjimai itin vertingi laboratorijai, siekiant išlaikyti aukštus standartus ir prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
Per 30 metų veiklos laikotarpį laboratorija buvo ir yra aktyvi partnerė moksliniuose tyrimuose, bendradarbiaudama su įvairiomis mokslinėmis institucijomis, siekdama plėtoti naujus metodus ir tobulinti tyrimų procesus. Tai ne tik didina laboratorijos patikimumą, bet ir leidžia prisitaikyti prie besikeičiančių mokslinių ir technologinių iššūkių.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-23
Žemdirbiai rengiasi protestams: pradės nuo laužų deginimo, vėliau planuoja ir žygį į Vilnių
Didžiąją dalį šalies ūkininkų vienijanti Lietuvos žemės ūkio taryba nuo sausio 8 d. pradės protestus, darkart reikalaus pakeisti žemės ūkio ministrą, teigia tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. Pirmosios akcijos vyks visoje Lietuvoje, vėliau žadama vykti į Vilnių. „Nuo sausio 8 d. pradedame protesto akcijas – nuo laužų suliepsnojimo visoje Lietuvoje. Po to ilgai laukti nereikės, tikslas yra pasiekti Vilnių su žemės ūkio technika“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė I.Hofmanas.
„Pagrindinė žinutė – keisti žemės ūkio politiką, neužgesinti kaime ugnies. Ir kad žemės savininkai, lietuviai, mus puola, išsireiškus literatūriškai. Problemų yra daug“, – pažymėjo jis. Anot jo, ūkininkai nusivylę Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vykdoma politika, esą ji „absoliučiai negeba spręsti problemų“.
I.Hofmanas patikino, kad tarp reikalavimų ūkininkai dar kartą prašys atleisti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. „Tas žmogus negeba išspręsti žemės ūkio problemų. Ir jei premjerė nori palengvinti savo, žemdirbių ir visos visuomenės naštą, turėtų priimti sprendimą ir pakeisti“, – sakė jis.
Didžiausiomis sektoriaus problemomis Žemės ūkio tarybos pirmininkas įvardijo, jo teigimu, teisę į privačią nuosavybę pažeidžiančią saugomų teritorijų plėtrą, reikalavimus atkurti daugiametes pievas, tebesitęsiančią vadinamąją pieno krizę, akcizų politiką. „Purvinais batais užlipama ant privačios nuosavybės, ruošiamasi išplėsti saugotinas teritorijas to tinkamai nesuderinus pagal procedūras ir teisės aktus su žemės savininkais, taip pažeidžiant konstitucinę teisę į privačią nuosavybę“, – kalbėjo I.Hofmanas.
„Daugiamečių pievų problema yra sena, bet dabar karšta, kada biurokratiškai sukurtą problemą vengiama išspręsti. Ir einama pačiu paprasčiausiu keliu, našta užkraunama ūkininkams. Neišspręsta pieno krizė, akcizas suskystintoms gamtinėmis dujoms ir kitos problemos“, – tęsė ūkininkų atstovas. „Elta“ primena, kad šiemet ūkininkai dėl ŽŪM politikos protestavo ir reikalavo pašalinti K.Navicką ne kartą, daugiausiai – dėl metų pradžioje ženkliai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų kilusių finansinių sunkumų pieno ūkiams. Be to, K.Navickas Seime jau atlaikė dvi interpeliacijas.
Žemės ūkio tarybą sudaro 10 žemdirbių organizacijų, kurios savo ruožtu atstovauja apie 80 proc. Lietuvos ūkininkų bendruomenės. I.Šimonytė nesureikšmina Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina ūkininkų ketinimų nuo naujų metų organizuoti naujus protestus ir laikosi pozicijos, jog diskusijose su žemdirbiais veikiausiai neišgirs naujų argumentų. „Nebūtų pirmas kartas, visada diskusija yra tokia pati: kad žemės ūkis žlugęs. Ir taip nuo 1999 metų“, – Seime žurnalistams sakė I.Šimonytė. Ji patikino, kad būtent sausio 8 d. susitiks su protestuojančiosios organizacijos atstovais.
„Matyt, eilinį kartą turėsime turiningą diskusiją, kur kažkas sakys, kad visos karvės išpjautos, o statistika rodo, kad ne. Bet, matyt, kad karštai padiskutuosime, kaip įprastai būna“, – kalbėjo premjerė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė nematantis naujų motyvų žemdirbiams protestuoti. „Nelabai suprantu, kas naujo šitoje mūsų žemėje dabar atsitiko“, – žurnalistams Seime sakė K.Navickas.
Šaltinis: lrytas.lt, 2023-12-21
Svajonių darbą rado iš tėvų perimtame pieno ūkyje – papasakojo apie streiką ir ateities planus
Sunkus ir varginantis darbas be išeiginių ar atostogų jaunus žmones atgraso nuo karvių auginimo. Neretas perėmęs tėvų ūkį skuba atsisakyti karvučių ir tik vienas kitas pasiryžta tęsti šią veiklą. Tarp jų – Rietavo savivaldybės Jankaičių kaimo jaunasis ūkininkas Artūras Jurkus. Vyras yra ryžtingai nusiteikęs pertvarkyti bei modernizuoti prieš daug metų tėvuko įkurtą pieno ūkį ir galbūt ateity palikti jį savo dukrelėms.
Seserys perimti ūkį nesvajojo
Mūsų pašnekovo tėvukas Augustas Jurkus 1991 metais nutarė mesti mechaniko darbą ir pradėti ūkininkauti savo tėviškėje – Jankaičių kaime. Vyriškis ilgą laiką svajojo sugrįžęs iš tremties susigrąžinti prarastas tėvų žemes – net 35 hektarus, o kai įgyvendino šią savo svajonę, nieko nelaukęs įkūrė Lietuvos juodmargių ūkį. Jį po kelių dešimčių metų su didžiuliu džiaugsmu iš jo perėmė sūnus Artūras.
Jaunasis ūkininkas turi tris vyresnes seseris, bet jos nė nesvarstė apie ūkininkavimą. Rietaviškio teigimu, jo seseris greičiausiai atbaidė vaikystės patirtys ir sunkus darbas. O Artūras mielai dalinasi iki šiol atmintyje išlikusiais ryškiais prisiminimas, kaip sulaukęs septintojo gimtadienio jau pilnu tempu tempdavo kibirus vandens juodmargėms, grėbdavo šieną su T25 traktoriumi, kabindavo mėšlą bei atlikdavo kitus kasdienius ūkio darbus.
Ūkininkas sutinka, kad jaunam žmogui ypatingai reikia motyvacijos. Jam pačiam jos tikrai netrūko. Vasaros atostogų metu sūnui tėvelis kasdien sumokėdavo po penkis litus už sunkų darbą. Šie pinigėliai krisdavo tiesiai į taupyklę, kadangi vaikinas turėjo svarbų tikslą – įsigyti dviratį. Pašnekovas iki šiol atsimena ir tai, koks geras jausmas apėmė, kai būdamas dar vaikas iš savo pirmųjų sunkiai uždirbtų ir sutaupytų pinigų nusipirko trokštamą daiktą. Vėliau laukė kitas etapas, kada persisotinęs gyvenimo kaime bei atsikandęs ūkininkavimo darbų, viską metė ir išvyko laimės ieškoti į Norvegiją. Bet ten ilgai neužsibuvo, tapo aišku, kad ne apie tokią ateitį kūrė planus. Tad ilgai nesikankino – susikrovęs lagaminus pasuko atgal į Lietuvą. Kurį laiką teko dirbti ir pagal įgytą profesiją elektros inžinierium. Noras tobulėti profesinėje srityje paskatino išvykti į Klaipėdą.
Po pusantrų metų, praleistų uostamiestyje, vyras grįžo į Jankaičius padėti tėčiui prie darbų. Ir vos tik įsėdęs į traktorių sako pajutęs tą širdyje kirbantį gerą jausmą. Tada ir supratęs, kad čia yra jo vieta ir blaškytis po pasaulį daugiau nebenori. Nuo tos akimirkos pralėkė jau dešimtmetis, bet, anot pašnekovo, nebuvo nė vienos dienos, kad suabejotų savo pasirinkimu ar gailėtųsi.
Netikėtas radinys pievoje
Praėjusią žiemą įvairiuose Lietuvos miestuose garsiai nuvilnijo ūkininkų protesto akcija, nukreipta prieš žemas pieno supirkimo kainas. Vienas pirmųjų streikuoti pradėjo A. Jurkaus pieno ūkis.
Tą laikotarpį prisimenu kaip itin sudėtingą, kadangi turėjome dirbti labai sunkiai, bet kartu dar ir patys primokėti, kad galėtume dirbti. Aš dešimt metų plušau nuoširdžiai, stengiausi iš visų jėgų, o tada šitaip drėbteli į akis ir pasako – tu esi niekam nereikalingas. Patikėkit, nežmoniškų pastangų prireikė, kad išeičiau į gatvę dalinti pieną už ačiū. Pirmas naktis prisimenu visai bemieges, nuolatos galvojau, ar ateis kas nors, o gal apsijuoksime prieš visus. Bet vos tik pamačiau, kiek susirinko žmonių ir koks buvo palaikymas – man atėmė žadą“, – prisiminimais apie itin nelengvą laikotarpį dalinosi vyras.
Ūkininkas prisipažino, kad tąsyk pilant pieną į eilę sustojusiems rietaviškiams jam drebėjo rankos. Žmonės grūdosi, stumdėsi, o viena senolė pargriuvusi net galvą prasiskėlė. Per rekordiškai trumpą laiką – pusvalandį – ūkininkas išdalino apie 800 litrus pieno. Vėliau pradėjo riboti, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę jo gauti. Vienam įpildavo daugiausiai penkis litrus, bet vis tiek neužtekdavo visiems norintiems. Vėliau A. Jurkus ir keletas streikuojančių jo bendraminčių ūkininkų iš kitų rajonų feisbuke susikūrė grupę, dalinosi informacija, kokius būtinus leidimus išsiimti, kaip tinkamai pasiruošti tarą ir visa kita. Apšilęs kojas Rietave, išvyko dalinti pieno į Klaipėdą, o ten lygiai toks pat palaikymas iš gyventojų. A. Jurkus pamena, kad ateidavo ir tokių, kurie į delną įbrukdavo pinigus, o pieno net neimdavo.
„Mūsų grupelė streikuojančių žmonių iš visos Lietuvos susibūrė į vieną kumštį. Pamatėme, kad pienovežis, stovintis kieme, tikrai nėra vienintelis kelias, kuriuo privalome eiti. Supratome, kad turime pasirinkimą, o savo vartotoją galime pasiekti ir tiesiogiai. Pienovežis niekada nepadėkos taip, kokią nuoširdžią padėką išreiškia žmogus“, – pasakojo ūkininkas.
Artimiausiu metu pakvies paragauti sūrių Į A. Jurkaus ūkį atvykęs kiekvienas klientas gali įsigyti pieno ir mėsos gaminių, o netolimoje ateityje ūkio šeimininkas žada pasiūlyti ir pačio rankomis spaustų sūrių. Rietaviškis drąsiai teigia – jeigu ne streikas, greičiausiai nebūtų nuėjęs tiek toli. Įgyti patirties ir praktinių žinių apie sūrių gamybą pašnekovas važiavo į Varėną pas Valdą ir Rasą Kavaliauskus. „Bandžiau daryti iš saldaus pieno, bet pamačiau, kad tai ne man. Kiekvienas turime atrasti savo receptus, juos tobulinti pagal save.
Tarkim, fermentinis sūris, feta tinka sumuštiniams, užkandukams, bet pridėjus vos vienos rūšies prieskonių tas sūris jau turi visai kitokį skonį. Taip ir gimsta nauji receptai.“ Išseparavęs pieną ir pagaminęs sūrį, kitą dieną A. Jurkus prieskoniuoja jį, tada vyksta brandinimo procesas ir galiausiai gaminys keliauja pas pirkėją. Rietaviškis atskleidė, kad jeigu tą dieną jau susiplanavo gaminti sūrius, atėjęs į gamybines patalpas iš jų negali išeiti nepabaigęs visų darbų iki galo. Priežastis labai paprasta – ateidamas kartu atsineši ir įvairias bakterijas, todėl privalu nusiimti visus papuošalus, laikrodį.
Patobulino tėvelio ūkį
Anot pašnekovo, tai, ką ne taip seniai atrado Lietuvos ūkininkai, kitose Europos šalyse yra jau seniai įprasta: klientai produkciją perka tiesiai iš ūkių. Be to, vyras dabar pats kiekvieną šeštadienį važiuoja į Klaipėdos „Eglės“ turgų, kuriame prekiauja savo ūkio produkcija. „Namo grįžtu toks turtingas… Žinoma, ne apie finansus kalbu, o apie buvimą tarp žmonių, bendravimą, apsikeitimą informacija. Vienareikšmiškai tai yra puiki paskata eiti toliau savo keliu ir daryti, ką išmanau geriausiai“, – dalinosi mintimis pašnekovas.
Lapkričio pabaigoje A. Jurkus savo klientams pasiūlė naujieną – Klaipėdoje ir Rietave užsisakyti mėsos gaminių per DPD „Fresh“ programėlę. Vieną dieną užsakai, kitą dieną jau gauni. Jaunasis ūkininkas sakė esantis labai dėkingas savo mylimai žmonai Laimai, kuri kiekviename žingsnyje palaiko sutuoktinį ir visada jį skatina nenuleisti rankų. Vos tik atradęs nors akimirką laisvo laiko, vyras jį skiria jaukioms ir šiltoms akimirkoms namuose su žmona ir dukrytėmis: 2,5 metų Matėja ir 5 metų Amela.
Žinoma, negalėjome nepaklausti, o kokia gi yra įprasta ūkininko diena? „Kasdien keliuosi pusę šešių, pasiimtu savo darbininką-melžėją ir vykstame į ūkį, šeriam gyvulius, ruošiam pašarus, atliekame kitus darbus. Tada išgeriame rytinę kavą ir vėl prie darbų. Net nespėju pastebėti, kaip ateina vakaras. Geriausiu atveju per namų slenkstį peržengiu tik apie aštuntą vakaro, o vasaros metu – ir dar vėliau. Pats didžiausias viso to minusas, kad šeimai lieka labai mažai laiko. Neslėpsiu, kad tikrai dėl to apmaudu. Bet puikiai suprantu, kad jeigu nori kažko pasiekti gyvenime, reikia daug savęs atiduoti“, – kalbėjo A. Jurkus.
