Žemės ūkio naujienos: 2026-03-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Justas Eimontas. Pasaulinę grūdų rinką siūbuoja kariniai konfliktai
Prasidėjęs pavasaris „padovanojo“ pasauliui naują karinį konfliktą, į kurį kone akimirksniu sureagavo praktiškai visos pagrindinės pasaulio žaliavų ir kitos rinkos. Grūdų rinka neliko nuošalyje, ją veikia augančios žaliavų kainos ir kiti veiksniai. Šią savaitę, kovo 10 d., Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Žemės ūkio departamentas paskelbė savo kasmetinę ataskaitą. Deja, bet jos skaičiai rinkoms – mažai įdomūs: visas dėmesys – JAV, Izraelio ir Irano kariniam konfliktui. Jo įtaka yra ženkliai didesnė ir reikšmingesnė rinkos pokyčiams nei pristatyta ataskaita.
Vis dėlto, esamuoju laikotarpiu rinkų svyravimų buvo, yra ir bus. Todėl nevertėtų ieškoti argumentų, kodėl tai vyksta – reikia stebėti bendrą situaciją, taip pat ir pavieniuose sektoriuose.
Argentina demonstruoja jėgą kviečių sektoriuje
Pasaulinė kviečių produkcija padidinta dėl geresnių derliaus prognozių Ukrainoje ir Kazachstane, nors tai iš dalies atsveria mažesnis derlius Australijoje. Tuo metu Argentina toliau demonstruoja savo jėgą: jos kviečių eksporto prognozė padidinta 1,5 mln. tonų – iki rekordinių 19,5 mln. tonų. Tokius pokyčius nulėmė šalies kviečių kaina, kuri – vis dar konkurencingiausia pasaulyje.
Vertinant konkrečius rodiklius, pasaulinė kviečių produkcija nuo vasario ūgtelėjo 320 tūkst. tonų iki 842,12 mln. tonų, o bendras vartojimas išaugo 740 tūkst. tonų – iki 824,8 mln. tonų. Pasaulinės eksporto apimtys padidėjo 200 tūkst. tonų – iki 222,16 mln. tonų, kai pabaigos atsargos sumenko 550 tūkst. tonų – iki 276,96 mln. tonų.
Kviečių sektoriuje matome gana įdomią situaciją: nors pabaigos atsargos – šiek tiek sumažintos, jos vis dar išlieka aukščiausiame lygyje per pastaruosius penkerius metus. Matome ir tai, kad rinkoje dominuoja pigi produkcija iš Argentinos, o augantis vartojimas, ypač Europos Sąjungoje (ES) – dėl pašarų, neleidžia augti atsargoms.
Kukurūzų sektoriuje – „meškų“ nuotaikos
Apie Argentiną verta pakalbėti ir nagrinėjant kukurūzų sektorių. Priešingai nei su kviečiais, šioje šalyje kukurūzų derliaus prognozės sumenko – dėl sausų orų vasario mėn. Pakilesnes nuotaikas palaiko Ukraina ir Brazilija, kur aukštesnes derliaus prognozes lemia didesnis pirmojo derliaus plotas. Tai atsispindi ir skaičiuose: pasaulinės kukurūzų produkcijos lygis turėtų padidėti net 1,53 mln. tonų – iki 1297,44 mln. tonų, o vartojimas smuktelėtų 780 tūkst. tonų – iki 1300,51 mln. tonų. Pasaulinės eksporto apimtys turėtų išlikti beveik panašios – apie 206,85 mln. tonų (padidės 300 tūkst. tonų).
Tačiau kukurūzų rinkoje jaučiamos „meškų“ nuotaikos – dėl sparčiai augančių pabaigos atsargų: kovą jos turėtų padidėti net 3,77 mln. tonų – iki 292,75 mln. tonų, o ir derliaus Argentinoje prognozės – prastėjančios. Vis dėlto, bendras pasiūlos augimas kituose pasaulio regionuose pilnai kompensuoja šiuos praradimus.
Sojos demonstruoja stabilumą
Kiek daugiau stabilumo šiais neramiais laikais į pasaulinę grūdų rinką įneša sojos. Sojų derliaus apimtys mažinamos dėl prastesnių prognozių Argentinoje ir Ukrainoje: kovą jos turėtų siekti 427,18 mln. tonų (1 mln. tonų mažiau).
JAV rinkoje fiksuojamas įdomus pokytis: sojų aliejaus naudojimas biodegalams sumažintas net 800 mln. svarų (beveik 363 tūkst. tonų). Tačiau šį nuosmukį kompensuoja didesnės sojų perdirbimo (angl. crush) apimtys – dėl išaugusios rupinių paklausos. Bendros panaudojimo apimtys kovą turėtų siekti 367,96 mln. tonų (sumažėjo 70 tūkst. tonų).
Vertinant kitus sojų rinkos rodiklius pastebime, kad bendrosios prekybos apimtys turėtų sumažėti 400 tūkst. tonų – iki 187,17 mln. tonų, o pabaigos atsargos sieks 125,31 mln. tonų – 200 tūkst. tonų mažiau. Taigi, sojų rinka išlieka santykinai stabili – su nedideliu atsargų mažėjimu. Vis dėlto, pagrindinis investuotojų dėmesys krypsta į JAV vidaus vartojimo persiskirstymą ir mažėjančius derliaus lūkesčius Argentinoje.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-03-12, Justas Eimontas, Linas Agro Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas
Lietuva stiprina ryšius su lyderiaujančiomis Japonijos korporacijomis
Japonijoje vizitą tęsiantis žemės ūkio ministras Andrius Palionis susitiko su kelių didžiųjų maisto pramonės ir biotechnologijų korporacijų vadovais, su kuriais aptarė lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybes bei galimas investicijas Lietuvoje. Susitikime su „Amano Enzyme“ prezidentu Motoyuki Amano aptartos investicijų Lietuvoje galimybės ir technologinis bendradarbiavimas fermentų gamyboje. Įmonės vadovas neslepia susidomėjimo Baltijos regionu ir šiuo metu ieško geriausio modelio partnerystei plėtoti.
Susitikime su Japonijos šaldyto maisto lyderės „Nichirei“ atstovais dėmesys skirtas lietuviškų produktų eksportui ir tiekimo grandinėms. Ši korporacija Lietuvą jau pažįsta per Klaipėdoje veikiančią savo logistikos bazę, tad diskutuota, kaip šį įdirbį išnaudoti dar plačiau.
Apie kelius į Azijos rinkas kalbėtasi su korporacijos „Sojitz“ atstovais. Ši milžinė ne tik prekiauja žaliavomis, bet ir investuoja į gamybą, tad ministras A. Palionis pristatė Lietuvą kaip partnerę kuriant kokybiškus, aukštos pridėtinės vertės maisto produktus. Kompanija daugiausia bendradarbiausia su Azijos ir Šiaurės Amerikos partneriais, o vien iš JAV ir Australijos kasmet importuoja apie 3 mln. tonų kviečių. “Sojitz” atstovai susidomėjo bendradarbiavimo galimybėmis su Lietuvos įmonėmis.
Tęsiamas dialogas ir su „Ajinomoto“. Šios korporacijos atstovai Lietuvoje lankėsi jau dukart. Susitikime su viceprezidentu Yoshiteru Masai aptarta, kaip užmegztą ryšį paversti konkrečiais projektais. Įmonės viceprezidentas itin domėjosi investicine Lietuvos aplinka, galima Vyriausybės parama investicijoms, taip pat teiravosi apie Lietuvos prioritetus eksportuojant žemės ūkio ir maisto produkciją į Japoniją. Ministras A. Palionis itin šiltai įvertino Y. Masai pastangas skleisti teigiamą informaciją verslo partneriams apie bendradarbiavimo su Lietuva galimybes.
Ryšiai stiprinami ir su investicijų milžine „Mitsui“. Po praėjusių metų vizito Lietuvoje bendrovė aktyviai bendrauja su Lietuvos įmonėmis „Mantinga“, „Vičiūnai“, „Akola Group“ bei „Vilniaus paukštynu“. „Mitsui“ atstovai jau planuoja kitus susitikimus su Lietuvos verslais, tad šis bendradarbiavimas įgauna pagreitį. Kompanijos atstovai taip pat teiravosi apie Lietuvos investicinę aplinką ir privalumus palyginti su kitomis regiono šalimis.
Susitikimų metu visų Japonijos korporacijų atstovams pristatytos Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus stiprybės, eksporto potencialas, inovacijų ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo galimybės. Ministras taip pat pakvietė Japonijos verslo atstovus apsilankyti Lietuvoje ir iš arčiau susipažinti su šalies maisto pramonės ir žemės ūkio sektoriaus galimybėmis.
Nors konkretūs sprendimai dėl investicijų ar partnerystės projektų dar tik svarstomi, susitikimai parodė Japonijos verslo susidomėjimą Lietuva ir paskatino tęsti dialogą dėl bendradarbiavimo bei prekybos galimybių.
Vizito pabaigoje Lietuvos žemės ūkio ministro interviu pasirodė viename svarbiausių Japonijos maisto sektoriaus leidinių „The Japan Food Journal“. Pokalbio metu ministras pristatė, kuo Lietuva yra patraukli ir konkurencinga žemės ūkio bei maisto pramonės srityje, aptarė vykdomos žemės ūkio politikos prioritetus bei iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos ūkininkai. Taip pat kalbėta apie apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, pagrindines Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto kryptis bei galimybes plėsti lietuviškų produktų eksportą į Japoniją. Interviu metu ministras pasidalijo įžvalgomis apie Japonijos rinką ir pabrėžė Lietuvos siekį stiprinti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio ir maisto sektoriuose.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-13
Priešingai, žalio pieno supirkimo kiekiai aštuoniose ES valstybėse narėse 2025 m. nesiekė 2024 m. lygio
Didžiausias sumažėjimas (-7,99 proc.), fiksuotas Bulgarijoje. Graikijoje žalio pieno supirkimas sumažėjo 4,81 proc., Maltoje – 3,96 proc. Mažesni žalio pieno supirkimo kiekiai fiksuoti ir Ispanijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje. Prognozuojama, kad 2026 m. ES žalio pieno supirkimas šiek tiek sumažės, palyginti su 2025 m. dėl mažėjančio karvių skaičiaus, aplinkosaugos reglamentų ir ligų protrūkių. Todėl pieno perdirbėjai turės spręsti, kokiems pieno gaminiams teiks prioritetą naudoti turimą žaliavą.
Prognozuojama, kad sūrių gamyba išliks pagrindiniu ES pieno perdirbimo pramonės produkcijos tikslu, kurį palaikys augantis vidaus vartojimas ir eksporto paklausa.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-03-09 Nr. 3 (473)
Naujausiais USDA duomenimis, 2025–2026 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų sumažėti
Naujausiais USDA duomenimis, 2025–2026 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų sumažėti 740 tūkst. t (iki 277,51 mln. t), tai būtų didžiausios per paskutinius penkerius metus kviečių atsargos pagrindinėse kviečius eksportuojančiose šalyse. 2026 m. vasario mėn. USDA prognozės duomenimis, 2025–2026 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su sausio mėn. prognoze, sumažinta 180 tūkst. t (iki 1,59 mlrd. t).
Kukurūzų derliaus prognozė pasaulyje vasario mėn. sumažinta 100 tūkst. t (iki 1,30 mlrd. t). Mažesnio kukurūzų derliaus laukiama Meksikoje, bet sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti laukiamas didesnis derlius ES. Miežių derlius prognozuojamas didesnis Argentinoje, bet mažesnis Turkijoje.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-03-09 Nr. 3 (473)
„Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“: pokyčiai Anykščių rajono karvių ūkyje
Prieš kelis mėnesius vienos šeimos karvių ūkis Anykščių rajone atsidūrė visuomenės akiratyje dėl užfiksuotų prastomis sąlygomis laikomų galvijų. Ūkį patikrinę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė, kad dalis gyvulių buvo purvini, aplipę mėšlu, mažų veršelių guoliavietės prastai prižiūrėtos, taip pat rasta pažeidimų, susijusių su bandos laikymu ir registravimu.
Ūkininkui buvo nurodyta pašalinti nustatytus pažeidimus. Praėjus kuriam laikui po to, kai buvo pateikti įrodymai apie pašalintus trūkumus, veterinarijos inspektoriai, iš anksto neįspėję, sugrįžo į ūkį ir atliko pakartotinį tikrinimą, kurio metu nustatė, kad trūkumai ir pažeidimai tikrai pašalinti, o pokyčiai fermoje – akivaizdūs.
Tikrinimo metu gyvuliai ūkyje rasti švarūs, veršeliai laikomi gardeliuose nepririšti, jų guoliavietės tvarkingos, sausos, pakreiktos, pakanka geros kokybės pašaro. Tvarte palaikoma tvarka, mėšlas šalinamas du kartus per dieną, pašarai laikomi rulonuose, melžimo įranga ir viso proceso higiena prižiūrimi tinkamai. Daugiau tvarkos ir fermos aplinkoje – pašalinti buvę statybiniai likučiai ir kiti nereikalingi daiktai.
Atnaujintas ir pieno blokas: pakeistos durys, pagerintas apšvietimas, grindys švarios. Visi darbuotojai turi galiojančius sveikatos ir įgūdžių atestatus.
Ši istorija primena, kad situacija keičiasi, jei problemos nėra ignoruojamos. Svarbu ne tik pastebėti, bet ir suteikti galimybę problemas išspręsti – juk pokyčiai priklauso nuo pačių ūkininkų atsakomybės.
Šiais metais VMVT komunikacijos kampanijos „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“ centre – ūkinių gyvūnų gerovė. Kampanijos tikslas – papasakoti realias istorijas iš ūkių, kuriuose po inspektorių patikrinimų ne tik pašalinami nustatyti trūkumai, bet ir imamasi tikrų, apčiuopiamų pokyčių keičiant gyvūnų laikymo sąlygas ir nuosekliai gerinant jų gyvenimo kokybę. Šia kampanija siekiame parodyti, kad gyvūnų gerovė nėra tik formalus reikalavimų laikymasis – tai sąmoningas pasirinkimas kasdien rūpintis gyvūnais taip, kad jie gyventų geriau.
