Žemės ūkio naujienos: 2026-03-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vaitiekūnas ūkininkų nerimą dėl naujo mokesčio vertina rimtai: situacija nelengva
Ūkininkams reiškiant nerimą dėl naujojo Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) mokesčio, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, jog Vyriausybė rimtai vertina šalies žemės ūkio atstovų poziciją ir į ją atsižvelgs diskusijoje europiniu lygiu.
„Klausimas yra sprendžiamas Europos mastu, o kokia bus Lietuvos pozicija – pažiūrėsime. Tiesa, ūkininkai yra labai aiškiai išsakę savo matomas rizikas dėl trąšų brangimo, o mes jas rimtai vertiname“, – žurnalistams šią savaitę sakė K. Vaitiekūnas.
„Kada reikės turėti poziciją Europos kontekste – mes ją tikrai turėsime. Dabar mes girdime ūkininkų argumentus ir nuogąstavimus. (…) Suprantame, kad jų padėtis nėra iš lengvųjų“, – tikino finansų ministras.
Anot jo, ministrų kabinetas taip pat yra informuotas apie ūkininkams kylančius sunkumus jiems siekiant gauti paskolas apyvartinėms lėšoms.
K. Vaitiekūno teigimu, Finansų ministerija ieško galimybių šią paslaugą teikti per nacionalinį plėtros banką ILTE, tačiau tam trukdo Europos Sąjungos (ES) reguliaciniai mechanizmai.
„Kol kas ūkininkai neturi galimybės per ILTE skolintis apyvartinėms lėšoms. Mes prie šito klausimo dirbame ir bandome atliepti ūkininkų poreikius, tačiau klausimas nėra labai paprastas dėl europinio reguliavimo. Tiesa, šia kryptimi yra dirbama“, – teigė Vyriausybės narys.
ELTA primena, kad premjerė Inga Ruginienė penktadienį susitiko su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovais Vyriausybėje, kur aptarė minėtą CBAM mokestį, kurį netrukus turėtų pradėti mokėti ir Lietuvos ūkininkai.
Tiesa, po pokalbio su ūkininkais I. Ruginienė teigė mananti, jog šio mokesčio įsigaliojimą reikėtų atidėti.
Vyriausybės vadovė taip pat aptarė ILTE lengvatinių paskolų temą bei žemėjančias pieno kainas. Pastarąją problemą žemdirbiai spręsti siūlė Europos Komisijai (EK) teikiant prašymą dėl tikslinės paramos iš krizių rezervo ir mažinant administracinę naštą.
Ūkininkai skambina pavojaus varpais: nuostoliai auga visuose sektoriuose
Politiniai sprendimai ir karas Artimuosiuose Rytuose didina ūkininkų nuostolius. Ūkininkai skelbia, kad kritinė padėtis – jau ne tik pieno sektoriuje, bet visuose. Būsimam derliui užauginti trūksta pinigų. O išaugusi savikaina reiškia brangesnį maistą. Premjerė žada spausti žemės ūkio ministrą, kad jis greičiau priimtų sprendimus. O iškviestas finansų ministras sako kol kas nematantis, kodėl valstybei jau reikėtų įsikišti ir piginti degalus.
Pavasaris ateina į laukus. O su juo netrukus – ir ūkio darbai.
Šimtą karvių Kauno rajone su tėvais laikanti ūkininkė sako, kad supirkimo kaina krenta nuo vasaros ir jau yra 30 proc. mažesnė nei tada. Dalis ūkių už litrą kokybiško gero pieno tegauna 12-15 centų. Kai parduotuvėje litras pieno kainuoja bent 10 kartų daugiau. Ir, nors supirkimo kainos vasarop paprastai ūgteli, tokios bangos šįkart ūkininkė nesitiki.
„Kol kas šitą bangą, aš sakyčiau, galima būtų prilyginti Raudonosios jūros praskyrimui, mes jau beveik matom dugną. Tai nežinau, kur dar turėtų ji kristi“, – sako Kauno rajono ūkininkė Regina Bernatonienė.
O gerų žinių – negirdėti.
„Kol kas gaunam signalus, kad kaina vis kris ir kris. Tai, kur tas dugnas dar neaišku, bet jau kriaukles matom“, – priduria ūkininkė.
Į minusą, sako, dirba ne tik pieno gamintojai, bet ir grūdų, daržovių augintojai, kiti ūkininkai. Seni mokesčiai padidėjo, atsirado naujų. Kaip, pavyzdžiui, taršos mokestis trąšoms iš trečiųjų šalių.
Pačių trąšų tona per porą mėnesių pabrango nuo 350 iki 500 eurų. Ir, aišku, pabrango degalai, ypač dyzelinas.
Ieškoti pagalbos ūkininkai ėjo pas premjerę.
„Visąlaik viskas gula į sąnaudų tą eilutę. Sąnaudų eilutė kuo didesnė, tuomet turėtų ir naudos gaunamos eilutė didėt. Bet ji taip nedidėja“, – aiškina Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas.
„Visi vienodai atsidūrėm toj pačioj situacijoj, kada… Na, galima ją įvardinti tiesiog krizine“, – pažymi Ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius.
„Galutiniam rezultate iš maisto eksportuotojos galim patapti importuotoja“, – pastebi M. Puidokas.
Ūkininkai sako, kad trūksta apyvartinių lėšų, nėra pinigų būsimam derliui užauginti. O pasiskolinti – misija neįmanoma.
„Pavyzdžiui, ILTE susitvarkyti lengvatinę paskolą kartais užtrunka net 4 mėnesius. Kas kontroliuoja ILTE ir kas kontroliuoja tokius ilgus terminus?“ – klausia Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.
Žemės ūkis, sako ūkininkai, – strateginė šaka. Be jos nebus ir maisto.
„Šiuo metu mūsų niekas nesupranta. Tai, tarsi, pinigų yra, bet jais negalime naudotis. Mes nekalbam apie paramas, mes kalbam vis dėlto apie paskolas. Turi būti reakcija greita“, – teigia G. Špakauskas.
Finansų ministras tikina, kad prie šio klausimo Vyriausybė dirba.
„Dėl pieno kainų konkretaus kažko labai dar negalėjom pažadėti, nes problematika yra jau ilgai besitęsianti. Ir tikrai reikia tų sprendimo būdų. Ir labai norėtume didesnės lyderystės iš Žemės ūkio ministerijos. Nes ji galėtų, kaip pavyzdžiui, pasikreipti į Europos Komisiją“, – teigia ministrės pirmininkės atstovas Ignas Dobrovolskas.
Kaip suvaldyti degalų kainas, jau įvardyti du galimi keliai – rinkoje parduoti dalį valstybės naftos produktų rezervo arba sumažinti degalų akcizą.
Finansų ministras sako, kad akcizo artimiausiu metu tikrai nemažins. Nors dyzelinas pabrangęs 30 centų.
„Sumažinimo įtaką paskaičiuoti kainai tai pakankamai lengva yra. Bet dabar tas pakilimas, na, jis dar šiuo metu neaišku, ar jis ilgalaikis yra. Čia pagrindinis faktorius yra“, – komentuoja K. Vaitiekūnas.
Valstybės naftos rezervas degalines pasiektų iš „Orlen Lietuvos“ – degalinės pirktų ten pagamintą tam tikrą kiekį degalų už tam tikrą kainą. Rezervą reikėtų papildyti. Bet, ar pigesni degalai pasiektų vairuotojus, nėra garantijų. Tą tektų stebėti Konkurencijos tarybai. Ji, anot finansų ministro, jau ir dabar turėtų stebėti degalų pardavėjus.
„Ir Amerikos prezidentas buvęs yra kalbėjęs apie tą efektą, kad, kai nafta pabrangsta, tai kaip raketa šauna kaina. Kai paskui nafta pinga, kaip plunksnelė leidžiasi. Manau, kad Konkurencijos taryba tikrai yra pajėgi nustatyti, ar ta praktika yra normali“, – teigia K. Vaitiekūnas.
Finansų ministras sako, kad pagrindinė karo Artimuosiuose Rytuose rizika – kad šalies ekonomika gali nustoti augti, o kainos – atvirkščiai – kils. Taip įsigalėtų pavojingas reiškinys – stagfliacija.
Be to, Europos centrinis bankas, kad pristabdytų infliaciją, gali vėl pradėti kelti bazines palūkanas.
Šaltinis: lrt.lt, Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-03-13
Premjerė su Lietuvos ūkininkų sąjunga aptarė naują mokestį, pieno kainas ir ILTE paskolas
Premjerė Inga Ruginienė penktadienį susitiko su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovais. Skelbiama, jog susitikime buvo aptartas Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (ang. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) mokestis, kurį netrukus turėtų pradėti mokėti ir Lietuvos ūkininkai. Tiesa, po pokalbio su ūkininkais I. Ruginienė teigia mananti, jog šio mokesčio įsigaliojimą reikėtų atidėti.
„Manau, kad šiuo metu Lietuva turi siekti, kad šis mokestis būtų atidėtas, nes tai būtų per skaudi našta mūsų ūkininkams. Tai jau aptariau su atsakingais ministrais“, – pranešime cituojama premjerė.
Skelbiama, jog ji su ūkininkų atstovais taip pat kalbėjo apie vis žemėjančias pieno kainas. LŪS atstovai šią problemą spręsti siūlė Europos Komisijai teikiant prašymą dėl tikslinės paramos iš krizių rezervo ir mažinant administracinę naštą.
„Sprendžiant šią problemą lyderystės turi imtis Žemės ūkio ministerija. Artimiausiu metu problemą ir Jūsų pasiūlytus sprendimo būdus aptarsime Vyriausybėje“, – teigė I. Ruginienė.
Susitikime paliesta ir Nacionalinio plėtros banko (ILTE) lengvatinių paskolų tema. Pranešama, jog ūkininkai išreiškė nuogąstavimus dėl šių paskolų suteikimo tvarkos, o premjerė teigė, kad šį klausimą aptars su finansų ministru.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-03-13
Palengvinimas veterinarijos gydytojams ir ūkininkams: ŪGRIS skaitmenizuoti gyvūnų vakcinacijos duomenys
Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje (ŪGRIS) įgyvendintas skaitmeninis Gyvūnų vakcinacijos nuo užkrečiamųjų ligų modulis. Naująjį funkcionalumą sukūrė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC), bendradarbiaudamas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).Modulis leidžia vienoje vietoje registruoti ir stebėti ūkinių gyvūnų – galvijų ir avių – vakcinacijos duomenis. Privatūs veterinarijos gydytojai vakcinacijos informaciją gali suvesti tiesiogiai ŪGRIS sistemoje, o ūkinių gyvūnų laikytojai gali patogiai matyti laikomų gyvūnų vakcinavimo istoriją.
Iki šiol gyvūnų vakcinavimo duomenys dažniausiai buvo tvarkomi popierine forma. Skaitmenizavus šį procesą, informacija apie gyvūnų sveikatą tampa lengviau prieinama ir patogiau valdoma.
Mažesnė administracinė našta
Įdiegus naująjį modulį, vakcinavimo duomenys registruojami tiesiogiai ŪGRIS sistemoje. Tai reiškia, kad jų nebereikės papildomai pildyti privačių veterinarijos gydytojų vedamame Gydomų gyvūnų registracijos žurnale.
Tikimasi, kad šis sprendimas sumažins administracinę naštą tiek privatiems veterinarijos gydytojams, tiek gyvūnų laikytojams.
Numatoma plėtra
Pirmuoju etapu modulyje numatyta galimybė registruoti vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos (MLL). Ateityje planuojama sistemą plėsti – įtraukti kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų bei kitų gyvūnų rūšių vakcinacijos duomenis.
Kvietimas į mokymus
VMVT ir ŽŪDC kviečia veterinarijos gydytojus ir ūkinių gyvūnų laikytojus dalyvauti ŪGRIS Gyvūnų vakcinacijos nuo užkrečiamųjų ligų modulio naudojimo mokymuose–konsultacijose ir susipažinti su šiuo skaitmeniniu įrankiu.
Mokymai vyks 2026 m. kovo 23 d. nuo 13 val. nuotoliniu būdu.
Šaltinis: zudc.lt, 2026-03-13
ŽŪDC paskelbė atnaujintus melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenis
Beveik 3 milijonai hektarų Lietuvos žemės yra sausinami melioracijos sistemomis. Po šalies laukais driekiasi daugiau kaip 1,5 mln. kilometrų drenažo tinklų, o visą šią infrastruktūrą papildo dešimtys tūkstančių hidrotechninių statinių – nuo pralaidų ir reguliatorių iki tiltų, tvenkinių hidrotechninių statinių ir siurblinių. Nors ši sistema dažnai lieka nepastebima, nuo jos tiesiogiai priklauso žemės ūkio veikla, dirbamos žemės būklė ir galimybės ją naudoti efektyviai.
Kad ši svarbi infrastruktūra būtų tiksliai įvertinta ir tinkamai valdoma, Žemės ūkio duomenų centro Melioracijos skyriaus specialistai nuolat renka, sistemina ir analizuoja duomenis apie melioruotą žemę ir melioracijos statinius visoje Lietuvoje. Vadovaudamasis Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių nuostatomis, skyrius atnaujino šalies masto apskaitos duomenis ir parengė informacinį leidinį „Suvestiniai (2026-01-01) melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenys“.
Ką atskleidžia naujausia statistika
Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje iš viso sausinama 2,975 mln. ha žemės, iš jų daugiau kaip 2,57 mln. ha sausinama drenažu, o beveik 2,49 mln. ha sudaro žemės ūkio naudmenos. Šalyje taip pat apskaitoma daugiau kaip 62,7 tūkst. kilometrų griovių, 68,3 tūkst. hidrotechninių statinių, 743,8 tūkst. smulkių drenažo statinių ir 356 tvenkinių hidrotechniniai statiniai.
Bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia 75,26 proc., todėl melioracijos infrastruktūros priežiūra, atnaujinimas ir ilgalaikis planavimas išlieka itin svarbūs.
Leidinys svarbus valstybės ir savivaldos institucijoms
Parengtame leidinyje pateikiami suvestiniai duomenys apie melioruotą žemę, uždaro sausinimo tinklus, griovius, pylimus, reguliatorius, pralaidas, tiltus, siurblines ir kitus melioracijos statinius visose šalies savivaldybėse. Ši informacija svarbi valstybės ir savivaldos institucijoms, planuojančioms melioracijos infrastruktūros priežiūrą, investicijas ir sprendimus, susijusius su žemės ūkio bei kaimo teritorijų plėtra.
Kur galima rasti duomenis
Informacinis leidinys pateiktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių administracijoms. Atnaujinti suvestiniai melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenys taip pat skelbiami Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje, skiltyje „Informaciniai leidiniai“, „Melioruota žemė ir melioracijos statiniai (2026-01-01)“.
