Žemės ūkio naujienos: 2026-03-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno sektorius Europoje: kainų skirtumai ir iššūkiai Lietuvai
Europos pieno sektorius šiandien susiduria su vis didesniais iššūkiais – nuo kainų svyravimų ir klimato kaitos iki kartų kaitos problemų. Šios temos buvo aptartos Briuselyje vykusiame Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) organizuotame darbo grupės susitikime, kuriame dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas. Pasak jo, diskusijose išryškėjo viena ypač svarbi problema – dideli pieno supirkimo kainų skirtumai tarp Europos Sąjungos valstybių, kurie tiesiogiai veikia ūkių konkurencingumą.
Pieno kainos Europoje – skirtumai išlieka dideli
Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2026 m. pradžioje vidutinė pieno supirkimo kaina ES siekė apie 47 eurus už 100 kg, tačiau tarp valstybių kainų skirtumai išlieka labai dideli.
Kai kuriose šalyse ūkininkai gauna daugiau nei 55–60 eurų už 100 kg, o kitose – gerokai mažiau. Lietuvos ūkininkai dažnai patenka tarp tų, kurie gauna mažesnę kainą.
Be to, kainos pastaraisiais metais patyrė didelius svyravimus. Pavyzdžiui, 2025 m. pabaigoje pieno supirkimo kainos Lietuvoje, palyginti su 2024 m., sumažėjo net apie 26 proc., kai ES vidurkis mažėjo apie 12 proc.
Tai rodo, kad Lietuvos pieno sektorius yra kur kas jautresnis rinkos pokyčiams nei daugelyje kitų ES šalių.
Vytenis Grigas: problema – ne tik kaina, bet ir struktūra
Pasak ŽŪR vicepirmininko Vytenio Grigo, Briuselyje vykusiose diskusijose daug dėmesio buvo skiriama kartų kaitai ir pieno sektoriaus ateičiai.
„Pieno sektorius Europoje išlieka labai svarbus, tačiau jis susiduria su rimtais iššūkiais – kainų nepastovumu, didėjančiomis gamybos sąnaudomis, aplinkosaugos reikalavimais ir vis sudėtingesne kartų kaita. Jauni ūkininkai vis dažniau klausia, ar verta imtis pienininkystės“, – sakė V. Grigas.
Jo teigimu, Lietuvoje šie iššūkiai dar labiau išryškėja dėl sektoriaus struktūros.
„Lietuvoje turime daug mažesnių ūkių, silpnesnę kooperaciją ir labai koncentruotą perdirbimo sektorių. Tai lemia, kad ūkininkai dažnai turi mažiau derybinės galios ir gauna mažesnę kainą už žaliavinį pieną“, – pažymi V. Grigas.
Pieno gamyba Europoje auga, tačiau rinka išlieka nestabili
Europos Komisijos ekspertų duomenimis, 2025 m. pieno gamyba ES šiek tiek padidėjo – apie 1,6 proc., tačiau skirtingų pieno produktų gamyba keičiasi nevienodai.
Pavyzdžiui:
-sviesto gamyba augo apie 6 proc.,
-nugriebto pieno miltelių – apie 4 proc.,
-tačiau geriamo pieno gamyba mažėjo apie 1 proc.,
-o kondensuoto pieno – net daugiau nei 10 proc.
Tai rodo, kad rinka prisitaiko prie pasaulinės paklausos, tačiau tuo pat metu tampa vis labiau priklausoma nuo eksportui skirtų produktų.
Ką Lietuva galėtų daryti?
Pasak V. Grigo, jei Lietuva nori išsaugoti pienininkystę kaip vieną svarbiausių žemės ūkio šakų, būtina imtis kelių strateginių veiksmų:
-Stiprinti kooperacijąKooperatyvai daugelyje ES šalių padeda ūkininkams gauti geresnes kainas ir didesnę derybinę galią rinkoje.
-Skatinti perdirbimą ir pridėtinę vertęDidelė dalis lietuviško pieno eksportuojama kaip žaliava arba mažos pridėtinės vertės produktai.
-Užtikrinti kartų kaitąJauni ūkininkai dažnai vengia pienininkystės dėl didelių investicijų ir nestabilių pajamų.
-Siekti sąžiningesnių kainų ES rinkoje.
Pasak V. Grigo, Lietuva turi aktyviau kelti klausimą dėl kainų netolygumo ES mastu.
„Negali būti taip, kad toje pačioje bendroje rinkoje vienų šalių ūkininkai už pieną gauna gerokai daugiau nei kitų. Tai iškreipia konkurenciją ir mažina sektoriaus patrauklumą jaunajai kartai“, – sako jis.
Pieno sektoriaus ateitis – strateginis klausimas
Briuselyje vykusiose diskusijose taip pat kalbėta apie būsimą ES gyvulininkystės strategiją, kuri turėtų būti pristatyta dar šiais metais. Ji gali turėti didelę įtaką pieno sektoriaus ateičiai Europoje.
Pasak V. Grigo, Lietuvai svarbu aktyviai dalyvauti šiose diskusijose.
„Pieno sektorius Lietuvoje yra ne tik ekonomikos, bet ir kaimo gyvybingumo pagrindas. Jei nesugebėsime užtikrinti konkurencingų sąlygų ūkininkams, rizikuojame prarasti visą sektorių“, – pabrėžia ŽŪR vicepirmininkas.
Jo teigimu, pagrindinis tikslas turėtų būti aiškus – sukurti tokią pieno sektoriaus politiką, kuri užtikrintų stabilias pajamas ūkininkams ir išlaikytų gyvybingą Lietuvos kaimą.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-03-10
USDA vasario mėn. sumažino 2025–2026 m. kviečių ir kitų grūdų derliaus prognozę pasaulyje
JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2026 m. vasario mėn. prognozės duomenimis, 2025–2026 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su sausio mėn. derliaus prognoze, sumažinta 370 tūkst. – iki 841,80 mln. t. Nors Argentinoje kviečių derliaus prognozė padidinta iki rekordinio dydžio – 27,8 mln. t, šį augimą turėtų atsverti numatomas mažesnis derlius Turkijoje ir Mongolijoje.
USDA duomenimis, pasaulinio kviečių sunaudojimo 2025–2026 m. prognozė padidinta 150 tūkst. t ir turėtų sudaryti 824,06 mln. t. Kviečių sunaudojimo prognozė padidinta dėl numatomo didesnio kviečių sunaudojimo maistui, sėkloms ir pramonės reikmėms, o šis augimas daugiau nei kompensuos mažėjantį kviečių panaudojimą pašarams, ypač Kanadoje ir Turkijoje. Kviečių eksportas analizuojamu laikotarpiu pasaulyje turėtų padidėti 2,20 mln. t ir sudaryti 221,96 mln. t. Kviečių eksporto prognozė padidinta dėl numatomo didesnio kviečių eksporto iš Argentinos ir Kanados, kuris turėtų daugiau nei kompensuoti sumažėjusią ES kviečių prekybą.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-03-09 Nr. 3 (473)
Interaktyvi statistinė 2026 m. deklaravimo informacija jau pateikiama švieslentėje
Nuo 2026 m. kovo 2 d. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje jau galite kurti paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas (paraiška), pildyti jų duomenis ir braižyti laukus. VĮ Žemės ūkio duomenų centro sukurta interaktyvioji švieslentė taip pat atnaujinta ir joje jau galite peržiūrėti 2026 m. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje sukurtų, bet nepatvirtintų paraiškų skaičių ir jose deklaruotiną plotą.
Švieslentėje statistinė informacija atnaujinama kiekvieną dieną. Statistinė informacija pateikiama pagal savivaldybes, taip pat galite rasti ir savarankiškai sukūrusių paraiškas pareiškėjų statistiką.
Šiuo metu aktyviausiai paraiškas kuria Ignalinos rajono savivaldybės darbuotojai – jie sukūrė 80 paraiškų, o iš viso šiuo metu sukurtos 969 paraiškos. Savarankiškai pareiškėjai sukūrė 399 paraiškas.
Kokia informacija bus skelbiama švieslentėje nuo deklaravimo pradžios
Nuo žemės ūkio ministro įsakymu nustatytos 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios datos, pasirinkę konkrečią savivaldybę ar pareiškėjų grupę, galėsite matyti:
-praėjusią dieną patvirtintų paraiškų ir sukurtų, bet nepatvirtintų paraiškų skaičių bei plotą
-iš viso 2026 m. patvirtintų paraiškų ir sukurtų, bet nepatvirtintų paraiškų skaičių bei plotą
-šiemet patvirtintų paraiškų skaičių ir deklaruojamą plotą bei pernai tuo pačiu deklaravimo laikotarpiu patvirtintų paraiškų skaičių ir deklaruotą plotą
Be to, švieslentėje galėsite palyginti 2026 metais iš viso patvirtintų paraiškų ir deklaruoto ploto duomenis procentais su 2025 metų deklaravimo pabaigos duomenimis.
Kur galite rasti švieslentės informaciją?
Interaktyvią 2026 m. paraiškų ir deklaruojamų plotų statistinę informaciją galite rasti VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje www.zudc.lt skiltyje „Žemėlapiai“, pasirinkę kortelę „Paraiškų statistika 2026 m.“ arba tiesiogiai per šią nuorodą.
Kilus klausimų dėl švieslentėje skelbiamos informacijos, prašome kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą tel. (0 5) 266 0620 arba el. pašto adresu pagalba@zudc.lt.
Šaltinis: zudc.lt, 2026-03-10
Žemės ūkio ministro A. Palionio vizitas Japonijoje: dėmesys strateginei partnerystei ir eksporto plėtrai
Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio vadovaujama delegacija šią savaitę lankosi Japonijoje. Siekiama toliau stiprinti dvišalius prekybinius santykius, spręsti tarpusavio bendradarbiavimo klausimus ir atverti naujas galimybes Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui. Pradėdamas vizitą Japonijoje žemės ūkio ministras A. Palionis susitiko su šios šalies žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministru Norikazu Suzuki. Aptartas glaudesnis bendradarbiavimas, abipusės prekybos skatinimas ir investicinės galimybės.
Lietuva Japoniją laiko strategine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, vertinančia aukštus sanitarinius ir fitosanitarinius bei maisto saugos standartus bei turinčia bendrą vertybinę nuostatą apsirūpinimo maistu saugumo klausimais.
Ministras N. Suzuki iškėlė svarbius Japonijai klausimus, susijusius su planuojamais ES pakuočių reikalavimais, galimybėmis skatinti japoniškų ryžių, sakės eksportą į Lietuvą, taip pat siūlė bendradarbiauti daržovių auginimo bei perdirbimo klausimais. N. Suzuki taip pat kvietė Lietuvą dalyvauti tarptautinėje sodininkystės parodoje „Green Expo 2027“, kuri vyks 2027 m. kovo 19 d. – rugsėjo 26 d. Jokohamoje. A. Palionis paminėjo, kad Lietuva svarsto, kaip galėtų būti pristatoma parodoje.
Kalbėdamas apie prekybos trikdžius, ministras A. Palionis pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina aukštus ES ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) standartus ir yra patikima partnerė gyvūnų sveikatos apsaugos srityje. Pagrindinis Lietuvos tikslas – užtikrinti stabilias tiekimo grandines paukštienos ir jos produktų sektoriuje. Todėl buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad dabartinė praktika taikyti automatinį 90 dienų eksporto draudimą šalyje užfiksavus labai patogenišką paukščių gripą (HPAI) yra neproporcinga, ypač termiškai apdorotiems produktams, kurie neturi paukščių gripo rizikos.
„Lietuva siekia ne išimčių, o moksliškai pagrįstų ir rizikai proporcingų sprendimų, kurie užtikrintų Japonijos biologinį saugumą ir kartu stabilų, patikimą mūsų produktų tiekimą“, – pažymėjo ministras A. Palionis. Lietuva siūlo taikyti regionalizacijos principą ir sertifikatus, kuriuose numatytas trumpesnis 28 dienų eksporto draudimo atstatymo laikotarpis, atitinkantis tarptautinius standartus, jau taikomus daugumoje pasaulio šalių. Šiuo metu vyksta procesas dėl termiškai apdorotos paukštienos ir kiaulienos leidimų eksportui, o Lietuvos atsakingos tarnybos yra visiškai pasirengusios Japonijos ekspertų vizitui.
Ministrai sutarė, kad intensyvesnis dialogas tarp ekspertų leis greičiau rasti praktinius sprendimus šiems klausimams spręsti. Tikimasi, kad konstruktyvus dialogas su Japonijos institucijomis leis ne tik išspręsti kylančius sertifikavimo klausimus, bet ir atverti naujas verslo galimybes abiejų šalių maisto pramonės atstovams.
Ministro vadovaujama delegacija taip pat apsilankė ir vienoje didžiausių tarptautinių maisto produktų ir gėrimų parodų Azijoje – „Foodex Japan 2026“, kurioje savo gaminamą produkciją šiais metais pristato 12 Lietuvos maisto pramonės įmonių. Japonija, sparčiai vakarietiškus vartojimo įpročius perimanti ir nuo žemės ūkio importo priklausoma valstybė, Lietuvos gamintojams yra tapusi prioritetine eksporto rinka.
2025 m. į Japoniją daugiausia eksportuota paruoštų maisto produktų bei gėrimų (17,4 mln. EUR, t. y. 16,1 proc. mažiau nei 2024 m.), o ypač išsiskyrė augalinių produktų kategorija, kurios eksportas augo 2,7 karto. Tarp svarbiausių lietuviškos kilmės prekių dominavo vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai (33,6 proc. visos vertės). Tarp sparčiai augančių eksporto kategorijų – paruošti mėsos gaminiai (17,5 proc., augimas 59,1 proc.), kviečių glitimas (9,7 proc., augimas 6,2 karto) bei išrūgos ir kiti pieno sudedamųjų dalių produktai (4,4 proc., augimas 13,3 karto). Tuo tarpu duonos ir kitų kepinių eksportas sudarė 4,6 proc.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-12
Mokslo ir studijų institucijos kviečiamos teikti paraiškas mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros projektų finansavimui
Nuo kovo 10 d. iki balandžio 9 d. priimamos paraiškos gauti valstybės paramą žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams vykdyti. Bendra finansavimo suma 2026–2028 metų laikotarpiui – 425 tūkst. eurų. Gali būti finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Šio finansavimo tikslas – remti mokslinius tyrimus ir jais pagrįstas rekomendacijas, kurios padėtų formuoti Lietuvos žemės ūkio, maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros politiką, kurti naujus metodus, procesus ir technologijas, taip pat gerinti produkcijos kokybę, skatinti tvarų gamtos išteklių naudojimą ir mokslo pažangos taikymą.
Paraiškas gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, įtrauktos į Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos švietimo ir mokslo institucijų registrą, kurių viena iš veiklų – vykdyti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei skleisti jų rezultatus.
Projektui įgyvendinti taip pat gali būti pasitelkiami partneriai, kurių veikla būtų susijusi su tyrimo sritimi ir kurie prisidėtų prie projekto įgyvendinimo.
